Saugaus persikraustymo į Vokietiją patarimai ir sprendimai: kaip išvengti chaoso

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir mačiau viską – pradedant nuo tėvų su aštuoniais vaikais, kurie bandė susikrauti viską į vieną "Volkswagen Transporter", baigiant korporatyvių perkėlimų, kurie tiesiog neiseina be pjuvio. Vokietija yra arti, tačiau jos logistika ir biurokracija gali apakyti net patį patikrų vairuotoją. Žmonėms dažnai atrodo, kad tai tik valandėlės kelias į Berlyną ar Miuncheną, tačiau realybėje susiduri su griežtomis taisyklėmis, lenktinių ribojimais ir vietinėmis "peculiarity". Štai štai mano, kartais šiek tiek chaotiškas, bet praktiškas Saugaus persikraustymo į Vokietiją patarimai ir sprendimai vadovas, paremtas tuo, kas kasdien vyksta keliuose, o ne teoriniuose vadovuose.

Dokumentai, Anmeldung ir Vokietijos biurokracija (be šio blogiau)

Ką reiškia tas Anmeldung ir ar jis būtinas iš karto?

Kai atvykstate į Vokietiją, turite 14 dienų susitvarkyti gyvenamosios vietos registraciją, vadinamąjį "Anmeldung". Be šio lapo jūs negausite banko sąskaitos, darbo sutarties net pasirašyti bus sudėtinga. Tai yra bazė. Be jo, esate kaip vaiduoklis sistemai. Taip pat, jei planuojate Saugaus persikraustymo į Vokietiją patarimai ir sprendimai taikyti praktiškai, pradžioje turite būti tikri, kad galite legaliai gyventi name, kuriuo keliaujate. Vieną kartą turėjau klientą, kuris atvežė daiktus į miestą, dar neturėdamas sutarties, ir namo savininkas nepaliejo jų įleisti kieme. Teko stovėti gatvėje valandą.

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinėje?

Jeigu persikeliate gyventi ilgam, tai dažniausiai nebūtina mokėti muito, jei daiktai buvo naudojami ir priklauso jums mažiau kaip 6 mėnesius. Bet reikia pateikti specialų sąrašą – "Umzugsgut". Aš asmeniškai visada rekomenduoju daryti dvigubą sąrašą, vieną palikti sau, kitą duoti vairuotojui. Vokiška muitinė gali būti išranki, ypač jei matys, kad vežate naujus kompiuterius ar televizorius su lipdukais. Tada kyla klausimas – ar tai tikrai asmeniniai daiktai, ar prekyba. Geriau būti sąžiningu ir užpildyti tuos formuliukius iš anksto.

Ar mašina su Lietuvos numeriais legalu čia važinėti?

Galite važinėti su lietuviais numeriais pusę metų, esant užregistruotiems Lietuvoje. Bet tenka mokėti vokiškas draudimo įmokas, kurios... na, pasakysiu tiesiai, ne mažos. Po šio laiko privalote perregistruoti automobilį Vokietijoje. Dauguma žmonių to vengia iki paskutinio momento, bet jei sustabdys policija ir pamatys, kad gyvenate čia jau metus, baudos bus didelės. Esu matęs, kai žmonėms nusimestys numeriai tiesiog gatvėje. Nenusimykite, geriau viską padarykite teisingai iš karto.

Kas dėl vaikų mokyklų ir darželio dokumentų?

Reikia susirasti vietą mokykloje (Schulplatz) iš karto. Vokietijoje tai ne taip paprasta kaip Lietuvoje – rajonas privalo atitikti gyvenamąją vietą. Be "Anmeldung" negalite nusiųsti vaiko į mokyklą. Darželiuose (Kindergarten) eilės yra milžiniškos, kartais laukti reikia metų. Vienai mano klientei teko laukti beveik 8 mėnesius, nors ji kvietėsi iš anksto. Tai vienas svarbiausių Saugaus persikraustymo į Vokietiją patarimai ir sprendimai elementų – pradėkite ieškoti darželio dar prieš išvykdami iš Lietuvos.

Ar turiu išsipirkti Lietuvoje prieš išvykstant?

Viskas priklauso. Paskolų? Sąskaitų už komunalines? Taip, verta išsipirkti, kad nepasivytų ieškinių ar skolininkų, kurie gali trukdyti susikrauti dokumentus. Vokiškos įstaigos labai tikrina kreditingumą (Schufa), o jei turite įrašų Lietuvoje, tai gali praeiti, bet geriau būti "švariam". Žinau atvejį, kai vyras negavo nuomos buto, nes turėjo neapmokėtą baudą už greitį Lietuvoje, kur atsispindėjo tarptautiniame registre. Juokinga, bet tiesa.

Kokios kalbos reikia dokumentams?

Geriausiai vokiškai arba angliškai. Lietuviškus dokumentus (gimimo liudijimus, vedimo liudijimus) privalote vertesti ir užpatentuoti (Apostille). Be to, verčiamas į vokiečių kalbą prisegus prie originalo. Niekada neduokite tik vertėjo kopijos be originalo – vokiečiai mėgsta tvarką. Kartais net paprastą nuomos sutartį reikia turėti abiejomis kalbomis, kad šeimininkas negalėtų tave apgaudinėti dėl sąlygų.

Logistika: kaip nutraukti daiktus, kad nepasimestų kelyje

Ar geriau kreiptis į firmą ar vežti paties?

Jei turite tik kelias kėdes, vežkite pats. Jei namus – skambink firmoms. Pasitikėjimas savimi gerai, bet 30 tonų sunkvežimis vairuoti be profesinio pažymėjimo neleidžiama, o be CRB leidimo (Lenkijoje) ar Vokiečių leidimo negalėsite važiuoti miestuose. Profesionalus persikraustymas į Vokietiją pasirodo pigiau, kai suskaičiuojate kuro, viešnaglių ir, svarbiausia, nervų išlaidas. Be to, jei pasidarysite avariją su pilnu priekaba, draudimas tai padengs ne visada.

Kaip pasirinkti dėžes? Ar tai tikrai svarbu?

Labai svarbu. Nenaudokite mažmeninės prekybos dėžių, jos sugenda, kai įdedate knygas. Imkite specialių, judviejų sienelių (duble). Vieną kartą vežėme porą, kuri viską pakėlė į senas "Obuolys" dėžes. Kraitis atėjo su išlaužtomis kojomės ir sužalotais indais. Naudokite mažesnes dėžes sunkioms daiktams (knygos, gėrimai) ir didesnes lengviems (patalynė, pledai). Ir užlipdykite visas dėžes lipdukais su turiniu – "Virtuvė", "Miegamasis".

Ar reikia išmontuoti baldus?

90% atvejų – taip. Spintos, lovos, dideli stalai tiesiog nepraeis pro duris ar neįkels į liftą, jei išardytos. Ypač senojoje statyboje namuose Vokietijoje, kur laiptai yra siauri ir pasukūs. Vėlgi, vienas mano atvejis – vairuotojas bandė įvežti neišardytą "IKEA" spintą pro standartinės durys. Rezultatas – sugadinta spinta, išdrasktos sienos ir papildoma diena praleista taisydamas. Neapsiriskite, išardykite viską, kas juda.

Kas su baldų pakavimu? Ar įskaitoma kainoje?

Paprastai ne. Standartinė kaina yra už kroviniį pervežimą iš A į B. Jei reikia uždėti foliją ant sofos, apvynioti stiklą tai yra papildoma paslauga, papildomai mokama. Geriausia klausti "Pakavimo paslaugos". Kątik vežiau vieną dailidę, kuris turėjo brangius antikvarinius baldus – jie dėjo specialią pūslę, bet tai kainavo beveik tiek pat, kiek kelių dienų nuoma. Verta investuoti, jei tau tavo daiktai brangūs.

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet yra rizika. Ypač jei šaltas oras. Sunkvežimiuose dažniausiai nėra šildymo (kai yra, tai kainuja daugiau). Jei turite didelę palmę, įsivaizduokite, kas bus jai -5 laipsnių šaltyje kelias dienas. Be to, augalai turi būti be žemės arba sterilios žemės, kad neišneštumete ligų ar vabzdžių. Vokiška fitosanitarinė kontrolė gali tiesiog sudeginti augalą, jei pamatys ką įtariamo. Geriau dovanoti kaimynams ir nusipirkti naujus čia.

Ką daryti su maistu?

Nevežkite produktų, kuriais galiu greitai sugesti – mėsos, pieno. Sauso maisto (konservų, miltų) galima, bet tikrai ne per daug. Vokietijos muitinė labai nepageidauja, kai vežate maisto masę sau, ypač jei tai nėra suvirškinama. Vieną kartą turėjau klientą, kuris bandė įvežti dešrelių rūšį iš Lenkijos, už kurią mokėjo 50 eurų, o muitininkai visą konfiskavo nes buvo neaiškus etiketės. Nuostolis.

Kelių eismas, rizikos ir kaip vokiečiai tai prižiūri

Ar vokiečių keliai tikrai tokie geri?

Daugiau ar mažiau, tačiau yra vietų, kur asfaltas lyg bulvių laukas. Ir dar pridėkite "Bauarbeiten" – statybos darbus. Kas antras kilometras Vokietijoje kažkur kas daromas. Tiesiog nepamirškite, greičio ribojimai darbo zonose yra griežti, baudos didelės, o fotoaparatai stovi po kiekvienu tiltu. Tuo tarpu Lietuvoje dažnai vairuojame kaip norim (aišku, nelegaliai), bet čia reikia būti atsargiam. Saugaus persikraustymo į Vokietiją patarimai ir sprendimai visada prasideda nuo gero vairuotojo.

Kas su greičio ribojimais autobanuose?

Legenda pasakoja, kad nėra greičio ribos. Taip, yra vietų, kur galima skrieti, tačiau daugiau ir daugiau juodų lentai su 120 ar 130 km/h ribojimu. Be to, jei vairuojate sunkvežimį (net jei 3,5t su priekaba), jūsų greitis visada užfiksuotas – 80 km/h (ar 90 jei turi greitėjimo limitatorių). Nebandykite lenkti greičiau, radarai prasuka sunkvežimius labai dažnai. Ir atkreipkite dėmesį į "AdBlue" – be jo sunkvežimis nevažiuos.

Ar sunku rasti parkingą sunkvežimiui?

Miestuose – beviltiška. Reikia važiuoti į specialias stovėjimo aikšteles (Rasthof), kurios kartais būna pilnos, o kainos – siaubingos (gali būti ir 20-30 eurų už naktį). Jei jūsų vairuotojas sako, kad "užsukiu prie parduotuvės penkioms minutėms", tai gali baigtis 100 eurų bauda. Vieną kartą Stutgarte mus užspyrė miesto tarnyba, nes vairuotojas sustojo prie "kebabo" užimtame vietoje su 7,5t sunkvežimiu. Teko mokėti.

Kas nutinka, jei pasidaryą avarija su daiktais?

Turi būti draudimas (CMR draudimas). Tikrąja problema yra tas, kad daiktai gali būti sugadinti ne avarijos metu, o staigiu stabdymu. Jei dėžės nebuvo užfiksuotos (pririštos), jų nepadengs draudimas. Vienas mano kolegos prarado kliento brangų kilimą, nes nuslydo nuo kratos stabdant. Klientas gavo atlyginimą tik iš vairuotojo kišenės, o ne iš draudimo. Užfiksuokite viską.

Ar reikia mokėti už vokiškus mokesčius?

Nėra kelių mokesčio sunkvežimiams (kaip mūsų vinjetės), tačiau yra mokesčiai už teršalą (mažai to reiškia seniems "Volvo") ir mokesčiai už aplinkosaugą (Maut), kurį moka tik sunkieji sunkvežimiai (>7,5t). Jei tu perkeliate savo daiktus 3,5t savo automobiliu, mokesčio nėra, bet jei turi sunkesnį – reikia "Go-Box" įrenginio. Be jo baudos nuo 100 iki 500 eurų.

Ar saugu palikti daiktus mašinoje nakčiai?

Bent jau ne mieste. Nusikaltimų lygis Vokietijoje, ypač didžiuosiuose miestuose, pakilo, ypač čigonų stovyklos prie miestų ribų (kas gali skambėti politiniškai neteisingai, bet tokia yra praktika). Jei mašina stovi daugiau nei valandą neapsaugotoje aikštelėje, gali rasti tuščią konteinerį. Viskada stengiamės nugabenti krovinių tiesiai į sandėlį arba į "saugų" parkingą su sargu.

Kainos, pinigai ir reali situacija

Kaip suskaičiuojama kaina? Už ką moku?

Bazinė kaina yra už valandas arba už kilometrus (paprastai 1-1,5 eurų per km + darbo valanda). Prie to pridedami mokesčiai už feribotaus (jei einate per Baltiją, nors į Vokietiją nereikia), už tunelius, už draudimą. Už papildomą kėlimą (kranu) – tai atskira kaina. Už lipdukus, dėžes – viskas užskaitoma. Būkite tikri, paklauskite iš anksto "All inclusive" kainos, kad nenuostotumėt prieš pat atidaryant duris.

Ar brangu gyventi Vokietijoje lyginant su Lietuva?

Nuomai – tikrai taip. Miunchene ar Frankfurtas vieno kambario butas gali kainuoti 1000-1500 eurų, o trijų kambarių – 2000 eurų. Maistas ir drabužiai panašiai, o servisas (mechanikas, dantistas) yra 2-3 kartus brangesnis. Taigi, Saugaus persikraustymo į Vokietiją patarimai ir sprendimai turi apimti ir biudžeto planavimą. Neiškeliau su 500 eurų kišenėje, nes čia neišgyvensi.

Kaip su pinigų pervedimu? Ar reikia vokiško sąskaitos?

Be vokiškos sąskaitos (Girokonto) sunku gyventi. Mokesčiai už nuomą (Miete) turi būti pervesti iš jos. Lietuviško "Revolut" ar "Paysera" užtenka pirmoms dienoms, bet darbdaviai reikalauja vietinio banko. Atidaryti sąskaitą paprasta, jeigu turite "Anmeldung" ir pažymėjimą. Būkite pasiruošę, kad jis gali būti mokamas (maždaug 5-10 eurų per mėnesį).

Ar galima užsidirbti pervežiant kitus?

Jei turite teises, taip. Bet rinka yra pilna ir sunki. Dauguma firmų dirba pigiai, ypač lenkai ir lietuviai, kurie dirba be mokesčių (juodai). Dirbti legaliai reiškia mokėti mokesčius, turi būti firmą, draudimą. Konkurencija yra baisi, jei esi mažas vežėjas. Tačiau jei turi gerą pavardę (kaip mano firma "Vokiškas Kelias"), gali gauti užsakymus iš lietuvių bendruomenės, kurie nori pasitikėti saviškiais.

Ar verta vežti techniką (šaldytuvas, skalbimo mašina)?

Jei technika sena (10+ metų), geriau palikite ir nusipirkite naudotą čia. Vokietijoje elektra pasiskirstymas gali skirtis (retai, bet kartais reikia kitokios kištukinės), o senos mašinos sušildo daugiau elektros, kas čia labai brangu. Be to, pervežimas šaldytuvo vertikaliai (kaip dažnai daroma) gali sugadinti kompresorių. Vienas klientas parsivežė šaldytuvą, kuris nebevežė po 200 km kelio.

Kas dėl pabaigos ("Abgabe")?

Kai atvykstate, daiktus reikės iškrauti. Patikrinkite, ar vairuotojas padės dėti į butą. Kai kurie firmos teigia "iškrauname", bet tai reiškia "nuvežame iki grindų prie laiptų". Jei butas 5 aukšte be lifto, tai problema. Pasirašykite tai sutartyje! Vieną kartą teko daryti kompromisą, kad vairuotojas nukėlė dėžes į kambarį, o ne paliko kieme, nes pasislėpė lietus. Smulkių dalykų, bet svarbu.

Gyvenimas ir kiti svarbūs dalykai (ne tik apie vežimą)

Kaip susirasti darbą?

Jei kalbate angliškai ar vokiškai – lengva. Jei ne – bus sunku, tik fizinis darbas ar virtuvėje (restoranuose daug dirba lietuviai). Naudokitės "Arbeitsagentur" (darbo birža) arba svetainėmis kaip "StepStone", "Indeed". Būkite pasiruošę, kad jūsų diplomas gali būti nepripažintas iš karto, gali tekti eiti papildomus kursus ar egzaminus ( recognition).

Ar Vokietijoje saugu?

Vidutiniškai taip, tačiau dideliuose miestuose (Berlynas-Neukölln, Frankfurtas centro dalys) naktimis reikėtų būti atsargiam. Policija veikia efektyviai, bet jos nėra kiekviename kampe. Vagystės iš mašinų ar dviračių yra labai dažnos. Užrakinkite dviratį (ir gerai!), nes jį pavogs per 5 minutes.

Ar turiu mokėti lietuviškas mokesčius, jei išvykstu?

Jeigu išsiregistruojate kaip gyventojas Lietuvoje (deklaruoji išvykimą), ne. Jeigu palikite adresą ir teigiate, kad tik "ilgai atostogaujate", o gi dirbate Vokietijoje, tai yra neteisėta. "VMi" (Valstybinė mokesčių inspekcija) sužino, jei gaus duomenis iš Vokietijos apie įdarbinimą. Geriau viską atsisakyti teisingai, kad nebūtų problemų ateityje.

Kaip su socialine garantija?

Pradžioje jums nereikės mokėti, jei įsidarbinate ir mokate mokesčius Vokietijoje – tenate į vietinę sistemą. Vokietijoje socialinė garantija yra stipresnė, pensijos didesnės, ligos atostogos ilgesnės. Taigi, išvykdami negausite nieko iš Lietuvos (jei nėra įdirbę minimalaus), bet pradedate kaupti čia. Tai ilgos pasirinkimas.

Kas dėl šunų ir katės?

Reikia "EU Pet Passport". Šuo turi būti nuo raupų (titerai turi būti pakankami, bent 0.5 IU/ml). Mikročipas privalomas. Vokietijoje labai mėgsta gyvūnus, bet labai griežtai tikrina dokumentus. Be pasų jums neleis įsileisti į viešbutį ar net nuomotame bute (dauguma šeimininkų draudžia). Ir reikės mokėti gyvūno mokesčį (Hundesteuer) – tai vietinė mokestis už šunį.

Ar sunku susirasti lietuvių bendruomenę?

Neblogai. Yra lietuviškos bažnyčios (pvz., Viurcburge, Miunchene), lietuviškos mokyklos sekmadieniais, asociacijos. "Facebook" grupėse ("Lietuviai Vokietijoje") galite rasti pagalbos, nusipirkti daiktų, rasti nuomą. Kartais pagalba ten ateina greičiau nei iš vokiečių. Tiesa, ten pasitaiko ir daug neigiamų komentarų, bet toks jau gyvenimas.

Išvada

Apibendrinant, Saugaus persikraustymo į Vokietiją patarimai ir sprendimai nėra tik apie tai, kaip įpakuoti dėžę. Tai apie psichologinį pasiruošimą, dokumentų tvarką ir realaus gyvenimo supratimą kitoje šalyje. Nereikia bijoti, bet reikia būti apdairiam. Dauguma lietuvių čia gyvena gerai, uždirba ir augina vaikus. Svarbiausia – neklaidinkite save, kad viskas bus kaip Lietuvoje, tik su vokišku kalbu. Taisyklės kitos, kainos kitos, o vokiečiai – tiesiog kitokie. Sėkmės kelyje, ir pasirūpinkite, kad turtas būtų apdraustas, o dėžės – uždėtos ant grindų, o ne nešamos per 5 aukštus nevaikščiojančiais laiptais.