Profesionalus logistikos procesas kraustantis į Vokietiją: patirties vadovas

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir matau viską. Profesionalus logistikos procesas kraustantis į Vokietiją nėra paprasta fėja, kurią sužaidžiate per savaitgalį, nors dažniausiai taip atrodo iš šono. Žmonės dažnai galvoja, kad viskas vyks lyg smilkiai, tačiau realybėje be gero plano gausite nemažai rūpesčių, ypač kai einate į didmiestį kaip Berlynas ar Hamburgas. Reikia ne tik tiksliai supakuoti baldus, bet ir iš anksto susitvarkyti dokumentus, kitaip muitinės ar policijos klausimai gali uždelsti visą procesą ne vieną dieną. Vokietija yra griežta šalis ir ten nesileidžia „galvojimų“.

Dokumentai ir muitinės formalumai

Kokius reikalingus pagrindinius dokumentus?

Sąrašas nėra ilgas, jei viskas tvarkoma savalaikiu. Jums reikės galiojančio asmens dokumento, vairuotojo pažymėjimo, techninio paso, o svarbiausia – krovininio CMR konvencijos sąvado. Taip pat būtinas išsamus daiktų sąrašas, kuriame būtų nurodyta, ką vežate, ir jei dalis daiktų yra naudoti technikos ar baldai, verta paminėti jų būklę. Be šių dokumentų kelionė gali baigtis dar nepradėta pasienio punkte.

Kodėl CMR kvitas yra toks svarbus?

Tai pagrindinis dokumentas, patvirtinantis transportavimo sutartį. Be jo vairuotojas tiesiog neišvažiuos iš Lietuvos, o jei ir išvažiuotų, Vokietijoje galėtų būti neleistas į sandėlį ar kliento aikštelę. CMR – tai ne tik popierius, bet ir įrodymas, kas atsakinga už krovinius. Vieną kartą turėjau atvejį Klaipėdoje, kai vairuotojas užmiršo pasirašyti CMR, teko važiuoti jį ieškoti degalinėje, kitaip krovinys liktų ten.

Ar reikalingas TIR knygelės patvirtinimas?

Tik tada, jei planuojate važiuoti muitinės zonomis, kur nereikia iškrovti krovinių, bet privatūs reisai dažniausiai vyksta paprastai. TIR dažniau naudojamas dideliems, daugiausia prekybiniams siuntiniams, o ne kraustymuisi. Jei jūsų reisas yra standartinis, užtenka CMR ir galimai eksporto deklaracijos. Geriau šį klausimą konsultuotis su logistiku, kad nereikėtų mokėti už nereikalingus patvirtinimus, kurių kaina gali būti gana didelė.

Kas daryti, jei pasidaro klaida manifeste?

Toks dalykas nutinka dažniau, norėtumėm ar ne, tai tikrai priverčia susirūpinti. Jei pastebite klaidą dar prieš išvykstant, reikia kuo greičiau pataisyti originalą, o jei jau važiuojate – reikia pranešti dispečeriui, kad jis pataisytų duomenis sistemoje. Vieną kartą klientas iš Kauno parašė neteisingą svorį, tai vokiečių policija sustabdė mums sunkvežimį kelyje netoli Miuncheno, ir teko mokėti baudą už neteisingus duomenis.

Ar reikia mokėti už muitinės procedūras?

Jei vežate asmeninius daiktus ir gyvensite Vokietijoje ilgiau nei metus, dažniausiai mokėti nereikia, t. y. taikoma atleidimas. Tačiau jei tenka vežti techniką ar daiktus, kurie atrodo kaip prekės, gali tekti rodyti pirkimo čekius ar mokėti PVM. Muitinės inspektoriai gali būti labai išsilavinę ir pastebi net mažiausias detales, todėl geriau turėti visus įrodymus, kad tai asmeninis turtas, o ne prekybai skirtas siuntinį.

Kainodara ir biudžeto planavimas

Kiek vidutiniškai kainuoja reisas į Vokietiją?

Kaina labai priklauso nuo to, kiek daiktų turite ir kur būtent reikia važiuoti. Už mažą „vokeli“ iš Vilniaus į Berlyną gali tekti sumokėti nuo 500 eurų, o jei reikalingas pilnas sunkvežimis su kelių kambarių baldais, kaina gali šokti ir iki 3000 eurų. Taip pat įtakos turi degalų kaina ir sezoniškumas – vasarą brangiau. Profesionalus logistikos procesas kraustantis į Vokietiją visada reikalauja tiksliai apskaičiuoti tūrį, kad nereikėtų mokėti tuščiai važiuojančio sunkvežimio vietos.

Kas įeina į galutinę kainą?

Paprastai tai reiškia vairuotojo darbo užmokestį, degalus, kelių mokesčius, o taip pat įkrovimą ir iškrovimą viename taške. Jei reikia kelionės metu dar kur nors sustoti ar naudotis keltu (pavyzdžiui, perplaukiant į Švediją, nors ne čia), tai viskas papildomai apskaičiuojama. Būtinai klauskite, ar kainoje yra įtrauktas „tarpinis“ krovinys, kas gali padaryti kelionę pigesnę, bet ilgesnę.

Ar galima susitarti dėl atidėto mokėjimo?

Dažniausiai ne, mažosios firmos tiesiog negali to leisti sau dėl kasminių srautų. Mes, pavyzdžiui, paprastai prašome 50 proc. avanso, kad galėtume užtikrinti vairuotojų ir degalų rezervą. Kartais su nuolatiniais klientais galima padaryti išimtį, bet nauji klientai dažnai bando derėtis, ir tada tiesiog turime sakyti „ne“, nes rizikuoti per didelę sumą be užstato būtų kvaila.

Kodėl kaina pakilo praėjus vos savaitei?

Rinka yra labai mobilus dalykas, degalų kaina gali šokti per naktį, o kartą tiesiog staigiai iškilo poreikis vežti į tam tikrą regioną. Pavyzdžiui, jei tūkstančiai vairuotojų važiuoja į Miuncheno parodą, kaina šiaurės kryptimi gali padidėti, nes niekas nenori grįžti tuščiomis. Profesionalus logistikos procesas kraustantis į Vokietiją yra susijęs su tuo, kad ir kaina nėra pastovi.

Ar būna paslėptų mokesčių?

Turėtų nebūti, jei dirbate su sąžininga kompanija, tačiau reikia atidžiai skaityti sutartį. Kartais užmiršstama paminėti, kad sunkvežimis negali važiuoti į miesto centrą be specialaus leidimo, tai už tai reikia papildomai sumokėti. Pats geriausiai būtų iš klausinėti apie galimas problems su parkavimu arba sunkvežimio aukščiu. Vieną kartą teko mokėti už statybinių kelių nuomą, nes klientas nenurodė, kad gyvena namuose be asfalto.

Transporto organizavimas ir rūšiavimas

Ką rinktis: pilną krovinią ar dalinį?

Jei turite nemažai daiktų, vienintelis normalus pasirinkimas yra FTL (pilna krovinių užkrova). Dėl to gausite greitesnį pristatymą ir mažesnę pažeidimo tikimybę, nes krovinys nebus kraunomas ir iškraunamas tarpiniuose taškuose. Jei turite tik kelis daiktus, LTL (dalinė krova) gali būti pigesnė, bet reikės laukti, kol surinksime kitą siuntą tą kryptį, kas gali užtrukti.

Ar reikia iš anksto išmontuoti baldus?

Be abejo, tai praverčia, norint sutaupyti vietos ir apsaugoti baldus nuo pažeidimų. Didelės spintos ar sekcijos kartais tiesiog netelpa pro duris arba į liftą, jei yra surinktos. Vairuotojai gali tai padaryti, tačiau tai papildomai užmokestis ir greičiau pačiams pasirūpinti. Profesionalus logistikos procesas kraustantis į Vokietiją pareikalauja, kad baldai būtų paruošti, kitaip gali tekti statyti juos kieme, o paskui nebeisivaizduoja, kaip juos įvežti.

Kaip saugiai transportuoti lūžtančius daiktus?

Juos reikia uždėti į specialias dėžes ir užpildyti tarpus putoplastiu arba burbuliukine plėvele, kitaip jie sugis pirmajame posūkyje. Nereikėtų siekti taupyti ant pakavimo medžiagų, nes vargonėlis bus brangesnis nei dėžės. Tą patį galiu pasakyti apie techniką – geriau įdėti į originalią pakuotę, jei jos dar išliko.

Ar galima vežti šaltus maisto produktus?

Įprastai ne, nebent turite šaldytuvą vairuotoje, kas būna retai ir brangu. Standartiniai tentai nėra izoliuoti, todėl vasarą temperatūra juose gali pasiekti 50 laipsnių. Jei turite ką nors tokio, geriau susitarti dėl atskiro mažesnio transporto su šaldymo įranga. Nors kartais žmonės bando sėdėti prieš vairuotoją su krepšeliu pieno, bet to daryti negalima.

Kodėl taip svarbu užpildyti tarpus korpuse?

Kai vairuotojas stabdo, net mažas daiktas gali nuskristi kelių metrų atstumu ir daužti viską aplinkui. Vokietijos autostradose vairuotojai važiuoja greitai, o staigus stabdymas gali būti baisus, todėl korpuse turi būti tvirta. Reikia užpildyti visas tuščias vietas, kad krovinius sujungtumėte į vieną vientisą bloką, o tai pridedamas darbas, bet jo reikia.

Vokietijos specifika ir vairuotojai

Ar sunku rasti vietą parkavimuisi didmiesčiuose?

Gali būti labai sudėtinga net patyrusiems vairuotojams, nes miestai tokie kaip Hambūrgas ar Štutgartas turi griežtas taisykles. Reikia iš anksto gauti specialų leidimą iš savivaldybės arba policijos, kad galėtumėte užimti vietą gatvėje ilgesniam laikui. Vieną kartą teko laukti valandą, kol klientas surado vietą požeminiame garaže, kur buvo pakankamas aukštis.

Kaip elgtis su vokiečių pareigūnais?

Jie yra labai disciplinuoti ir reikalauja tiek pat iš mūsų. Geriausia būti tiesus, sakyti tiesą ir rodyti visus dokumentus be jokių bandymų meluoti ar kažką slėpti. Jei padarote klaidą, labiau verta pripažinti ir atsiprašyti, bandyti „išsisukti“ tikrai pablogins situaciją. Profesionalus logistikos procesas kraustantis į Vokietiją reiškia ir tai, kad su jais reikia kalbėti švelniai, tačiau aiškiai.

Kokius sunkvežimius naudojate šioms reisams?

Daugiausia tai yra „Volvo“ ar „Scania“ su liftu, kad būtų galima lengviau pakrauti ir iškrauti net sunkius baldus. Svarbu, kad transportas būtų ne senesnis nei 5-6 metai, kad nebūtų techninių gedimų kelyje. Vokiškai keliai yra geri, bet variklis turi būti tvarkingas, kitaip nepraeisite techninės apžiūros, jei sustabdys.

Ar vairuotojai moka angliškai ar vokiškai?

Ne visada, ir tai yra vienas didžiausių nusivylimų priežasčių. Dauguma mūsų vairuotojų kalba tik rusiškai ir lietuviškai, taigi su vokiečiu reikia susitarti rankomis arba aš turiu verkti telefonu. Jei jums svarbu, kad vairuotojas mokėtų kalbėti, būtinai pasakykite iš anksto, tai gali padidinti kainą, nes tokių specialistų yra mažiau.

Kaip vyksta kėlimas į aukštus namus?

Jei nėra lifto, naudojame įrankius, bet jei aukštas daugiau kaip 3 aukštus, gali tekti samdyti specialią kraną su platforma (kai kuriuose rajonuose to nėra). Vokietijoje daug namų be lifto, todėl tai dažnas klausimas, o tai kainuoja brangiau ir reikia planuoti laiką. Aš vieną kartą mačiau, kaip vairuotojas nebegalėjo kelti spintos į 4 aukštą ir teko kviesti pagalbą.

Draudimas ir rizikos valdymas

Ar reikalingas specialus draudimas?

Taip, būtinai, nors standartinis draudimas apima dalį rizikų, jis ne visada apima viską. Geriausia pasitarti su brokeriu, kad būtų įtraukta ir krovimo darbų rizika, ypač jei vežate brangius daiktus ar paveikslus. Nemanau, kad verta taupyti ant draudimo, kas nutinka tada, kai kažkas sugenda, o tada prasideda pyktis.

Kas nutinka, jei daiktai susidaužo kelionės metu?

Tada prasideda ilgas procesas su draudimo kompanija, reikia užpildyti protokolą (CMR pažeidimo sąrašą) dar vietoje ir padaryti nuotraukas. Be vairuotojo ir gavimo įrašų draudikas neprips mums pinigų, todėl reikia būti labai atidžiam iškraunant. Profesionalus logistikos procesas kraustantis į Vokietiją nėra be tokių incidentų, bet svarbiausia ką daryti po to.

Ar draudžia vežti pavojingus daiktus?

Taip, nėra draudžiama, jei tai yra smulkios chemijos ar aerozoliai, bet jie turi būti užpakuoti ir pažymėti pagal ADR taisykles. Ką nors rimčiau, sprogmenų ar gilių rūgščių, be specialių leidimų nevežame, tai tiesiog neįmanoma. Kartais klientai bando įdėti benzino kanistrą, o vairuotojas juos aptinka, tai turi išmesti.

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja?

Greičiausiai buvo eismo įvykis arba techninis gedimas, o vokiečių keliuose dažnai daromas „remontas“. Reikia skambinti dispečeriui ir klausti, kas vyksta, tačiau reikėtų suprasti, kad mes negalėsme priversti vairuotojo važiuoti greičiau nei leidžia taisyklės. Vieną kartą pavėlavome 4 valandas dėl avarijos A9 autostradoje.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Dauguma mūsų sunkvežimių turi GPS sekimo sistemas, todėl galite matyti, kur jis yra, tačiau ne visada duomenys yra tikslūs (gali būti delsa). Geriausia tiesiog susisiekti su vairuotoju arba dispečeriumi paskutinę valandą prieš atvykimą, kad tiksliai žinotumėte, kada reikia būti namuose.

Išvada

Kraustymasis į Vokietiją tikrai gali būti sklandus, jei tik pasitikite žmonėmis, kurie turi patirties ir žino šią rinką. Nereikia ieškoti pigiausių pasiūlymų internete, nes tai gali baigtis brangiau dėl prarastų ar sugadintų daiktų. Pasiruoškite dokumentus, iš anksto susitarkite dėl parkavimo ir viską užsirašykite, o tada profesionalus logistikos procesas kraustantis į Vokietiją nebus jūsų košmara. Gerai apgalvokite savo sprendimus ir klauskite specialistų, kai kažką neaišku.