Saugos standartai logistikos paslaugose į Vokietiją: kas tikrai svarbu

Sėdžiu čia ir galvoju, kaip viskas pasikeitė per šiuos dvidešimt penkerius metų, kai pradėjau nuo pirmųjų savo furgonų. Anksčiau užtekdavo turėti gerą vairuotoją ir techniką, kuria nebyrėtų variklis, bet dabar saugos standartai logistikos paslaugose į Vokietiją yra tiesiog kosminis reikalas. Vokiečiai nėra čia, kad juos kas noritų apgauti, jie t sistemas, kurias praeiti beveik neįmanoma, jei viskas neatitinka 100 proc. Ne kartą girdėjau iš klientų, kad kodėl brangu, bet kai paaiškinu, kiek ten patikrinimų ir dalykų, kurie turi būti uždaryti, jie supranta. Tas rinkas nenumaldomai verčia keltis standartus, nors ir kartais tai sunku suvaldyti mažesnėms įmonėms. Čia ne tik apie tą pačią saugą, bet ir apie tai, kaip tu atrodai prieš klientą, kuris laukia savo prekių Miunchene arba Hamburge.

Pagrindiniai reikalavimai ir dokumentai

Kokie pagrindiniai dokumentai reikalingi?

Prasčiausia yra ta, kad dokumentų galioti nebelieka tie, ką anksčiau. Žinoma, pagrindas visada buvo ir yra CMR (tarptautinė vežimo sutartis keliu), be jos niekur neisi. Bet dabar be gero konosamento (kvito) viskas gali sustoti, ypač jei važiuoji į didžiąsias sandėliavimo zonas aplink Frankfurto oro uostą. Be to, privalu turėti galiojančius vairuotojo pažymėjimus ir CASKO draudimo polisą, kuris padengtų bent minimalią žalą. Nesipažins su jais – neleis išvažiuoti iš terminalo, net jei prekė jau pakrauta.

Ar CMR kontraktas vis dar svarbus?

Be abejo, tai yra šventa šventė. CMR ne tik kad svarbus, jis yra pagrindas, ant kurio laikosi visa ginčų sprendimo sistema, jei atsiranda nusižengimų. Pameniu vieną atveją su kroviniu į Duisburgą, kur vairuotojas pamiršo pasirašyti vieną punkta, ir mes beveik praradome 10 tūkstančių eurų vertės siuntą. Dabar visuose savo automobiliuose turiu užklijuotas instrukcijas, kad prieš pradedant važiuoti, CMR turi būti užpildytas iki smulkmenų.

Kas dėl draudimo ribų?

Dėl draudimo reikia būti itin atidžiam, nes Vokietijoje kainos auga kaip pelėda po lietaus. Minimali riba, apie ką kalbama tarpuntautiniuose susitarimuose, dažnai neužtenka, jei vežai brangius elektronikos komponentus arba automobilių dalis. Siūlau visada derėtis dėl didesnės draudimos sumos, ypač jei maršrutas eina per rizikingas zona arba turi didelių sandėlių, kur statyboms reikalingos medžiagos. Geriau persimokti už polisą, nei mokėti iš savo kišenoję už sugriautą prekę.

Ar reikia specialių leidimų?

Dažnai reikia, bet viskas priklauso nuo to, ką veži. Įprastai prekėms ne, jei jos nekenksmingos, bet jei turi ką nors, kas liečia ADR (dangerous goods – pavojingų krovinių gabenimas) taisykles, tai be leidimų niekur nepraeisi. Pavyzdžiui, kai vežėme chemikalų partiją į Štutgartą, mums reikėjo ne tik papildomų ženklų ant furos, bet ir specialaus plano, kaip elgtis avarijos atveju. Be to, nepamiršk, kad kai kurie miestai turi savo zonos, kur ribojamas savaeigių transporto eismas naktį.

Kaip elgtis su muitinės deklaravimu?

Nors Vokietija yra ES, muitinė vis tiek egzistuoja, ypač jei prekės ateina iš trečiųjų šalių arba turi specifinių akcizų reikalavimų (pavyzdžiui, alkoholis, tabakas). Geriausia viską užtikrinti iš anksto per TIR (tarptautinė vežimo sistema) arba eksporto procedūras, kad neiškiltų nepykantų muitininkų, kurie gali uždaryti fūrą valandoms. Vieną kartą Berlyne mes likome strigę tris dienas dėl blogai užpildyto vieno laukelio, tai buvo siaubas.

Ar galima vairuoti naktimis?

Galima, ir dažnai net reikia, kad spėtum į rytinę parduotuvę, bet yra griežtai reglamentuota poilsio laikas. Vokiečių policija myli stovėti poilsio vietose ir tikrinti tachografus. Jei gauni baudą už poilsio laiko pažeidimą, tai ne tik pinigai, bet ir įrašas į kompanijos reputaciją. Taigi, reikia suplanuoti maršrutą taip, kad naktį būtų galima normaliai ilsėtis, o ne stumdyti ratą.

Krovinių fiksavimas ir techninė būklė

Kodėl krovinių fiksavimas taip svarbus?

Vokiškame rate kalbama, kad "krovinys, judantis furoje, yra ginklas". Nufiksuoti prekes privalo taip, kad ji neišsivaziuotų net staigiai stabdant arba vairuojant posūkyje. Pamenau, kaip vienas vairuotojas įvežė statybines medžiagos į Leipcigą, taip prastai jas užtvirtino, kad kėbulą tekoardyti. Dabar tikriname kiekvieną juostelę ir priemonę prieš išvykstant, nes tokių klaidų sau neleidžiame.

Kokios priemonės naudojamos fiksavimui?

Naudokime viską, kas tinkama: gumines juostas, užraktus, gožtuvus, o jei prekės labai sunkios – tai ir metalines sijas. Svarbiausia yra tai, kad krovinys neturi judėti. Tarkime, jei veži miltus į Brėmeną, turi būti ne tik pakrauta, bet ir uždengta, kad neibirtų kelias. Tai ne tik saugumas, bet ir tvarkos klausimas.

Ar techninė apžiūra rūpi Vokietijai?

Rūpi labai. Kasdien reikia patikrinti stabdžius, padangas ir šviesas. Vokiškas techninės apžiūos standartas yra vienas griežčiausių Europoje. Jei ateini su padangą, kurioje gylis mažesnis nei reikia, tu ne tik gausi baudą, bet gali būti priverstas palikti fūrą remonte Kolniuje. Nėra prasmės rizikuoti brangia technika.

Kas dėl šaltojo grandinės (Cold Chain)?

Jei veži maisto produktus, šaltoji grandinė yra šventa. Temperatūra turi būti fiksuojama nuo pat pakrovimo iki iškraunamos. Pavyzdžiui, kai vežėme sūrius į Miuncheną, temperatūros jutiklis parodė vienos laipsnio pakilimą tris valandas iki pristatymo, ir klientas atsisakė priimti visą partiją. Tiek pinigų, tiek laiko prarasta dėl smulkmenų.

Ar svarbu furos valymas?

Atrodo keista, bet taip. Vokiečiai nemėgsta, kai prie jų atvažiuoja purvinas automobilis, ypač jei važiuoji į maisto pramonės zoną. Prieš išvykstant privalu nuplauti fūrą, kitaip gali neįleisti į terminalą prie pat Hamburgo uosto. Tai yra dalis saugos standartų logistikos paslaugose į Vokietiją, kurią dažnai pamirštame.

Kaip užtikrinti, kad prekės nesužalojamos?

Svarbu naudoti apsauginės medžiagas, pavyzdžiui, burbuliukų plastiką arba putplasčio dėkles. Negali tiesiog įmesti dėžių viena ant kitos ir tikėtis, kad niekas neatsitrinks. Vieną kartą gavome pretenziją dėl suluoštų baldų, todėl dabar kiekvieną stačiakampį daiktą įvyniojame kaip į kūdikį.

Vairuotojų darbo laikas ir poilsis

Kiek valandų gali vairuoti vairuotojas?

Pagal taisykles, 4,5 valandos vairavimo ir turi būti 45 minučių pertrauka. Negalima to sulaužyti, nes tikrinimai yra labai intensyvūs, ypač kelių mazguose. Kai kurie vairuotojai bando "gudrauti", suvedant laiką rankiniu būdu, bet tai tik laiko klausimas, kada juos pagaus. Saugumas yra pirmiausia.

Ar poilsis gali būti furoje?

Gali, jei fura atitinka reikalavimus (gera ventiliacija, erdvė). Tačiau daugelis vairuotojų renkasi poilsio zonas, nes ten yra dušai ir maistas. Vokiškos poilsio zonos yra ganėtinai tvarkingos, nors ir brangios. Jei vairuotojas ilsisi furoje prastame oro keitimo sistemos fone, jis gali pavargti ir tai padidina avarijos riziką.

Kas yra savaitinis poilsis?

Savaitinis poilsis turi būti bent 45 valandų nepertraukiamai. Jį galima sutrumpinti iki 24 valandų, bet tada reikia atkurti prarastą laiką kitą savaitę. Dažnai klientai spaudžia, kad spėtume prieš savaitgalį, bet aš visada sako, kad jei vairuotojas neilsės, jis nevežs prekių saugiai.

Ar galima keisti vairuotoją kelionės metu?

Galima, tai vadinama dvigubu įgula. Tai puiku, kai reikia nuvežti krovinius į tolimus žemyninius Vokietijos regionus, pvz., į Bavariją, labai greitai. Tačiau tai brangu, nes reikia mokėti dviejų žmonių atlyginimus ir dvigubai daugiau degalų.

Kas atsitinka, jei vairuotojas viršija laiką?

Gausi baudą, ir ne tik vairuotojas, bet ir įmonė. Be to, vairuotojas gali būti priverstas nustoti vairuoti ir ilgiau ilsėtis, kas vėlgi atidels siuntą. Panašu kaip su tuo atveju A8 autostradoje, kai policija nustatė, kad vairuotojas vairavo be pertraukos 6 valandas, mes iš vis nebegavė to kliento.

Ar sunku rasti tinkamas poilsio vietas?

Vokietijoje poilsio zonų gana daug, bet jos dažnai pilnos, ypač naktį arba švenčių metu. Rekomenduoju iš anksto planuoti sustojimus netoli didesnių miestų, pvz., prie Hanoverio arba Fiurto. Kitu atveju gali tekti stovėti pakelėje, kas yra nelegalu ir nesaugu.

Ar reikia specialių mokymų vairuotojams?

�inoma, yra privalomi mokymai (pvz., kuro taupymas, ekologinis vairavimas), taip pat patirties kėlimas. Be to, jei veži pavojingus krovinius, reikia specialaus ADR pažymėjimo. Tiesiog neįsivaizduoju, kaip žmogus be to gali važiuoti į tokias rinkas kaip Vokietija.

Muitinė ir specifiniai kroviniai

Ar sunku praeiti muitinę Vokietijoje?

Jei viskas tvarkinga, tai ne, bet jei trūksta dokumentų, tai gali tapti košmaru. Vokiška muitinė gana efektyvi, jie naudoja modernias sistemas, kurios iškart fiksuoja klaidas. Geriausia viską deklaruoti elektroniniu būdu iš anksto, kad tik spusteltum "ok" prie sienos.

Kaip vežti pavojingus krovinius?

ADR taisyklės yra Biblija čia. Reikia specialios įrangos, ženklų ir, žinoma, pažymėjimų. Kada vežiau degalus į Niurnbergą, teko tikrinti kiekvieną butelį, ar jis nesubraižytas, nes net mažiausia nelaidžybė gali baigtis dideliu incidentu.

Ar reikia specialių leidimų maistui?

Taip, reikia veterinarinių pažymėjimų, fitosanitarijų dokumentų. Vokiečiai ypač griežti dėl maisto saugos, nes bijo ligų plitimo. Vieną kartą turėjome grąžinti visą mėsų partiją į Lietuvą, nes trūko vieno parašo ant sertifikato.

Kas dėl dideliųjų (oversized) krovinių?

Tai sudėtingas reikalas. Reikia specialių leidimų kelių tarnyboms, lydinties transporto, o kartais net ir kelių uždarymo. Pavyzdžiui, gabenant vėjinę turbiną į Šiaurės Vokietiją, reikia suderinti maršrutą su daugybe instancijų. Tai ne tik brangu, bet ir laiką imlus procesas.

Ar galima vežti gyvūnus?

Galima, bet tik laikantis griežtų gerovės reikalavimų. Reikia tinkamos temperatūros, maisto ir vandens. Panašu į tą sykį, kai vežėme arklius į vieną fermą prie Miuncheno, teko stovėti kas dvi valandas ir juos papildomai girdyti. Negali tiesiog uždaryti juos ir važiuoti.

Kaip elgtis su sugadintu kroviniu?

Pirmiausia, nedelsiant pranešk brokeriui ir draudikui. Tada sukurk nuotraukų dokumentaciją. Jei tai įvyko Vokietijos teritorijoje, reikia iškviesti vietinį policijos pareigūną dėl įvykio protokolo. Be to, negali pats nieko pataisyti, kol neįvertinama žala.

Ar yra ribojimų kai kurioms prekėms?

Yra, ypač dėl aplinkosaugos. Pavyzdžiui, kai kurios medžiagos arba atliekos yra visiškai draudžiamos importuoti be specialios licencijos. Geriausiai iš anksto pasitikrinti su klientu, ar jo prekė nėra to sąrašo, kad nebūtų keblių situacijų sienoje.

Klientų poreikiai ir rinkos realijos

Kodėl kainos toks aukštos?

Kodėl aukštos? Žiūrėk, degalai, draudimas, atlyginimai, techninė priežiūra – viskas brangsta. Be to, saugos standartai logistikos paslaugose į Vokietiją reikalauja investicijų. Negali vežti už pusę kainos ir tikėtis, kad viskas bus gerai. Klientai dažnai nemato to, kas vyksta " užkulisiuose".

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima bandyti, bet yra riba. Jei aš mažinu kainą, turiu kažkur taupyti, o dažniausiai tai taupoma ant saugumo arba vairuotojo poilsio. Geriau sutarti normalią kainą ir gauti garantuotą paslaugą, nei rizikuoti savo prekėmis. Žinau, kad daug kas bando spausti, bet aš stoviu savo.

Kaip pasirinkti patikimą pervežėją?

Pažiūrėk į jų ilgaamžį rinkoje, įrangą ir atsiliepimus. Patikimas pervežėjas niekada neslėps savo dokumentų arba vairuotojų darbo laiko. Jei jie sako, kad "viskas bus gerai" be jokio raštiško patvirtinimo, bėk tolyn.

Ar reikia sekti krovinius realiu laiku?

Be abejo, šiandien tai yra standartas. GPS sekimas leidžia klientui žinoti, kur yra jo prekės, ir planuoti savo darbą. Be to, jei įvyksta avarija, galime greitai reaguoti. Mano įmonė naudoja sistemą, kuri leidžia matyti net degalų lygį.

Kas dėl prekių pristatymo terminų?

Terminai turi būti realūs. Negalima pažadėti pristatyti per 24 valandas, jei fiziškai tai neįmanoma. Vokiečiai mėgsta tikslumą, ir jei sakai "rytoj", tai turi būti "rytoj", ne po pietų. Pats dažniausiai pridedu vieną dieną rezerve, kad nebūtų nepykčių.

Ar dažnai įvyksta nusižengimų sutartyse?

Neman, kad labai dažnai, jei sutartis parašyta tvarkingai. Bet jei nėra aiškumo dėl atsakomybių, tuomet viskas gali baigtis teisme. Geriausiai viską užrašyti juodai ant balto: kas atsako už ką. Aš patirau, kad dauguma konfliktų kyla iš neaiškumų, o ne iš blogos valios.

Ką daryti, jei klientas nepasirašo kvito?

Tai problema, nes be kvito sunku įrodyti, kad prekė buvo pristatyta. Vokiečiai dažnai griežti dėl taisyklių, todėl reikalauju pasirašymo kiekvienu atveju, net jei tai atrodo smulkmena. Jei atsisako, darau nuotrauką pristatymo vietoje.

Ar rinka keičiasi?

Keičiasi nevaldomai. Vis daugiau elektromobilių, vis daugiau automatizuotų sandėlių. Reikia sekti tendencijas, kitu atveju liksi nuo šalies. Aš pats dabar mokausi apie naujus maršrutizatorius, kurie naudoja dirbtinį intelektą (tai yra kūrybiška žodžių vartosena, bet tiesa).

Ar verta investuoti į naują techniką?

Absoliučiai verta. Nauja technika ne tik saugesnė, bet ir pigiau eksploatuojama (mažiau degalų). Be to, vokiečių klientai dažnai pažiūri, kokia amžiaus fura atvažiuoja. Nauja fura – tai vizitinė kortelė.

Išvada

Viskas suktasi apie tai, kad negali būti pusiau. Jei nori dirbti su Vokietija, turi laikytis taisyklių, investuoti į saugumą ir būti sąžiningas su savo klientais. Saugos standartai logistikos paslaugose į Vokietiją nėra tiesiog biurokratinis prievartas, tai būdas užtikrinti, kad tavo verslas išliktų ir augtų. Neleidžia sau sakyti "prieita", turi būti viskas uždaryta iki galo. Tik taip gali užsitikrinti, kad rytoj vėl gausi užsakymą ir gali ramiai miegoti, žinodamas, kad turi vairuotojai yra saugiuose namuose.