Saugumo standartai ir jų laikymasis vežant baldus į Vokietiją: kas tikrai svarbu

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o gal net daugiau, ir galiu pasakyti vieną – tai niekada nevyksta taip, kaip parašyta vadovuose. Ypač kai kalbame apie saugumo standartus ir jų laikymąsi vežant baldus į Vokietiją. Vokietija ne viena iš tų šalių, kur gali nuleisti akis ir pasakyti „nuvaziuosiu“. Ten eismo kontrolė yra tokia griežta, kad net mažiausia klaida gali baigtis ne tik bauda, bet ir kroviniu konfiskavimu. Dažnai klientai klausia, kodėl kainos tokios skirtingos, o atsakymas paprastas – vieni važiuojasi pagal taisykles, kiti tikisi, kad „nešvies“.

Šiame straipsnyje nerašysiu sausų teisinių straipsnių. Kalbėsiu kaip yra iš tikrųjų – kartas nuo karto pasikeisiančiose aplinkybėse, kur reikia ne tik žinoti, kur įdėti spyruoklę, bet ir kaip užtikrinti, kad tavo sofa nepapasliauks pirmame posūkyje. Svarbiausia – suprasti, kad saugumo standartai ir jų laikymasis vežant baldus į Vokietiją nėra tik formalumas, tai tavo draudimas nuo didelių problemų.

Pakavimas – ar tikrai taip svarbu?

Ar galiu tiesiog uždėti plėvelę ir važiuoti?

Žiūrėk, gali, jei nori, kad atkeliautų su įbrėžimais. Paprasta plėvelė (stretch) yra gerai, bet ji nėra šarvai. Aš mačiau kartą, kaip vairuotojas taip užvyniojo prabangų sekretorą, o kai atėjo įkrovti į kitą mašiną perkraustymo metu, viskas nukrito. Plėvelė tiesiog užslydo. Saugumo standartai ir jų laikymasis vežant baldus į Vokietiją reikalauja storesnių medžiagų, ypač jei tai yra mediniai baldai. Reikia naudoti dėžes, kampų apsaugas arba bent jau kelis plėvelės sluoksnius. Negailėk juostos.

Ką daryti su stiklinėmis vitrinos dalimis?

Tai yra pavojingiausia dalis. Stiklas, jei sužaloja kitą baldą arba išsilaistys po visa kėdę – tai galvos skausmas. Aš visada pasakau – geriau per daug klijų juostos (pakloto) negu per mažai. Užklijuok stiklus kryžminiu būdu, tada dar kartą plokščiai. Vokietijoje muitinė arba gavėjas labai kritiškai vertina, jei atvyksta sujuodęs stiklas. Nors saugumo standartai ir jų laikymasis vežant baldus į Vokietiją neįtraukia stiklo apsaugos kaip atskiro įstatymo, bet praktika rodo, be to neina nieko nuvežti saugiai.

Ar verta išmontuoti baldus?

Tai priklauso nuo to, kiek turite laiko ir kantrybės. Didelės spintos ar virtuvės beveik visada reikia išmontuoti, nes kitaip jos tiesiog netilps į standartinę „puspriekabę“ (13,6 metro). Be to, sumontuota spinta yra daug pažeidžiamesnė – jos rankenės nulūžta, kai vairuotojas staigiai stabdo. Tiesa, kai išmontuoji, reikia žymėti varžtus. Buvau situacijoje, kur klientas visus sumetė į vieną maišelį ir... galvoju, tas maišelis dingo (arba mes jį užmečiau į kampą ir pamiršom). Vėliau valandės ieškojome koją prie lovos.

Kokias juostas (diržus) naudoti fiksavimui?

Nenaudok tų pigių, raudonų diržų, kurie parduodami prekybos centruose mašinoms. Jie tiesiog atplešta po kelių metų (kartais ir po mėnesio). Reikia profesionalių tekstilinių diržų su metalinės įrangos užraktomis. Ypatingai svarbu tai, kalbant apie saugumo standartus ir jų laikymąsi vežant baldus į Vokietiją, nes vokiški keliai yra banguoti, ir krovinių poslinkiai ten įvyksta dažnai. Įsitempkite juostas taip, kad jei ant jų užleistum, grotelės pasilenktų. Vieną kartą mačiau, kaip spinta nukrito ant vairuotojo, nes jis pasikabino ant seno, sutrūkinėjusio diržo.

Ar reikia dėti prekės ženklus ant kiekvienos dėžės?

Absoliučiai taip. Negali tik padėti dėžę ir rašyti „virtuvė“. Jei turi 20 dėžių, o vėliau viena dingsta (kaip tai buvo su vienu klientu iš Kauno – pasirodo, ji liko paskutiniame poste prie Berlyno), tai bus problema. Rašyk, kas viduje, kurį kambarį priklauso ir, svarbiausia, „šonai nepažeisti“. Tai padeda ne tik tau susirikiuoti, bet ir draudimo kompanijai, jei kas nutiks.

Kelias, vairuotojai ir kas vyksta kelyje

Ar vokiečių policija tikrai dažnai sustabdo?

Labai dažnai. Ypač ant greitkelių A2 arba A9, ties Lenkijos arba Vokietijos siena. Jie turi specialias sistemas, kurios skenuoja svarstykles važiuojant. Jei masė netinka arba krovinis uždengia numerius – sustoja tuojau pat. Ten saugumo standartai ir jų laikymasis vežant baldus į Vokietiją yra tikrinami labai detaliai. Policininkas gali net prašyti atidaryti priekabą, jei atrodo, kad krovinis juda. Jei diržaiblogai – bauda nuo 250 eurų (gal net daugiau, neprisimenu tikslios sumos dabar, bet žiauriai).

Kas nutinka, jei vairuotojas pavargsta?

Tai didelė problema. Taisyklės yra griežtos – tachografas viską fiksuoja. Jei vairuotojas važiuoja ilgiau nei leidžiama, jis gali gauti didelę baudą, o mašina uždaryta iki 24 valandų. Tuo metu tavo baldai stovi kažkur prie degalinės. Geri ekspeditoriai turi dviejų vairuotojų komandas, bet tai kainuoja brangiau. Jei renkatės pigų variantą su vienu vairuotoju, žinosk, kad gali būti sustojimas.

Ar saugu važiuoti per naktį?

Techniškai – taip, jei vairuotojas miegojo. Bet praktiškai naktį daugiau pavojų – vagystės. Ypač dideliuose parkuose prie Miuncheno arba Hamburgo. Geriau, jei vairuotojas sustoja saugioje aikštelėje, kurioje yra apsauga, nors ten reikia mokėti už stovėjimą. Tačiau saugumo standartai ir jų laikymasis vežant baldus į Vokietiją numato ne tik fizinę saugą, bet ir krovinių apsaugą nuo nusikaltimų. Jei pasikabinsi ant mašinos GPS trackerį, bus ramiau.

Kaip elgtis su „puspriekabėmis“ (13,6m) mieste?

Tai košmaras. Vokietijos miestuose gatvės siauros, daug vienpusių gatvių. Jei reikia įvežti baldus į centrą (pvz., į Frankfurtą arba Berlyną), reikia gero vairuotojo, kuris moka važiuoti su „pripūta“. Kartais net reikia specialių leidimų. Buvau atvejų, kai vairuotojas neįvažiavo į kiemą ir teko baldus perkrauti į mažesnę mašiną (tai vadinama „last mile“). Tai kainuoja papildomai, bet kitaip neina.

O jei pasibaigia degalai arba pasidaro gedimas?

Tai gyvenimas. Reikia turėti kontaktą 24/7. Jei ekspeditorius neatsiliepia į skambutį vidurnaktį – tai blogas ženklas. Vokietijoje gelbėjimo tarnybos atvyksta greitai, bet brangiai. Geriausia, kai mašina yra nauja ir techniškai tvarkinga. Nenaudinga važiuoti su tokiu „kabriolečiu“, kur variklis duja.

Ar galima veži baldus kartu su kitu kroviniu?

Taip, tai vadinama „groupage“ arba dalinis krovinių pervežimas. Tai pigiau. Bet yra rizika, kad tavo baldai bus padėti ant viršaus, o apačioje bus sunkios padangos arba metalo laužas. Čia labai svarbu saugumo standartų ir jų laikymasis vežant baldus į Vokietiją, nes jei apatinis krovinis juda, sugadina viršutinį. Visada klausk, kas važiuoja kartu.

Vokietija – griežtesnė nei atrodo

Ar tikrai reikia tiek daug dokumentų?

Vokietija mėgsta popierius. CMR sąvadas, prekių sąrašas (packing list), faktūros – viskas turi būti. Jei trūksta vieno parašo, gali būti problemų muitinėje (nors jei važiuoji iš LT į DE, tai ES viduje, bet vis tik patikrinimai būna). Ypač jei veži naudotus baldus – reikia įrodymo, kad tai ne komercinė partija, o asmeninis daiktas, kad nemokėtum mokesčių (nors tai retai pasitaiko, bet gali).

Kas yra „Geprüfte Sicherheit“?

Tai tokia vokiška dėžutė (ženklas), kuri rodo, kad krovinių fiksavimo priemonės yra patikrintos. Naudodami pigias diržas be sertifiktų, rizikuojate. Vokiečiai labai mėgsta sertifikatus. Jei turi tokias priemones, tai papildomai rodo, kad saugumo standartai ir jų laikymasis vežant baldus į Vokietiją yra užtikrinti profesionaliai. Be to, tokios priemonės neplešta taip lengvai.

Ar galiu įsikišti į vairuotojo darbą?

Negalima. Vairuotojas yra atsakingas už krovinių tvirtinimą. Jei tu uždėjai savo rankomis vieną diržą ir jis atsipnė, tu nebus kaltas, bet vairuotojas gaus baudą. Geriausia leisti jam dirbti. Jis žino, kaip padėti, kad neiškristų važiuojant posūkyje. Aš mačiau, kaip klientas bandė padėti įkelti spintą ir ją užgriuvo... (labaip laimingai, kad nenužudojo). Palikkite jiems erdvę.

Kaip su elgesiu su klientu Vokietijoje?

Vokiečiai yra punktualūs. Jei sakote, kad atvyksite 12:00, reikia būti 11:55. Jei vėluojate 30 minučių, jie jau skambina į policiją arba rašo skundą. Tai kultūros reikalas. Saugumo standartai ir jų laikymasis vežant baldus į Vokietiją taip pat apima ir bendravimą – tikslumas yra saugumo dalis.

Ar yra kokių nors draudimų, ką nevežti?

Negalima vežti pavojingų krovinių be leidimo, bet baldai tai nekelia. Tačiau jei baldai yra labai seni, su pelėsiais arba kenksmingais vabzdžiais – gali būti problemų sanitarinės kontrolės metu. Ypač jei veži baldus iš ūkių arba namų, kur buvo kandžiai. Vokietija labai griežta dėl biologinės saugos.

Problemos, draudimas ir pinigai

Ką daryti, jei baldai atvyksta sulūžę?

Pirmiausia – nieko nepasirašinėk, kol nepažiūrėjai. CMR sąvade yra vieta pastaboms. Jei pastebėjai, kad dėžė sutrupėjusi, parašyk „su rezervu“. Tuomet skambink ekspeditoriui. Draudimas (jei jis yra) turi padengti žalą. Bet čia yra vienas „kabliukas“ – dauguma įmonių turi draudimą tik atsakingumui (paprastai 1,21 EUR/kg), o ne rinkos verte. Jei veži brangų baldą, reikia papildomo draudimo.

Ar visada įeina į kainą draudimas?

Ne. Dažnai pigiausi pasiūlymai neturi jokio draudimo, arba jis yra labai minimalus. Užsakydamas transportą, visada klausk „Ar yra krovinių draudimas?“. Saugumo standartai ir jų laikymasis vežant baldus į Vokietiją be draudimo yra kaip važiuoti automobiliu be saugos diržų – gal ir nueisi, bet jei kas nutiks, bus blogai.

Kas yra „Avarinis išsiuntimas“?

Tai kai kažkas nutinka ir reikia skubiai vežti į remontą arba grąžinti atgal. Tai kainuoja triskart brangiau. Geriau užtikrinti, kad viskas tvirtai užfiksuota iš pradžių. Buvau atvejis, kai vairuotojas užkliuvo ant bordiūro (kaip jis togebėjo su tokiu ilgu sunkvežimiu?), ir spinta nulūžo pusiau. Teko vežti atgal į Lietuvą taisymui.

Kodėl kainos svyruoja tiek stipriai?

Kuras, tarnybos, vairuotojų trūkumas. O taip pat ir tai, ar įmonė laikosi taisyklių. Jei kas nors siūlo pervežti baldus į Berlyną už 200 eurų, tai galvoju, jis neperka kokybiškų diržų ir nemoka vairuotojui atlyginimo. Saugumo standartai ir jų laikymasis vežant baldus į Vokietiją kainuoja pinigus. Geros priemonės, geri vairuotojai, draudimas – visas tai kainuoja.

Ar verta rūpintis apžiūra prieš išvykstant?

Būtina. Nufotografuok kiekvieną baldą iš visų pusių. Jei vėliau atsiras įbrėžimas, kurio nebuvo, turėsi įrodymų. Aš vieną kartą beveik teko mokėti už sofos, kuri buvo jau suėdrėjusi prieš išvežimą. Gera, kad vairuotojas protingai buvo padaręs nuotraukas.

O kas su mokesčiais (Gewerbesteuer ar pan.)?

Jeigu tu fizinis asmuo ir perveži savo daiktus į naują namą Vokietijoje, mokesčių nėra. Jeigu tu parduodai (pvz., per „eBay“), tai tai yra prekyba. Tada reikia PVM mokėjimo (Intra-Community supply) ir kitų dalykų. Čia jau nebe mano srities (esu transportininkas, ne buhalteris), bet žinau, kad muitinė gaišta laiką, jei dokumentai tvarkingi.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo gavėjui?

Įprasta, kad mokama gavėjui (paštomatui arba sandėliui), bet tai papildomai kainuoja – „cash on delivery“ paslauga. Be to, jei gavėjas atsisako priimti prekę (pvz., ne taip atrodo), tu prarandi pinigus už vežimą atgal.

Techninės pusės ir patarimai

Kokias mašinas geriausia naudoti?

Jei baldų nedaug (1-2 EP), tinka „Iveco Daily“ arba „Mercedes Sprinter“ tipo vagonai. Jei daugiau – turi būti „tentras“ (uždanga). Atviras priekabės tipas nėra tinkamas, nes baldai drėgsta ir sušyla saulėje. O vėliau medis deformuojasi.

Kaip apsaugoti nuo drėgmės?

Net jei lyja tik tris dienas, drėgmė patenka į mašiną. Reikia naudoti drėkme sugeriančias paketas (silicagelį). Juos įdėk į dėžes vidun. Ypač jei veži antikvarinius baldus. Vokietijoje oras gali būti drėgnas, o vėliau viduje sušyla – tai kondensatas.

Ar reikia specialių įrankių iškrovimui?

Kartais taip. Jei nėra lifto (keltuvo), o butas 4 aukšte be lifto, reikia nešti rankomis. Tai papildomai kainuoja. Geriau iš anksto pasiklausti ar yra lifto ir ar jis telpa sofos (dažnai ne). Buvau atvejis, kai teko pernešti per langą, nes sofa neįlipo į laiptinę.

Kaip užtikrinti, kad niekas nieko nepavogia iš mašinos?

Užraktai ant užrakų (beveik visos mašinos turi). Bet svarbiausia – nestabdyti „miške“. Jei stabdi, vienas vairuotojas turi būti viduje. Ypač jei veži brangius dalykus. Nors saugumo standartai ir jų laikymasis vežant baldus į Vokietiją daugiau dėmesio skiria eismui, vagystės taip pat yra rizika.

Ar verta naudoti GPS stebėjimą?

Be abejo. Tada žinai, kur mašina yra realiu laiku. Jei vairuotojas sako „esu Lenkijoje“, o GPS rodo „Vokietija“, tu žinai, kad kažkas ne taip. Tai duoda ramybės.

Kas daryti, jei vairuotojas nekalba lietuviškai ar vokiškai?

Dauguma vairuotojų kalba rusiškai arba angliškai. Sunku susitarti, bet su rankų judesiais ir žodžiais „forward“, „back“ viskas išeina. Tačiau geriau rasti lietuvišką ekspeditoriaus, kuris gali išversti.

Ką daryti su atliekomis (pakavimas)?

Vokietijoje griežtos taisyklės dėl šiukšlių. Negali tiesiog išmesti dėžių gatvėje. Reikia jas susidėti į vieną krūvą ir paprašyti vairuotojo išvežti (jei sutiko) arba nuvežti į konteinerį paties. Kartais už tai reikia sumokėti.

Ar yra kokių nors sezoninių ypatumų?

Žiemą trumpos dienos, vairuotojai dirba mažiau valandų. Vasarą daugiau statybų, tranzitinis transportas užkimštas. Planuok pervežimus iš anksto. Rugpjūtis ir Spalis yra labai aktyvūs (žmonės persikrausto prieš mokyklas).

Pabaigos mintys

Ar verta taip stengtis dėl vieno pervežimo?

Atrodo, kad daug rūpesčių dėl keleto baldų. Bet tarkime taip – jei sugadinsi tą vieną brangų sekciją, kainos atlyginimas bus kur kas didesnis nei geros diržų kaina. Gerai užtikrinti saugumo standartai ir jų laikymasis vežant baldus į Vokietiją sutaupo nervus ir pinigus.

Kokį patarimą duotum pagaliau?

Pasitikėk savo intuicija, jei įmonė atrodo įtartai – iešk kitos. Geriau padaryti kiekvieną žingsnį tvarkingai, nei tada gailėtis. Ir visada pasirašyk CMR sąvadą.

Ar aš viską žinau apie šią sritį?

Manau, kad daug ką, bet kasdien kažkas keičiasi. Vakar buvo viena taisyklė, rytoj gali būti kita. Todėl reikia būti budriam.

Gal dar ką nors pamiršau paminėti?

Galbūt apie tai, kad reikia būti kantriems. Transportas – tai ne „Uber“, kur atvyksta per 5 minutes. Ten būna eismo įvykiai, sienų patikros, blogas oras. Kantrybumas ir supratimas – taip pat dalis saugumo.

Išvada

Galiausiai, viskas susumuoja į vieną paprastą dalyką – atsakomybę. Nesvarbu, ar tu veži vieną kėdę, ar visą buto įrangą, saugumo standartai ir jų laikymasis vežant baldus į Vokietiją yra tas pagrindas, kuris užtikrina, kad turtas atvyks gyvas ir sveikas. Nerašiau čia jokių magiškų receptų, tik tiek, ką išmokiau per savo klaidas ir kitų patirtis. Jei pasirūpinsite tvirtu pakavimu, pasirinksite patikimą partnerį ir nebusite pernelyg griežti dėl kainos, kelias turėtų būti ramus. Geriau išleisti šimtą eurų daugiau už kokybę, nei vėliau verkti sulaužytu antikvariniu veidrodžiu. Sėkmės kelyje ir saugaus važiavimo!