Procesas ir kainodara kraustantis mikroautobusu į Vokietiją: kas vyksta iš tikrųjų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir galiu pasakyti vieną – tvarkos nėra. Žmonės visada svajoja, kad viskas vyktų pagal instrukciją: priėjo, pakrauo, nuvažiavo, iškrauno. Tačiau realybje, kai kalbame apie procesą ir kainodarą kraustantis mikroautobusu į Vokietiją, visada atsiranda nepageidaujamų staigmenų. Vokietija yra arti, tačiau jų kelių sistemą ir reikalavimus sunku padaryti paprastą. Čia ne tik apie ratus virstantį asfaltą, bet ir apie tai, kaip mūsų vairuotojai elgiasi su jūsų turtu, kai niekas nežiūri. Susitarkime, kad aš jums pasakysiu tiesą, o ne reklaminį tekstą.

Pagrindiniai dalykai ir kaip viskas prasidėja

Kaip tiksliai veikia tas procesas ir kainodara kraustantis mikroautobusu į Vokietiją?

Viskas prasideda ne nuo važiavimo, o nuo to, ką tiksliai norite vežti. Procesas ir kainodara kraustantis mikroautobusu į Vokietiją susideda iš kelių etapų: vertinimo, pasirinkimo ir pačios kelionės. Pirmiausia reikia sužinoti, kiek daiktų turite. Jei tai tik kelios kėdės ir lagaminai, tai viena kaina, bet jei reikia vežti pianiną ar šaldytuvą, skaičiuokite brangiau. Kainodara formuojasi apskaičiavus atstumą, svorį, taip pat vairuotojo darbo valandas. Jeigu kelyje užstrigsite sienoje ar reikės naktį miegoti šalyje, tai viskas įeina į kainą (arba turėtų įeiti, jei sutarta sąžiningai). Viskas priklauso nuo to, kaip tiksliai nurodysite savo reikalavimus pradžioje.

Kiek laiko užtrunka visa šita istorija su paruošimais?

Tai nebūna penkios minutes. Vidutiniškai, jei reikia sutvarkyti visus dokumentus ir patikrinti daiktus, tai užtrunka nuo dviejų iki trijų dienų iki išvykimo. Vokietija yra griežta šalis, ir nors ES ribos nėra, jie tikrina daiktus, ypač jei tai ne asmeniniai daiktai, o prekės. Dar reikia laiko, kad vairuotojas atvyktų pas jums, įsiregtų mikroautobusą. Vieną kartą turėjau klientą, kuris maniau, kad mes atvažiuojame per valandą, kai jis paskambino. Ne, taip neveikia. Reikia planuoti iš anksto, kitaip procesas ir kainodara kraustantis mikroautobusu į Vokietiją taps jums košmaru dėl skubos.

Ar jūsų kompanija pati veža ar samdate kitus?

Mes turime savų vairuotojų, bet kartais, kai didelis srautas, tenka samdyti patikimus partnerius. Geriau pasakyti tiesiai – ne visi lengvieji mikroautobusai su vairuotoju yra tie patys. Čia reikia谨慎. Esu matęs situacijų, kai atvažiuoja koks nors senas „Mercedes“ su dūmu išangos, ir klientas sušoka iš odo. Stengiamės to vengti, bet kainų varžybos kartais lemia, kad pasamdomas kitas pervežėjas. Žinoma, aš visada rekomenduoju pasitikrinti transporto priemonę prieš pakrovimą. Nenuvilius vaizdingai nuotraukai internete, realybė gali būti truputį kitokia.

Ką daryti, jei neturiu dėžių?

Įprasta situacija – žmonės pamiršta apie pakavimą. Galime užsuoti į statybines parduoduves ir nupirkti, bet kaina bus didesnė nei rinkoje. Taip pat galime pasiūlyti naudotas dėžės, jei turime sandėlyje likusių. Tiesa, tenka būti atidžiam, nes kartais tos dėžės būna drėgnos arba ne it stiprios. Jei norite saugiai kraustis, geriau įsigykite naujas. Procesas ir kainodara kraustantis mikroautobusu į Vokietiją nėra pigus malonumas, todėl netaupykite ant dėžių, jei norite, kad indai nenukristų.

Ar galima veži ir gyvūnus?

Taip, galima, bet turiu pasakyti – tai sudėtinga. Ypač jei tai dideli šunys ar katės, kurios baisiai bijo. Vokietijoje griežtos taisyklės dėl gyvūnų pervežimo, jie turi būti antžemiuose transporto priemonėse (arba atskirose kabinose), bet mikroautobuse? Tai juokinga. Paprastai gyvūnas turi būti narvelyje ir užsegamas. Kartais vairuotojai tiesiog atsisako, nes jų mikroautobusai yra švarūs, o jie nenori dulkių ir plaukų. Viską reikia aptarti iš anksto parašu, kad išvykus nebūtų nepykčio. Vienas klientas mums neįspėjo apie ferą namuose – galite pasivaizduoti, kaip kvepėjo mikroautobusas po to...

Kaina – kas ją lemia ir kodėl ji kinta

Kodėl viurkia tiek skirtingų kainų pas skirtingus pervežėjus?

Kodėl? Nes kaina nėra fiksuota. Vieni veža senais, pigiais kuro ryjaliais mikroautobusais, kiti – naujais „Ford Transit“ kurie reikalauja daugiau investicijų. Taip pat įtakos turi ir vairuotojo kvalifikacija. Procesas ir kainodara kraustantis mikroautobusu į Vokietiją priklauso nuo to, ar vairuotojas liks Vokietijoje ilgiau nei valanda. Jei jis turi grįžti tuščias, tai jums šiuo atveju gali parduoti brangiau, kad padengtų grįžimo išlaidas. Dar vienas dalykas – kuras. Jo kaina kyla ir krenta kaip vėduoklė, o mes neesame labdariai, tad imame premiją už riziką.

Ar kaina priklauso nuo that, kiek daiktų turiu?

Žinoma, jei tu įkiši visą butą į mikroautobusą, tai kaina bus didesnė ne tik dėl to, jog reikės didesnio mikroautobuso, bet ir dėl to, kad kraunant/ilgai užtruks. Tačiau dažnai žmonės sako „turiu nedaug“, o pamačiu, kad tai visas dviejų kambarių butas su sofa. Mikroautobuso talpa yra ribota (apie 10-15 kubinių metrų priklausomai nuo modelio), todėl tenka daryti kelis važiavimus arba pasiimti priekabą. Kiekvienas papildomas važiavimas – tai nauja kaina. Taigi, nepamirškite paminėti apie didžiulius spintas ar baldus.

Ar mokėti už vairuotojo darbą Vokietijoje?

Taip. Žinote, Vokietijoje darbo laikas yra griežtai reglamentuojamas. Bet jeigu vairuotojas padeda jums nešti daiktus iš trečio aukšto be lifto, tai papildomai laikas. Dažnai klientai manęs klausia, kodėl reikia mokėti, jeigu jis jau ir taip čia atvažiavo. Paaiškinsiu paprastai: jo laikas yra pinigai. Procesas ir kainodara kraustantis mikroautobusu į Vokietiją neapsiriboja vairavimu. Kraunant ir iškraunant dažnai reikia fizinio pastangų, o kas mums perleidžia, kai vairuotojai nusipešia nugarą? Todėl valandinis tarifas vietovėje yra standartinė praktika.

Kas dėl kuro? Ar jis įskaičiuotas į kainą?

Paprastai taip, mes kainą formuojame apytiksliai pagal vidutinį suvartojimą. Bet jeigu kelyje atsirasta milžiniška spūstis nuo Kauno iki Varšuvos (kaip visada būna prie Lenkijos sienos), tai kuro suvartojimas padidėja. Tas procesas ir kainodara kraustantis mikroautobusu į Vokietiją gali šiek tiek pasikeisti, jei stovi lauziant šviesoforuose. Nebegėdžiu, kai klientai sako: „kodėl brangiau, gi važiavome tiesiai!“. Negi aš galiu valdyti eismą? Jei kuro kaina smarkiai šokinėja, tenka ir mus koreguoti, nors stengiamės laikyti savo žodžio.

Yra kokios nors paslėptos mokesčiai?

Būna dalykų, kurių nepagalvojote, o mes užmarštingai nepaminėjome. Pavyzdžiui, miesto zonas (Umweltzone) Vokietijoje. Už jas reikia mokėti, o jeigu mikroautobusas netinka atitikties standartui, gausite baudą, kurią teks mokėti jums arba mums (o mes ją padidinsime sąskaitoje). Taip pat mokesčiai už užstatą (Maut) Vokietijos autostradose, nors lengvieji mikroautobusai dažnai nuo juo atleistos, priklauso nuo svorio. Viskas čia yra pilnas chaosas su tais sertifikatais. Geriausia tiesiog klausti: „Ar viskas įskaičiuota?“, o ne manyti, kad taip yra automatiškai.

Ar galima susitarti dėl nuolaidos?

Visada galima pabandyti, bet nedžiaugkitės per daug. Esu dirbęs ilgai, ir žinau, kiek kainoja padangės, alyva ir darbo laikas. Jeigu Jūsų krovinys yra „idealus“ – tai yra lengvai kraunamas, vienoje vietoje, be „ežių“ (sofų), tada galiu paliko nuolaidos. Bet jei reikia leistis į rūsį su 30 laiptų, tada atsiprašau – nuolaidos nebus. Už kiekvieną nelygų grindinį jūs mokate. Procesas ir kainodara kraustantis mikroautobusu į Vokietiją yra lankstus dalykas, bet verslas negali dirbti nuostoliu.

Kelionės niuansai ir vairuotojai

Kaip vairuotojai elgiasi kelyje? Galima jiems pasitikėti?

Dauguma jų – geri vyrukai, su kuriais gerai išgeri kavą prie kelio. Tačiau, būna ir tokių, kurie gyvena vairuotoje. Tarkime tiesiai: jei jis atvažiuoja pavargęs po 12 valandų vairavimo, jo nuotaika gali būti ne iš geriausiųjų. Vokietija turi griežtas taisykles poilsio, tad mūsų vairuotojai tenka stovėti poilsio vietose. Kartais tai gali atidėlioti pristatymą. Procesas ir kainodara kraustantis mikroautobusu į Vokietiją nėra tik apie krovinius, tai ir apie žmogiškąjį faktorių. Patarkite – pasilikite vairuotojui gerą nuotaiką, duokitės vandens, o jums bus atsilyginta dėmesiu.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Štai čia yra klausimas ant kurio dažnai varginamės. Oficialiai – taip, galite, jei vietos mikroautobuse yra. Bet turiu įspėti: 1000 kilometrų kelionė mikroautobuso kabinoje nėra kurortas. Jeigu jums patinka kalbėti apie gyvenimą nuo ryto iki vakaro, puiku, bet jei norite ramumo – tai ne jums. Be to, vairuotojui reikia koncentracijos. Vieną kartą važiavome su viena pon, kuri visą kelią klausinėjo, kodėl taip greitai važiuojame, nors važiavome tik 90 km/h. Nervai nebeatsilaikė. Sugalvokit gerai prieš sėdant greta.

Kas daro, jei pasitaiko techninė gedimas?

O čia būna įdomiausia. Mes turime pagalbą automobiliuose, tačiau jei mikroautobusas sugest Vokietijos kaime, sekmadienį, tada laukti privalo. Tai vėlgi gali įtakoti procesą ir kainodarą kraustantis mikroautobusu į Vokietiją. Jūsų daiktai sėdi ir laukia. Deja, mes ne Dievas, kad sužinotume, kada sugers suodžiai. Esu matęs, kaip senas „VW Crafter“ užges tiesiog poilsio aikštelėje. Tuomet tenka skubiai ieškoti kitos transporto priemonės perkrovimui, ir tai kainuoja pinigus bei laiką. Dėl to mes ir turime draudimą, bet tam tikrų dalykų jis neapima (pvz., Jūsų prasto laiko).

Ar geriau važiuoti savaitgalį ar darbo dieną?

Darde dienomis eismas Vokietijoje yra šiaip sau milžiniškas, ypač prie Hamburgo ar Miuncheno. Savaitgalis gali būti ramesnis kelyje, tačiau ten kyla kita problema – ar vairuotojas gali pristatyti prekę (ne daiktus) arba ar galima užsisakyti iškrovimą? Daugelis Vokietijos bendrovių dirba tik iki 14:00 valandos šeštadieniais. Taigi, jei užstrigsite eisme pietų metu, gali tekti laukti iki pirmadienio. Asmeniškai aš rekomenduoju ketvirtadienį ar penktadienį – tai saugiausiai.

Ar sunku suvaryti didelį mikroautobusą į miesto centrą?

Labai sunku. Vokietijos miestai seni, gatvės siauros. Vienas mano kursininkas prieš metus bandė įvažiuoti į vieną aikštę Bremene, kur buvo uždrauda sunkesniems nei 3.5 tonos (o mūsų buvo 3.8). Nesigavo. Privalėjo griebti atbulas ir vaziuoti apie 20 kilometrų apie. Procesas ir kainodara kraustantis mikroautobusu į Vokietiją reikalauja ir vietinio išmanumo. Jums nebus nieko malonu, jei vairuotojui teks mokėti baudas už važiavimą draudžiamomis zonomis. Geriau susitinkti miesto pakraštyje arba didelioje stovėjimo aikštelėje.

Kaip su GPS – ar jie moka juo naudotis?

Visi turi telefonus ar navigacijas, bet kartais... Žinote, yra vokiška „lėkštė“, kuri priveda tiesiai į upę (kaip buvo su švedais prieš kokius penkerius metus). Vokietija turi daug kelių, kuriais negalima važiuoti sunkvežimiais, o navigacija matuoja tik trumpiausią kelią. Vairuotojas turi galvą ant pečių ir turi žinoti, kur negalima važiuoti. Jei jis yra naujas darbe, tai gali būti problema.

Dokumentai, rizikos ir kietas realusis gyvenimas

Kokius reikia dokumentus, jei vežu ne savo daiktus?

Jei tai verslo krovinys, tada reikia CMR ir faktūros. O jei tai asmens daiktai – tai paprastai pakvietimas ar sutartis su pervežėju. Procesas ir kainodara kraustantis mikroautobusu į Vokietiją šiuo atveju yra paprastesnis, nes jokie mokesčiai (PVM) neimami (jei daiktai naudoti). Bet vieną kartą bandėvežti vaikus ištisus rūbus su prekėmis, sakydamos „tai dovana seseriai“. Ant sienos sulaikė ir teko mokėti mokesčius su baudomis. Nepirškite mums su ta istorija, mes nebegalime to daryti.

Ar drągu vežti brangius daiktus – kompiuterius, taurus?

Ne per daug. Mūsų atsakomybės draudimas dažnai apribotas. Jei jūsų tėvo senasis „Philips“ grandinas radijas sugeds, aš daug neteksiu, bet jei tai 5000 Eur vertės Macbook Pro – tai kitaip. Geriau tokias daiktas vežti sau ant kelių. Procesas ir kainodara kraustantis mikroautobusu į Vokietiją neapima aukšto rizikos valdymo. Žinoma, mes pasirašome sąrašą, bet iš tikrųjų, jei kas pavogs per poilsiui Vokietijoje – bus ilgų bylinėjimųsi. Sėkmės.

Kas būna, jei klientas nepasirodo iškrovimo vietoje?

Čia jau kriminalas, ar ne? Jei mes atvykstame į Miuncheną, o telefonas neatsiliepia – vairuotojas laukia valandą, dvi. Paskui jis bando susisiekti su mumis. Jei nieko nebeina – jis turi teisę važiuoti toliau su daiktais (bet to jis nedarys, priduoda į sandėlį). Už laukimą ir sandėliavimą daroma papildoma sąskaita. Būkite su savo telefono ryšiu. Vienas klientas nukrito į miegą, o vairuotojas kalbino jo kaimynus pro langą. Juokinga buvo, bet pinigus už laiką sumokėjo teisingai.

Ar būna situacijų, kai daiktai įšąla?

Žiemiais – dar kartą taip. Ypač jei tai nėra šiltas „Vokietijos“ mikroautobusas o koks senas „lietuviškas“ variantas. Jei vežate jautrius daiktus (muzikinius instrumentus, paveikslus), tai privalote pasakyti, kad reikia temperatūros režimo. Standartinis mikroautobusas šaltuoju metu gali būti šaltas kaip šaldytuvas, kol jis stovi užduotas. Procesas ir kainodara kraustantis mikroautobusu į Vokietiją (ypač sausio mėnesį) reikalauja specialių priemonių, ir už tai papildomai neimame, bet ir neatsakome už įšalusius daiktus (nepasitarus).

Ar galiu vežti duoną, maistą?

Nesu tikras dėl taisyklių 100 proc., bet manau, kad asmeniniai kiekiai – galima. Bet jei bandysite vežti 50 kilogramų kiaulienos, tai susidursite su veterinarinių patikros problemų. Vokietija yra griežta tam tikrų produktų atžvilgiu (uždaras regionas). Geriau nieko maisto nevežti, nebent tai džemas ir sausainiai. Vieną kartą gavome įpareigojimą vežti riešutus, o ant sienos klausė, ar ne žemės ūkio produktų partija. Teko aiškinti, kad tai dovana senei.

Ką daryti, jei po iškrovimosi trūksta daiktų?

Pirmiausia – nepanikuoti. Kartais daiktai užslenka po kitomis dėžėmis arba užstringa įkrovimo laiptuose. Viską reikia tiksliai perskaityti išsikrovimo metu pasirašomą aktą. Jei tikrai trūksta – rašome pranešimą policijai (Vokietijoje labai efektyvi). Procesas ir kainodara kraustantis mikroautobusu į Vokietiją neapsaugo nuo vagysčių, tai pasaulio realybė. Mes stengiamės užrakinti duris, bet jei pavogė – gaunate draudimo išmoką (jei turėjote draudimą).

Ar pervežate alkoholį?

Vokietijoje alkoholis pigesnis, tad paprastai vežiate iš ten, o ne į ten. Tačiau jei šventei reikia vežti degtinęs iš Lietuvos? Tada ribos. Į Vokietiją galima įvežti tam tikrą kiekį rūkytos degtinės be mokesčių. O jei turite 50 butelių – tai jau prekyba, reikia mokėti akcizus. Nesižaiskite su muitinėmis, nors jos ir „nėra“, randamas pasieniečias gali padaryti problemų (asmeniškai nemačiau, girdėjau iš kolegų).

Kaip elgtis su mokėjimu – grynaisiais ar pervedimu?

Geriausia avansą (10-20%) pervesti, o likutį – grynaisiais vairuotojui arba pervedimu po iškrovimo. Jei neturite PIN kodo ar banko neveikia, tai būna keista situacija. Vienas klientas bandė mokėti sidabriniais luitais (ne, ironizuoju), bet buvo su „Revolut“, kurio Vokietijoje nepriima. Vairuotojas liko be pinigų degalams. Sumokėkite sąžiningai ir laiku, nes vėliau pridedame delspinigius.

Ar jūsų vairuotojai moka vokiškai?

Ne visi. Dauguma moka rusiškai ar angliškai „Hello, good bye“. Bet kalbėtis su policija ar su klientu, kuris moka tik vokiškai, gali būti sudėtinga. Todėl reikia, kad Jūs ar jūsų giminės Vokietijoje būtų pasirengęs padėti susikalbėti. Procesas ir kainodara kraustantis mikroautobusu į Vokietiją (ypač komunikacinis) kartą užtrunka ilgiau dėl barjero. Nors dažniausiai suprantame abipusiai rankų kalba.

Kas nutinka po atvykimo ir problema dėl grižimo

Ar vairuotojas padeda išnešti daiktus į namus?

Taip, jei tai įskaičiuota į kainą. Bet tenka suvaidinti ir jums. jei jūs sėdite ant sofos ir žiūrite TV, o 70 metų vairuotojmas nešia jūsų 50 kilogramų šaldytuvą, tai nehumaniška. Būkite pagalbunys arba susiraskite pagalbą vietovėje. Vokietijos namuose dažnai yra siauri laiptai, todėl turi būti bent du žmonės. Vienas virsuje, kitas apačioje.

Kas užtikrina, kad mikroautobusas sugrįžtu?

Mes juos stebime GPS sistemos. Tačiau, jei vairuotojas nusprendžia „pavažiuoti aplankyti sesers“ Berlyne ir dingsta porai dienų, tai man atsiprašo. Tai nepageidaujamas elgesys, bet jis pasitaiko. Mes tenka išduoti naują dokumentą užtrukusiam laikui. Jums tai nebekąsia, o mums – skausmas galvoje su klientų skundais. Stengiamės dirbti su atsakingais žmonėmis.

Ar galima pasakyti, kad procesas ir kainodara kraustantis mikroautobusu į Vokietiją yra lengvas?

Negaliu meluoti. Tai yra sudėtinga užduotis, reikalaujanti daug planavimo. Nėra nieko paprasto, kai reikia suderinti tris šalis (Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją), kuro kainas, žmogiškąjį faktorių ir orus. Tačiau, jei viską nuo kalno pasiruošiate, tai gali būti net beprotingai paprasta. Svarbiausia – nebūkite „vėjo pušis“, kur viską numano, ir viskas gerai nueis.

Kaip išsirinkite gerą pervežėją?

Klauskitės draugų, žiūrėkite atsiliepimus (nepasitikėkite visais, yra ir nusipirktų). Rekomenduoju pasirašyti sutartį, o ne tik susitarti telefonu (kaip mūsų tėvai darė). Procesas ir kainodara kraustantis mikroautobusu į Vokietiją turi būti reglamentuota raštu. Tada užtikrinatės save ir savo turtą. Ir, žinoma, nereikia ieškoti pigiausio varianto – jis dažniausiai pasidaro brangiausias iš visų.

Ką daryti su išpakuotomis dėžėmis po to?

Dauguma vairuotojų jas pasiima su savimi, jei jos nenusodintos ir dar tinkamos (arba jei mes norime jas panaudoti kitam klientui). Jei jūs nenorite jų matyti, tiesiog palikite prie kiemo vartų. Jei reikia, kad vairuotojas jas susprogtų ir išneštų į konteinerį – tai papildomas darbas ir kaina. Vokietijoje atliekų rūšiavimas yra griežtas, tad negalima bambių mesti tiesiog į krūmynus. (O kartais juokinga, kai klientai prašo nešti šiukšles atgal į Lietuvą, kadangi čia mokėtų už atliekas).

Ar verta viską daryti patys?

Jei turite geras draugus su „Ford Transit“ ir norit išbandyti nervus – kodėl ne? Bet jei norite ramybės, geriau pasikvieskite profesionalų. Procesas ir kainodara kraustantis mikroautobusu į Vokietiją atrodo brangu, bet apskaičiuojant laiką, nervus ir kuro sąnaudas, tai dažnai būna tas pats ar net pigiau. O svarbiausia – kai atvykstate į naują namus, norite būti atsipalaidavę, o ne rinkti sparnus nuo automobilio variklio.

Išvados

Galiausiai, viskas sumažėja iki paprasto pasirinkimo: ar jums svarbiau sutaupyti eurus, ar išsaugoti nervus? Mano daugiametė patirtis rodo, kad procesas ir kainodara kraustantis mikroautobusu į Vokietiją – tai ne tik skaičiai, tai pasitikėjimas. Nėra idealios sistemos, visada kažkas nutinka (nuo padangų plyšimo iki užstrigimo eisme), bet su gerais partneriais viską įmanoma įveikti. Svarbiausia – neklauskite vien kainos, pasiklauskite, kaip tai vyks iš tikrųjų, ką darysime, jei kažkas nepaeis. Tuomet kelionė į Vokietiją taps mažiau stresinė, o galbūt net maloni pradžia naujoje vietoje. Gerai kelionės (ir rašykite man, jei kas negerai, aš visada stengiuosi padėti).