Pristatymo terminai perkraustymo darbuose į Vokietiją ir atgal: realybė be lakštų

Sveiki, gerbiami skaitytojai. Dirbu šioje srityje jau beveik dvišimt penkerius metus, per kuriuos mačiau viską – nuo puikių, sklandžių važiavimų iki tokių situacijų, kai norėjusiui viską mesti. Dažnai klientai klauso apie pristatymo terminus perkraustymo darbuose į Vokietiją, manydami, kad tai kaip autobuso tvarkaraštis: atvažiuoja 8:00, išvažiuoja 8:05. Tačiau realybėje štai tokia, kokios yra kelyje, oro sąlygos ir pati Vokietijos biurokratija. Čia nėra tikslaus mokslo, yra daug patirties ir spėjimų. Šiandien noriu iš tiesų papasakoti, kaip tai vyksta, be jokių gražių paveikslėlių iš brošiūrų. Jei ruošiatės kelionei, giliai įkvėpkite ir skaitykite toliau, nes ši informacija gali jums sutaupyti nemažai nervų.

Apie laiką ir atstumus (ir kodėl GPS meluoja)

O kiek čia daugiausiai laiko užtrunka tas važiavimas?

Tai labai populiarus klausimas, atsakymas į kurį visada prasideda su „noriu sakyt“. Įprastai, jei vaziuojame iš Vilniaus ar Kauno tiesiai į Berlyną ar Miuncheną, pats važiavimas trunka apie 12–14 valandų vairuotojo darbo laiko. Tačiau reikia prisiminti, kad tai nėra lenktynės. Mes turiame stabdyti degalinese, vairuotojui reikia poilsio pagal tachografa, o Lenkijoje ar Vokietijoje dar įvyksta ir eismo įvykiai, kurie sukuria spūstis. Taigi, jei sakau „rytoj“, tai dažniausiai tai reiškia „rytoj iki vakaro“, o ne „rytoj 9:00 ryto“. Pristatymo terminai perkraustymo darbuose į Vokietiją visada yra apytiksliai, kadangi kelyje viskas gali pasikeisti per valandą.

Kodėl kiti sako, kad atveš per dieną, o jūs ne?

Žinoma, galiu ir atvežti per dieną, jei tai yra tik kelios dėžės arba nedidelis kraičio keleivinis automobilis, bet jei kalbame apie pilną 3,5 tonos arba 20 tonų sunkvežimį su baldais, taisyklės kitos. Dideli sunkvežimiai Vokietijoje negali važiuoti visur, o greičių ribos juos riboja. Be to, kai kurios „greitosios“ firmos tiesiog negerbia poilsio taisyklių, o aš nenoriu, kad mano vairuotojas būtų baudžiamas ar, Dievo sake, patektų į avariją dėl miego. Todėl geriau planuokite šiek tiek rezervo laiko – saugiau taip.

Ar priklauso nuo to, kurį miestą renkatės Vokietijoje?

Visiškai taip. Jei važiuojame į pasienio miestus, pvz., į Dresdeną ar Frankfurte prie Oderio, tai yra žymiai greičiau negu važiuoti gilyn į Bavariją, į Miuncheną ar netoli Šveicarijos ribos. Pristatymo terminai perkraustymo darbuose į Vokietiją gali skirtis net ir para diena, vien dėl to, kad keliai pietuose yra vingiuotesni, o kalnuose važiavimas lėtesnis. Be to, didmiesčiuose, kaip Hamburgas ar Kelnas, įvažiavimas ir išvažiavimas gali trukti valandą dėl didelio eismo intensyvumo.

Kas daro didžiausią problemą kelyje?

Be abejo,, tai yra spūstys, ypač ant pagrindinių magistralių. Vokiškas autostradų tinklas puikus, tačiau kai ten nutinka šaknų lūžis ar statybos, susidaro „užskardos“, kurios stovi po valandas ir ilgiau. Dar prisimenu vieną atvejį, kai važiavome į Štutgartą, ir dėl eismo įvykio užstrigome ties A9 magistrale beveik 6 valandas. Klientas laukė ir buvo nepatenkintas, bet mes negalėjome nieko padaryti – tai yra reali problema, su kuria susiduria kiekvienas pervežėjas.

Ar galima kaip nors pagreitinti procesą?

Galima, jei klientas pasiruošęs. Jei mes atvykstame į pakrovimą, o vis dar traukiate baldus arba nesupakavote dėžių, tai prarandame vertingą laiką. Tas pats ir iškraunant – jei nėra vietos automobiliui priartėti prie namų, reikia pernešti daiktus per 50 metrų rankomis. Tai užtrunka. Taigi, greičiausias būdas – tai geras organizavimas iš jūsų pusės, o ne nevažiavimas 120 km/h valanda.

Vokietijos niuansai (ir kodėl jie gaidžiai)

Kodėl negalima atvežti šeštadienį?

Vokietija yra griežta šalis šiuo klausimu. Yra vokiškas įstatymas, kuris draudžia triukšmą ir krovinių iškrovimą sekmadieniais ir šventėmis bei laisvadieniais (ypač po tam tikros valandos šeštadienį). Jei atvyksite su sunkvežimiu į gyvenamąjį kvartalą šeštadienį ryte ir pradėsite barškinti spintomis, gali ateiti policija ir uždaryti procesą, o baudos didžiulės. Pristatymo terminai perkraustymo darbuose į Vokietiją todėl dažnai yra planuojami darbo dienomis. (Nors kartais, jei privatus namas ir kaimas, niekas neprieštarauja, tai rizika, bet mūsų imėsime nebe).

Ar reikia gauti leidimus važiuoti į miesto centrą?

Taip, daugeliu atvejų miestuose yra „Umweltzone“ – ekologinės zonos. Mūsų automobiliai turi atitinkamus ženklius (dažniausiai žalias), todėl į didžiuosius miestus galime važiuoti, bet kai kuriose senamiesty dalies, pavyzdžiui, Miuncheno centre, sunkvežimiams važiuoti griežtai draudžiama be specialaus leidimo. Kartais teko iškrauti krovinį už miesto ribų ir vežti mažesniu automobiliu, o tai didina laiką ir kainą. Verta pasitikslinti adresą iš anksto.

Kas nutinka, jei vokiečių muitinė sustabdys?

Tai retas atvejis perkraustant turtą (ne prekes), jei tai yra asmeninis daiktų pervežimas į kitą ES valstybę, tačiau visada egzistuoja tikimybė patikros. Jei transportuojate naujus baldus su etiketėmis, gali būti įtarimų, kad tai prekyba. Tada reikės mokėti PVM ir muito. Geriau visus senus daiktus (daugiau kaip 6 mėnesių senumo) užrašyti kaip naudotus, tada yra lengviau (tai yra svarbu tiems, kas išvažiuoja gyventi ilgam).

Ar dažnai pasitaiko, kad klientas nėra vietoje?

, O kaip tik pasitaiko dažniau, nei galvojote. Kartais žmogus sako „būsiu 10 valandą“, o pats įsmeigia darbe arba pamiršo kelią. Vairuotojas turi savo grafiką, negali laukti valandą nemokamai. Todėl reikia būti tikriems dėl laiko ir būti susisiečius telefonu. Yra buvę atvejų, kai teko važiuoti į kitą užsakymą ir grįžti vėliau, o tada pristatymo terminai perkraustymo darbuose į Vokietiją išsitiesia dar para.

Kaip su el. liftedais (keltuvais)?

Vokietijoje daug namų yra su aukštais pirmaisiais aukštais arba siaurais laiptais. Mūsų automobiliai turi hidraulines liftojes, tačiau jei nėra kur pastatyti liftą (pvz., gatvė per siaura arba stačiai šlaitas), teks kelti rankomis. Tai lėtina procesą. Kartą man teko matyti, kaip klientas norėjo įnešti sofą pro langą, nes laiptais neėėjo – tai truko 3 valandas ir kelios pivos dėka vokiečių kaimynų.

Perkraustymas atgal (iš Vokietijos į Lietuvą)

Ar greičiau važiuoti atgal iš Vokietijos?

Teoriškai taip, atrodo, kad grįžtasi į namus greičiau, bet praktiškai – nieko pasikeitęs. Tas pats kelias, tos pačios problemos. Vienintelis dalykas, kad Vokietijoje degalai dažnai pigesni negu Lietuvoje, tačiau tai neįtakoja greičio. Kartais atgal važiuojame tuščia arba su daliniu krovininiu (kai paimame ką nors iš kitų klientų), todėl automobilis elgiasi švelniau, tačiau vairuotojo poilsio grafikas tas pats.

Ar galima paimti kažką iš kelių (krovinys iš kelių ženklų)?

Taip, tai yra mūsų verslo dalis. Jei važiuojame atgal tuščia, stengiamės surasti „krovinį iš kelių“, tai yra, ką nors pervežti keliems klientams, kad padengtume degalų sąnaudas. Tai nepadaro jums brangiau, netgi gali leisti suteikti nedidelę nuolaidą, jeigu sutinkate, kad kelionė būtų šiek tiek ilgesnė dėl sustojimų kituose miestuose. Bet viskas aptariama iš anksto.

Kaip elgiamės su šlamštu?

Dauguma žmonių, kai grįžta iš Vokietijos, nori parsivežti viską, net tą seną sovietinę spintą, kuri jau suyra. Aš visada sakau – neškit tik tai, kas jums reikalinga. Šlamšto išvežimas Vokietijoje („Sperrmüll“) kainuoja pinigus, o mes ne turime statybinių atliekų konteinerių. Jei atvešite daug laužo į Lietuvą, teks jį kažkur vežti į sąvartyną, o tai užtrunka laiko ir kainuos.

Ar sunku surasti adresą Lietuvoje grįžtant?

Kartais sunkiau negu Vokietijoje, ypač jei žmogus persikrausto į naują namą ūkyje, kur nėra gatvės pavadinimo tik GPS koordinačių. Gerai, kad dabar visi turi telefonus su navigacija, bet anksčiau buvo bėdų. Vairuotojai mėgsta aiškius adresus su pašto kodais. Jei gyvenate kažkur toli nuo miesto, pasirūpinkite, kad sunkvežimis galėtų apsisukti – nepalikite jį purve, jo ten ištraukti brangu.

Kas daryti, jei sugenda automobilis Vokietijoje?

Tai blogiausias scenarijus. Mes turome draudimą ir pagalbos tarnybą, bet jei sugenda važiuoklė ar variklis, gali užtrukti dieną dėl remonto. Tokiu atveju pranešame klientui ir stengiamės organizuoti pervežimą kito automobilio, jei įmanoma. (Nors vieną kartą teko laukti dvi dienas, kol atvežė detalę iš Italijos – klientas buvo labai nuliūdęs, bet tai jau ne mūsų kaltė, tai technika).

Dokumentai ir pinigai (varginantis dalykas)

Kokius dokumentų reikia pasirašyti?

Pagrindinis dalykas yra krovinio sąrašas (packing list) ir sutartis. Be to, yra CMR sąrašas – tai tarptautinis krovinių pervežimo dokumentas. Jis reikalingas muitinei ir policijai. Būtinai patikrinkite, ar sąraše visi daiktai yra įrašyti, jei ne – draudimas negaliojęs (ypač jei dingsta brangus daiktas). Nereikia būti teisininku, kad suprastum, kad reikia viską užrašyti.

Ar reikia mokėti už pristatymą iš karto?

Dažniausiai imame avansą, o likusią dalį – atlikus darbą. Tai standartinė praktika, nes mums reikia užtikrinti, kad vairuotojas turės pinigus degalams ir maitinimuisi kelionės metu. Yra buvę atvejų, kai atvežome krovinį, o klientas „sustojo“ neigali sumokėti – tada prasideda ilgi ginčai. (Žinoma, jei esate ilgametis klientas, galime susitarti kitaip, bet pirmą kartą – tikrai ne).

Kaip apskaičiuojate kainą?

Kaina priklauso nuo atstumo, krovinio svorio, taip pat nuo to, kiek darbų reikia atlikti (krovimas, iškrovimas). Dar pridedame degalų kainą ir mokesčius už kelių naudojimą Vokietijoje (mautininkai). Nėra vieno fiksuoto kainoraščio, kiekvienas atvejis individualus. Pristatymo terminai perkraustymo darbuose į Vokietiją taip pat įtakoja kainą, jei reikia skubinti.

Ar draudimas apima viską?

Turime atsakomybės draudimą pagal tarptautines konvencijas (CMR), bet jis turi limitus. Jei pervežate brangią paveikslų kolekciją ar juvelyrinius dirbinius, tai reikia ypatingo draudimo. Įprastas draudimas dengia standartinio baldų ir buities daiktų žalą. Būtinai pasakykite apie brangius daiktus iš anksto, o ne tada, kai spinta jau nukrito.

Kas daryti, jei pastebėjau žalą iškrovimo metu?

Reikia tai nedelsiant pasakyti vairuotojui ir užfiksuoti nuotraukomis. Nerašykite pareiškimų po savaitės, kad tada nebus aišku, kada tai atsitiko – kelyje ar jūsų namuose. Mes siekiame viską padaryti tvarkingai, bet jei įvyko avarinis stabdymas ir kažkas nukrito – tai reikia tvarkyti tuoj pat.

Keli patarimai iš mano patirties (klausimai-atsakymai)

Ar verta vežti maistus?

Ne, tikrai nepervežkite maisto produktų, ypač jei yra karšta vasara. Vokietijos policija gali sustabdyti ir patikrinti, ar nepervežate nelegalius produktus (mėsą, sūrį) be veterinarinių sertifikatų, net jei tai jūsų asmeniniam naudojimui. Dar blogiau, jei kažkas suges ir sugadins kitus daiktus – nuo kvapo neįmanoma atsikratyti.

Kodėl rekomenduojate nevežti skysčius?

Skysčiai (virtuvės aliejai, skalbimo priemonės) turi sprogti. Viską išpils ir sugadins baldus, kilimus, drabužius. Nusipirkite naujas Vokietijoje, ten parduotuvės puikios. Netaupykite ant 10 eurų butelio, jei jis gali padaryti žalos už 500 eurų.

Ar galima sėdėti keleivių kabinose?

Pagal įstatymus negalima. Sunkvežimių kabinos skirtos dviem žmonėms (vairuotojui ir keleiviui), bet jie turi sėdėti ant sėdynių su saugos diržais. Negalima važiuoti ant gultų arba krovininėje dalyje (ten labai pavojinga ir šalta karštuoju metu). Jei norite važiuoti su savo daiktais, turbūt geriau rinktis kitą būdą.

Ką daryti su važiuokle (remontu)?

Jei atvežiate automobilį, kuris nėra paruožtas keliui (nedirba stabdžiai, nėra ratų), tai kelia problemų. Kraunant tokį automobilį į sunkvežimį reikia specialios technikos („autovežio“). Paprastas perkraustyminis sunkvežimis negali užvežti nevažiuojančio automobilio, jei jis neturi savo variklio.

Ar pasirašote kokius nors garantijus raštu?

Žinoma, viskas yra rašte. Turime standartines sutartis, kurioje aprašomos sąlygos, atsakomybės ir terminai. Nereikia tik pasitikėti žodžiu, nors aš ir stengiuosi būti sąžiningas. Raštas – tai jūsų apsauga. O jei kas nors neaišku, klauskite, nes aš galiu kalbėti per greitai ir kažką praleisti.

Ar dažnai keičiatės planai?

, O kaip tik dažnai. Vakar klientas sako, kad viskas bus paruošta, o ryte skambina ir sako, kad dar nespėjo išimti daiktų iš garažo. Tada mes tenkuname laukti arba važiuojame pirmiau pas kitą. Būkite lankstūs, mes irgi esame žmonės, ne robotai. (Galbūt tą kartą aš per daip jums patikino, kad viskas bus tiksliai laiku, bet gyvenimas įsiterpia).

Trumpai apie tai, kas svarbiausia

Svarbiausia yra suprasti, kad pristatymo terminai perkraustymo darbuose į Vokietiją nėra fiksuoti lentai. Tai gyvas procesas, kurį veikia orai, keliai, muitinė ir žmonių organizuotumas. Esu matęs daugybę situacijų, kai dėl mažų detalių viskas užtrukdavo ilgiau nei planuota. Tačiau su gera komunikacija ir pasiruošimu visada galima išvengti didelių nusivylimų. Jei abejojate kažkuo, tiesiog skambinkite ir klauskite – geriau paklausti anksčiau nei vėliau stovėti prie tuščio sunkvežimio. Sėkmės jūsų kelionėje ir perkraustyme!