Saugumo normų laikymasis perkraustant baldus į Vokietiją: kas tikrai svarbu, o kas – kūrinių

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir, tikiuosi, galiu pasakyti viena – saugumo normų laikymasis perkraustant baldus į Vokietiją dažnai tampa tiesiogiu siaubu. Klientams atrodo, kad tiesiog reikia užkrauti viską į „kibirkštį“ ir važiuoti, tačiau realybė yra daug sudėtingesnė, ypač kai kelią veda per Vokietijos automagistrales. Ten viską stebi ne tik muitinė, bet ir kelių policija, kuri mėgsta apšluostyti neblaivius vairuotojus arba tuos, kas netinkamai užfiksavo krovinius. Esu matęs viską – nuo nukritusių pianinų iki tų, kurie tiesiog užsidėjo juostą ir galvojo, kad viskas bus gerai. Štai kodėl verta pagalvoti apie tai iš anksto, kad nebereiktų skambinti man vidury nakties ir klausti, kur dingo jūsų sofa.

Kas su tuo pakavimu ir užtvirtinimu (ir kodėl tai ne juokai)

Ar tikrai reikia vynioti kiekvieną stalą?

Absoliučiai taip. Niekada nežinai, ką kelias išmokys. Vakar buvau Vokietijoje, vienas vairuotojas bandė taupyti plėvelę ir užvyniojo tik viršų, apačią paliko pliką. Rezultatas? Ant kelio užlipo ant sniego, drėgmė įsisiurbė, o paskui atėjo įtampas posūkyje ir medis tiesiog sutrūkinėjo. Saugumo normų laikymasis perkraustant baldus į Vokietiją prasideda ne nuo vairuotojo pažymėjimo, o nuo to, ar baldas yra apsaugotas nuo drėgmės ir įbrėžimų. Naudojame burbuliuką, o ant viršaus – storą kartoną. Taip, tai kainuoja, bet tai pigiau nei pirkti naują virtuvės komplektą Miunchene.

Ką daryti, jei baldas netelpa į liftą?

Tai klasika. Kai kurie namai Berlyne ar Hamburge yra seni, liftai maži, o koridoriai siauri. Turime įvertinti, ar reikės kelti per langą arba išmontuoti baldus. Aš visada sakau vairuotojams – jei abejoji, neikšk. Kartą viena komanda bandė prasimesti su sofa per įėjimą, nuplėšė visą apdailą ir teko mokėti už remontą. Geriau išsukti raktus ir išmontuoti rankenas (ar net kojas), nei griauti kaimyno sieną. Tai ne tik estetika, tai ir fizinis saugumas, kad nenukristų ant kojų.

Ar galiu vežti dėžes be lipdukų?

Galima, bet tuomet tapsite kvailys. Kaip vairuotojas gali žinoti, kur dėti „lūpdažį“, o kur – „virtuvę“? Be to, Vokietijoje griežtai žiūrima į krovinių pažymėjimą, jei vyksta kontrolė. Jei dėžė su stiklu nėra paženklinta „trapus“, ją gali padėti po sunkiu kroviniu. Tada skambina sirenlės. Užrašykite dideliais raidėmis, kas viduje, ir nurodykite, aukštyn žemyn šią pusi. Tai taiko ir saugumo normų laikymasis perkraustant baldus į Vokietiją principus, nes dėžių bokštas neturi užgriūti.

Kiek kainuoja tvirtinimo juostos (ir ar jos tikrai reikalingos)?

Tai ne tos juostos, kurias perkate rūbinėse. Mes turime omenyje sunkiasioms juostoms su metaliniais grandinėlėmis įtveriamas. Kainuoja jos nedaug, palyginti su krovečio darbu. Vieną kartą gavome pavedimą, kur klientas pasakė „nesijauname, mes turime savo virves“. O tie virvės buvo tikros mariosios – atsipalaidavo po 50 km važiavimo. Krovinis pradėjo šokti kabinoje. Naudokite tik sertifikuotas rinkšas (ratchet straps), jos laiko tonas.

Kas nutinka, jei neįsitempusi balda?

Ji taps „granata“. Vokietijos keliai, nors ir geri, turi ilgas ir greitas sankryžtas, taisomasis priekaba sušoka, o jei baldas laisvai stovi – jis skrenda. Esu matęs, kaip masyvus sekcijos stalas pramušė priekinę priekabos sienelę vos užšokęs ant „kūgio“. Tai katastrofa. Turime uždėti ant pagrindo guminius kilimėlius, kad neslystų, ir užspausti dviem juostomis (vienas įstrižai, antras horizontaliai). Nėra ką čia išradinėti.

Ar galima krauti daugiau nei leidžia?

Oficialiai – ne. Praktiškai? Kartais privalome, jei klientas nori taupyti. Bet aš niekada nedovanau, kad vairuotojas būtų užkrautas taip, kad negalėtų užmerkti akies. Vokietijos policija dažnai sustoja sunkvežimius ir tikrina svorį specialiuose punktuose. Jei viršys – bauda didelė, o krovinys gali būti nuimtas. Saugumo normų laikymasis perkraustant baldus į Vokietiją reiškia ir tai, kad techninė būklė turi būti idealia.

Kodėl kai kurie vežėjai nenaudoja „aerokorėlių“?

Tai pigiau. Kartoninės plokštės (stiplexas) kainuoja, o jų reikia daug. Kai kurios „garalės“ firmos tiesiog užkrauna vieną ant kito, dėl ko atsiranda įbrėžimų. Aš asmeniškai nerekomenduoju taupyti čia. Aerokorėliai (tokie putas tarpeliai) sugeria smūgius. Be jų, važiuojant per vokišką „gravel“ (žvyruotą kelią) viskas pasidaro juodu. Investuokite į apsaugą.

Ką daryti su trapiais daiktais (veidrodžiais, paveikslais)?

Jie turi eiti į specialias dėžes – taisomąsias (crates). Paprasta plėvelė neišgelbės, kažkas užguls ant viršaus. Esu matęs, kaip buvo uždėtas paveikslas tarp dviejų čiužinių – atrodo saugu, tačiau posūkyje čiužiniai pasislinko ir lūžo rėmas. Stiklas turi būti izoliuotas standžiai. Tokiu atveju saugumo normų laikymasis perkraustant baldus į Vokietiją ypatingai griežtas.

Dokumentai, draudimas ir Vokietijos biurokratija (nepasitikėkite čia šypsenomis)

Ar man reikalingas draudimas?

Be abejo. Taip, yra CMR konvencija, ji suteikia dalinę apsaugą, bet ji yra labai ribota – apie 8,33 SDR už kilogramą (apie 10 eurų). Jei vežate brangų interjerą už 10 tūkstančių, ir jis sudegs (kas, tiesa sakant, retai, bet įvyksta), jums atlygins tik niekais. Reikia papildomo krovininio draudimo. Geriau pasidaryti ir užmigyti ramiau.

Kas įeina į tą CMR draudimą?

Trumpai tariant – atsakomybė už praradimą ar sugadinimą, bet ne visada pilna. Jei vairuotojas nusiprašo (pasirašo, kad krovinis buvo idealios būklės), o atvyksta sulaužytas, gali būti problemų su išmokėjimu. Todėl visada tikrinkite būklę įkraunant (tiek jūsų pusėje, tiek mūsų). Vokietijos klientai yra labai priekaištingi dėl būklės.

Ar reikia deklaruoti perkraustymą muitinei?

Jei tai yra pilnas turtas, kurį keičiate gyvenamojoje vietoje, tai dažniausiai atliekama kaip „Transfer of Residence“ (ToR01 forma Lietuvoje ar panaši Vokietijoje). Tai leidžia atvežti daiktus be PVM ir muito. Bet reikia pateikti sąrašus. Jei sąrašas bus netikslus – gausite baudą. Vokietijos muitinės tarnautojai mėgsta klausinėti, kodėl čia rašoma „vynas“, kai yra „alkoholiniai gėrimai“. Būkite tikslūs.

Kas nutinka, jei pamiršau dokumentų?

Tuomet jūsų krovinys stovi sienoje. Buvo atvejis, kai vairuotojas paliko CMR sąskaitą faktūrą biure, o sustojo tikrinime pas sieną. Privalėjome siųsti skaneriu. Jei negalite įrodyti, kad daiktai jūsų, gali būti sulaikyti. Saugumo normų laikymasis perkraustant baldus į Vokietiją apima ir šį „popierinį“ saugumą.

Ar reikia mokėti už kelią Vokietijoje?

Tai mūsų (vežėjo) reikalas, jei suteikiame „viskas įskaičiuota“ kainą. Sunkvežimiai turi mokėti „Maut“ mokestį. Bet jei jūs nuvežiate savo mašina (pvz., 3.5 t pervežimui), turite įsigyti „vignette“ (vinjetę), arba dabar jau dažniau elektroninę mokėjimo kortelę (Umlauf). Policija to tikrina labai aktyviaus. Jei nemokate – bauda nuo 100 eurų.

Ką daryti, jei vairuotojas atsisako iškrauti?

Tai keistas klausimas, bet nutinka. Jei vairuotojas atvykęs ir pasako, kad kelias blogas, arba neatitiko „prieigos sąlygų“, kurių jūs nepaminėjote (pvz., gatvė uždaryta remontui), tai jis gali išvažiuoti, o už laukimą reikės mokėti. Būtinai nufotografuokite privažiavimą anksčiau ir nusiųskite mums. Mes patikrinsim, ar čia vairuotojo tinginys. (Kartais jie tiesiog tingi eiti į trečią aukštą be lifto).

Ar galima atsiimti daiktus iš sandėlio Vokietijoje be manęs?

Galima, jei duodate raštišką pavedimą (tarnybinį pažymėjimą ar notarinę sutartį). Be to, negalime perduoti daiktų trečiajam asmeniui, nes tai saugumo pažeidimas. Vokietijos įstatymai dėl duomenų apsaugos (DSGVO) taip pat gali kliūti, jei perduodame asmeninius daiktus ne savininkui. Geriau viską aptarti iš anksto.

Vairuotojai, technika ir kelių eismo taisyklės (ir ką reikia žinoti apie vokišką discipliną)

Ar vairuotojai ilsisi pakankamai?

Tai jautri tema. Tachografas viską fiksuoja. Negalima varyti 10 valandų iš eilės. Jei reikalaujate atvykti „rytoj“ iš Vilniaus, o tai 1000 km, tai reiškia, kad vairuotojas turi pradėti šiandien arba vykti dviem ekipažais. Negerai spaudžiant vairuotojus, jie pradeda dirbti „ant popieriaus“ (klastoti tachogramą), o tai baudžiama Didžiąja Britanija (o dabar ir Vokietija) labai smarkiai. Leiskite jiems miegoti.

Kokios mašinos geriausios perkraustymui?

Idealiai – sunkvežimis su liftu („keliamu galu“). Be jo, jei nėra krovėjų gretimoje, neįmanoma iškrauti sunkių spintų. Taip pat svarbu, kad kėbulas būtų ne aukštas, kad tilptų į miesto erdves (pvz., senamiestyje). Aš vieną kartą pasiunčiau peraukštą sunkvežimį į Fiurto miestą – vos nespirtėm elektros linijų. Gaila, kad neatsimenu tikslaus jo aukščio, bet buvo arti 4 metrų (tai jau per daug).

Ką daryti, jei vairuotojas sužaloja savo sveikatą?

Tada vežimas sustoja. Mes turime draudimą „Accident at work“. Klientui reikia nusiteikti, kad gali būti delsa. Negalima įžeidinėti vairuotojo ar reikalauti, kad jis vežtų su lūžiu. Vokietijoje ambulatorijos paslaugos brangios, tad mes stengiamės, kad jie būtų apdrausti Lietuvoje. Saugumas – ne tik baldų, bet ir žmonių.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju kablyje?

Oficialiai – ne, jei tai yra krovininis transportas (virš 3,5 t). Ypač Vokietijoje tai griežtai draudžiama (be sėdynės ir saugos diržų). Jei tai smulkesnė mašina (3.5 t), kuri turi 2-3 sėdynes kabinoje, tai galima, bet reikia pasirašyti atsakomybės atsisakymą (nes ne draudžiame, bet neprivalome). Bet aš nedaryčiau to – vairuotojui reikia ramios aplinkos.

Kodėl vairuotojai dažnai vengia Vokietijos miestų centrų?

Nemėgsta, nes ten siaučia „Umweltzone“ (ekologinės zonos). Jei mašina neįsirašiusi į žaliąją kortelę (Euro 6 ir aukštesnė), ten įvažiuoti negalima. Baudos – 80 eurų vienam šuoliui. Dažnai reikia leisti 100 eurų už leidimą įvažiuoti į miestą arba už „Begleitfahrzeug“ (lydinčiojo automobilio) pasamdytą. Nuo to priklauso ir galutinė kaina.

Ar jūsų vairuotojai moka vokiškai?

Tiksliau – jie supranta „krovinio“ vokiškai (Kraftstoff, Ausfahrt, Maut). Bet sudėtingus dalykus aptarti sunku. Todėl visada geriau, jei su vairuotoju susitinka kas nors iš jūsų pusės, kuris kalba vokiškai ar angliškai. Niekada nežinai, kada reikės pasikalbėti apie tai, kad nevažiuosite per šienapjūtę (Heuernte), keliai uždaryti.

Kas daryti, jei mašina sugenda kelyje?

Skambina mums. Mes turime techninę pagalbą Vokietijoje (ADV arba panašios paslaugos). Pagrindinis dalykas – neleiskite vairuotojui taisyti pats, jei jis nėra mechanikas. Vokietijos eismo saugumo tarnybos (DEKRA) labai griežtos. Jei matyta, kad ką nors taisote ant automagistralės be šviesų ir liemenės, gali konfiskuoti vairuotojo pažymėjimą.

Specifinės situacijos ir problemų sprendimas (kai kažkas ne taip)

Kaip elgtis su pianinu?

Tai atskira istorija. Pianinas (ypač „špilotas“) sveria 300–500 kg. Jis negali stovėti ant ratais, turi būti padėtas ant specialios platformos ir užtvirtintas. Kartais net reikia išmontuoti viršų. Negalima jį tiesiog užstumti. Vienas mano pažįstamas bandė taip padaryti su kėdėmis – tiesiog užpyldė – ir rezultate buvo sugadintas mechanizmas. Pianinams reikalingas specialistas (fortepijonų vežėjas).

Ar saugu vežti augalus?

Saugu, bet ne žiemą. Jei temperatūra krito po -5, o priekaboje nėra šilumos (o dažniausiai nėra), augalai sušals. Jei jums brangūs orchidėjos, geriau vežti keleiviniame automobilyje arba paprašyti, kad jie būtų padėti kabinoje (jei vairuotojas ne prieštarauja). Dar reikia uždaryti, kad nedužtų vėjo, kitaip lapai išdžius.

Kas daryti, jei pasiekėte adresą, bet nieko namie?

Vairuotojas laukia. Paprastai pirmąją valandą (ar pirmąsias 30 min) tai nemokamai, toliau – mokestis už laukimą (dažnai 40–50 eur/val). Geriau susitarti dėl telefono skambučio valandą prieš atvykstant. Nenorime, kad vairuotojas lauktų prie uždarytų vartų valandą, tai tiesiog pinigų švaistymas.

Ar galima vežti maisto produktus?

Taip, jei tai neperdirbta mėsa ar vaisiai, kuriuos gali drausti fitosanitarinės taisyklės. Bet jei vežate „konservus“ arba dėžutes su aliejumi – gerai uždenkite. Vieną kartą buvome sustabdyti, išsiliejo aliejus iš dėžės (sugedo dėžė), visą krovinią teko iškrauti ir valyti. Vokietijos tarnybos to nesupranta.

Ką daryti, jei klientas nusiprašo, kad viskas subraižyta?

Tada pradedamas tyrimas. Reikia nuotraukų. Jei vairuotojas nebuvo pasirašęs „pastabų“, prieš išvežant iš Lietuvos, situacija kvaila. Mes stengiamės būti sąžiningi. Kartais klientai pamišta ir bando įkalinti senus įbrėžimus kaip naujus. Esu matęs, kaip viena klientė bandė teisti dėl „įbrėžimo“ ant kojelės, kuris buvo tiesiog medžio raišas. Saugumo normų laikymasis perkraustant baldus į Vokietiją apima ir šį psichologinį pasiruošimą.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Niekada. Jei kas siūlo vežti kroviniuką į Štutgartą už 300 eurų, tai gali būti studentas su „Fiat Ducato“, kuris nežino, kas yra rinkša. Jis tiesiog užkels viską, o paskui jūs skambinsite man su raudonais akimis. Už kokybę reikia mokėti. Pigu – brangu.

Kaip apmokėti paslaugas?

Geriausia banko pavedimu arba kortele prieš išvykimą (avansas), o likutį – atidavus krovinią. Nerekomenduoju grynųjų, ypač didelių sumų. Vokietijoje viskas elektroniniu būdu. Saugumo normų laikymasis perkraustant baldus į Vokietiją taip pat reiškia ir saugų atsiskaitymą, kad nebūtų trikčių.

Ar galima užsakyti iškrovimą į konkretų kambarį?

Taip, tai standartinė paslauga „iki durų“. Bet jei reikia nešti į antrą aukštą be lifto – tai papildomai (mokamas laipiojimas). Nenukelkime mūsų vairuotojų, jie turi savo sveikatą. Už kiekvieną laiptą – papildomas mokestis (pavyzdžiui, 1 euras už laiptą). Tai standartinė praktika.

Kas nutinka su pakuotės atliekomis?

Paprastai jas išrenkame ir sulankstome, paliekame jums susitvarkyti (išnešti į šiukšliadėžę). Kai kurios firmos siūlo išvežti, bet tai kainuoja. Geriau susitarti dėl „pakuotės pašalinimo“ iš anksto, jei nenorite turėti namuose kalno išpopieriuotų dėžių.

O jei aš tiesiog noriu pervesti kelias dėžes?

Tuomet gali būti pigiau naudoti siuntų tarnybą (DHL, UPS). Mes esam tam, kad vežtume didelius, sunkius daiktus. Jei turite 3 dėžes su knygomis, mums neapsimoka keliauti su 20 tonų sunkvežimiu. Saugumo normų laikymasis čia nėra taip svarbus kaip ekonomika.

Ar galite sujungti kelias siuntas vienam maršrute?

Kartais taip darome, kad sutaupyti klientui (dalinis krovinių vežimas). Bet tada gali būti delsa, nes reikia aplankyti kitą adresą (pavyzdžiui, Frankfurte prieš einant į jūsų Miuncheną). Jei skubate – geriau užsisakykite išskirto krovininį transportą.

Kas daryti, jei atvykstant vokiečių kaimynas piktinasi dėl stovinčio sunkvežimio?

Būkite draugiški. Pasakykite, kad tai užtruks neilgai (valandą, dvi). Vokietijai būdingas griežtas tvarkos jausmas. Jei sunkvežimis stovi piktžalėje, gali būti iškviesta policija. Todėl parenkame gerą laiką (ne ankstyvą rytą sekmadienį) stovėjimui. Geriau viską sužinoti iš anksto.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Tai nėra privaloma, bet labai vertinama. Jei vairuotojas iškrovė viską be menkio pykčio, padėjo sudėti spintelę į vietą – 10–20 eurų arba kavos puodelis padarys jį laimingesnį. Lietuviai vairuotojai to nemėgsta atmesti.

Pabaigai – ar verta viską daryti paties?

Jei turite draugų su „alkoholiu“ ir „virtuve“ galvoje – galite. Bet jei vertinate savo nervus ir baldus – kreipkitės į mus. Saugumo normų laikymasis perkraustant baldus į Vokietiją yra mūsų kasdienybė, mes jau išmokome išvengti tų duobių, į kurias užeina naujokai.

Išvada

Galiausiai, visas šitas procesas yra ne tik apie tai, kaip įdėti dėžę į mašiną. Tai apie tai, kaip numatyti rizikas, kurios gali nutikti tūkstančių kilometrų kelio atkarpoje. Saugumo normų laikymasis perkraustant baldus į Vokietiją nėra „kūrinys“ iš vadovo, o realus būdas išvengti nemažų nuostolių ir nervų. Nors aš ir kartais nusistovauju nuo tiesiosios minties, vienas dalykas aiškus – gerai užfiksuotas krovinys ir tvarkingi dokumentai yra vertesni nei bet kokia kaina. Geriau pasidaryti viską „šiokių tokių“ (o idealiai) iš anksto, nei gailėtis vėliau, kai stovi su sulaužyta sofa priešais namus Berlyne. Sėkmės kelyje (ir pasiruoškite kava vairuotojui).