Saugumo standartai pervežant baldus į ir iš Vokietijos: kas tikrai svarbu

Žmonės visada klausia apie saugumo standartus pervežant baldus į ir iš Vokietijos, kaip tai būtų kokiuoks nors filosofinis akmuo. Kas čia daugiau, tiesą sakant? Vokiškas kelių ženklas nereiškia, kad Jūsų sofa nieko netenkins. Per šiuos dvidešimt metų mačiau viską – nuo idealiai supakuotos antikvarinės spintos iki „apsisaugojo“ dėžės su popiežiumi, kurią pargabenti teko viena ranka ant volo. Geriau pasikalbėti kaip yra iš tikrųjų, be jokių gražių brošiūrų, nes krovejai kelyje dažniau save sparnuoja nei padoriai užsegą dirželius. Tiesa tokia, kad pagrindai yra paprasti, bet žmonės savo nelietiškumu sukuria problemų daugiau nei blogi keliai.

Pasiruošimas ir pakavimas (arba kaip nepadaryti šiukšlių)

Ar tikrai reikia išardyti baldus?

Labai pritariu, kad didelius daiktus reikia išmontuoti. Vokiški butai, ypač seni pastatai Berlyne ar Miunchene, turi tokias laiptines, kad pro jas praeis tik katė. Jei bandysite įvežti sofos dalis neįsivaizduojamą kampą, tiesiog ją užkabinšite. Tada prasidės nervai, grasinimai sienų dažymu, o galiausiai – baldų laužymas tiesiog lauke. Išimkite dureles, nukelkite kojas. Taip sutaupote vietos kėbule ir sumažinate sugadinimų riziką. Dirbti su mažomis dėžėmis yra geriau sužiūrėjus.

Ką daryti su tūkstančiu popieriaus lapų?

Popierius – tai blogas draugas mažiems daiktams, jeigu jo nėra daug. Vienas sluoksnis nieko neduos. Suskirstykite stiklinius indus į mažas dėžutes, įkipškite į vidų daugiau popieriaus, negu manote, jog reikia. Kai dėžė truputį suglembs, tai geras ženklas – viduje tuštuma užpildyta. Jei girdite krakštelėjimą vaziuodami kelyje, reiškia, kad kažkas truputį nueis (arba suguls). Geriau keliauti su didele krūva popieriaus nei rasti trupinėtas taurę atvykus į Viurzburgą.

Ar galima tiesiog numesti viską į krūvą?

Negalima. Absoliučiai negalima. Ką nors suleidus ant grindų be įrangos, jūs tiesiog pažadote sau problemų. Vaziuojant 90 km/h greičiu autobane, net inkilas tampa strėlė. Saugumo standartai pervežant baldus į ir iš Vokietijos neleidžia nieko palikti laisvoje erdvėje. Užsegkite viską dirželiais (rinkomis), paslinkite prie sienos. Jei kažkas gali pajudėti, tai pajudės. O pajudėjęs daiktas dažniausiai lanke duoda į kitą brangesnį daiktą.

Kodėl maniau, kad pūslėta plėvelė yra per daug?

Jei sakydamas „pūslėta plėvelė“ turite omenyje tą ploną, kurią perkate rūbyje už 2 eurus, tai ji nenaudinga. Ji plyšta nuo vieno staigio judesio. Reikia profesionalios, storesnės plėvelės (burbulinės) arba sustiprintos plėvelės (stretch film). Kad ir kaip būtų, apvyniomas spintelę penkiais sluoksniais yra geriau nei vienu. Mano patirtis rodo, kad vokiškai keliai su jų vibracija suėda net geriausią pakavimą, bet plėvelė laiko visą konstrukciją kartu.

Kaip užfiksuoti smulkius daiktus?

Smulkius daiktus – knygas, papuošalus, drabužius – geriau sudėti į dėžes ir uždaryti juos lipnia juosta, o ne tiesiog mesti į maišus. Maišai yra blogi, nes juos sunku sudėti ant vienas kito, jie slysta. Dėžės, jeigu vienodo dydžio, sudaro tvirtą sieną. Tą sieną lengva pritvirtinti prie sienelių kėbule. Taip pasiekiate stabilumą. Ir nepamirškite pasirašyti kiekvienos dėžės viršuje – „Virtuvė“ ar „Miegamasis“. Taip sutaupysite valandų, kai reikės iškrauti.

Ar verta tartis su kaimynais dėl vietos?

Kartais, kai vežate didelę siuntą, tenka pasikliauti kaimynų pagalba, jei sunkvežimis negali užeiti prie pat durų. Vokiškose miesto dalyse (pvz., centruose) vietos stoka yra didelė. Užsukite kaimynui prie durų, duokite gerą kava, ir jis nebus prieštaravęs, kad jo kieme stovėtų sunkvežimis kelias valandas. Kitaip jūsų baldai liks gatvėje, o tai nėra saugu.

Kelyje – vairuotojai, keliai ir pavojai

Kodėl vokiškai keliai „šoka“?

Autobanas yra puikus, kai jis naujas, tačiau Vokietijoje viskas meta nuolat randą. Važiuodami per „Baustelle“ (statybos aikštelę) jausite vibraciją, kuri sukelia daiktus judėti. Net jeigu gerai užsegote dirželius, po 200 kilometrų jie gali atsipalaiduoti. Todėl saugumo standartai pervežant baldus į ir iš Vokietijos reikalauja pertraukos. Sustokite, pereikite prie atgalinės sienos užtikrinti, ar viskas dar stovi. Nenuviliu.

Ar vairuotojai visada atsakingi?

Dauguma taip, bet yra išimčių. Esu matęs, kaip vairuotojas, girdėdamas krakštelėjimą kėbule, nieko nedaro. Jis tiesiog užsidaro kabino ir važiuoja toliau. Tokią situaciją turėjome prie Štutgarto. Atidarius kėbulą, buvo baisu – viskas buvo apversta. Nuo tada asmeniškai visada primenu vairuotojams: girdi garsą – sustok ir patikrink. Girdi švilpimą – stabdyk. Garsas kėbule niekada nereiškia nieko gero.

Ką daryti su pilnuašiu kėbulu?

Jei užpildote visą vietą, paskutinis dalykas turi būti pagalvėlės arba patiesnės detalės, kad „užsandarintumėte“ visą konstrukciją. Jei tarp krovinių ir durų lieka tuštuma, krovimas judės į priekį ir atgal. Susidaro toks efekas kaip trintuve. Užpildykite ertmes, netgi jei tai bus tik įvyniotos antklodės. Tai pigiau nei pirkti naujus baldus.

Ar leidžiama sėsti ant krovinių?

Daugiau nei vieną kartą teko matyti, kaip žmonės bando sėdėti ant baldų krovinyje, kai važiuoja trumpą atstumą. Tai absoliutus tabu. Nėra tokios virvės, kuri sulaikytų žmogų staigiai stabdant. Žmogaus svoris yra kitoks nei sofos. Jis juda, jis bandosi laikyti. Vokietijoje už tai gali baigtis labai didelėmis baudomis Policijai užkabinus. Nepaisykite to.

Kaip elgtis jei užstrigo srautas?

Srautai Vokietijoje yra kasdienybė. Užstrigęs sunkvežimis su svarbia siunta keliauja neramiau. Dažniai stabdymai ir pradėjimai. Tai daro didelę apkrovą kroviniui. Čia svarbu ne tiek greitis, kiek ramumas. Jeigu žinote, kad važiuojate per „Rush hour“ (pietų metą arba vakare), padidinkite fiksaciją. Nereikia būti profekui, kad suprastum – kuo dažniau stabdos, tuo didesnė jėga veikia krovį.

Ar reikalingas specialus vairuotojas?

Ne visada. Bet jei vežate labai brangius baldus, verta rasti vairuotoją, kuris turi patirties su „white gloves“ paslaugomis. Paprastai vairuotojas yra tik vairuotojas, jis nešioti gali nekęsti. Tačiau jei jis žino, kaip elgtis su klientu Vokietijoje (kalba angliškai ar vokiškai, yra mandagus), tai pusė sėkmės. Niekas nenori, kad prie jo namų atvažiuotų barzdotas vyras, kuris verkia ant sofos.

Dokumentai ir vokiškas biurokratas

Kur dėti tą sąskaitą faktūrą?

Sąskaita faktūra turi būti su vairuotoju arba su siunta kėbule. Jeigu sustos Policija arba muitinė (nors vidurio Europoje tai retai, tačiau pasitaiko), jie turėtų pamatyti, ką vežate. Be dokumentų gali būti įtariama vagyste. Saugumo standartai pervežant baldus į ir iš Vokietijos nenumato slapto vežimo. Viskas turi būti aišku, užrašyta, su antspaudais. Pasidarykite kopiją ir duokite sau, o originalą palikite su kroviniu.

Ar reikalingas CMR draudimas?

Be abejo. CMR – tai ne tik popierius, tai Jūsų draudimas. Jeigu sofa ateina laužta, be CMR negalėsite nieko reikalauti. Užpildykite jį kuo tiksliau. Nešvaistykite laiko, tiksliai užsirašykite buklę: „brūkšnys kairėje“, „nulūžusi koja“. Jeigu vairuotojas atsisako pasirašyti pastabą, nedelsdami skambinkite telefonu į biurą. Geriau praleisti 10 minučių telefonu nei dienas rūpintis problema.

Kas yra tas „Adrsperr“?

Tai rakinimo sistema. Sunku paaiškinti paprastai, bet tai tam tikras mechanizmas, kuris neleidžia ratelys suktis mažiau nei tam tikrą greitį (arba kitaip: tai greičio ribotuvas). Dauguma sunkvežimių Vokietijoje turi tobulus reguliatorius. Jeigu Jūsų siunta yra labai jautri vibracijai, galite paprašyti vairuotojo važiuoti lėčiau, tačiau jis ne visada gali tai daryti dėl techninių apribojimų. Taigi, vėl grįžtame prie pakavimo.

Kas daryti su pasu?

Jeigu esate fizinis asmuo ir vežate savo daiktus iš Vokietijos į Lietuvą, reikia turėti asmens dokumentą. Be jo gali būti sunku įrodyti, kad daiktai yra Jūsų (nors šiuolaikinėje Europoje tai keista, tačiau ribose vis dar klausia). O jei įmonė veža, tai reikia galios patvirtinimo (Power of Attorney), kad vairuotojas gali atiduoti krovinius gavėjui.

Ar reikia deklaruoti elektroninius prietaisus?

Jei vežate tik sofos ir stalus, nereikia. Jei tarp baldu randate televizorių ar kompiuterį, tai jau kita istorija. Geriau tai užrašyti į sąskaitą. Jeigu nebus užrašyta, ir ta daiktą pastebės, gali būti įtarimas dėl kontrabandos arba mokesčių vengimo. Vokietijos muitinė (Zoll) gana griežta šiuo klausimu. Nerekomenduoju daugiau kalbėti apie tai, tiesiog užrašykite viską.

O jeigu aš pamiršau dėžės sąrašą?

Tada teks skaičiuoti atgal. Nėra nieko/blogiau negu atvykti į adresą Kaune ir sužinoti, kad trūksta dėžės su Indais. Pakavimo sąrašas (Packing List) turi būti tikslus. Užrašykite „Dėžė Nr. 1 – virtuvės reikmenys“. Jeigu dėžių yra 30, užrašykite, kad jų yra 30. Paprasta, bet taip sutaupote nervų sau ir man.

Gedimai ir nelaimės (kai kažkas nutinka)

Ką daryti jei sušlapo?

Liekti svajojų. Jeigu kėbulas nuteka, arba durų sandariklis blogas, vandens patekimas yra tik klausimo laiko klausimas. Mediena sugers, išsipūs. Vienintelis išeitis – naudoti staugiamąją (tarpauliną) viduje uždengti krovinius. Vokiškas oras yra neprognozuojamas. Net ir vasarą gali netyčia (arba ne) plyšti lietus. Užsitraukiant virvę per kėbulą, užtikrinkite, kad oras neateitų iš vidaus.

Kas nutinka jei vairuotojas sustoja nekur reikia?

Yra tokių, kurie sustoja parduotuvės užkampiuje ir nueina papietauti. Tą metą sunkvežimis stovi be priežiūros. Nors vagystės nėra tokios dažnos kaip anksčiau (ypač Vakarų Vokietijoje), rizika visada yra. Ypač jeigu vežate brangius daiktus. Reikalaukite, kad vairuotojas naudotų saugias aikšteles su apsauga arba bent jau užrakintų ratus ir duris (kaip visada turėtų daryti).

Ar dažnai nutinka, kad dangtis užgriūva?

Netaip dažnai kaip anksčiau, bet seni sunkvežimiai turi takų. Jeigu stogas nebe laiko svorio, ir pradeda lysėti, tai katastrofa. Čia svarbu pasirinkti patikimą pervežėją, o ne tą, kuris siūlo pusę kainos. Saugumo standartai pervežant baldus į ir iš Vokietijos taip pat apima ir techninės būklės patikrinimą. Nerealu jums patikrininėti sunkvežimio prieš pakrovimą, tačiau galite klausti apie amžių.

Ką daryti su sulaužyta koja?

Paimkite garantinį (jeigu dar galioja) arba eikite į meistrą. Jei tai išvežimo metu atsitiko dėl blogo pritvirtinimo, rašykite pretenziją. Bet dažniausiai kojos lūžta ne kelyje, o iškraunant. Tai pasakoma apie tai, kad arba vairuotojas neįsileido krovėjo, arba krovėjas buvo per daug optimistiškas. Geriau kviesti darbininkus abiem pusėms. Pinigai už krovėjus yra pigiau už naują spintelę.

Kodėl niekas nesako tiesą apie įbrėžimus?

Žmonės bijo. Klientas bijo, kad nebus atgabenta. Vairuotojas bijo, kad reikės mokėt. Tiesos pasakymas CMR sąrankoje išspręstų 90% ginčų. Jeigu matote įbrėžimą prieš kraunant į vaza (vagoną), užsirašykite. „Įbrėžimas dešinėje“. Taip vairuotojas galvos du kartus, kaip ją padėti. Be to, Vokietijos klientai yra labai tikslūs, ir jie užfiksuos kiekvieną naują dulkę.

Ar galima kažką pataisyti kelyje?

Kartais – taip. Jeigu atsiskyrės rėmas, galima pramušti vieną vinį (jeigu turite). Jei plyšo plėvelė – uždėti dar vieną sluoksnį. Bet jeigu lūžta mediena, pataisyti neįmanoma. Negalima kaltoti vėjo arba kelio. Geriau tiesiog nedaryti to, kas sukelia problemą (t.y. gerai pakrauti).

Piniginė pusė ir pabaigos

Kodėl kaina kyla, kai paprašau pakavimo?

Pakavimo medžiagos kainuoja. Ir darbas brangsta. Vokiškos algos yra aukštos. Jeigu užsakote pakavimą Vokietijoje, laukitės, kad tai kainuos daugiau nei Lietuvoje. Bet tai užtikrina, kad dėžės neišsiskirs po 100 kilometrų. Mokėkite už kokybę, o ne už pigiausią pasiūlymą straipsnyje kurį skaitote internete (kaip šis, tik tikiuosi aš naudingesnis).

Ar verta drausti krovinius?

Draudimas yra maždaug 3-5% kainos. Atrodo brangu? Pabandykite nupirkti itališką sofab iš naujo. Drėgnai sugedęs baldas nebegrasina, o tiesiog tampa šiukšlėmis. Saugumo standartai pervežant baldus į ir iš Vokietijos be draudimo yra kaip važiuoti be saugos diržų. Gal ir nueisi, tačiau smūgio metu bus liūdna.

Ką daryti jeigu atvyko šiūplės?

Jeigu vairuotojas atvežė krovinius, ir jie atrodo kaip po katastrofos, nedingskite. Nedokumentuokite (nuotraukos, vaizdo įrašai). Nepasirašykite CMR dokumento, kol viską nepatikrinate. Jeigu pasirašote, kad „viskas gerai“, vėliau niekas neduos Jums nė euro. Pirmiausia tikrinti, tada pasirašyti. Tai pagrindinė taisyklė.

Ar galima sutaupyti ant degalų?

Ne. Vairuotojai jau ir taip važiuoja taip, kad taupyti. Jūsų nurodymas važiuoti 70 km/h autobane sukels eismo ir gąsdino, be to, ilgins laiką. Laikas – pinigai Geriau padaryti viską greičiau ir saugiau. Saugumo standartai pervežant baldus į ir iš Vokietijos numato ne tik saugumą daiktams, bet ir judėjimo taisyklių laikymąsi.

Ką daryti su likusia pakuote?

Dauguma klientų klausia, kur išmesti dėžes. Vokiškose miestų dalyse (pvz., Hamburge arė) tai gali būti problema. Reikia turėti „Wegefahrschein“ (kortelę) išmėtymui. Užklijuoja ant dėžės ir stati šalia šiukšliadėžės. Jeigu tiesiog išmėtysite gatvėje, gausite baudą, kuri bus didesnė už patį pervežimą. Klauskite vairuotojo, ar jis gali paimti pakuotę su savimi (jeigu vietos lieka).

Išvados

Viskas baigiasi vienu dalyku – pasitikėjimu. Pasikliaukite patirtimi, ne kaina. Saugumo standartai pervežant baldus į ir iš Vokietijos nėra sukurti tam, kad būtų sudėtingiau, o tam, kad Jūsų turtas atvyktų toks pat, kaip išvyko. Nėra jokios šventės gauti laužtą spintelę, net jeigu įmonė siūlo kompensaciją. Gerai užsiprenumeruokite, pasirūpinkite dokumentais ir, svarbiausia, nebandykite sėdėti ant krovinių kelyje. Geriau leisti pinigus už profesionalų pakavimą nei verkti ant savo senojo tėvo sekmadienį. Tikiuosi, kas nors iš šito pasidarė, nes šventa be baldų nėra šventa.