Procesas ir kainodarą kraustantis iš Vokietijos mikroautobusu

Įvadas

Per 20+ metų tarptautinių pervežimų mačiau visko: nuo vienos dėžės iki buto, kurio šeimininkai prisiekdavo, kad „tikrai mažai daiktų“. Procesas ir kainodarą kraustantis iš Vokietijos mikroautobusu dažniausiai susidėlioja iš trijų dalykų – kiek daiktų, kur tiksliai Vokietijoje, ir kur Lietuvoje juos išleisite. Kaina nėra tik kilometrai. Joje sėdi laikas, pakrovimas, liftas, parkavimas, pakavimo medžiagos, vairuotojo darbo diena, grįžimas, rizika. Aš visada prašau nuotraukų, nes vienas žodis „sofa“ kartais reiškia mažą fotelį, o kartais kampinę sofą, kuri netelpa į liftą.

DUK

Pirmas pokalbis ir procesas ir kainodarą kraustantis iš Vokietijos mikroautobusu

Čia viskas prasideda paprastai, bet ne visada švariai. Klientas parašo, mes klausiame, klientas atsako „standartiškai“, o po to paaiškėja, kad standartiškai reiškia tris spintas, dviratį, televizorių, keturias dėžes indų ir dar „vieną mažą stalą“, kuris nėra toks mažas. Todėl pirmas etapas visada yra įvertinimas. Be jo kaina būna arba pasaka, arba spąstai.

1. Kaip prasideda procesas ir kainodarą kraustantis iš Vokietijos mikroautobusu?

Dažniausiai taip: klientas parašo, iš kurio miesto Vokietijoje kraunamės, kur važiuojame Lietuvoje, kokiu aukštu, ar yra liftas, ar reikia dėžių. Aš prašau nuotraukų ir trumpo vaizdo, nes žodžiais žmonės labai gražiai sumažina savo turtą. Tada sudedu maršrutą, pakrovimo laiką, iškrovimo langą. Tik po to sakau kainą. Jei kas nors skambina ir sako „nu, mikroautobusas ir viskas“, aš jau girdžiu būsimą ginčą.

2. Kiek realiai kainuoja mikroautobusas iš Berlyno į Vilnių?

Iš Berlyno į Vilnių pilnas mikroautobusas dažniausiai sukasi apie 900–1 400 eurų, jei krovinys normalus, be pianino ir be penkto aukšto be lifto. Daliniam kroviniui galima gauti 450–800 eurų, bet tada laukiame, kada susirenka kiti daiktai. Kainai įtakos turi diena, sezonas, pakavimo paslauga, du žmonės pakrovimui. Plius, jei Berlyne reikia parking leidimo, tai ne visada įeina į pradinę sąmatą.

3. Ar kaina skiriasi, jei kraustausitės iš Miuncheno, Hamburgo ar Kelno?

Taip, ir ne todėl, kad Miunchenas „brangesnis už orą“. Hamburgas, Kelnas, Frankfurtas, Štutgartas – skiriasi atstumas, mokamų atkarpų situacija, laikas iki Lietuvos, didmiesčio parkavimo galvos skausmas. Iš pietų Vokietijos į Kauną ar Klaipėdą gali būti ilgiau nei iš Berlyno. Kartais pigiau gaunasi ne tada, kai miestas arti, o tada, kai vairuotojas grįžta su pilnu kroviniu.

4. Kodėl nuotraukos ir vaizdo skambutis yra normalu, ne kaprizas?

Vaizdo skambutis nėra kaprizas. Aš noriu matyti, ar sofa išsirenka, ar lova išardoma, kiek dėžių, ar yra stiklo, dviračių, televizoriaus. Per 20 metų esu matęs, kaip „pora lentynų“ virsta sandėliuku. Jei klientas siunčia nuotraukas, galima paruošti pakavimo medžiagas ir neimti dviejų žmonių ten, kur užtenka vieno. Tai sąžiningiau abiem pusėm.

5. Ar kaina įskaičiuoja pakrovimą, iškrovimą ir pakavimo medžiagas?

Ne visada. Kai kurie klientai nori patys viską pakrauti, tada kaina mažesnė, bet atsakomybė painesnė. Jei mūsų žmonės tik vairuoja, o klientas sukrovė blogai, baldai gali braižytis, dėžės byrėti, šaldytuvas važiuoti gulomis. (tiksliau, tai aiškėja dažniausiai iškrovimo dieną, ne telefonu.) Normalioje sąmatoje turi būti parašyta, kas įeina: dėžės, plėvelė, antklodės, pakrovimas, iškrovimas ar tik transportas.

6. Kas nutinka, jeigu daiktų yra daugiau, negu atrodė?

Jei daiktų daugiau, mes bandome sutalpinti protingai, ne žaisti Tetrio be instrukcijos. Kartais įeina viskas, tik reikia išardyti lovą ar nuimti stalčių. Jei neįeina, siūlome antrą reisą, sandėliavimą arba dalinį vėlesnį pristatymą. Turėjau atvejį, kai klientė pamiršo paminėti du dviračius ir kompresorių – gražu, bet mikroautobusas nėra traukinys. Tada kaina keičiasi, nes laikas ir rizika taip pat keičiasi.

Pakrovimas Vokietijoje, dokumentai ir saugumas

Kai kalbam apie pakrovimą Vokietijoje, daugelis galvoja tik apie durų plotį. Realybėje svarbu ir dokumentai, ir krovinio tvirtinimas, ir tai, ar kaimynai neužstatė įvažiavimo. Procesas ir kainodarą kraustantis iš Vokietijos mikroautobusu gali pasikeisti nuo vieno laiptelio prie įėjimo. Aš nenoriu klientui pasakoti pasakų, kad viskas bus kaip laikrodėlis. Kartais būna kaip laikrodėlis be baterijos.

7. Kokių dokumentų reikia kraustantis iš Vokietijos mikroautobusu?

Asmeniniams daiktams dažniausiai pakanka sutarties, krovinio sąrašo, asmens duomenų, kartais nuomos nutraukimo ar registracijos patvirtinimo, jei reikia. Komerciniam kroviniui reikia sąskaitos faktūros, prekių aprašymo, PVM/rekvizitų. Nėra taip, kad kiekvienas baldas turi paso numerį. Bet sąrašas padeda draudimui, jei kas nors atsitinka. Aš visada prašau nufotografuoti vertingus daiktus prieš pakavimą – ne dėl nepasitikėjimo, o dėl normalaus popierizmo.

8. Ar reikia muitinės, jei vežate asmeninius daiktus į Lietuvą?

Jei vežate savo naudotus asmeninius daiktus iš Vokietijos į Lietuvą, ES viduje muitinės kaip prie sienos su ne ES paprastai nėra. Bet jei vežate naujus baldus pardavimui, įrangą įmonės veiklai ar daug prekių, jau prasideda komercinis transportas. Tada reikia sąskaitų, CMR, PVM klausimų. Ne visada žinau 100%, ypač kai krovinys mišrus, todėl tokiu atveju geriau pasitikrinti su buhalteriu prieš pakraunant.

9. Kaip apsaugoti baldus ir dėžes, kai mikroautobusas pilnas?

Baldai saugomi ne tuo, kad juos „atsargiai padėjai“. Reikia antklodžių, kampuočių, tempimo diržų, dėžių vienoje vietoje, sunkių daiktų apačioje. Stiklą ir veidrodžius vežame vertikaliai, čiužinius apsaugome nuo drėgmės, stalčius fiksuojame. Jei mikroautobusas pripildytas iki lubų, bet niekas nesutvirtinta, pirmame stabdymyje viskas pajuda. Aš mačiau, kaip „tvarkingai sudėtos“ dėžės po 800 km virsta dėžių kalnu.

10. Kas atsakingas už pakavimą, jei klientas pats viską sukrovė?

Jei klientas pats viską sukrovė, atsakomybė pasidalija. Transportininkas atsako už saugų važiavimą ir tai, ką matė priimdamas krovinį. Bet jei dėžė viduje sulūžo, nes buvo pripilta sunkių knygų iki viršaus, sunku kaltinti vairuotoją. Todėl prieš užklijuojant dėžes rašome „knygos“, „indai“, „trapūs“. Geriausia, kai mūsų komanda peržiūri pakrovimą, net jeigu klientas pats norėjo taupyti.

11. Ar liftas, laiptai ir parkavimo leidimas Berlyne keičia kainą?

Taip, ir labai gali. Vokietijos miestuose parkavimo leidimas, lifto rezervacija, namo administratoriaus kontaktas – tai ne smulkmena. Berlyne ar Miunchene sunkvežimiui stovėti tiesiog „po langu“ dažnai neleidžiama. Jei reikia nešti per kiemą, laiptinę, siaurą koridorių, kaina auga. Ne visada 100% žinau, ar konkrečiame rajone reikės leidimo, kol vairuotojas nepaskambina iš vietos. Tada sakau klientui, kad galimas papildomas laikas.

12. Ką daryti, kai sofa neįeina pro duris ar liftą?

Pirmiausia nekelti panikos ir nekalti sienos. Daugelis sofų išsirenka, lovų kojos nuimamos, stalai atsukami. Jei tikrai neįeina, vertiname langą, balkoną ar techninį sprendimą, bet tai jau nebe standartinis kraustymas. Turėjau situaciją Frankfurte: kampinė sofa neįlindo į liftą, bet įėjo pro terasą, kai kaimynai šaukė iš balkonų. Kartais reikia kantrybės. Kartais reikia pripažinti, kad daiktas tiesiog per didelis.

Maršrutas, terminai ir realios problemos kelyje

Maršrutas iš Vokietijos į Lietuvą atrodo paprastas: į rytus, per Lenkiją, namo. Bet kas dirba pervežimuose, žino, kad čia prasideda eismo spūstys, degalų kainos, vairuotojo darbo laikas, kliento vėlavimas ir oras. Procesas ir kainodarą kraustantis iš Vokietijos mikroautobusu nėra vien Google Maps rodmuo. Ir ne, aš ne apie orą, nors oras Vokietijoj gali sugadinti viską.

13. Kiek trunka kelionė iš Vokietijos į Lietuvą?

Iš Berlyno iki Vilniaus reali kelionė dažniausiai trunka apie 10–13 valandų, jei nėra didelių spūsčių ir pakrovimas baigiasi laiku. Iš Hamburgo arba Kelno gali būti ilgiau. Iš pietų Vokietijos – dar ilgiau. Bet tai nereiškia, kad vairuotojas gali važiuoti be pertraukų kaip robotas. Yra darbo laikas, saugumas, degalinės, miegas. Kartais klientai įsižeidžia, kad „tik 900 kilometrų“, bet šitie kilometrai nėra tuščias kelias.

14. Kodėl kartais procesas ir kainodarą kraustantis iš Vokietijos mikroautobusu pasikeičia dieną prieš išvykimą?

Nes gyvenimas. Viena dažna priežastis – klientas paskutinę dieną prisimena skalbimo mašiną, dviratį ar seną komodinę. Kita – Vokietijoje nepavyksta gauti lifto ar parkavimo leidimo. Trečia – oro sąlygos arba eismo situacija Lenkijoje. Mes stengiamės fiksuoti sąmatą, bet sąžiningas tiekėjas visada palieka vietos pokyčiams. Jei kas nors žada, kad niekada niekas nepasikeis, aš tokiam pažadui netikiu.

15. Ar galima vežti augalus, alkoholį, dviračius ar šaldytuvą?

Augalus galima, bet jie nemėgsta šalto mikroautobuso žiemą. Alkoholį galima, jei jis gerai supakuotas ir nėra komercinis kiekis. Dviračius reikia fiksuoti atskirai, nes jie braižo viską aplink. Šaldytuvą geriau vežti pastovų, ne guldomą, nors kartais žmonės sako „nieko jam nebus“. Būna, kad nieko ir nebūna, bet būna ir taip, kad kompresorius po mėnesio pradeda keistai garsėti. Todėl aš visada perspėju.

16. Ką reiškia dalinis krovinys ir ar jis pigesnis?

Dalinis krovinys reiškia, kad jūsų daiktai keliauja kartu su kitu kliento kroviniu. Tai gali būti pigiau, pavyzdžiui, 450–900 eurų, bet terminas ne visada toks greitas. Reikia suderinti du adresus, du pakrovimus, du iškrovimus. Kartais jūsų dėžės laukia, kol susirenka pilnas krovinys. Tai normalu. Bet jei kažkas žada dalinį pervežimą už 200 eurų ir pristatymą rytoj, čia jau skamba kaip reklaminė žuvelė.

17. Kodėl savaitgalio iškrovimas Kaune ar Klaipėdoje gali brangti?

Savaitgalis brangsta ne dėl to, kad vairuotojas staiga tampa aristokratu. Tiesiog darbo laikas, šeimos planai, administratoriai, liftai, parkavimas – viskas tampa sudėtingiau. Kaune senamiestyje sunku sustoti, Klaipėdoje prie kai kurių namų taip pat nėra kur „prikalti“ mašinos. Ir ne, aš ne apie orą, nors lietus iškrovimo dieną viską daro lėčiau. Jei galima iškrauti darbo dieną, dažniausiai būna paprasčiau ir pigiau.

18. Ar vairuotojas gali palaukti, jei klientas vėluoja?

Gali, bet ne be ribų. Vairuotojas turi grafiką, darbo laiką, galbūt kitą klientą. Jei vėluojate 15 minučių, niekas jūsų nekabins prie durų. Jei vėluojate dvi valandas, prasideda klausimai. Turėjau atvejį, kai klientas „pamiršo“ buto raktus, o vairuotojas stovėjo Berlyne prie uždarytų durų. Tokios situacijos dažniausiai kainuoja papildomai. Geriau skambinti iškart, ne po valandos tylėti.

Mokėjimai, draudimas ir kaip nesudegti

Pinigai visada nemaloni tema, bet be jos kraustymasis virsta loterija. Gera kaina nėra ta, kuri mažiausia ekrane. Gera kaina yra tokia, kurioje matosi, kas įeina ir kas ne. Procesas ir kainodarą kraustantis iš Vokietijos mikroautobusu turi būti suprantamas dar prieš pavedimą, ne po to, kai daiktai jau stovi kieme.

19. Koks draudimas turėtų būti per kraustymąsi iš Vokietijos?

Normalu, kai įmonė gali parodyti, koks krovinio draudimas jai taikomas. Ne visada jis dengia viską, ypač jei daiktai blogai supakuoti arba klientas pats juos sukrovė. Būna ir taip, kad žmonės painioja transporto draudimą su kroviniu draudimu, o tai nėra tas pats. Vertingi daiktai, dokumentai, papuošalai, kompiuteriai – juos geriau vežtis patiems. Draudimas padeda, bet jis nėra stebuklų lazdelė.

20. Ar reikia mokėti viską iš anksto?

Ne visada. Dažnai imamas avansas rezervacijai, o likusi dalis – prieš pakrovimą arba po iškrovimo, priklausomai nuo sutarties. Jei kas nors reikalauja visos sumos į privačią sąskaitą be aiškios sutarties, aš būtų atsargus. Normali įmonė turi rekvizitus, sąskaitą, sąmatą, kontaktą. Avansas nėra blogai, jis fiksuoja datą. Bet pinigus siųsti „kam nors, kuris paskambins rytoj“ – tai jau ne kraustymas, o ruletė.

21. Kaip atskirti normalią įmonę nuo tų, kurie „pataiso“ kainą aikštelėje?

Normali įmonė aiškiai sako, kas įeina į kainą: transportas, žmonės, kilometrai, pakavimo medžiagos, draudimas, mokesčiai. Blogesnė dalis rinkoje mėgsta pasakyti mažą kainą telefonu, o tada aikštelėje „staiga“ atsiranda laiptai, atstumas, laikas, dėžės ir dar „degalų priedas“. Aš mačiau tokių situacijų. Jei pasiūlymas per gražus, klauskite raštu. Jei vengia rašyti, bėkite.

22. Ar gavau sąskaitą ir kodėl tai svarbu?

Turėtumėte gauti sąskaitą arba bent aiškų apmokėjimo dokumentą, jei paslauga teikiama legaliai. Sąskaita nėra tik popierius buhalterijai. Ji rodo, kas atsakingas už darbą, kokia buvo kaina, kokios sąlygos. Jei vėliau atsiranda pretenzija, be popieriaus lieka tik „jis man sakė“. O žodžiai kelyje išgaruoja greitai. Verslui sąskaita ypač svarbi, nes be jos išlaidos dažniausiai niekam netinka.

23. Ką reikėtų pasitikrinti prieš pasirašant sutartį?

Pasitikrinkite adresus, datą, laiką, kainą, kas įeina, kas neįeina, atsiskaitymo tvarką, draudimo sąlygas, atsakomybę už vėlavimą. Jei sutartyje parašyta tik „pervežimas“, o žodžiu pažadėta viskas, tai ne apsauga. Realiame kraustyme svarbios detalės: aukštas, liftas, parkavimas, dėžių skaičius, brangūs daiktai. Aš pats kartais prašau papildyti sąmatą, nes geriau dabar pasirodyti nuobodu, negu paskui aiškintis.

24. Ką manyti, jei kas nors žada pervežimą už 250 eurų?

Jei tai tik maža dėžė iš pasienio miestelio iki artimos Lietuvos vietos, gal dar. Bet jei kalbam apie pilną mikroautobusą iš Vokietijos į Lietuvą, 250 eurų skamba nerealiai. Gali būti, kad tai tik dalis maršruto, tik vairuotojas be pakrovimo, arba kaina be visko. Būna įmonių, kurios taip vilioja, o paskui klientas moka dvigubai. Pigiau ne visada reiškia geriau. Kartais tai reiškia brangų nervų remontą.

Išvada

Jei planuojate procesas ir kainodarą kraustantis iš Vokietijos mikroautobusu, pradėkite nuo sąžiningo sąrašo, nuotraukų ir aiškios vietos iškrovimui. Kaina susidės iš daiktų, laiko, maršruto, pakavimo, rizikos ir žmonių darbo. Nebijokite klausti, kas įeina į pasiūlymą. Jei kas nors vengia atsakyti, geriau ieškoti kito varianto.