perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:
Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntas vežame į Vokietiją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Vokietiją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti viena – Vokietija visada buvo ir išliks mūsų, lietuvių logistikos, pagrindinis aršteris. Kas diena gaunu šimtus klausimų, kaip pigiau, greičiau, patikimiau nutempti prekes į Miuncheną, Hamburgą ar Berlyną, taciau ne visi supranta, kas iš tikrųjų juos laukia, kai pasirenka dalinių krovinių pervežimas į Vokietiją. Tai ne tiesiog "mažesnis sunkvežimis", tai visas sudėtingas mechanizmas, kurį valdo taisyklės, kurios kartais keičiasi greičiau nei orai.
Dauguma smulkių ir vidutinių įmonių savo kelią pradeda nuo LTL (Less than Truck Load – dalinės krovininės transporto priemonės) paslaugų, nes išeivių įsigyti pilną sunkvežimį tiesiog neapsimoka. Vieniems tai išgelbėjimas, kitiems – tikras košmaras su pastoviomis delsomis ir sugadintomis pakuotėmis. Reikia aiškiai suprasti, su kuo turite darbą, kad nepirktumėt katė maiše, todėl šiame straipsnyje bandysiu be jokio "marketingo" papasakoti, kaip things really work. Niekas nepasakė, kad bus lengva, bet jei žinai niuansus, gyvenimas tampa kur kas paprastesn.
Kainos šiuo metu visiškai šokinėja, ir vienos dienos skaičiuotuves neveikia. Viskas prasideda nuo to, kiek vietos jūsų prekės užima – svarbu ne tik svoris, bet ir tūris, matuojamas "kraunamaisiais" metrais. Jei turite tik dvi pakeistas ant vienos eurapackės, tai viena, o jei reikia pusės sunkvežimio – visai kita. Paprastai, jei kalbame apie standartinį 1–2 vietų siuntą į Vokietiją, tai dabar galima sėdėti nuo 150 iki 300 eurų, priklausomai nuo to, kurį regioną tenkite pasiekti, bet tai labai apytiksliai. Tiesa, degalų kainoj nustumė viską aukštyn, todėl nebesistebėkite, jei pervežėjas pasiūlys kainą, kuri prieš metus buvo absurdiška.
Tai vienas sunkiausių klausimų, kuriuo kaskart kovoju su savo klientais. Viskas priklauso nuo to, kokia jūsų prekių apyvarta ir kaip greitiau jūsų pirkėjas jas nori gauti. Jeigu laikas – niekas, o sandėlio talpa didelė, geriau surinkti pilną krovininę (FTL), tada kilogramo kaina žymiai mažesnė. Bet dabar verslas nenori lauktis, klientai nori prekės "vakar", todėl dalinių krovinių pervežimas tampa vieninteliu sprendimu, nors jis ir brangesnis. Vienas mano klientas iš Kauno tuo nebegalėjo rūpintis, nes jo vokiškas partneris grasino nutraukti sutartį, jei detalių neateis per 48 valandas.
Tai viena labiausiai erzinančių vietų šioje sistemoje. Jums sakoma "viska tvarkoje", o operatorius skambina paskutinę sekundę ir sako, kad reikia padidinti užmokestį, nes nebuvo pakankamai krovos. Tai yra "fuel surcharge" arba papildomi mokesčiai už pridėtinę vertę, jeigu reikia skubiai organizuoti papildomą mašiną. Kartais tai yra tiesiog brokerių arba didelių pervežėjų machinacijos, kai jie stengiasi užpildyti mašinas kuo didesniu pelnu. Aš pats su tuo susidūręs ne kartą, kai tekdavo nedėti savo maržos viršuje, kad klientas nebtų nuskriaustas, nors ir taip nuostolingai buvo važiuoti su pusiau tuščia mašina.
Adresinis reiškia, kad mašina atvažiuos tiesiai prie jūsų durų, iškraus ir važiuos toliau – tai idealus variantas, tačiau jis kainuoja. Terminalinis reiškia, kad jūsų krovinys atkeliauja į didelį sandėlį, pvz., netoli Frankfurto, ten iškraunamas, persortuojamas ir tik tada gabenamas toliau mažesne mašina. Be abejo, adresinis krovinių pervežimas į Vokietiją yra patogesnis, nes mažiau žaloja prekių, tačiau dažniausiai įkainojamas kaip VIP paslauga, kurią sau gali leistis ne kiekvienas, ypač jei siunčiate tik kelias dėžutes.
Tai pagrindinė taisyklė, su kuria visi susiduria. Jeigu siunčiate vieną padėklą, mokate 100%, o jeigu dešimt – galite derėtis dėl nuolaidos, nes pervežėjui lengviau užpildyti mašiną vienu adresu. Stambūs žaidėjai turi fiksuotas kainas, kurios nukrenta drastiškai, kai apkrovos svoris pasiekia tam tikrą threshold'ą. Vokiškame pasaulyje tai labai jaučiasi – ten jeigu žadami didelius kiekius, tai jie sugeba numesti kainą net 30-40%, o tai musiškiems dažnai būna įdomu. Taigi, jei turite galimybę sudaryti didesnę partiją, būtinai padarykite.
Absoliučiai būtina, ir ne tik tada, kai vežate brangus elektronikos arba juvelyrinius dirbinius. Turiu omenyje tai, kad net paprastos keramikos plytelės gali būti sugadintos pervežimo metu, jei jos prastos kokybės. Vokiškai draudikai yra labai griežti, ir jei dings dalis siuntos, be CMR važtaraščio nuotraukų jie nieko nekompensuos. Geras draudimas kainuoja vos kelis eurus, bet gali praeiti vertą tūkstančius, todėl aš visada kartoju kaip mantrą – nedraustukas nebus geresnis nei tas, kuris nieko nedraudžia.
Minimalus reikalavimas – tai prekių sandėlio žinaraštis (Packing List), sąskaita faktūra ir vairuotojo pasirašytas CMR važtaraštis. Be šių trijų dalykų jūsų krovinys gali užstrigti pasienyje arba tiesiog nebus priimtas terminaluose. Svarbu, kad visi duomenys sutaptų – jei sąskaitoje parašyta "metalų gaminiai", o žinaraštyje "plieno vamzdžiai, muitininkai gali sustabdyti visą eilę. Kartais reikia ir papildomų sertifikatų, jei kalbame apie maistą chemiją, bet tai jau atskira istorija.
Niekada nekitinkite ant to, kad vairuotojas įsijungs į pakavimą. Jo darbas yra vairuoti ir pristatyti, o ne kalėti prekes į dėžes. Jei atvykstate į sandėlį su neapsirašytais (t.y. neužkaltais) padėklais, vairuotojas turi pilną teisę atsisakyti priimti tokį krovinį, nes jam gresia baudą už nestabilų krovinį kelyje. Yra atvejų, kai uolininkai už papildomą mokestį įsijungia, bet tai išimtis, o ne taisyklė, o dažniausia jie tiesiog žiūri į jus su užmerktomis akimis.
Ldm (Linijinis metras) – tai praktiškai vienas pagrindinių matmenų LTL versle, kurį dažnai pamiršta Lietuvoje. Viskas paprasta: jei jūsų prekės per sunkios ir užima mažai vietos, mokate pagal svorį, o jei tai "putpėdės" – tai pagal tūrį. Vokietijoje tai labai griežtai stebima, nes ten dirba sunkvežimiai su aukštu svoriu, ir jeigu tu įkiši 20 tonų į 5 metrus, tiek mašina nevažiuos. Todėl, kai klaustumėte apie kainą, pasakykite iš karto, kiek svorio ir kiek LDM tai užima, gausite tikslų atsakymą.
Jie bando taip daryti, kad būtų pigiau, bet tai baisiausia klaida, kurią gali padaryti. Kai vairuotojas atvyksta paimti 3 pakeitas, o pasirodo, tai yra didžiulės dėžės, kurios net neįeina į sunkvežimį, prasideda chaosmas. Tokiu atveju pervežėjas pareikalauja papildomo mokesčio už "truck return", t.y. tuščioje mašinos važiavimą atgal. Prisimenu vieną atveją Alytuje, kai klientas bandė įsistumti per 2 metrus krovinį, kuris reikalavo 4 metrų – teko skambinti kitam vairuotojui ir mokėti dvigubai daugiau.
Teoriškai turėtų užtrukti 2-3 dienas, deja, realybė yra kitokia. Jei krovinys keliauja terminalinio būdu, tai jo kelyje gali būti 2-3 persėdimai, o kiekvienas persėdimas tai minimaliai diena. Pačiu greičiausiu variantu, jei turite patikimą pervežėją, kuris siunčia tiesiai (direct), tai galime kalbėti apie 24-36 valandas iki Berlyno arba Hamburgo, bet tokių atvejų yra labai mažai. Dažniausiai klientas skambina trečią dieną ir klausia, kodėl prekės dar nėra, o aš turiu aiškinti apie Duisburgo terminalo spūstis.
Ten dirba visa Europa, ir tai viena didžiausių "kibirkščių" visame procese. Kai jūsų krovinys atvyksta į terminalą, jis turi būti iškrautas, surašytas, o po to surūšiuojamas su kitais kraisiniais į kitą mašiną. Jei pirmą mašką vokietai sustabdė dėl techninės apžiūros, visa grandis lūžta. Aš pats mačiau, kaip viena siunta buvo užstrigusi Halės mieste beveik savaitę, nes trūko vairuotojo, kuris galėtų ją paimti toliau. Tai tiesiog biurokratinė kiaara, su kuria kova sunku.
Be abejo,, Miunchenas ir Štutgartas yra vieni sunkiausių dėl didelių eismo problemų ir uždarų zonų sunkvežimiams. Taip pat niuansai atsiranda su Reidų miestu, kur kasdien didelė prekyba, todėl ten būna didžiulės eilės į iškrovą. Jeigu tikslas yra kažkur toliau pietuose, pavyzdžiui, prie Bavarijos, tenka susirasti vietinius pervežėjus, kurie žino tuos keliukus, nes lietuvis, pirmą kartą važiuodamas ten, gali tiesiog užstrigti siaurame gatvėje.
Tai blogiausias siaubas, kurį galiu įsivaizduoti. Jei pirkėjas, pavyzdžiui, Brėmene, sako, kad tai ne jo užsakymas arba prekės sugedusios, vairuotojas negali palikti jų kieme. Tada jis privalo vežti jas atgal į Lietuvą, o šventus tada moka jūs, siuntėjas. Dar blogiau, jei tai padėjimo vieta, kurioje reikia iškrauti patį vairuotoju, tada mokesčiai dvigubai didesni. Vokiečiai labai tikslūs, ir jei dokumentuose yra klaidų, jie tiesiog neduos pasirašyti CMR.
Pirmiausia – nesikraustykite į paniką ir neskambinkite į vairuotojo telefono, nes jis vairuoja. Susisiekite su savo logistikos brokeriu arba pervežėju ir reikalaukite trackingo (sekimo) numerio, kad pamatytumėt, kur yra mašina. Dažniausiai priežastis būna banali – techninė gedimas arba eismas ties A9 greitkeliu. Tačiau jei delsa trunka ilgiau nei para, reikia jau galvoti apie tai, kas bus su pernelyg šviežiomis prekėmis, ypač jei tai maisto produktai.
Vokiškas tikslumas – tai ne mitas, jei kalbame apie didžiausiasias rinkas, bet LTL bei daliniai kroviniai čia yra išimtis. Tu negalii pasakyti "bus tarp 14:00 ir 15:00", nes vairuotojas nežino, kiek užtruks ankstesnėje iškrovos vietoje. Galima nurodyti tik dieną, o jei reikalingas tikslus laikas, tokiu atveju reikia užsisakyti ekspresinį transportą, kuris kainuos kelis kartus brangiau, bet tada vairuotojas būna "užsakytas" tik tam konkrečiam adresui.
Regėjau viską. Nuo dinguusių dėžių cigaretėmis iki išlūžusių stalų kojų. Rizika yra, ypač jei krovinys nėra uždarytas ir užseguotas ant paletės. Terminaluose dirba žmonės, kurie kartais gali būti... tarkime, pernelyg smalsūs. Todėl taisyklė viena – jeigu prekė verta daug, ji turi būti ne tik užseguota, bet ir su padidintu saugumu arba netgi su GPS sekimoimu, jei tai įmanoma. Vienas mano klientas neteko pusės siuntos, nes jią "pagrobė" kitoje terminalo pusėje, kol vairuotojas gėrė kavą.
Nors Vokietija yra ES šalis, muitinės kontrolė vis dar egzistuoja, ypač jeigu keliaujate per teritoriją arba jei prekės yra iš trečiųjų šalių (pvz., Kinija į Lietuvą, o mes persiunčiam į Vokietiją). Vokiškai muitininkai yra labai įžvalgūs ir tikrina, ar ne vyksta "apvirkštinis" prekybos procesas. Jeigu dokumentuose yra netikslumų, jie sustabdys mašiną ir pradės visišką patikrinimą, kuris gali trukti dienas ir kainuoti tūkstančius eurų baudų.
Asmeniškai aš niekada nerekomenduoju siųsti stiklo, keramikos arba labai brangios elektronikos paprastu LTL būdu, jei jos nėra tinkamai supakuotos kietame konteineryje. Pervežimo metu mašyna sušoka, paletės gali sueiti viena su kita, o tai baigiasi laužymu. Turiu omenyje situaciją, kai vienas siuntėjas iš Klaipėdos išsiuntė vazeliukus į Niurnbergą, o atvyko tik pusė – kita pusė buvo vienas didelis stiklo grūdelių maišas. Papildomai privalu užtikrinti, kad pakuotė atitipa "Crush Test" standartus.
Rinka pasikeitė neigiamai, o tai labai jaučiami pristatant į Vokietiją. Vairuotojų trūkumas yra milžiniškas, todėl kainos augo, o atsakomybė sumažėjo. Dabar daugiau "pavienių vilkų", kurie nėra susieti su didžiosiomis kompanijomis, ir juos labai sunku kontroliuoti. Be to, padidėjo kuro kainos, kas tiesiogiai įtakoja galutinę kainą. Manau, kad artimiausiu metu situacijos nesgerės, todėl reikia planuoti biudžetus su atsarga.
Kalbu apie taip vadinamas "Green Zones" – zonas, kuriose gali važiuoti tik ekologiškos mašinos (Euro 6 ir aukštesnės). Jeigu pervežėjas turi pasenusią techniką, jis tiesiog negali įvažiuoti į centrinę miesto dalį, pavyzdžiui, į Frankfurto senamiestį. Tada jis privalo krovinį perduoti kitiems, o tai kainuoja pinigus ir laiką. Todėl, užsakydami transportą, visada nurodykite tikslų adresą, kad operatorius galėtų patikrinti, ar toks maršrutas įmanomas.
Didelis skirtumas. Šiaurė (Hamburgas, Brėmenas) yra daugiau orientuota į jūrą ir didelius konteinerius, ten infrastruktūra pritaikyta sunkiems kroviniams. Pietūs (Miunchenas, Bavarija) yra labiau industrinės, ten daugiau "just-in-time" pristatymų į gamyklas, todėl ten reikalavimai dėl tikslumo yra didesni, o keliai labai vingiuoti. Įvežti sunkvežimį per Alpių perėjas, jei reikia patekti toliau, tai išvis atskiras menas.
Vokiškai logistikos kompanijos yra labai oficialios, ir jei CMR važtaraštis užpildytas parašu, jo nebus priimtas. Dažniausiai klaidos daromos su vairuotojo duomenimis arba su krovinio kodo (HS code) nurodymu. Yra būti griežtos tvarkos dėl pavojingų krovinių (ADR) – jei ten yra net nedidelis kiekis pavojingos medžiagos, o dokumentuose to nėra pažymėta, mašina sustoja, o vairuotojas gali net netekti licencijos.
Tai paprasčiausia. Jei prekė niekur nedingsva, klientas visada kalba, kad tai pervežėjo kaltė. Tiesa dažnai yra ta, kad pats klientas vėluoja paruošti dokumentus arba išduoti prekes iš sandėlio. Turiu vieną nuolatinį klientą iš Vilniaus, kuris visada kaltina vairuotojus, kad jie "važiuoja per lėtai", nors pats išduoda prekę 4 valandomis vėliau, nei buvo sutarta. Tokiu atveju mums tenka padengti tuos nuostolius su šypsnena ant veido.
Būkite realistiškai – net 20 metų patirtis negarantuoja, kad nepataikysite. Žiūrėkite ne į svetainės grožį, o į "liustrą", t.y. į tai, ką apie juos kalba kiti vairuotojai arba brokeriai. Jeigu kaina peržiūrėta peržiūrėta per maža, tai yra signalas, kad kažkur kažką taupyti. Patikimas pervežėjas niekada neduos kainos, kuri neapima bent jau minimalaus pelno, nes tai reiškia, kad greitai bankrotuos.
Derėtis verta, jei turite didelius kiekius (metinę sutartį), bet jei tai vienkartinis siuntimas, geriau pasirinkti vidutinę kainą, kurioje įskaičiuota rizika. Jei pasirinksite pigiausią variantą, tuomet kai kils problema (delsonas arba sugadinimas), jums niekas nepades. Pigiausi pervežėjai dažnai neturi draudimo arba jų vairuotojai dirba be poilsio.
Tai vyksta dažniau, nei mannote, ypač didžiuosiuose terminaluose, vienas vairuotojas gali turėti 20-30 adresų vienoje dienoje. Jeigu jis užmiršta vieną padėklą, ji tampa "misplaced cargo", o tokių paieška užtrunka savaites. Geriausias būdas apsisaugoti – dėti į krovinių vietą ryškius etiketes su kelias kart pasikartojančiu adresu, kad vairuotojas netgi ašturėdamas matytų, kas kur eina.
Jūs privalote būti aklys ir tikslus kaip jie. Jei jie paprašo papildomo dokumento 14:00 val., jums siųsti jį 13:55, o ne 14:05. Jie gerbia tasikslumą ir negailesti nėšųjų. Jei padarote klaidą, pripažinkite ją iškart ir pasiūlykite sprendimą, nes bandymas "užkiauti" tik pablogins situaciją. Tiesa, kartais jie būna per daug formalūs, bet tokia kultūra.
Vengiate siųsti prieš šventes (Velykas, Kalėdas) arba pietryčių (sekmadienis), nes tada dauguma terminalų dirba ribotu režimu. Jeigu siunčiate penktadienį vakare, tikėkitės, kad krovinys stovės sandėlyje iki pirmadienio. Geriausia siųsti pradžioje savaitės (antradienį, trečiadienį), kad vairuotojas turėtų pakankamai laiko įveikti kelią iki šeštadienio.
Galima, tačiau tai kainuoja daugiau. Reikia specialių šaldytuvų mašinų, kurios yra brangesnės, o jų vietos labai mažai. Be to, jeigu krovinys bus perkrautas į kitą mašiną (transshipment), režimas gali būti pažeistas 15-30 minučių periode, kai durys atidarytos. Todėl siunčiant maistą ar vaistus, geriau naudoti tiesesnius maršrutus su vientisomis mašinomis.
Tai rimtas dalykas. Jei你有 mažą kiekį pavojingos medžiagos, pvz., dažus, turi būti specialiai pažymėta omenyje. Vairuotojas privalo turėti ADR sertifikatą, o mašina – atitinkamą įrangą (gesintuvus, sorbentus). Dauguma pervežėjų nenori su tokiomis smulkmenomis gliaudyti, todėl teks ieškoti specializuotų firmų, o jų kaina yra aukštesnė.
Ne visi. Prieš užsakydami transportą, turite būtinai paklausti, ar vairuotojas turi "hydraulic tail lift". Jei jūsų pirkėjas Vokietijoje neturi keltuvo (forklift), šis įrenginys yra gyvybiškai svarbus. Be to, reikia pasakyti, koks svorio krovinys, nes ne kiekviena platforma pakels 2 tonas.
Negalite užtikrinti 100%, tačiau galite sumažinti rizikas. Geriausia, jei krovinys yra uždarytas į hermetišką furgoną, o ne į atvirą priekabą (tarpinė). Vairuotojai taip pat naudojsa specialius spynų ant ratus arba barjerus, bet profesionali vagystėms nėra kliūtis. Vokietijoje, ypač Šiaurės Reino-Vestfalijos地区, nusikaltimų prieš sunkvežimius lygis yra gana aukštas.
Dauma didžiųjų kompanijų siūlo tokią paslaugą, tačiau realybėje signalas dažnai dingsta esant blogam ryšiui arba vairuotojui išjungus įrenginį. Nedarykite išto "dievo", geriau pasitikėkite reguliariais operatoriaus atnaujinimais.
Vokietija turi labiausiai išvystytą ir griežčiausią infrastruktūrą. Kelyje į Lenkiją, pavyzdžiui, gali būti blogesni keliai ir mažiau kontrolės, bet Vokietijoje esant net mažiausiai klaidai (pvz., per didelis greitis mašinai arba netinkamos padangos), bauda gali būti baisiai didelė. Taip pat, vokiški logistikos centrai yra labai automatizuoti, todėl ten neįmanoma "sudėti" bet kas.
Tai gali baigtis bauda vairuotojui bei papildomu areštu mašinos. Jeigu žinote, kad krovinys gali būti svoriau, nurodykite didesnį svorį užsidėjus. Neapsimoka taupyti ant to, nes vokiškai svarstyklės yra labai tikslios, o jų inspekcijos dažnos.
Galiausiai, noriu pasakyti vieną dalyką. Logistika nėra tik skaičiai ir svarstyklės, tai yra žmonių darbas, ir jame taip pat kaip ir visur pasitaiko klaidų. Jeigu planuojate dalinių krovinių pervežimą į Vokietiją, pasirūpinkite dokumentais ir draudimu iš anksto, nebrašykite ant vairuotojo, jei jis vairavo ir negalėjo atsiliepti, ir visada turite atsarginį planą B. Taip pat, įsitikinkite, kad jūsų prekės yra tinkamai supakuotos, nes net geriausias vairuotojas negali išvengti staiga iššokusios duobės arba staigaus stabdymo. Sėkmės keliuose.