Profesionalus transportas daiktų gabenimui iš Vokietijos

Įvadas

Kai klientai sako, kad jiems reikia profesionalus transportas daiktų gabenimui iš Vokietijos, aš iškart galvoju ne tik apie mikroautobusą. Reikia žinoti, iš kur imame: Hamburgą, Bremeną, Kölną, Frankfurtą, Stuttgartą ar Berlyną, kiek kubų užims daiktai, ar baldai išardyti, ar liftas, ar galima palikti prie namo. Per 20 metų mačiau, kaip graži sąmata virsta chaosu, kai niekas nepažymi dėžių. Todėl čia kalbu paprastai: kaip iš tikrųjų vyksta daiktų gabenimas iš Vokietijos į Lietuvą.

DUK

Profesionalus transportas daiktų gabenimui iš Vokietijos: kaina ir maršrutas

Ar profesionalus transportas daiktų gabenimui iš Vokietijos tinka baldams?

Taip, tinka, bet ne visi baldai vienodai. Sofa, stalas, dėžės – normalu. Didelė sekcija, stiklinė vitrina ar senas masyvus stalas jau reikalauja išardyti, apvynioti kampais, užfiksuoti. Aš visada prašau nuotraukų, nes žodis „nedidelė spinta“ Vokietijoje kartais reiškia baldą, kuriam reikia keturių vyrų. Be to, jei grindys plonos, reikia apsaugos.

Kodėl profesionalus transportas daiktų gabenimui iš Vokietijos kartais kainuoja daugiau nei siūlo privatiems vežėjai?

Toks profesionalus transportas daiktų gabenimui iš Vokietijos kainuoja daugiau ne dėl gražaus logotipo, o dėl atsakomybės. Yra vairuotojo laikas, draudimas, kuras, pakavimo medžiagos, dokumentai, kartais tarpinis sandėliavimas. Privatus vežėjas gali pasakyti pigiau, bet jei jis vėluoja dvi dienas ir neduoda telefono, tada pigumas greitai baigiasi. Būna įmonių, kurios dingsta po avanso – tokių istorijų mačiau daugiau negu rodos.

Kokia reali kaina nuo Hamburgo iki Kauno?

Jei kalbame apie standartinį 3,5 tonos mikroautobusą, 17–19 kubų, nuo Hamburgo iki Kauno realiai dažnai sukasi apie 850–1 300 eurų. Plius gali būti pakrovimo komanda, dėžės, išardymas. Jei krovinys mažas ir dedame prie kito maršruto, gali būti 450–700 eurų. Bet kai reikia tik rytoj ir Hamburgas toli nuo pagrindinio kelio, kaina šoka.

Ar galima vežti tik kelis daiktus, ne visą butą?

Žinoma. Ne visi kraustosi su visa virtuve. Kartais reikia pargabenti čiužinį, du stalus, porą dėžių ir vaikų dviračius. Tokiu atveju dažniausiai siūlau dalinį krovinį arba vietą mikriuke, kuris jau važiuoja į Lietuvą. Tik svarbu pasakyti tikrą tūrį, ne „truputį daiktų“. Truputis po dviejų valandų pakrovimo tampa visa eile maišų.

Kiek trunka maršrutas Hamburg–Klaipėda?

Vienas vairuotojas, be didelių trikdžių, Vokietijoje iki Lenkijos, tada per A2, A4, A12 ir toliau, gali realiai važiuoti apie 18–22 valandas gryno judėjimo. Bet su pakrovimu, dokumentais, poilsiu ir iškrovimu planuoju 2–4 dienas. Jei kelyje yra remontai prie Berlyno ar eismo spūstys ties Poznanė, niekas jų už stalą nesuplanuos.

Profesionalus transportas daiktų gabenimui iš Vokietijos: ką klientas privalo žinoti

Kiek kubų reikia mažam butui?

Mažam butui dažnai reikia 12–16 kubų, bet čia labai priklauso nuo baldų. Vienas žmogus su lova, stalviršiu, drabužiais ir keliomis dėžėmis tilps į 8–10 kubų. Šeima su valgomojo komplektu, spintomis ir buitine technika jau prašo daugiau. (Pataisau: ne kubų reikia bijoti, o neteisingo išmatavimo.) Aš visada prašau nuotraukų, nes matmenys meluoja.

Ar reikia nuotraukų prieš užsakymą?

Reikia, jei norite, kad kaina nebūtų spėjimas iš lubų. Nuotraukos nereikalauja studijinio apšvietimo, užtenka telefono. Nufotografuokite baldus iš priekio, iš šono, dėžes, koridorių, laiptinę. Vokietijoje senose namuose laiptai būna siauri, o liftas mažas. Vieną kartą „lengvas fotelis“ pasirodė barokinis krėslas su auksu. Klientas juokėsi, vairuotojas ne.

Kodėl kaina pasikeičia, kai pasako „dar bus viena spinta“?

Nes spinta nėra tik spinta. Ji gali būti 180 cm aukščio, sunki, stumdomomis durimis, su veidrodžiu, ir ją reikia nešti per siaurą koridorių. Kaina keičiasi dėl laiko, žmonių, apsaugos medžiagų ir rizikos. Jei klientas sako paskutinę dieną, mes jau turime suplanuotą vietą mikriuke. Tai ne kaprizas, tiesiog vienas papildomas baldas gali išstumti du kitus krovinius.

Ar galiu būti Vokietijoje pakrovimo dieną?

Galite, ir dažnai tai net padeda. Jūs galite parodyti, ką imti, ką palikti, kur yra raktai, kas turi pasirašyti. Bet nereikia manyti, kad buvimas vietoje viską išsprendžia. Jei dar nėra dėžių, baldai neišardyti, o kaimynas turi raktus nuo sandėliuko, diena virsta bėgimu. Geriausia, kai iki mūsų atvykimo viskas stovi prie durų arba aiškiai pažymėta.

Ką daryti, jei Vokietijoje nėra lifto?

Tada skaičiuojame laiptus. Trečias aukštas be lifto – tai ne tas pats kaip pirmas. Reikia daugiau laiko, daugiau žmonių, kartais specialios nešimo diržų. Jei daiktai sunkūs, pvz., skalbimo mašina ar pianinas, gali tekti samdyti papildomą komandą. Aš niekada nenoriu rizikuoti nugaromis ar durų staktomis. Geriau prieš užsakymą pasakyti tiesą, negu aiktelėti pakrovimo metu.

Pasirengimas, pakavimas ir inventorius

Ar jūs išardote lovas ir spintas?

Dažniausiai taip, jei tai numatyta ir įmanoma. Paprasta lova, stalas, lentyna – be problemų. Su senomis spintomis būna įvairiai: vieni varžtai lengvai atsileidžia, kiti rūdija, mediena trupa. Todėl išardymas ne visada yra „greitai pasiimsime atsuktuvą“. Jei baldas labai vertingas ar antikvarinis, geriau jį palikti specialistui. Mes galime apsaugoti, bet nesame baldų restauratoriai.

Ar reikia pirkti dėžes Lietuvoje, ar Vokietijoje?

Kaip patogiau. Vokietijoje dėžių galima nusipirkti prekybos centruose, bet kartais jos brangios arba per mažos. Lietuvoje perkraustymo dėžės dažnai būna tvirtesnės, vienodo dydžio, patogesnės krauti. Svarbiausia – nenaudoti pusiau supuvusių dėžių iš parduotuvės, kurios byra ant kelio. Jei vežate knygas, imkite mažas dėžes. Didelė knygų dėžė yra geras būdas įsitempti nugarą.

Kaip žymėti dėžes, kad nekiltų panika?

Rašykite paprastai: virtuvė, miegamasis, vonia, „atidaryti pirmą“. Dar geriau – numeriai. Turėkite sąrašą, nors telefone: 1–15 virtuvė, 16–22 drabužiai. Kai mikriukas atvažiuoja į Kauną ar Vilnių, niekas nenori ieškoti dantų šepetukų tarp keptuvių. Esu matęs chaoso, kai visos dėžės pažymėtos „stuff“. Stuff nieko nepasako.

Ar galima vežti augalus ir buitinę chemiją?

Augalus galima, bet žiemą rizikinga. Buitinę chemiją taip pat galima ribotai, jei buteliai gerai uždaryti ir nepilami. Aš visada prašau atskirai sudėti valiklius, dažus, aerosolius. Jei kažkas prateka ant baldų, ginčas prasideda dar prieš iškrovimą. Ne visos medžiagos draudžiamos, bet kai kurios kompanijos jų neima. Geriau pasakyti iš anksto, o ne rasti pratekėjusį baliklį ant kilimo.

Ką daryti, jei daiktai dar nepasiruošę?

Pirmiausia – neslėpti. Jei pasakysite iš anksto, bandysime perkelti laiką arba atsiųsti daugiau žmonių. Jei nutylėsite, vairuotojas stovės, laikas degs, o kaina gali augti. Būna, kad klientas tikrai nesuspėja dėl darbo ar šeimos reikalų, tai suprantama. Bet transportas turi grafiką. Vienas vėlavimas Vokietijoje gali sugadinti iškrovimą Lietuvoje kitam klientui.

Mikroautobusai, kroviniai ir apsauga

Kokio dydžio mikroautobusas dažniausiai važiuoja į Lietuvą?

Dažniausiai naudojame 3,5 tonos mikroautobusus, apie 17–19 kubų krovininės erdvės. Tai patogus dydis miestams: Hamburgui, Bremenui, Frankfurtui, Berlynui. Didesniems kroviniams reikia sunkvežimio arba dviejų reisų. Svarbu ne tik tūris, bet ir svoris. Plytelės, knygos, įrankiai greitai pasiekia leistiną svorį, nors mikriukas atrodo tik pusiau pilnas. Todėl matuojame ir sveriame mintyse.

Ar brangūs daiktai važiuoja saugiai?

Jei jie gerai paruošti, taip. Bet „brangus“ nereiškia „nelaužiamas“. Televizorius, paveikslas, kompiuteris, muzikos instrumentas – viskas turi būti apsaugota atskirai. Stiklą, veidrodžius ir rėmus vežame vertikaliai, ne mėtome į krūvą. Būna klientų, kurie sako: „nieko, tik įmesk“. Ne, taip negalima. Po to visi pyksta, o kaltas visada vežėjas.

Kas atsakingas, jei įbrėžiama komoda?

Tai priklauso nuo to, kas nutiko ir kaip daiktas buvo perduotas. Jei komoda jau turėjo įbrėžimų, tai reikia fiksuoti prieš pakrovimą. Jei įbrėžimas atsiranda dėl netinkamo nešimo ar tvirtinimo, atsakomybė tenka vežėjui. Todėl darome nuotraukas, CMR įrašus, pastabas. Nesakau, kad visada lengva įrodyti, bet be popieriaus ginčas tampa „jis sakė – ji sakė“.

Ar galima vežti dviračius ir motociklo dalis?

Taip, tik reikia pasakyti, kiek jų ir kokie matmenys. Dviratis atrodo paprastas, bet užima vietos, tepa grandine, gali įbrėžti baldus. Motociklo dalys būna aštrios ir sunkios. Jas reikia dėžėse arba bent apvyniotas. Jei klientas veža elektrinį dviratį, svarbu baterijos saugumas. Kai kurios baterijos kelia papildomų reikalavimų, todėl čia geriau pasitikslinti prieš pakrovimą.

Kodėl kartais krovinys stovi tarpinį sandėlį?

Ne visada maršrutas yra tiesus iš durų į duris. Kartais dalinis krovinys atkeliauja į sandėlį, kad būtų sujungtas su kitu reisu į Lietuvą. Tai gali sutaupyti kainą, bet pridėti dieną. Kartais sandėlis reikalingas dėl dokumentų, laukiamo mikroautobuso ar oro sąlygų. Ne visada gražu, bet logistikoje taip būna. Svarbu, kad klientas žinotų, kur jo daiktai.

Garantijos, dokumentai, priėmimas ir problemos

Ar gaunu dokumentus, kad daiktai paimti?

Taip, turėtumėte gauti bent priėmimo-perdavimo dokumentą arba CMR tipo įrašą su pastabomis. Jei dirbama su fiziniu asmeniu ir krovinys mažas, kartais užtenka sąrašo ir nuotraukų, bet dokumentas visada geriau. Ten fiksuojama data, vieta, kiekis, pažeidimai, jei jų yra. Be popieriaus vėliau sunku aiškintis. Popieriai nuobodūs, kol jų reikia. Tada visi jų ieško.

Ar yra garantija, kad atvažiuosite?

Normali įmonė turi planą ir rezervą, bet absoliučios garantijos pasaulyje nėra. Gali būti avarija, ligos, sienos eismas, techninis gedimas. Skirtumas tas, kad profesionalai turi atsarginį variantą: kitą mašiną, partnerį, informuoja laiku. Blogiausia, kai niekas neatsako į skambučius. Aš visada sakau: garantija yra ne pažadas „bus gerai“, o aiški procedūra, kai viskas negerai.

Ką daryti, jei Vokietijoje niekas neatidaro durų?

Pirmiausia tikriname kontaktus, durų kodus, kaimynus, administratorius. Jei niekas neatidaro, vairuotojas negali įeiti į butą ir pasiimti daiktų. Tai skamba akivaizdžiai, bet nutinka. Vienas klientas pamiršo, kad raktai pas buvusią nuomininkę. Kita šeima paliko kodą be pirmo skaitmens. Todėl prieš išvykstant reikia turėti bent du kontaktus ir raštu patvirtintą prieigą.

Ar galima keisti iškrovimo datą Lietuvoje?

Galima, jei pranešate anksti ir jei tai nesugriauna kito maršruto. Mikroautobusas turi grafiką, vairuotojas turi darbo laiką, o kitas klientas laukia savo daiktų. Vienas vakaras dažniausiai įmanomas. Trys dienos vėlavimo – jau problema. Jei iškrovimo adresas keičiasi iš Vilniaus į Klaipėdą, gali keistis kaina. Geriau derinti iš anksto, ne tada, kai mašina jau stovi kieme.

Kada sakote „geriau neimkite šito krovinio“?

Kai rizika didesnė už galimą darbą. Pavyzdžiui, senas pianinas be lifto penktame aukšte, stiklinė vitrina be dėžės, drėgni daiktai, chemija be uždarytų butelių. Taip pat neimu, jei klientas nori „tik labai pigiai“ ir nesupranta, kad tai ne taksi su dėžėmis. Kartais sąžiningiau atsisakyti, negu paskui aiškintis, kodėl sugriuvo lentyna ar sugedo televizorius.

Išvada

Jei reikia profesionalus transportas daiktų gabenimui iš Vokietijos, pradėkite nuo tikrų matmenų, nuotraukų ir datos. Vokietijoje svarbiausia ne graži kalba telefonu, o pasiruošimas: kas laiko raktus, kas išardys baldus, kur stovės mašina, kaip apsaugosite stiklą. Geras pervežimas ne visada būna lengvas, bet jis turi būti aiškus. Tada daiktai iš Hamburgo, Kelno ar Miuncheno atkeliauja ramiau.