Vežame 24 metus
+370 606 04300

+49 1575 3403 381

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Vokietiją ir iš Vokietijos krovinius, perkraustymo paslauga

Racionalus biuro persikraustymas iš Lietuvos į Vokietiją: patirtis be lakštutų

Vežame kiekvieną dieną

Racionalus biuro persikraustymas iš Lietuvos į Vokietiją: patirtis be lakštutų,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Racionalus biuro persikraustymas iš Lietuvos į Vokietiją: patirtis be lakštutų  vežam nuo durų iki durų


Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:

  • • Lapkričio 17 dieną, antradienį, šiandien
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, rytoj
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, poryt
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, užporyt
iš Vokietijos:
  • • Lapkričio 17 dieną, antradienį, šiandien
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, rytoj
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, poryt
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Vokietijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija..
  • Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
    Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€

    Siuntas vežame į Vokietiją

    Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Vokietiją

    Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Racionalus biuro persikraustymas iš Lietuvos į Vokietiją: patirtis be lakštutų

    Dvidešimt metų šioje srityje praleidau, o kas kartą, kai girdžu žodį „persikraustymas“, man šalti skruostiai, ir ne nuo euforijos. Žmonės galvoja, tai tik dėžių nešiojimas ir važiavimas automagistrale, bet iš tikrųjų tai chaosas, kurį reikia suvaldyti prieš jis pasirodo. Racionalus biuro persikraustymas iš Lietuvos į Vokietiją – tai ne tik apskaičiuoti kubinius metrus, bet ir suprasti, kad vokiečiai moka dirbti tiksliai, o mūsų žmonėms tenka prisitaikyti prie jų ritmo. Dažnai klientai klausia, kodėl brangu, ir aš stengiuosi paaiškinti, kad kaina susideda ne iš degalų, o iš to, kad jūsų serveris nepataikys į duobę kelio viduryje. Čia nėra paprasta, bet jei viską suplanuojate protingai, išvengsite naktinio nerašo vairuotojui. Tiesiog pasiruoškite tam, kad kils nemažai rūpesčių, kurių nesitikėjote.

    Burokratija ir dokumentų chaošas

    Kokie dokumentai reikalingi perkraustant biurą į Vokietiją?

    Tiesą sakant, dokumentų sąrašas priklauso nuo to, ką tiksliai vežate. Jei tai tik stalai ir kėdės, tai reikės kraunimo sąrašo (packing list) ir prekių eksporto deklaracijos, bet jei turite IT įrangą ar reikmenų, kurių vertė viršija tų 1000 ar 3000 eurų, gali tekti kreiptis į muitinę. Man asmeniškai buvo atvejis, kai klientas pamiršo paminėti, kad veža brangų serverį, ir mes sėdėjome pasienyje valandas, kol aiškinomes. Be to, jei įmonė turi PVM mokėtojo kodą ir Vokietijoje atidaroma filialas, būtina parengti perkėlimo dokumentus (Intra-Stat supply), kad vokiečių muilininkai (muičininkai) nesuktų galvos. Geriau viską pasiklauskite buhalterio, nes aš galiu klysti dėl smulkmenų, bet pagrindas turi būti tvirtas.

    Ar reikia mokėti PVM ar mokesčius Vokietijos muitinei?

    Tai vienas labiausiai painų klausimų, nes viskas priklauso nuo to, ar tai yra tiesioginio investavimo atvejis, ar jūs tiesiog perduodate turtą savo filialui. Jeigu įranga jums priklauso ir ją perkeliate į naująją Vokietijoje registruotą įmonę, paprastai tai laikoma neperkamu prekių srautu, taigi PVM neturėtų būti taikomas, jei pateikiate teisingus dokumentus apie turto perkėlimą. Bet yra „bet“ – jeigu turtas buvo nupirktas neilgai iki persikraustymo, vokiečiai gali įtarti apygardą apie mokesčių vengimą. Viena kartą mums teko įrodyinėti, kad kompiuteriai nebuvo nauji, tik panaudoti, nors atrodė kaip švieži iš dėžės. Geriau turėkite pirkimo čekius visai įrangai, bus lengviau.

    Kaip sužinoti, ar mano prekės yra draudžiamos ar specialios?

    Čia nėra rocket science, bet žmonės dažnai užmiršta paprastus dalykus. Pavyzdžiui, jei biure turite didelį lazerinį spausdintuvą su toneriais, tai gali būti pavojingos prekės dėl aerozolių ar kitų cheminių medžiagų. Taip pat, jei turite saugyklose degiųjų skysčių valymo priemones, jas reikia deklaruoti atskirai. Aš vieną kartą mačiau, kaip vaikščiojo po sandėlį su fire extinguisher užpakalyje ir negalėjo suprasti, kodėl vairuotojas ne užkrauna. Viską reikia aptarti su logistika iš anksto ir nurodyti sąraše, kad netektų vėliau mokėti baudų už tai, kad nepranejote apie keletą balionų su dujomis.

    Kas daryti, jeigu prarandamas krovinių sąrašas kelionės metu?

    Tai yra košmariška situacija, bet, deja, įvyksta dažniau nei manote. Paprastai turiu kopijas savo telefone arba el. pašte, bet jei dingo originalai, reikia skubiai kreiptis į siuntėją, kad jie išsiųstų skanuotą versiją. Be sąrašo vokiečių pareigūnai neišleis krovinio iš terminalo, ir jūsų biuro baldai gali stovėti Hamburge arba Bremerhavene savaitę, kol viską išsiaiškinsite. Patariu visada turėti vieną kopiją paties vairuotojo kabinoje (o ne prie šono kaip kadaise buvo įprasta), kitaip – problemų nebus išvengti. Nereikia tikėtis, kad „mes kažkaip susiderinsime su žodžiais“, dokumentai Vokietijoje yra šventas dalykas.

    Ar reikalingas TIR karnetas ar kita garantija?

    Jei važiuojate visiškai uždarame sunkvežimyje, TIR karnetas nėra būtinas, jei krovinys nėra muitinės saugomos prekės. Tačiau jei vežate brangią elektroniką ar dalykus, kuriems gali būti taikomas didelis muito mokestis, muitinė gali reikalauti galinio užtikrinimo. Man atrodo, kad dažniausiai paprastas CMR draudimas užtenka biuro persikraustymui, tačiau jeigu vertė viršija 50 tūkstančių eurų, verta pasitarti su brokeriu. Nenorėčiau čia kažką užtikrinti 100%, nes taisyklės keičiasi, bet retai kada mažiems ir vidutiniams biurams kyla ši problema.

    Kaina ir laiko sąnaudos

    Kodėl kainos svyruoja taip stipriai tarp skirtingų vežėjų?

    Žmonės sako, kad brangu – tiesiog imlūs, bet tiesa tokia, kad kaina priklauso nuo to, kas įeina į ją. Vienas siūlo „tik nuvažiuotą“, o kitas – pilną paslaugą su dėžėmis, pakavimu ir išpakavimu Vokietijoje. Be to, svarbi kuro kaina, kuri šiuo metu dabar šokuoja kaip beprotnamėje. Taip pat, jei reikia specialios technikos (pvz., keltuvas į trečią aukštą be lifto), tai kainos šuolis yra garantuotas. Buvau atvejų, kai klientas pasirašė „ Pigiausią“ pasiūlymą, o paskui mums teko gelbėti jį penktadienio vakare Minske (tiek nukrypo maršrutas), kai vairuotojas paprašė papildomo pinigų, kitaip išliks nešėja.

    Ar verta taupyti ant dėžių ir pakavimo medžiagos?

    Klausimas, į kurį visiems atsakymas yra „ne“, tačiau visi vis tiek taupo. Naujos kokybiškos dėžės kainos, bet jas gana greitai atsipirką, kai atvažiuojate į Miuncheną ir pamatote, kad visi jūsų serveriai yra viename dideliame „sriuboje“. Naudoti „mažmeninės prekybos“ dėžes iš parduotuvės yra labai neproduktyvu, jos sutrupa po sunkių knygų ar monitorių. Aš asmeniškai visada patariu nusipirkti specialias biuro perkraustymo dėžes su dangčiais – jos dėžiojamos viena į kitą, tai taupo vietą mašinoje ir laiką. Pinigai čia ne svarbiausi, svarbiau išsaugoti nervus.

    Kiek užtrunka kelionės planavimas iki pat išvykimo?

    Idealiai – pradėkite galvoti apie tai mažiausiai mėnesį prieš, o jei tai didelė įmonė, tai ir dar anksčiau. Reikia suderinti laiką su tūkio vadovu, kuris Vokietijoje, su savo vairuotojais, su pasienio punktų eilių prognozėmis (ypač, jei važiuojate per Kaliningradą ar Lenkiją – jų keliai kartais būna tiesiog katastrofa). Jei spėjate, viskas vyksta sklandžiai, jei skubate – tada ir pasitaiko tų klaidų. Paskubėjimas yra priešas logistikoje, kaip sakoma mūsų profesijoje.

    Kas daro įtaką pristatymo terminams?

    O čia daug veiksnių – nuo oro sąlygų iki uraganų jūroje, jei dalis krovinio keliauja keliu, o dalis – jūra. Taip pat labai svarbu yra tai, kada galite atidaryti patalpas Vokietijoje – vokiečai labai griežtai laikosi darbo laiko ir vietinių taisyklių. Jei pasirašėte, kad atvykstate šeštadienį, o pastato valdytojas neduoda leidimo, jūsų vairuotojas liks stovėti kieme už savo pinigus. Ir dar vienas dalykas – techninės būklės patikrinimas, sunkvežimis gali sugesti kelyje, o tai visada atmesti keletą valandų ar net dienų.

    Ar galima susilaikyti nuo pietų pertraukos, kad būtų pigiau?

    Vokiškame kontekste tai gali būti pavojinga, nes vairuotojai turi savo poilsio režimus, kurių negalima laužyti dėl tachografų. Jei mes bandysime varyti be sustojimo, tai gali baigtis didele bauda. Lietuvoje dar kartais taip daroma (nepasakysiu, kas), bet Vokietijoje yra daug radarų ir kontrolės. Taigi, ne, taupyti ant vairuotojo poilsio neverta, tai gali kainuoti brangiau nei visa kaina. Taip, kainos, kiek aš matau, vis auga, todėl geriau užtikrinti saugų važiavimą.

    Ar į kainą įskaičiuota draudimas?

    Dauguma profesionalių kompanijų turi standartinį krauto draudimą (CMR), bet jis dažnai dengia tik kelis eurų už kilogramą. Jei jūsų biuro vertė yra milijonas, o draudimas dengia tik dešimtį tūkstančių, tai turi problemą. Patikrinkite sutartį arba pasirūpinkite papildomu draudimu. Ypač jei vežate turtą, kurį labai lengva pasigailėti (kompiuteriai, duomenų laikmenos). Aš vieną kartą mačiau, kaip degė sandėlis ir vadybininkas verkte, kad draudimas neapėmė „duomenų praradimo“, tik fizinį turtą.

    Logistika ir fizinis darbas

    Kaip suskaičiuoti, kiek reikia mašinų?

    Čia ne taip paprasta, kaip atrodo. Negalima tiesiog sumuoti visų stalų ir padalyti iš mašinos tūrio. Reikia atsižvelgti į tai, ar dėžės dėžiojamos, ar įranga demontuojama. Kartais viena didelė mašina (40 pėdų) yra pigiau nei dvi mažos, bet jei Vokietijoje yra siauri gatveliai ir įvažiavimas, didelės mašinos tiesiog nepravēs. Taigi, matematika čia yra sudėtingesnė – reikia žinoti vietovę. Geriau, kad ekspertas nueitų pasižiūrėti arba atsiųstų nuotraukas (dabar visi turi telefonus su kameromis).

    Ką daryti su baldais, kurie nesudėti (pvz., dideli staliniai kompleksai)?

    Beveik visada juos reikia išardyti. Žinoma, yra techninių sprendimų – pakelti pro langus su kranu, bet tai kainuoja kaip nupirkti naujus baldus. Normalus racionalus biuro persikraustymas iš Lietuvos į Vokietiją visada įtraukia išmontavimo procesą. Mūsų komanda dažnai veža su savimi elektrinius atsuktuvus ir įrankius, kad visa tai padarytų greitai. Svarbu pažymėti, kuris sraigtas kurioje dalyje buvo, nes vėliau surinkimas gali tapti galvos skausmu.

    Ar jūsų komanda atlieka ir išpakavimą?

    Taip, darome tai, jei tai iš anksto susitarta. Kai kurie klientai nori taupyti ir liepia tik padėti dėžes koridoriuje, o tai pats jų darbuotojai nešioja į kabinetas. Tai jūsų pasirinkimas, tačiau pažiūrėję iš praktinės pusės – tai lėtai. Mūsų vyrai yra įpratę nešioti sunkius daiktus ir žino, kaip juos dėti, kad nesugriūtų nugaros (ir jūsų, ir jų). O darbuotojai, kurie dirba prie kompiuterių... na, jie sugebėja nukristi ant kojos nuo savo dėžės.

    Kaip elgtis su itin sunkia įranga (pvz., serveriai)?

    Serveriai – tai tas dalykas, dėl ko aš visada užsidėjęs rūbus. Jie turi būti transportuojami tik specialiuose dėžėse (flight cases), o ne paprastose kartoninėse. Prieš tai reikia išjungti ir užfiksuoti visus laidus. Buvau atvejis, kai klientas sakė „viskas paruošta“, o mes atvykome ir pažiūrėjome – serveriai stoja ant grindų su drėgnėmis laidais. Teko skubėti rasti techniką, kad visą tai išjungtų saugiai, kitaip galėjome viską sudeginti įjungiant vėl Vokietijoje.

    Ar galima vežti asmeninius daiktus darbuotojų kartu su biuro kroviniu?

    Techniškai – galima, bet legaliai – tai gali būti „švelniai tariant“ problematic. Jei darbuotojas padės savo slidės ar vazone į bendrą dėžę, o vokiškai muitininkai tai randa, gali būti klausimų dėl kontrabandos ar nelegalios prekybos. Geriau uždrausti tai griežtai arba leisti tik tada, jei tai yra aiškiai deklarirami asmeniniai daiktai (pervykstantis gyventojas), o ne maišomi su kompanijos turtu. Nereikia rizikuoti dėl keleto dėžių.

    Vokietijos specifika ir realijos

    Ar reikia gauti leidimą stovėti gatvėje prie biuro?

    Žinoma, didžiuosiuose miestuose kaip Berlynas, Miunchenas ar Frankfurtas, tai būtina. Negalima tiesiog sustoti „kur patogiau“, nes greitai atvažiuoja „Schleppdienst“ (automobilis su kilpa) ir nutempia jūsų sunkvežimį su visais biuro baldais. Prieš išvykdami reikia susisiekti su vietos gatvių priežiūros tarnyba arba pastatų administracija (Hausverwaltung) ir gauti leidimą (Halteverbot). Tai dažnai kainuoja pinigus, bet mažiau nei tempimo paslauga.

    Kaip elgtis su šiukšlėmis (pakavimo medžiaga) po išpakavimo?

    Vokietijoje labai griežta atliekų tvarkymo sistema. Negalima tiesiog viską numesti į juodą maišą ir į kiemo kibirą. Kartonas, putės, plastikas – turi būti rūšiuojami. Dažnai mūsų vairuotojai gali pasiimti tuščias dėžes atgal į Lietuvą (jei yra vietos) arba parūpinti konteinerius, kuriuos tuomet išveža vietinės komunalinės paslaugos. Klientai dažnai apie tai pamiršta, ir paskui gauna raštą dėl netvarkos kieme.

    Ar vokiečių kaimynai ar kiti nuomininkai kelia problemas?

    Gali būti, jei užtruksite per daug laiko blokuodami išvažiavimą arba jei triukšmuosite per anksti ryte. Vokiečiai mėgsta tvarką, jei jūsų vairuotojas dirbs su pneumatiniu kalnūkščiu 6 valandą ryto, galite tikėtis policijos iškvietimo. Geriau derintis laiką taip, kad triukšmas būtų leidžiamų valandų ribose, o aplinkiniai nedžiūgtų ant langų.

    Ką daryti, jei pasiekus vietą paaiškėja, kad liftas per mažas?

    Tai situacija, kuri man uždaro kraują. Viena kartą važiavome į seną pastatą, kur liftas buvo toks mažas, kad net jame nebeisižiūrėjai. Teko nešti penktą aukštą laiptais (be pikto). Tokiu atveju reikia turėti atsargines planus – arba leisti daugiau laiko (ir pinigų) fiziniam darbui, arba išsinuomoti išorinį keltuvą (ką padaryti miesto centre yra labai sudėtinga). Visada klauskite apie liftų matmenis iš anksto.

    Ar reikia kalbos vado, kuris moka vokiškai?

    Labai pravartu. Nors dauguma vairuotojų supranta „basic“ anglų arba vokiškus komandus, bet sudėtingesni dalyka, kaip sutartys su pastatu, specifiniai nurodymai ar nesklandumai, geriau sprendžia vadybininkas, kuris moka kalbą. Be to, vokiškai kalbantys darbuotojai Vokietijoje geriau supranta instrukcijas ir užduotis. Taigi, jei galite, paskirkite žmogų, kuris gali versti.

    Smulkios, bet svarbios problemos

    Kas nutinka, jei sugenda įranga pakrovimo metu Lietuvoje?

    Pirmiausia – nedarykite panikos, antra – skambukite mums. Paprastai turi draudimą, kuris dengia ir transportavimo metu patirtus nuostolius, bet jei tai jūsų darbuotojas pastumdžia serverį laiptais... tai jau kitas klausimas. Svarbiausia yra fiksuoti žalą iš karto (nuotraukos, aktas). Negalima tiesiog uždėti į kampą ir manyti, kad „kažkaip susitvarkysime“. Vokiečiai mėgsta dokumentus, todėl be aktų jums niekas neatmokės.

    Ar leidžiama transportuoti maistą ar gėrimus iš seno biuro kambarys?

    Gėrimus galima, bet alkoholį – tik ribotą kiekių ir gerai užpakaluotą, net jei tai yra firmos receptorių likučiai. Maistas – tik jei j uždarytas ir nebegali sugesti. Nenorėčiau, kad mus sulaikytų dėl penkių dešimčių senų „Kinder“ barų, kurius kažkas pamirė stalinyje. Viskas, kas gali kvestijonas dėl sveikatos standartų, geriau palikti namie arba sunaikinti.

    Kaip apsaugoti konfidencialumą? Jūsų žmonės tikrai nežiūri į dokumentus?

    Tai klausimas, kurį girdžiu retai, bet jį reikia užduoti. Mūsų vairuotojai ir krovėjai yra prižiūrimi žmonės, bet akys yra visur. Jei turite labai slaptų dokumentų (sutartys, klientų duomenys), geriau juos susudėti į užrakstamas dėžes ir paženklinti. Negalima tikėtis, kad visiems šimtą procentų nepavyks užfiksuoti nieko įdomaus – žmonės yra žmonės. Atsakymas paprastas: užrakinkite svarbiausią.

    Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

    Daugelis mūsų mašinų turi GPS sekimo sistemas, kurias galite matyti programėlėje. Tačiau nereikėtų tikėtis, kad matysite vaizdą iš vairuotojo kabinos ar ką nors panašaus – mes ne FBI. Jūs matysite, kur mašina yra ir kiek greičiu važiuoja. Tai padeda planuoti savo laiką Vokietijoje, tačiau nevisada GPS tikslus (gali būti tunelyje arba techninio trikdžio).

    Ką daryti, jei Vokietijoje paaiškėja, kad trūksta dėžių įpakavimui grįžtant?

    Tai dažnai nutinka, kai vienos dėžės sugenda arba užtenka mažiau vietos grįžtantam kroviniui. Geriau turėti atsargines dėžes mašinoje arba žinoti, kur artimiausiai galima nusipirkti pakuotės (tai Vokietijoje nėra sunku, „Bauhaus“ ar panašios parduotuvės yra visur). Nenaudinga verčiant vairuotoją važiuoti ieškoti dėžių po miestu – tai laiko ir pinigų švaistymas.

    Ar galima derėtis dėl kainos galutinėje stadijoje?

    Jei darbas jau atliktas arba prasidėjo, derėtis yra labai neprotinga. Viskas turi būti susitarta ir užrašyta sutartyje prieš pradedant. Jei pasikeičia apimtės (pvz., atsiranda daugiau daiktų nei buvo planuota), tuomet kaina gali būti pakeista, bet tai aptariama dar nešant. Kai mašina stovi Vokietijoje, tu turi mažai galimybių daryti spaudimą.

    Kaip elgtis su blogu oru pervežimo metu?

    Jei lyja, snigs arba yra atšiarus, turi apsaugoti krovinį. Pavėsinės, uždengimai – būtini dalykai. Ypač jei krauname/ikrauname lauke. Vieną kartą Kėdainiuose mus užgavo liūtys, ir teko laukti valandas, kol lietus nuslūgs, kad nepaprastų drėgnų dėžių. Vokietijoje oras gali būti keistas, bet ten dažniau yra tinkamos įrangos (rampos) prie pat įėjimo, čia – ne visada.

    Kur geriau palikti mašiną naktį, jei darbas neužbaigtas?

    Saugomoje aikštelėje. Niekada nepalikite pilnos mašinos su biuru gatvėje net mažame miestelyje – tai kvietimas vagims. Vokietijoje vagystės nėra toks didelis kaip kur kas kitur, bet... užsieniečiai visada yra taikiniu. Aš asmeniškai visada liepiu vairuotojams važiuoti į apsaugotas stovėjimo aikšteles (Truck Parking), net jei tai reiškia nukrypti nuo kelio 20 km. Saugumas viršija kainą.

    Ar reikia palikti arbatpinigių vairuotojams ar krovėjams?

    Tai nėra privaloma, bet yra labai gerai matoma. Lietuvoje darbuotojai visada vertina gera darbą, o jei jie padarė kažką papildomo (pvz., surinko sudėtingą spintelę), arbatpinigiai padarys juos laimingesniems. Tai nėra kyšis, tai padėka už gerą aptarnavimą. Manau, 10-20 eurų kiekvienam į rankas yra geras ženklas, kuris užtikrina, kad jei kada nors vėl reikės pagalbos, jie skubės.

    Kas daryti, jei klientas Vokietijoje atsisako priimti kroviniį?

    Tai yra blogiausias scenarijus. Pagal tarptautines sutartis, jei gavėjas nepriima krovinio be pagrindo, siuntėjas (jūs) gali būti baudžiamas, o mums – tenka vežti atgal arba laikyti sandėlyje už didelį mokestį. Todėl visada reikia tikrinti, ar tikrai viskas paruošta priėmimai – ar yra atsakingas žmogus vietoje, ar veikia liftas, ar nėra blokuojančių mašinų. Tokių klaidų kainos yra astronominės.

    Ar sunku įveikti techninę apžiūrą Vokietijoje su užsieniečio mašina?

    Jei mašina sena, gali būti problemų. Vokiečiai yra griežti dėl tepalų nutekėjimo, padangų būklės ir išmetamųjų dujų. Jei mūsų vairuotojas važiuoja su technine būkle, kuri Lietuvoje „kažkaip praeina“, Vokietijoje gali sustabdyti ir uždrausti toliau važiuoti. Todėl tikriname visas mašinas prieš išvykstant (TÜV standartai, kaip bebūtų keista, yra mūsų vadovas).

    Galiausiai, viskas baigiasi tuo, kad jūsų biuras įsikuria naujoje vietoje, o mes pasirašome perduodamuosius dokumentus. Racionalus biuro persikraustymas iš Lietuvos į Vokietiją reikalauja kantrybės ir tikrai neapsiribojant pigiausiu pasiūlymu. Jei viską padarite protingai, sužinosite, kad logistika gali būti sklandži, nors kelias ir būna vingiuotas. Sėkmės jūsų verslui Vokietijoje, tikiuosi, daugiau nebekelsite biuro bent dešimt metų.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.