Saugumo priemonės daiktų pervežimo procese į Vokietiją: kas veikia, o kas ne

Dirbu šitoje srityje jau beveik du dešimtmečius ir, turiu pripažinti, daugelis žmonių vis dar mano, kad pervežimas yra kaip pasiimti kuprinę ir nuvažiuoti į parduotuvę. Tikrovė, ypač kalbant apie saugumo priemonės daiktų pervežimo procese į Vokietiją, yra daug sudėtingesnė. Vokietija nėra vieta, kurioje galima šokdyti su dėžėmis be tvarkos, nes jų kelių policija ir muitinė turi akis ant galvos. Buvau matęs viską – nuo puikių, idealiai supakuotų siuntų iki tokių, kurias teko surinkti iš kelio po šimtų metrų. Šiame straipsnyje (na, štai ir aš pamačiau šitą žodį, veltui jį rašiau) pasistengsiu papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių paveikslėlių iš reklamos brošiūrų.

Kaip viskas prasideda ir baigiasi (pakavimas)

Ar tikrai reikia taip daug įpakuoči? Gal tiesiog įmesiu į mašiną?

Žinoma, galite įmesti, bet tada nenukentėkite, jei atvyks susmulkintas. Saugumo priemonės daiktų pervežimo procese į Vokietiją prasideda ne tada, kai vairuotojas užvedą variklį, o dar sandėlyje pas jus. Vokietijos keliai būna lygūs, bet posūkiai ir stabdymai daro savo. Turiu omenyje tą kartą, kai klientas bandė pervežti vitriną be burbulių, ją uždėjęs ant sėdynės... na, ilgai neaiškinau. Jei norite, kad daiktai atvyktų sveiki, pakavimas turi būti tvirtas.

Kokios dėžės geriausios? Naudoti tas, kurias turiu namuose?

Tai priklauso nuo to, kokias tas dėžės turite. Jei tai senos dėžės po bananų, kurios jau drėgnos ir minkštos – nenaudokite. Geriausiai tinka penkių sluoksnių dėžės, ypač jei vežate knygas ar įrankius. Vokietijos sandėlininkai nebus patenkinti, jei į juos paims dėžę, kuri suyra pačioje rankose. Patirkau tai savo kailiu, kai teko mokėti už sugadintą grindinį dėl prakiurusios dėžės. Taupykit ant dėžių – neverta.

O jei aš turiu baldus? Ar reikia juos išmontuoti?

Labai rekomenduoju. Išmontuotas baldas užima mažiau vietos ir, kas svarbiau, mažiau tikimybė, kad nulūžs kojelė ar atsiskirs stalviršis. Vokietijoje dažnai tenka įvežti daiktą į ankštą erdvę su siaurais koridoriais, ir jei lova yra surinkta – laukite problemų. Be to, išmontuotas baldą lengviau apvynioti stretch plėvele, kas yra viena pagrindinių saugumo priemonių.

Kiek to stretch plėvelės reikia? Ar vienas sluoksnis užtenka?

Vienas sluoksnis užtenka tik tada, jei norite, kad jūsų dėžės išsiskirstytų po visą priekabą. Mes visada sakime vairuotojams – riškite kol ašys nenukris. Turiu omenyje, kad plėvelė turi būti tampri. Buvau matęs, kaip kažkas bandė taupyti ir apvyniojo vos vieną kartą – rezultatas buvo tragiškas, viskas išbyrėjo pirmame žiede. Naudokite bent 3-4 sluoksnius, tada bus ramybė.

Ar verta naudoti putų (styrofoam) dėžes?

Absoliučiai taip, jei pervežiate brangius dalykus – elektroniką, keramiką, paveikslus. Jos sugeria smūgius geriau nei bet kas kita. Žinoma, tai kainuoja, bet palyginti su tuo, jei sugadinsite 2000 eurų vertės televizorių... skaičiuokit patys. Vokietijos rinka yra demanding – jie moka už kokybę ir tikisi, kad prekė atvyks tokia, kokia buvo išsiųsta.

Kas su tais „pūsliais“? Ar jie tikrai veikia?

Burkulai (arba putos) – tai mano geriausias draugas pervežiant brangų techniką. Bet čia yra vienas „bet“. Jei įdėsite daiktą į dėžę su putomis, paliksite ten tuščią erdvę ir išmesite į šoną – putos gali susprogti nuo vibracijos. Jos turi glaudžiai laikyti daiktą. Vieną kartą gavau siuntą, kur buvo įdėta viena putų plokštė į didelę dėžę... nereikia sakyti, kad kompiuteris atvyko su įbrėžimais.

Fikravimas ir kelių taisyklės (Vokietija neleis atsipūsti)

Ką reiškia tas „fikravimas“? Kodėl neįmanoma tiesiog uždaryti duris?

Fikravimas – tai tai, kas laiko jūsų daiktus vietoje, kai sunkvežimis stabdo nuo 90 km/h valandą iki nulio. Vokietijoje yra griežtos taisyklės (Straßenverkehrs-Ordnung), kurios draudžia neįtvirtintą krovinių pervežimą. Jei vairuotojas nuvažiuos į kontrolę ir krovinys bus judes, bauda gali siekti tūkstančius eurų, o dar blogiau – gali uždrausti toliau važiuoti. Tada tenka samdyti vietinę firmą užtvirtinti, ir tai kainuoja brangiai.

Kokios priemonės naudojamos? Diržai, grotelės?

Dažniausiai tai aukštos tempimo juostos (diržai) ir fiksavimo grotelės. Kartais naudojamos ir oro pagalvės (airbags), kurios užpildomos tarpą tarp paletų. Aš asmeniškai mėgstu diržus – jei juos įtempus teisingai, net dramblys nenujudės. Bet čia svarbu vairuotojo patirtis. Jauni vairuotojai kartais įtempia per silpnai, o seni – per stipriai, kad gal netgi sutraiškyti dėžę.

Ar galiu pats užtvirtinti krovinį, jei vežu „daliniame“ krove?

Jei pervežate dalinį krovininį (part load), tai užtvirtinimą dažniausiai atlieka vairuotojas arba krovėjai iškrovimo vietose. Jūsų užduotis – užtikrinti, kad dėžės yra pakrautos ant paletės (jei tai ne baldai) arba yra stabios. Negalima tiesiog padėti dėžės ant grindų ir manyti, kad vairuotojas sužinos, ką daryti. Jis nori tik važiuoti, o ne šokti su jūsų siunta.

Kas nutinka, jei vairuotojas užmiršta užsegti diržą?

Tada gausime skambutį iš Vokietijos policijos arba nuotrauką iš tironų stotelės. Buvo atvejis, kai mūsų vairuotojas, paskubėdamas, paliko vieną sekimo diržą atsipalaidavusį. Posūkyje visa sija su šildytuvais nuvažiavo į šoną ir sutraiškė priekabos sienelę. Klientas buvo nepatenkintas, o mes praradome ir pinigus, ir garsą. Taigi, saugumo priemonės daiktų pervežimo procese į Vokietiją yra neformalus, bet griežtas susitarimas tarp vairuotojo ir fizikos dėsnių.

Ar tikrinami svoriai? Vokietijai tai rūpi?

Labai rūpi. Jie turi daugiauiau svorių kontrolės punkų nei Lietuvoje visų kartu. Jei vairuotojas perkrauta mašina, ne tik kad gaus baudą, bet gali būti priverstas iškrauti dalį krovinio vietoje. O tai reiškia vėlavimus ir papildomus išlaidas. Todėl visada stengiamės tiksliai sverti krovinius prieš išvykdami.

Kaip elgiamasi su pavojingais krovinais? (ADR)

Tai atskira tema. Jei pervežate dažus, benzina ar chemikalus, čia jau nebe diržai svarbu, o specialios etiketės ir dokumentai. Vokietija yra labai jautri dėl aplinkos apsaugos. Net maža klaida dokumentuose gali sustabdyti visą konvojų. Geriau vieną kartą paprašyti profesionalo, nei vėliau aiškintis su inspektoriais, kas tas dujų balionas daro keleivinėje mašinoje (taip, ir tokių atvejų buvo).

Vairuotojai, dokumentai ir „nepatogūs“ dalykai

Ar visi vairuotojai yra geri ir sąžiningi?

Norėčiau pasakyti, kad taip, bet... realybė yra tokia, kad yra ir blogų. Mes stengiamės dirbti su patikimais partneriais, bet rinkoje yra ir „lėktuvų“ firmų, kurios imasi už mažiausią kainą, o tada ir vairuotojas atrodo pavargęs, o mašina – griūvanti. Jei kaina atrodo per gerai, kad būtų tiesa – tai greičiausiai taip ir yra. Pasidomėkite pervežėjo reputacija.

Ką daryti, jei vairuotojas neatsiliepia į telefoną?

Tai sena problema. Kartais jis tiesiog važiuoja ir negali kalbėti (kaip ir turi būti pagal taisykles), kartais miega, o kartais... tiesiog nenori. Mes stengiamės turėti GPS sekimą, kad matytume, kur mašina yra. Jei jis neatsiliepia 4 valandas – pradedame paniką. Bet dažniausiai jis tiesiog užmigęs poilsio zonoje, kur nėra ryšio (o tokių vietų Vokietijoje dar yra, net tarp Miuncheno ir Berlyno).

Kokius dokumentus turiu paruošti?

Būtinai sąskaitą-faktūrą (invoice), krovinio sąrašą (packing list) ir, jei reikia, eksporto deklaraciją. Be šių dokumentų vairuotojas neišvažiuos iš Lietuvos (ar kitos šalies) ir neįvažiuos į Vokietiją. Muitinė Vokietijoje gali paprašyti parodyti šiuos popierius bet kurią minutę. Jei ten bus klaida – vėluosite.

Kas yra CMR ir ar jis svarbus?

CMR – tai tarptautinio vežimo sutartis. Tai jūsų draudimas ir įrodymas, kad perdavėte krovinią. Be jo, jei dingsta siunta, neįrodysite nieko. Viskas turi būti užpildyta tiksliai: svoris, vietų skaičius, gavėjo duomenys. Vieną kartą klientas parašė blogą adresą CMR, ir siunta važiavo ratu po Vokietiją savaitę, kol mes radome, kur ji yra.

Ar reikalingas draudimas? Juk vairuotojas atsakingas?

Vairuotojas atsakinga tik tam tikra suma (dažniausiai apie 8-33 SDR/kg, priklausomai nuo sutarties), o tai dažnai neužtenka brangiems daiktams. Todėl visada rekomenduoju papildomą krovinių draudimą (Cargo insurance). Tai nedideli papildomi pinigai, bet suteikia ramybės. Nėra nieko blogiau, nei paaiškinti klientui, kad jo 10 tūkst. eurų vertės siunta sudegė, ir jis gaus tik 500 eurų atlyginimo.

Kodėl kainos kyla? Ar tai tik avarija?

Dėl kuro kainų, dirbančių vairuotojų trūkumo (šiuo metu didelis deficitas) ir, žinoma, infliacijos. Be to, Vokietijoje atsirado daugiau mokesčių už aplinkosaugą (vokiškas „maut“). Tai viskas įeina į kainą. Jei kas siūlo pervežti už pusę rinkos kainos – tikėkitės nemalonumų. Gali būti, kad jis nebus apdraustas.

Ar galiu siųsti daiktus į privatų asmenį? Ar tik į įmonę?

Galima ir į privatų asmenį, bet ten yra daugiau formalumo su muitine, jei siunta yra iš ES į ES (tarkim, iš UK į Vokietiją po Brexito). Jei viduje ES – tai paprasčiau, bet visada reikia gavėjo telefono numerio. Vokietai labai mėgsta paskambinti prieš atvykiant, jei negali rasti namų. Be telefono, siunta gali grįžti atgal.

Iškrovimas ir problemos vietovėje (Ein, Aus, Problem)

Kas vyksta atvykus į vietą?

Vairuotojas turi iškrovę. Jis gali tai padaryti pats, jei turi „kelninę“ (liftą), arba jums reikės padėti (arba samdyti krovėjus). Vokietijoje dažnai būna, kad vairuotojas tiesiog paduoda paletes į rampą. Jei jums reikia pristatyti į butą antrame aukšte be lifto – tai papildoma paslauga, kurią reikia aptarti iš anksto. Negalima tiesiog nustoti laiptuose ir reikalauti, kad vairuotojas nešiotų.

Kas jei gavėjo nėra vietos?

Tai klasika. Vairuotojas atvažiuoja, o ten uždarytos durys, arba nieko nežino apie siuntą. Tada prasideda laukimas. Vokietijoje laukimas gali kainuoti po 40-50 eurų per valandą. Geriausia užtikrinti, kad kas nors ten būtų. Aš kartą laukiau 4 valandas vienoje gamykloje, nes vadybininkas „užmiršo“ mums pranešti, kad jie atostogauja.

Ar galiu atidėti pristatymą, jei aš negaliu būti ten?

Taip, galite, bet tai vėlgi kainuoja. Vairuotojas negali laukti nemokamai. Jis gali nuvežti siuntą į sandėlį (depotą) ir laikyti ją ten. Tokios saugojimo paslaugos Vokietijoje nėra pigios. Taip pat, jei siunta ten sėdi per ilgai, gali pradėti rūgti (ypač maisto produktai ar augalai).

Kaip elgtis, jei krovinys atvyko sugadintas?

Visų pirma – nerašykite CMR sąskaitos (teisingiau – nepasirašykite pristatymo akto be pastabų). Jei matote, kad dėžė sutrūkinėjusi, parašykite ant dokumento „SUGADINTA“ ir nufotografuokite. Be to, vairuotojas turi padaryti pažeidimo protokolą (damage report). Jei pasirašysite, kad viskas gerai – vėliau nieko nebegalėsite padaryti. Čia saugumo priemonės daiktų pervežimo procese į Vokietiją baigiasi, o prasideda biurokratija.

Ar galiu pasiskųsti dėl vairuotojo elgesio?

Žinoma, jei jis buvo nepagarbus ar neatsakingas. Mes turime savo vadybininkus, kurie su tuo susitvarko. Bet taip pat verta atsiminti, kad vairuotojas taip pat yra žmogus, jis pavargęs po 800 km. Kartais klientai reikalauja per daug – pvz., kad jis neštų 50 kg sofa vienas į trečią aukštą be lifto. Tada aš stengiuosi aiškinti, kad tai ne jo darbas.

Kas dėl grąžinimo įrangos (paletės, dėžės)?

Jei pervežėte savo prekes ant Europaletų, ir gavėjas jas pasiima – puiku. Jei ne – reikia susitarti dėl grąžinimo (swap). Vokietijos įmonės dažnai laiko paletes, jei jos yra standartinės (EUR), bet jei tai jūsų private dėžės – tikėkitės, kad jas išmes. Jei norite jas atgal – tai kainuoja.

Ar yra kokių nors pavojų, apie kuriuos niekas nesako?

Gryžkime prie to, kad saugumo priemonės daiktų pervežimo procese į Vokietiją nėra tik fizinis. Yra ir pavogimo rizika, ypač didžiuosiuose miestuose arba prie sienų. Nors Vokietija saugi, bet sunkvežimiai „pjaunami“ prie poilsio vietų. Todėl rekomenduojame niekada nekrauti brangių daiktų į priekinę mašinos dalį (kur lengviauiau prasiskverbti) ir užrakinti kėbulą.

Ką daryti, jei siunta dingsta?

Tai blogiausias scenarijus. Tada reikia kreiptis į draudimo kompaniją. Reikės visų dokumentų, nuotraukų ir policijos pranešimo (jei vairuotojas jį pateikė). Procesas trunka mėnesį, du. Nėra greitų sprendimų. Todėl vėlgi – įvertinkite riziką ir draudikite.

Ar verta rūpintis pėdsakais (GPS)?

Jeigu siunčiate labai brangų daiktą – absoliučiai taip. Mes turime sistemą, bet kai kurie klientai nori savo sekimo įrenginio. Tai padeda sužinoti, kur mašina yra realiu laiku. Ypač naudinga, jei siunčiate į didelį logistikos centrą, kur „dingsta“ siuntos viduje.

Kaip apmokėti pervežimą? Grynaisiais?

Niekada nenaudokite grynųjų. Viskas turi eiti per sąskaitą arba banko pavedimą. Vairuotojams draudžiama turėti didelių pinigų sumų sau, tai saugumo taisyklės. Jei kas reikalauja grynųjų prieš išvykimą – tai didelis raudonas vėliavėlė. Gali būti sukčiavimas.

Gal galite pasakyti tikslų pristatymo laiką?

Mes galime pasakyti dieną arba intervalą (pvz., 8-12 valandą). Tikslaus laiko (pvz., 10:15) niekas negarantuoja, nes yra eilės prie muitinės, urgo, stovėjimai. Vokietijoje eilės prie sandėlių gali būti po 2-3 valandas. Nenuvilkite vairuotojo už tai, kas nuo jo nepriklauso.

Kaip elgtis su šiukšlėmis (pakavimo medžiaga)?

Jei iškraunate prekes ir lieka daug šiukšlių (dėžės, plastikas), vairuotojas gali atsisakyti jų paimti atgal, jei tai nėra susitarta. Jis turi vietos kitam kroviniui. Geriau susitarti dėl šiukšlių išvežimo iš anksto, arba jas išmesti paties gavėjui.

Ar yra kokių nors specifinių Vokietijos taisyklių, apie kurias nežinome?

Jie turi taisykles dėl triukšmo (naktis negalima krauti/iškrauti tam tikrose vietose), dėl darbo laiko vairuotojų (tacho grafai) ir dėl aplinkos. Jei mašina sena ir dujų (išmetamųjų) standartai neatitinka, gali būti uždrausta įvažiuoti į miesto centrus (pvz., „Green Zone“). Reikia tikrinti, ar mašina turi reikiamą žaliąją kortelę (Umweltplakette).

Paskutinis klausimas: ar verta viską daryti patys?

Jeigu turite vieną dėžę ir ją norite nusiųst mamai į Duisburgą – turbūt pakenksite. Jei kalbame apie verslą, namų perkėlimą ar didesnį siuntą – geriau patikėti profesionalams, kurie žino, kas yra saugumo priemonės daiktų pervežimo procese į Vokietiją. Taip sutaupysite nervus, o kartais ir pinigus.

Išvados

Viskas suktasi aplink tai, kad saugumo priemonės daiktų pervežimo procese į Vokietiją nėra formalumas, o būtinybė. Nuo paprasto stretch plėvelės iki sudėtingų draudimo polisų – kiekvienas žingsnis svarbus. Dirbu šitą jau 20 metų ir galiu pasakyti vieną: geriau užtrukti valandą pakuodant, nei praleisti savaitę ieškant dingusios siuntos. Būkite atsargūs, klauskite ir niekada nepasitikėkite tuo, kad „pats susitvarkys“. Vokietija moko tvarkos.