Procesas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastas: 20 metų patirties tiesa be garbanių

Sveiki, esu logistikos srityje jau virš dvidešimt metų ir per laiką mačiau viską – nuo tų, kurie kraustosi su viena rankinės, iki milžiniškų fabrikų persikėlimų. Žmonės visada klauso: „Ar procesas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastas?“ Ir aš visada atsakau taip – jis paprastas, jeigu nedarote klaidų, kurių padariau prieš daugiau nei dešimtmetį. Vokietija yra arti, keliai geri (išskyrus tas ruožus ties remontais), o tvarka ten kaip ir įprasta, tačiau smulkmenos užgriūva ant galvos. Čia ne apie tai, kad reikia aukštojo išsilavinimo, o apie tai, kad reikia žinoti, kur stovėti ir ką pasakyti muitininkui. Rašau šią gaidą kaip kalbėčiau prie alaus ar kavos su draugu – be jokių marketingo šlamšto.

Kaip tai vyksta iš tikrųjų? (Logistika ir laikas)

Kodėl visi sako, kad procesas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastas, bet aš bijau?

Tikrai, jūsų baimės yra suprantamos, nes tai yra didelis žingsnis. Procesas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastas tik tuomet, kai viskas suplanuota iš anksto, o ne kai vairuotojas jau stovi prie namų durų. Dažniausiai viskas suvyksta sklandžiai, nes tarp šalių nėra jokių fizinių ribų ar pasienio kontrolės taip, kaip buvo seniau. Viskas susidaro iš dviejų dalių: pakavimo ir pervežimo. Jeigu pasitikite tiek viena, tiek kita, tai tiesiog laukiate vairuotojo skambučio. Tačiau jeigu bandote tai padaryti patys be patirties, tada gali kilti nesusipratimų dėl krovinio pritaikymo ar dokumentų.

Kiek laiko tai užtrunka iš tiesų? (Nesu tiksli, bet apytiksliai)

Paprastai tai trunka nuo vienos iki trijų dienų, priklausomai nuo to, kur Vokietijoje esate. Jei esate Miunchene arba netoli Hamburgo, tai tai yra ilgas kelias, o jei Berlyne ar netoli Lietuvos sienos – viskas įvyksta greičiau. Kartais vairuotojai sustoja pernakvoti, o kartais veža tiesiai. (Nors dabar jau ir taisyklės griežtesnės apie poilsį, bet čia jau ne mano reikalas). Taip pat reikėtų atsižvelgti į orus – žiema keliai gali būti slystūs, o vasarą eismas Vokietijoje stovi kaip sienos. Geriausia derintis su vairuotoju tiesiogiai, jis žino situaciją kelyje geriau nei mano GPS žemėlapis.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Taip, dažnai klientai klausia ar gali sėdėti kabinoje, nes taip pigiau ar patogiau. Techniškai tai įmanoma, jeigu yra vietos ir draudimas leidžia keleivius, bet dažniausia vairuotojai vengia to. Jie ten dirba, o ne važinėja ekskursijose, o be to, jie turi poilsio laikus, kuriuos turi praleisti miegodami. O jums sėdint šalia kelias dienas gali būti gan varginantis, o tas procesas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastas gali tapti košmaru. Geriau susitarti dėl savo automobilio arba traukinio – taip ir saugiau, ir ramiau.

Kas dėl automobilių pervežimo? Tai tas pats?

Automobilių pervežimas yra šiek tiek kitokios istorijos, nors ir atrodo panašu. Jei pervežate tik šeimos automobilį, tai galima įstatyti į priekabą su kitais daiktais, jeigu ten telpa. Bet jeigu tai brangus ar neįregistruotas automobilis, reikia ypatingo dėmesio dokumentams. Čia jau nebe paprastas baldų vežimas. Procesas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastas tampa sudėtingesniu, kai atsiranda techninių reikalavimų. Pats geriausias variantas yra nuvežti automobilį savo vairuojant, o vairuotoją palikti su baldais.

Ar verta pirkti dėžes ar rasti parduotuvėse?

Klausiate, kaip būna įprasta. Žmonės sako „kodėl mokėti už dėžes, jei jos stovi prie parduotuvės?“ Gerai, klausimas logiškas, bet atsakymas paprastas – parduotuvių dėžės yra silpnos. Jos sugenda vienu smūgiu, kai ant viršaus užmesite svorio dėbę su knygomis. Tada tas procesas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastas baigiasi tuo, kad renkate išbarstytus indus per kelias dienas. Nupirkti specialių, stiprių dėžių kainuos vos keliasdešimt eurų, bet taip išsisaugosite nervų. Pasitikėkite manimi, aš mačiau, kaip žmonės gailisi dėl tos penkių eurų taupyklės.

Ką daryti su šaldytuvu? Ar reikia ištuštinti?

Būtina ištuštinti ir išjungti bent porą dienų prieš kelionę. Turiu istoriją, kai klientas išjungė tik vakare prieš važiavimą, ir vanduo viduje nutekėjo į kitas dėžes. Kvapas buvo toks, kad vairuotojas vos nevirto vairuodamas. Šaldytuve turi būti sausa, o durys užklijuotos juostele, kad jų atsitiktinai neatidarytų kelyje. (Nors vieną kartą užteptos buvo labai gerai, kad net nereikėjo peilio). Tai vienas iš tų dalykų, kuris atrodo savaime aišku, bet ne visiems.

Kaip susitarti dėl laiko? Vokietai tikslūs, mes ne visada.

Vokietija veikia pagal laikrodį, o Lietuvoje mes dažnai sakome „po pieva“ arba „greitai“. Susitarimas dėl įkrovos laiko turi būti tikslus, ne „ryte“, o „08:00 valandą“. Jeigu vairuotojas atvyks anksčiau ar vėliau, tai gali sudarkoti jo grafiką ir kitų klientų. Procesas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastas prasideda nuo tikslaus laiko. Jeigu esate Vokietijoje, laikytės jų laikinosios erdvės taisyklių – ten už statymą be leidimo gali baigtis labai brangiai.

Pinigai ir kainos – kodėl skiriasi tris kartus?

Kodėl kainos skiriasi taip smarkiai tarp firmų?

Kodėl vienas prašo 500 eurų, o kitas 1500? Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien. Atsakymas paprastas: paslaugų kokybė, draudimas ir vairuotojo patirtis. Pigiausios firmos dažnai dirba „pilkuoju“ arba neturi draudimo, o jų vairuotojai gali būti studentai iš trečios šalies. Procesas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastas gali tapti brangiu, jeigu krovinys dingsta arba sudūžta. Už kokybę reikia mokėti, o ne rinktis pigiausią variantas be galvos. Taip pat atsižvelkite į tai, ar kaina jau įskaito kėlimą į aukštą, ar tik vežimą.

Ar draudimas būtinas? (Aš visada įkyriu)

Žinau, žinau, draudimas atrodo kaip pinigų išmetimas į vėją, kol nieko nenutiko. Bet važiuojant 1000 km gali nutikti viskas – nuo avarijos iki pavogto krovinio stovėjimo aikštelėje. Jeigu neturite draudimo, neteko neteko savo baldų. Procesas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastas tampa nelengvu, kai tenka bylinėtis dėl atlyginimo. Beveik visos normalios firmos turi privalomą draudimą (CMR), bet jis padengia tik ribotą sumą, dažniausiai iki kelių eurų už kilogramą. Verta pasidomėti papildomu draudimu, jei vežate brangius dalykus.

Ką daryti, jeigu kažką sudaužo?

Pirmiausia – nenušokti ir nekeliausi skųstis iš karto. Reikia sufotografuoti padėtį vos tik atidarius mašiną arba pastebėjus žalą. CMR draudimas reikalauja įrodymų, o jei pasirašysite dokumentą, kad viskas tvarkoje, vėliau nieko nebegalėsite padaryti. Kartais vairuotojai būna labai nuolankūs ir padeda susitarti dėl kompensacijos vietoje, tačiau raštiškas įrodymas svarbiausias. Procesas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastas baigiamasis etapas yra iškrovimas, ten ir pasirodo visi trūkumai.

Ar galima vežti alkoholį? (Kiek?)

Tai yra vienas populiariausių klausimų. Asmeniniai reikimai leidžia vežti tam tikrą kiekį alkoholio be mokesčių, bet tą kiekį reikia žinoti iš anksto. (Nesu tikras, ar dabar 10 ar 20 litrų degtinės, bet tikrai ne keletas dėžių). Jeigu peržengiate ribą, tai taps prekyba ir reikės mokėti muito akcizą. Geriausia nedaryti eksperimentų ir vežti nedidelį kiekį sau ar dovanojimui, o ne didelius kiekius pardavimui. Muitinė turi puikius nosis, ypač kai pajunta degtinės kvapą.

Ar reikia mokėti iš anksto?

Tai priklauso nuo pasitikėjimo lygio. Žinoma, kiekvienas nori gauti užsakymo patvirtinimą, tačiau aš visada patariu mokėti dalį sumos (avyansą) užsidėjimui, o likutį – atlikus darbą. Jeigu kas kurio prašo 100% iš anksto, tai gali būti signalas. Procesas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastas neturėtų prasidėti nuo didelio rizikos imti savo pinigus. Pavyzdžiui, 30% iš anksto yra normali praktika, o likusią 70% galite pervesti atvykus vairuotojui arba išsiregistravus išsandavimui.

Ar priimate euro?

Žinoma, dauguma firmų dirba su euro, nes beveik visi mūsų klientai gauna algas Vokietijoje. Tai palengvina apskaitą ir nereikia susimokėti dėl kursų skirtumų. Procesas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastas tampa dar paprastesniu, kai nereikia skaičiuoti, kiek tiek bus litais (oops, jau nebeliko litų... eurų). Viskas apskaičiuojama euro ir taip pat ir apmokama.

Kodėl vairuotojai kartais "nepasirodo"?

Kartais tai ne jų kaltė. Buvo atvejų, kai vairuotojas sugedo autostradoje, o kita syvį – klientas nurodė blogą adresą. Taip pat yra ir firmų, kurios perima užsakymus ir paskui nepajėgia jų įvykdyti, todėl atšaukia paskutinę minutę. Čia svarbu pasirinkti patikimą partnerį. Procesas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastas gali būti sugadintas prasto valdymo. Būtinai turkite skambinimo numerį, kur galite paskambinti bet kuriuo paros metu.

Kas vyksta per šventes? (Velykos, Kalėdos)

Per šventes viskas sustoja. Vairuotojai taip pat turi šeimas ir poilsį, o be to, Vokietijoje yra griežtos taisyklės, kada galima važiuoti sunkvežimiu. Jeigu planuojate kraustytis per Velykas, geriau tai padaryti savaitę anksčiau ar vėliau. Procesas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastas per šventes tampa loterija, nes dauguma firmų nedirba, o kainos gali šokti į viršų.

Muitinė, dokumentai ir visi kiti "malonumai"

Kas yra CMR ir kodėl jis svarbus?

CMR tai yra tarptautinio vežimo dokumentas, kuris įrodo, kad perduodate krovinią vežėjui. Be jo, jeigu kažkas dingsta, neturite ko kabinėtis į teisme. Jis turi būti užpildytas tiksliai – nurodytas adresas, gavėjo duomenys ir krovinio sąrašas. Procesas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastas be šio lapelio būtų nelegalus. Pasirašykite jį tik tada, kai patikrinote, ar viskas įkelta. Jei pasirašote tuščią, vėliau gali teigti, kad vežė ir degtinę, ir televizorių, nors jų nebuvo.

Ar reikia deklaruoti, jeigu tai ne prekės?

Jei tai jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote bent 6 mėnesius Vokietijoje, tai dažniausiai mokesčių nereikia. Tai vadinama "perkeliamu turtu". Tačiau reikia turėti galimybių tai įrodyti – senus sąskaitas, nuotraukas ar liudijimus. Procesas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastas šiuo atveju reikalauja tik teisingai užpildyto deklaravimo formos (jeigu reikia). Jeigu daiktai nauji, su etiketėmis, muitinė gali juos laikyti prekėmis ir reikalauti mokesčio.

Ar galite sužinoti, kur dabar yra daiktai? (Tracking)

Dauguma savaeigių turi GPS sekimo sistemas, todėl galime pasakyti, kur mašina yra realiu laiku. Tačiau mažos firmos, kurios nuomoja mašinas, gali neturėti tokios galimybės. Tada tiesiog skambinama vairuotojui. Procesas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastas šiais laikais tampa skaitmeniniu – galite stebėti, kaip jis važiuoja pro Lenkijos miestus. Nors kartais signalas dingsta miškuose, bet tai retai.

Kas dėl augalų? Ar galima vežti gėles?

Augalų vežimas yra gana sudėtingas dalykas dėl karių. Yra rimtų apribojimų, kadangi gali būti kenkėjų ar ligų. Asmeniniam poreikiui galima vežti nedidelį kiekį gėlių arba ką nors augintuvėlyje, bet didelės kolekcijos gali būti sustabdytos. Procesas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastas baigiasi tuo, kad turiite užmiršti apie savo mėgstamą žydintį krūmą, nes jį uždaro sienoje. Geriau pasikonsultuoti iš anksto su fitosanitarinės kontrolės specialistais.

O jeigu aš pats noriu vežti priekabą?

Jei turite vairuotojo pažymėjimą (95 kodas) ir patirties, kodėl gi ne? Tai pigiau. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad vairuoti su sunkia priekaba nėra taip lengva kaip su automobiliu. Procesas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastas gali tapti pavojingu, jeigu nepasitikite savo vairavimo įgūdžiais Vokietijos autostradose. Be to, reikės susirasti vietą palikti priekabą Lietuvoje, ką darant mieste nėra taip paprasta.

Ką daryti su šunimis ar katėmis?

Gyvūnai gali važiuoti su jumis arba su vairuotoju, jeigu jis sutinka. Būtina turėti veterinarinę pažymą, kad gyvūnas sveikas ir turi mikroschemą. Procesas kraustantis iš Vokietijos Į Lietuvą paprastas gyvūnams reikalauja šiek tiek daugiau dokumentacijos. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad būtų šalta mašinoje nebuvo per karšta ar per šalta. Vairuotojai dažnai nemėgsta gyvūnų, nes jie gali purvinti kabinę arba uodžioti, todėl geriau tai aptarti iš anksto.

Ar reikia ištuštinti spintą?

Geriau ištuštinti. Nors spinta atrodo stipri, jos viduje esantys daiktai (pvz., knygos) gali ją pralaužti per vibraciją kelionės metu. Durys taip pat reikia uždaryti ir užklijuoti, kad neatidarytų. Procesas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastas taip pat reiškia, kad nereikia kilti su sunkia spinta antrą aukštą be liftų. Jeigu spinta per didelė, ją reikia išmontuoti, kitaip tiesiog neišeis įvežti pro duris.

Dalykai, kuriuos reikia žinoti (o kurių niekas nepasako)

Kaip atpažinti blogą firmą? (Nuomonės)

Jei jų svetainė atrodo kaip padaryta per 5 minutes, o telefone niekas neatsiliepia, bėkite. Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, ar jie turi realų sandėlį ar tik virtualų adresą. Procesas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastas tampa pavojingu, kai pasikliunate firmomis, kurios dirba be sutarčių. Geros firmos visada pasiūlys rašytinę sutartį su aiškiais sąlygomis. Skaitykite atsiliepimus, bet ne tik tuos, kurie yra jų puslapyje, ieškokite forumuose.

Ar galima vežti dviratį ant stogo?

Taip, dauguma mašinų turi galimybę uždėti dviračius ant stogo arba įdėti į vidų, jei yra vietos. Tačiau reikia juos užfiksuoti, kad nenukristų. Procesas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastas susiduria su tuo, kad dviračiai dažnai nukenčia nuo dulkių arba drėgmės, jei neapsaugoti. Geriau nupirkti specialią dangą arba įdėti į dėžę. Niekada neikite pigiai, nes dviratis gali būti brangesnis už baldus.

Kas dėl pianino? Ar jums pavyks?

Pianinas yra sunkus ir jautrus daiktas. Jį nešti reikia ne su dviem vyrais, o su specialia įranga. Procesas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastas baigiasi, kai klientas sako, kad pianinas „ne itin brangus“ ir bando jį perstumti pats. Tada dažnai lūžta kojos arba sugenda mechanika. Tokie dalykai reikalauja profesionalų, kurie tais gali uždirbti nemažai pinigų. Geriau pasirūpinkite šiuo dalyku ypatingai.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Tai nėra privaloma, bet Vokietijoje tai yra gera praktika. Jei vairuotojas padėjo nešti sunkius daiktus arba buvo labai mandagus, 10-20 eurų arbatpinigių jam labai padės. Procesas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastas tampa malonesniu, kai žmonės yra linksmi ir dėkingi. Vairuotojai dažnai pasakoja kitų kolegų apie mandagius klientus, tad kitą kartą jums gali tekti geresnė paslauga.

Kodėl vairuotojai nerodo iš karto? (Sąžiningumas)

Kartais jie tiesiog pavargę arba nežino lietuviškai, o kartais bijo, kad užduosite klausimą, į kurį nežino atsakymo. Taip pat gali būti, kad jie dirba be sutarties ir nenori prisipažinti. Procesas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastas gali būti trukdomas nesikalbėjimo. Geriausia kalbėti angliškai arba vokiškai, jeigu mokate. Vairuotojai dažnai moka šias kalbas geriau nei lietuvių.

Ar galima vežti techniką? (Skalbikliai, šaldytuvai)

Taip, bet reikia juos užfiksuoti, kad judėtų. Skalbiklį reikia pritvirtinti, kad suktųsi būgnas nejudintų mašinos. Procesas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastas tampa sudėtingu, kai atidarius šaldytuvą rastei, kad jis sulūžo nuo vibracijos. Technika yra brangi, todėl reikia skirti ypatingą dėmesį pakavimui.

Kas dėl vaikiškų žaislų? Ar reikia dėžių?

Žaislai dažnai yra maži ir gali pradingti tarp didelių dėžių. Geriau susidėti į didesnes dėžes arba maišus. Procesas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastas vaikams gali būti stresinė, todėl palikite jiems ką nors rankose kelionei. Žaislų pakavimas taip pat svarbus, kad nenukristų ant kojų vairuotojui.

Ar galima vežti maistą?

Negeriau vežti, jei tai ne ilgaamžis maistas. Per kelionę gali sušilti arba sugesti. Procesas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastas gali baigtis maisto atliekomis, kurios kvėpą. Jeigu turite specifinių produktų, geriau juos suvalgyti prieš išvykstant arba vežti šaldomąje dėžėje su ledu.

O jeigu aš pamirščiau kažką Vokietijoje?

Tai būna dažnai. Vairuotojas išvažiuoja, o jūs pastebite, kad palikote svarbių dokumentų stalčiuje. Tuomet reikia skambinti firmai ir susitarti dėl siuntimo atgal arba paėmimo kitu reisu. Procesas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastas tuomet tampa brangiu. Geriausia prieš išvykstant dar kartą apeiti namus ir patikrinti visas kampas ir spinteles.

Ar saugu palikti raktus vairuotojui iš anksto?

Niekada. Viską reikia aptarti asmeniškai. Procesas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastas tampa pavojingu, jei nežinote, kas turi raktus nuo jūsų namų. Vairuotojas gali prarasti raktus arba juos parduoti (nors retai, bet nutinka). Geriausia būti vietoje, kai atvyksta vairuotojas.

Kaip elgtis, jei vairuotojas reikalauja daugiau pinigų vietoje?

Tai yra didelė raudona vėliava. Nedarykite to. Jeigu kaina buvo sutarta, ji neturi keistis. Procesas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastas baigiasi tuo, kad jūs esate spaudžiami padaryti mokėjimą, kitaip neleis iškrauti. Tokiu atveju skambinkite į policiją arba į savo firmą. Niekada nenaudokite grynųjų pinigų vietoje, jei nėra rašytinės sutarties.

Kodėl reikia nurodyti tikslų adresą? (Navigacija)

Navigacija kartais meluoja, o vairuotojai nežino vietovių. Procesas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastas sustoja ties tuo, kad sunkvežimis negali įvažiuoti į siaurą gatvelę. Patikrinkite, ar didelė mašina gali privažiuoti prie jūsų namų. Jei ne, reikės susitikti artimiausioje didžiojoje gatvėje arba aikštelėje.

Išvada

Viskas susidaro į vieną paprastą tiesą: procesas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastas tik tada, kai pasiruošę ir pasitikite žmonėmis. Niekada neskubėkite su sprendimais, nesvarbu, kaip stipriai norite grįžti namo. Patirtis rodo, kad geriausia pasirinkti vidutinę kainą, o ne pigiausią, ir visada turėti kontaktą su vairuotoju. Sėkmės kelionėje ir tikiuosi, kad jūsų baldai atvyks sveiki, o šaldytvas bus sausas.