Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Saugumo patarimai kraustantis ir vežant daiktus į Vokietiją: vadovas iš vidaus
Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir, tikiuosi, galiu sakyti, kad mačiau viską. Nuo to, kaip kažkas bandė įvežti pusiau subyrančią sofą, iki tų situacijų, kai vairuotojas tiesiog dingo pusiaukelėje. Kraustymasis – visada stresas, o kai kalbame apie saugumo patarimai kraustantis ir vežant daiktus į Vokietiją, tai čia yra visai atskira istorija. Vokietija – tai ne Lietuva, ten keliai kiti, greičiai didesni, o pareigūnai – tiksliau. Dažnai žmonės galvoja, kad „tai važinėjau po Berlyną, viskas gerai“, bet kai veži viską, ką turi, viena maža klaida gali kainuoti brangiai. Štai jums mano, kartais šiek tiek chaotiškas, bet tikras vadovas, kaip neišsižiūrėti ir nusipirkti daugiau problemų nei priduotų daiktų.
Pakavimo ir pasiruošimo niuansai: ką daryti, kad nenukristų
Ar tikrai reikia pirkti brangias dėžes?
Skaitykite, jeigu norite taupyti ant dėžių, tai darau tik tuo atveju, jeigu jums neįdomūs jūsų daiktai. Esu matęs, kaip žmonės renka parduotuvių kiemuose bulves išnešančias deges, o paskui stebisi, kad indai suskyla. Saugumo patarimai kraustantis ir vežant daiktus į Vokietiją prasideda nuo pakavimo. Gerkite originalias, dvigubos sienelės dėžes. Taip, jos kainuoja, bet kainuoja pigiau nei naujas servizas. Jeigu dėžė gali būti paspausta ranka, jos nekelkite į sunkvežimį, nes viršuje bus dar trys šios dėžės su knygomis. Paprasčiausiai neverta. Kartais nusiperku pats ir parduodu klientams be pelno, tik kad nebūčiau atsakingas už tą chaosą atgalinėje kelionėje.
Kaip teisingai suvynioti stiklą ir indus?
Čia yra klasika. Kalbėkime tiesiai. Naujienlaikis – tai ne geriausia idėja, jis plonas ir trina. Paimkite putplasčio plokštes. Kiekvieną lėkštę reikia apvynioti atskirai, o tai labai svarbu – padėti ant krašto, ne verticaliai. Turiu vieną istoriją iš Miuncheno, kur klientas bandė taupyti putplasčį ir indus sudėjo į dėžes be tarpinų. Atvykome, atidarome, ten vienas stiklo milteliai. Dabar visada sakau: jeigu girdite trypimą dėžėje, tai blogas ženklas. Užpildykite tuščias vietas popieriumi arba drabužiais, kad dėžė būtų kieta kaip akmuo.
Ar verta demontuoti baldus?
Absoliučiai taip. Žinau, kai kurie sako: „o man tėvas atvežė spintą neišmontuotą ir nieko nenutiko“. Taip, gali būti, kad ir atvežė, bet kiekvienas kilometras ant Vokietijos autobano su nel固定inta spinta – tai loterija. Rėmai gali atsiskirti nuo plokščių, o varžtai išsiverti. Saugumo patarimai kraustantis ir vežant daiktus į Vokietiją visada įtraukia baldų išmontavimą. Išimkite duris, stalviršius, išimkite vitrinas. Paverskite tai 3D puzzle. Taip užimsite mažiau vietos ir išvengsite įbrėžimų. O ir vairuotojui bus lengviau užkloti krovinį, kad jis nešoktų.
Kaip užfiksuoti daiktų būklę prieš kelionę?
Darykite nuotraukas. Sąžiningai, 90 proc. žmonių to nedaro. Pasidarykite nuotraukas iš visų pusių, ypač tų brangių dalykų. Jeigu yra įbrėžimas ant sofos, nufotografuokite jį arti. Vėliau, kai atvyksite į Vokietiją (pavyzdžiui, į Hamburgą ar Diuseldorfą) ir rasiate naują įtrūkimą, turėsite įrodymų. Be to, šios nuotraukos padeda ir draudimo kompanijoms, jeigu reikės ieškoti atlyginimo. Nenaudokite tikrai seno telefono su bloga kamera, geriau pasiskolinkite geresnį. Tai galima pavadinti investicija į ramybę.
Ką daryti su technika?
Televizorius, kompiuteriai, monitoriai – tai visiškas košmaras, jeigu neįpakavote juos į originalią pakuotę. Jeigu jos nebėra (o dažnai nebėra), reikia rasti storo putplasčio arba specialių dėžių technikai. Vienas kartą vežiau klientui brangų projektorių, kurį jis įdėjo tiesiog į pagalvę. Kelionės metu vairuotojas stačiai stabdė, ir projektorius nukrito ant grindų. Klientas buvo labai liūdnas. Technika yra jautri smūgiams ir vibracijai, todėl ji turi būti fiksuota labai tvirtai, net jei atrodo, kad „taip ir taip stovi“.
Ar reikia rūšiuoti daiktus?
Žinoma, ne būtina iki smulkmenų, pagalvės su pagalvėmis, bet logiška grupuoti padeda. sunkios dėžės į apačią, lengros į viršų. Nenaudinga dėti knygų dėžę ant viršaus, kai apačioje yra vatė. Saugumo patarimai kraustantis ir vežant daiktus į Vokietiją taip pat apima tai, kad vairuotojas turi žinoti, kur ką dėti. Jeigu dėžės pažymėtos „Knygos“ arba „Indai“, darbas eina greičiau ir saugiau. Dar geriau, jeigu parašysite ir kambarį, pvz., „Virtuvė“. Taip išvengsite sumaišties iškrovimo metu, kai visi pavargę ir nori greitai baigti.
Kod�l reikia palikti tuščias vietos?
Nesuprantu tų žmonių, kurie bando užpildyti kiekvieną centimetrą. Krovinys turi „kvėpuoti“. Jeigu viskas yra įspausta iki maksimumo, dėžės pradeda spaudti viena kitą, o vairuojant posūkiuose jos gali pradėti lūžti. Palikite šiek tiek erdvės, ypač tarp didelių baldų ir sienų. Naudokite užpildus (užpildomas medžiagas, antklausus), bet ne per daug. Optimalus užkrovimas – tai tai, kai niekas nejudės, kai sunkvežimis sukasi sankryžoje.
Pervežėjų pasirinkimas ir rizikos: kaip neušsalti
Kaip patikrinti ar įmonė tikrai egzistuoja?
Atrodo paprasta, bet... Žiūrėkite ne tik į gražią svetainę. Užsukite į „Reester“ registrą arba panašius Vokietijos/Lietuvos verslo duomenų šaltinius. Yra daug „pavienių vairuotojų“, kurie sako, kad yra įmonė, bet iš tikrųjų tiesiog nuomoja furgoną. O kas nutiks, jeigu jis sužlugteli? Kas atsakys? Saugumo patarimai kraustantis ir vežant daiktus į Vokietiją būtų nepilni be įspėjimo apie šiuos „keliaujančius vienetus“. Patikrinkite, ar turi realų adresą, ne tik „Pašto dėžutę“.
Ką reiškia CMR sąvartas?
Tai tas ilgas lapas, kurį pasirašote. Kiekvienas turi turėti savo kopiją. CMR – tai ne tik paprastas popierius, tai pagrindinis dokumentas, jeigu dingsta krovinys. Jame turi būti tiksliai aprašyta, ką vežame. Jeigu parašysite „baldai“, o dingsta pianinas, nebegausite nieko. Būkite tikslūs. Vieną kartą teko bylinėtis, nes vairuotojas parašė „miškus daiktai“ vietoj sąrašo, ir vėliau teigė, kad nieko vertingo nebuvo. Mokėkite savo teises.
Ar reikalingas draudimas?
Mano nuomone, tai būtina. Yra dviejų rūšių draudimas: transporto (atsakingumo už krovinį) ir kasko. Dažnai žmonės galvoja, kad jeigu vairuotojas turi kasko, tai ir jų daiktai apdrausti. Ne! Kasko apdraudo furgoną, o ne jūsų sofą. Užtikrinkite, kad įmonė turi draudimą, kuris dengia krovinio vertę iki 10 EUR/kg arba (geriau) tikrosios vertės. Be to, pasirašydami sutartį, pasidomėkite šia vieta (geriau viską perskaitykite).
Kod�l kainos skiriasi dvigubai?
Nes kaina priklauso nuo to, kas vairuoja. Vienas važinėja senas „Mercedesą“ be klimato, kitas – naują furgoną su liftu. Taip pat įtakos turi tai, ar tai yra „direct“ važiavimas (tiesiogiai į Jums), ar tai yra „krovininių maršrutas“ (jie rinks kitus klientus kelyje). Saugumo patarimai kraustantis ir vežant daiktus į Vokietiją dažnai primena, kad pigiau ne visada reiškia geriau. Jeigu kaina atrodo per liūdnai maža, galvojate, kodėl? Gal vairuotojas dirba be poilsio? Gal jis neįsivaizduoja, kur yra Vokietijos centras?
Kas daryti, jeigu vairuotojas reikalauja papildomo mokesčio?
Tai gundymas. Kartais jie sako, kad „užlipimas į ketvirtą aukštą“ kainuoja papildomai, arba kad „kelių mokesčiai Vokietijoje“ neįskaičiuoti. Geriausia viską susitarti iš anksto, raštu. Jeigu vairuotojas pradeda spausti prieš pat duris, skambinkite savo vadovui arba brokeriui. Nenaudokite. Aš asmeniškai niekada nedavinėju pinigų rankomis, nebent yra pasirašytas papildomas protokolas. Tai yra viena dažniausių problemų, su kuriomis susiduria klientai, ypač didžiuosiuose miestuose.
Ar saugu duoti raktus vairuotojui?
Tai yra sudėtingas klausimas. Paprastai, vairuotojas reikalingas tik iškrovimui. Jeigu jis veža jūsų daiktus iš buto, jis turi turėti prieigą, bet duoti jam raktus nešioti savim su savimi visą kelionę per Vokietiją... Nemanau. Yra buvę atvejų, kai raktai dingdavo (arba buvo užmiršti kavinėje). Geriau, jeigu kas nors iš šeimos lydi arba raktus perduoda tiesiog prieš įvažiavimą į garažą.
Kelionės eiga: kas vyksta kelyje
Kiek laiko užtrunka kelionė?
Teoriškai nuo Vilniaus iki Berlyno yra apie 10–12 valandų važiavimo. Tačiau tai be sustojimų, be eismo įvykių ir be Muitinės. Realiai tai trunka ilgiau. Vairuotojai turi poilsio režimus. Negalima važiuoti 10 valandų iš eilės. Taip pat, jeigu kelyje įvyksta avarija (o Vokietijos autostradose tai pasitaiko dažnai), kelionės trukmė išauga dvigubai. Nekelkite sau nerealistiškų lūkesčių, kad būsite ten vakare. Geriau planuokite atvykti kitą dieną ryte.
Ar vairuotojai gali važiuoti naktį?
Gali, bet yra apribojimų. Yra taisyklės dėl poilsio laiko. Taip pat, dauguma gyvenamųjų namų Vokietijoje turi taisykles, kad negalima statyti furgono prie namų ir rodyti šviesas naktį. Vokietai yra labai disciplinuoti vietos tvarkos klausimais. Jeigu atvyksite 3 valandą ryto su šviesų ir garsų varikliu, gali būti iškviesta policija. Geriau susiderėti su vairuotoju, kad jis lauktų rytą arba stovėtų specialioje aikštelėje.
Ką daryti, jeigu furgonas sugenda?
Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Tuomet reikia skubios pagalbos. Patikimos įmonės turi techninę pagalbą sutartyje. Klientas turi būti informuotas iš karto. Vieną kartą mūsų furgonas užgeso netoli Hanoverio, ir teko perkrauti daiktus į kitą furgoną. Tai užtruko visą dieną. Jeigu įmonė sako, kad „mes viską išsprendžiame“, tai gerai, bet klauskite, kas bus su jūsų laiku.
Ar saugu važiuoti per Vokietijos autostradas?
Saugu, jeigu laikomasi greičio. Yra ruožų be greičio apribojimo, ten važiuoja 160 km/h arba greičiau. Jeigu furgonas užkrautas, jis turi greičio ribotuvus (dažniausiai 90 km/h). Tai sukuria pavojingas situacijas, kai greiti automobiliai artėja iš galo. Saugumo patarimai kraustantis ir vežant daiktus į Vokietiją čia labai aktuali: vairuotojas privalo nuolat žiūrėti į veidrodžius. Klientams patariu nelipti į furgoną kaip keleiviams, nebent tai būtų būtina – tai neleidžiama daugumoje atvejų dėl draudimo.
Kaip elgtis su muitine?
Jei vežate tik asmeninius daiktus, kuriuos naudojote bent 6 mėnesius, mokesčių neturėtų būti. Reikia užpildyti deklaraciją. Jeigu vežate naujus daiktus (su etiketėmis), tai gali būti traktuojama kaip prekyba, ir gali tekti mokėti PVM ir muito mokestį. Nerekomenduoju meluoti pareigūnams, jie turi sistemas. Jeigu ne tikras dėl kažko, geriau klauskite iš anksto. Aš pats visada darau sąrašą brangiems daiktams (nuo 1000 EUR), kad nesusidurtume su nep maloniais klausimais.
Ar galima sekti furgoną GPS?
Dauguma įmonių siūlo šią paslaugą. Tai padeda susitaikyti su laiku. Bet nenusimękite, jeigu GPS rodo, kad jis stovi vietoje 2 valandas – gali būti eismas arba poilsis. Vienas klientas skambino man kas valandą, klausdamas „kur jis?“. Nenukelkite vairuotojui nervų, jis turi atsakingą darbą. Pasitikėjimas – tai pusė sėkmės.
Atvykimas, iškrovimas ir problemos vietoje
Kaip tikrinti daiktus atvykus?
Kai furgonas sustoja prie namų Vokietijoje, neleiskite vairuotojui pradėti iškrovimo, kol nepasirašysite, kad viskas tvarkoje (arba nenufotografuojate). Tikrinkite dėžes – ar jos neįdrėžtos? Ar drėgnos? Jeigu matote pažeidimą, užrašykite į CMR protokolą. Tada iškraunami. Jeigu pradėsite iškrauti ir tik paskui pastebėsite sulaužytą stalą, bus per vėlu įrodyti, kad tai nutiko kelyje, o ne jūsų bute.
Kas daryti, jeigu kažkas sulūžo?
Pirmiausia, nepykite ant vairuotojo (jeigu jis nejojo keliu). Skambinkite įmonės vadovui. Padarykite nuotraukas žalos. Jeigu turite draudimą, pradėkite procesą. Būkite pasiruošę, kad tai gali užtrukti. Vieną kartą teko laukti 3 mėnesius, kol išmokėjo už sulaužytą vitriną. Be to, ne visada įmonės pripažįsta kaltę, kartais reikia kreiptis į teismą (nepavojau, bet žinau atvejus). Geriausia turėti viską užfiksuota.
Ar vairuotojas padeda iškrauti?
Tai priklauso nuo sutarties. Paprastai „prieš duris“ (door-to-door) reiškia, kad jis atveža ir palieka prie durų. Jeigu jums reikia pagalbos nešant į antrą aukštą be lifto, tai dažnai kainuoja papildomai. Saugumo patarimai kraustantis ir vežant daiktus į Vokietiją taip pat liečia jūsų nugarą – nekelkite per daug sunkumų, jeigu nesate įpratę. Užsakykite kėlimo komandą vietoje, jeigu reikia. Vokietijoje darbas yra brangus, todėl neleiskite sau sužaloti nugaros dėl 50 eurų taupymo.
Ką daryti su pakuotės atliekomis?
Nenaudinga mesti visą šiukšlių piltą į vokišką konteinerį, jeigu ten yra dėžių kalnas. Gali būti bauda. Geriau susitarti su vairuotoju, ar jis gali paimti dėžes atgal (dažnai joms panaudojimas irgi mokamas). Arba susirasti specifinę perdirbimo aikštelę. Vokietai labai tausoja aplinką ir stebi šiukšles. Nepalikite prie namų maišų su putplasčiu, tai yra etikos (ir galimai teisės) pažeidimas.
Ar galima patikėti vairuotojui pinigus už prekes?
Jeigu jums reikia nupirkti ką nors Vokietijoje prieš iškrovimą (pavyzdžiui, vandens ar maisto), galite, bet... Geriau patys turėti grynųjų. Yra buvę atvejų, kai vairuotojai pasinaudoja užsakovų pasitikėjimu. Nėra taip, kad visi vagys, bet geriau būti saugiam. Aš asmeniškai niekada nedaviau pinigų už prekes, kurių nematau.
Kaip elgtis su nepageidaujamais lietuviais/vokiečiais?
Kartais kaimynai gali būti nepatenkinti statomu furgonu. Būkite mandagūs, pasakykite, kad tai tik trumpalaikis iškrovimas. Jeigu kaimynas kviečia policiją, nebijokite – jeigu viskas tvarkoje (parkavimas leidžiamas, neblokuojate kelio), policija neturi privalomųjų veiksmų. Vienas kartą teko aiškinti pareigūnams, kad mes ne teroristai, o tiesiog kraustome lietuvį į butą.
Ar reikia duoti arbatpinigių?
Tai nebūtina, bet labai vertinama. Vairuotojai dirba sunkų darbą, dažnai toli nuo namų. Jeigu viskas įvyko sklandžiai, o jums padėjo nešti sunkus dėžes į trečią aukštą, 10–20 eurų arba gerai pasiūlyti kavos/pietų – tai labai pagerina nuotaiką. Tai nėra Saugumo patarimai kraustantis ir vežant daiktus į Vokietiją, bet tai yra patarimas, kaip būti žmogumi. Dėl to vairuotojas gali dar papildomai padėti surinkti lentyną.
Išvada
Galiausiai, viskas susiformuoja į vieną paprastą tiesą: pasiruošimas ir pasitikėjimas yra raktai. Saugumo patarimai kraustantis ir vežant daiktus į Vokietiją nėra apie tai, kad viską reikia daryti pačiam ir bijoti kiekvieno žingsnio. Tai apie tai, kad žinotum, ką tikisi, ir kaip apsisaugoti, jeigu kas nors nepageidaujama nutinka. Nepasitikėkite žodžiu, tikrinkite dokumentus, darykite nuotraukas ir būkite kantrūs kelyje. Kelionė į Vokietiją gali būti sklandi, jeigu nedarysite klaidų pradžioje.