Saugumas ir patikimumas persikraustant iš Vokietijos: kas tikrai svarbu, o kas tik marketingas

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, tiesa sakant, praradau skaičių, bet maždaug nuo 2000-ųjų pradžios stoviu prie savo sunkvežimio arba esu biure, derdamas Marburgą, Miuncheną ar Berlyną su Vilniumi. Žmonės visada klauso to paties – ar mano daiktai nenuklys, ar bus saugu, ar ateis tos pačios firmos, kurias aš mačiau „Google“ vaizde. Persikraustymas iš Vokietijos yra specifinis dalykas, čia ne toks paprastas kaip atvežti keletą dėžių iš Anglijos. Vokiečiai turi savo taisykles, o mūsų rinkoje yra įvairių šunų. Saugumas ir patikimumas persikraustant iš Vokietijos nėra kažkoks automatinis dalykas, kurį užtikrina tik EU flagelis ant kabinos. Reikia žinoti, į ką įsirauti ir ką tiksliai reikia tikrinti prieš pasirašant bet kokius dokumentus, kad vėliau nebeliktų nori verkti, neiti į teismą ar skambinti policijai.

Dokumentai ir pradinis chaosas

Kaip suprasti, ar sutartis normali?

Žiūrėkite, dažniausiai žmonės baiminasi, kad jiems kažką paims, bet dažniausia problema būna tekstuose. Persikraustant iš Vokietijos sutartys dažnai būna vokiškai arba angliškai, o jei kas parašyta lietuviškai – tai dažnai tik paviršutinis slapukavimas. Svarbiausia – ne ilgis, o konkreti sąlygos dėl draudimo ir atsakomybės. Jei sutartyje parašyta „maksimali atsakomybė ribojama“, tai reiškia, kad jei jums sulyžus pianinui, jums gali mokėti tik 10 eurų. Patikrinkite, ar yra fiksuota kaina, ar nėra paslėptų „už laukimą“, „už liftą“ mokesčių. Kartais atsitinka taip, kad klientas viską pasirašo, o paskui sužino, kad kaina pakilo 50 proc.

Ar reikalingas oficialinis inventorius (sąrašas)?

Be abejo, tai būtina dalyka. Negalima tik pakrauti viską į furgoną ir sakyti „važiuok“. Turi būti parašytas kiekvienas daiktas, bent jau brangiausi, o idealiai – visos dėžės numeruojamos. Esu matęs situaciją, kai vairuotojas pakraudo dėžes, atvyksta į Lietuvą, o klientas sako, kad trūksta dėžės su juvelyriniai dirbiniais. Be sąrašo, kurį pasirašė abi pusės, jokie įrodymai nebeveikia. Saugumas ir patikimumas persikraustant iš Vokietijos prasideda nuo to paprasto popieriaus, kurį reikia užpildyti dar prieš išvykstant, ne važiuojant autoplienu.

Kas yra tas CMR ir kodėl visi jį vengia?

CMR – tai tarptautinis vežimo raštas. Jis yra svarbiausia byla, jei kažkas dingsta. Daugelis mažų firmelių jo neduoda, sako, „mes važiuojam savo reikalais, ne verslui“. Tai yra raudona vėliava. Jei jums neduoda CMR, vadinasi, jūsų kroviniu legaliai nėra – jis vos ne „pilkas“. Jei sulaiko vokiečių policija (o jie mėgsta sulaikyti lietuviškas mašinas), be CMR gali būti didžiuliai nelaimei. Užtikrintas saugumas ir patikimumas persikraustant iš Vokietijos be šio dokumento yra neįmanomas tiesiog iš principo.

Ar verta tikrinti firmos licenciją?

Manau, kad taip. Nors aš asmeniškai esu matęs nemažai „broliukų“, kurie vežia be licencijos ir viskas gerai, bet rizika didelė. Lietuvoje galite sužinoti, ar įmonė turi teisę vežti krovinius (kodas 195022 ar panašiai). Jei jos neturi – tai ne jūsų problema, kol kol kas viskas gerai. Bet jei įvyksta avarija arba konfiskavimas, tuomet gausite nulį. Geriau pasirinkti tą, kuris tai darba legaliai, bent jau dėl savo ramybės.

Pakavimas ir paslaptingi dėžių turiniai

Ar turiu pats pakuoti?

Galite pakuoti patys, tai pigiau. Bet tada turite žinoti, kad jei dėžės viduje kažkas sueina, pervežėjas neatsakingas. Jis atsakinga tik už tą, ką pakojo jis pats (jei buvo susitarta dėl „pilno pakavimo“). Jei norite užtikrinti saugumą ir patikimumą persikraustant iš Vokietijos, geriau leisti specialistams užpakuoti lūžtančius daiktus. Jie turi šiaudus, burbuliukus, o ne laikraščius.

Ką daryti su technika ir TV?

Šiuolaikiniai televizoriai yra labai trapūs, jei juos pastatyti ant krašto. Reikia specialių dėžių. Kartais žmonės uždėja į mašiną didelį OLED televizorių ant sofos, o vairuotojas staigiai stabdo. Kas toliau? Tik stiklų grioveliai. Technika turi būti tvirtai užfiksuota, o ne padėta „kaip nors ten“. Aš vieną kartą mačiau, kaip žmogus vežė 4k projektorių be dėžės... labai liūdnas vaizdas buvo.

Ar galima veži maisto produktus?

Vokiškai produktai gundantys, bet čia yra svarbi taisyklė. Negalima vežti mėsos, pieno produktų, kiaušinių į kitas ES šalis, net jei tai Vokietija-Lietuva. Muitinė gali uždėti baudą arba konfiskuoti visą mašinos turinį dėl kelių dešrelių. Geriau suvalgyti ten, o krovinią palikti be maisto produktų. Nesijaukinkite, čia ne tas dalykas, kad „mes ES“, yra kvotų ir veterinarinių reikalavimų.

Kas daryti su vaistais?

Vaistus geriau vežti su savimi keleiviniame automobilyje, o ne krovinyje. Jei ten būtina specifinė vaistinė priežiūra (šaltai), tai reikia pasakyti vairuotojui, bet paprastai, jei dėžė su vaistais dingsta arba užšąla sunkvežimyje (ten žiema yra šalta, bet kartais būna ir kitaip?), tai problemų neišvengsite. Geriau turėti pas save.

Ar saugu veži augalus?

Augalus galima, bet turi būti tikrinami dėl kirmėlių ir ligų. Jei turite didelę palmę, ją reikia supakuoti, kad neišlūžtų šakos. Vienas klientas man skundėsi, jo orchidėjas buvo užšąlęs, nes mašina stovėjo -10 laipsnių šaltyje kelias dienas. Augalai – tai gyva biologija, jie nepakenčia šalto ir tamsos ilgą laiką. Svarbu tai suprasti.

Vairuotojai, keliai ir realybė

Kodėl vairuotojas neatsiliepia į telefoną?

Neklyskite, jis greičiausiai vairuoja arba ilsisi. Tachografo taisyklės Vokietijoje yra griežtos, netgi griežtesnės nei pas mus. Jei jų pagaus, galiau gauti didžiulę baudą. Todėl jis negali tiesiog atsiimti ir paplepėti. Jei jis neatsiliepia valandą – tai normalu, jei dieną – tuomet jau galima suktis. Tačiau saugumas ir patikimumas persikraustant iš Vokietijas reiškia ir tai, kad vairuotojas turi ilsėtis, kad nenusvaigytų kelyje.

Ar gali atvykti senas sunkvežimis?

Gali. Nekreipkite dėmesio į spalvas. Senas „Scania“ ar „Volvo“ gali vežti taip pat gerai kaip ir naujas „Mercedes“. svarbu, kad techninė būtų tvarkoje. Esu mačiaes, kaip naujos mašinos lūžta, o senos „darbinės arkliukai“ važiuoja šimtus tūkstančių kilometrų be problemų. Viskas priklauso nuo savininko požiūrio.

Kas nutinka jei sugenda mašina? (Tikroji istorija)

Tai kas nors nutinka. Prieš metis važiavome per Hanoverą, mums suklydo degalų siurblys. Vairuotojas liko panikos būseno. Ką mes darėme? Iškrovėme krovinių į sandėlį (papildomai mokėjome), paskui iškvietėme kitą mašiną. Užtrukome dvi dienas. Klijentas bura (čia turi būti buvo) nepatenkintas, bet mes viską ištaisėme. Būtinai klauskite iš anksto – kas darys, jei mašina suges? Ar jie turi atsarginį transportą?

Ar vairuotojas gali paprašyti pinigų papildomai?

Jei jūsų sutartyje nėra parašyta „užliftą“, „už laiptus“ ar „už neįprastą krovinį“, taip, gali. Vairuotojai dažnai stengiasi uždirbti iš „grynųjų“. Vokiškose sistemose, kai butas yra 4 aukšte be lifto, tai yra papildomas darbas. Pasirūpinkite, kad šitos detalės būtų išspręstos anksčiau, o ne prieš vartus.

Kodėl jie vairuoja taip lėtai?

Jie ne vairuoja lėtai, jie laikosi greičio apribojimų. Vokietijoje daug kur automagistralėse nėra greičio limito, bet sunkvežimiams jis visada yra 80 km/h (kartais 90 su ribotuvais). Jei jūs matote, kad jis važiuoja 80, tai ne lėtai, tai legaliai. Greičiau jis negali, jam iškristų punktais, o įmonei – baudos.

Kainos ir paslėpti mokesčiai

Kodėl kaina skiriasi dviejus kartus?

Kodėl sūris vienoje parduotuvėje kainuoja 3 eurus, o kitoje 8? Tas pats. Vienos firmos vairuoja senomis mašinomis, kitos naujomis, vienos duoda pilną draudimą, kitos – jokio. Jei kas siūlo pervežimą iš Miuncheno už 300 eurų, tai arba jis veš su kitais 5 klientais (t.y. dalinis krovimas), arba tai sukčiai. Sąžiningas saugumas ir patikimumas persikraustant iš Vokietijos niekada nekainuoja kaip duonos kepalas.

Kas yra „muitinės išlaidos“?

Jei pervežate tik asmeninius daiktus (pervykstant gyventi), tai muitinės mokesčio neturėtų būti. Tačiau jei ten bus nauja technika, daugiau nei vienas toks pat daikt (pavyzdžiui, 5 nauji telefonai), tai gali būti traktuojama kaip verslas. Tada reikės mokėti PVM ir muitą. Užtikrinkite, kad sąraše parašyta „asmeniniai naudoti daiktai“.

Ar galima mokėti po pristatymo?

Dauguma firmų reikalauja avanso, bent 30-50 proc. Tai yra normalu, nes jie turi išleisti pinigus degalams, keliui (Vignette), o vokiečiai ferms už Brėmeną arba Kylą. Jei kas siūlo vežti be avanso, gali būti, kad jis tiesiog nieko nevežs. Bet likusią dalį geriau sumokėti tik tada, kai viskas stovi jūsų bute ir neprarasta nė viena dėžė.

Ar verta imti draudimą?

Absoliučiai taip. Bazinė atsakomybė pagal konvencijas yra labai maža – apie 2 euro už kilogramą. Jei dėžė sveria 10 kg, o viduje yra 5000 eurų vertės kompiuteris, gausite vos 20 eurų. Pilnas draudimas (All Risk) kainuoja brangiau, bet jis apsaugo jus nuo visko: avarijos, gaisro, vagystės.

Ar gali kaina padidėti kelionės metu?

Teoriškai negali, jei sutartis fiksuota. Bet jei jūs pats pridėsite 10 dėžių paskutinę minutę, arba jei reikės naudotis keltuvu, kurio nebuvo planuota, taip, kils. Viskas priklauso nuo jūsų sąžiningumo ir išankstinio planavimo.

Specifinės situacijos ir problemos

Kas jei vokiečiai policija sustabdys mašiną?

Jei viskas tvarkoje – nieko. Jei ne – gali būti problemų. Jei mašina perkrauta, arba vairuotojas privalaujamasilsėti, gali sulaikyti mašiną ir krovinį. Tokiu atveju jūsų daiktai stovi policijos aikštelėje, o jūs juos gaunate vėliau. (Nors paprastai su lietuviškais dokumentais dažniau leidžia važiuoti, tik pasibaigus laikui). Todėl rinkitės firmas, kurios laikosi taisyklių.

Ar galiu vežti dviračius?

Galima, bet juos reikia išardyti arba uždėti ant dviračių laikiklių. Jei dviračiai stovi vienas ant kito, gali nudaužti rankenus. Aš vieną kartą mačiau, kaip brangus trekinis dviratis buvo uždėtas ant grindų ir užvirtė sofa ant jo. Viskas buvo sužalota. Uždėkite juos į dėžes arba apvyniokite.

Ką daryti su alkoholiu?

Asmeniniam naudojimui galima vežti tam tikrą kiekį (pavyzdžiui, 90 litrų vyno, 110 litrų alaus). Bet jei vežiate 100 butelių vodka, tai jau ne asmeninis poreikis, o prekyba, ar bent jau įtarimas. Geriau neužkabinti daugiau, nei leidžia nustatyti, norint išvengti nemalonumų.

Ar reikia ištuštinti spintas?

Taip, būtinai. Ištuštinti ir išardyti. Spinta yra labai sunki, bet trapus baldas. Jei bandysite nešti pilną spintą, ji gali lūžti viduje arba iškriti siaurame koridoriuje. Išardymas ir surinkimas paskui kainuoja, bet tai pigiau nei pirkti naują spintą (ir aš kalbu iš patirties).

Ar saugu palikti daiktų prie namų Vokietijoje?

Tai priklauso nuo rajono. Miunchene ar Frankfurte, jei paliksite dėžes gatvėje be priežiūros, jos gali dingo per 10 minučių. Vokiečiai dažnai yra disciplinuoti, bet vagys yra visur. Geriau, kad vairuotojas būtų laiku, arba palikite kaimynų priežiūroje. (Arba garanžėjeje, jei tokia yra).

Kaip elgtis su lietuvais, kurie dirba Vokietijoje?

Daugelis mūsų vairuotojų ten gyvena arba dirba jau amžinai. Jie žovi vietovę. Kartais tai gali būti privalumas – jie gali atvažiuoti tuomet, kai kiti negali, nes geriau žino taisykles. Bet kartais jie per daug laisvai elgiasi su laiku, sakydamas „važiuoju po darbo“. Būkite ryškyje.

Ar galiu sekti savo krovinią?

Dauguma firmų turi GPS sekimą. Jei neturi – pagauskite vairuotoją po valandos ir paklauskite, kur jis yra. Bet nereikia skambinti kas 10 minučių, tai vairuotojui erziną. Saugumas ir patikimumas persikraustant iš Vokietijos taip pat reiškia ir vairuotojo ramybę.

Viskas apskritai ir išvados

Visas šitas procesas gali atrodyti baisus, bet dažniausiai viskas baigiasi gerai. Svarbiausia yra ne rinktis pigiausią variantą, o tą, kuris suteikia jums pasitikėjimo. Persikraustymas – tai stresas, o geras pervežėjas tą stresą turi sumažinti, o ne didinti. Patikrinkite dokumentus, užpakykite brangius daiktus ir nesijaukinkite klausti kvailų klausimų. Geriau klausti dešimt kartų, nei vieną kartą nusivilti. Sėkmės kelyje ir naujuose namuose, tikėkimės, jūsų daiktai atvyks sausai ir sveiki.