Pristatymo terminai perkraustant biurą į Vokietiją trumpėja: Kas pasikeitė per 20 metų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, per tą laiką mačiau viską – nuo degtų padangų autobane iki dingusių konteinerių (pamačiau tik vėliau Italijoje, bet tai kita istorija). Vienas dalykas, kurį pastebiu šiuo metu, tai tas, kad pristatymo terminai perkraustant biurą į Vokietiją trumpėja. Anksčiau reikėdavo planuoti šią operaciją kaip karinę kampaniją savaitėm iš anksto, o dabar viskas vyksta gerokai lanksčiau ir greičiau. Technologijos pažengė, o logistikos grandinės tapo smulkesnės, todėl ir tas greitas pervežimas tampa realybe, nors ne visada be "kelių duobelių". Kalbėsim apie tai, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių brošiūrų.

Kas keičiasi su laiku ir maršrutais

Kiek iš tikrųjų trunka tas pervežimas dabar?

Jeigu prieš dešimt metų sakėme, kad reikia skirti 5-7 darbo dienas, tai dabar, kai pristatymo terminai perkraustant biurą į Vokietiją trumpėja, mes dažnai kalbame apie 2-3 dienas viskam įvykdyti. Žinoma, kalbame apie tai, kad viskas sutvarkyta – dokumentai, krovos darbai, iškraustymas. Tiesiog logistika tapo efektyvesnė, mažiau laiko prarandama ties muitinės klausimais ar dėl blogų kelių, nors vokiškas autobanas vis dar gali nustebinti spūstimi.

Kodėl anksčiau tai užtrukdavo ilgiau?

Seniau viskas buvo popierinis. Reikėjo faksų, patvirtinimų, kurie keliaudavo dienomis. Dabar viskas yra "skaitmenizuota", vairuotojas turi visus duomenis planšetėje, o dispečeris mato kur jis yra realiu laiku. Be to, pristatymo terminai perkraustant biurą į Vokietiją trumpėja ir todėl, kad daugiau yra tiesioginių reisų be tarpinių sandėlių. Anksčiau viskas nukrisdavo į tarpinį punktą prie Kauno ar Varšuvos, laukdavo kiti kroviniai, o dabar važiuoja tiesiai į adresą.

Ar greitis visada yra gerai dalykas?

Ne visada. Aš mačiau daugybę atvejų, kai skubant buvo sudaužyta brangi įranga, nes vairuotojas norėjo spausti dieną. Kada pristatymo terminai perkraustant biurą į Vokietiją trumpėja, kartais kyla pagunda panaudoti mažesnę komandą arba praleisti papildomą fiksavimą. Jei jums svarbi kokybė ir omenų saugumas, geriau leisti tą vieną papildomą dieną, nei vėliau šaukti draudimo įmonę dėl suirusio serverinio.

Ar skiriasi laikas priklausomai nuo Vokietijos regiono?

Tikrai. Jei vežate į Berlyną ar Miuncheną, ten viskas yra greita, bet problemos prasideda su stovėjimu. Į mažesnius miestus, pavyzdžiui, Tiuringijos miškuose, važiuoja greičiau, nes ten mažiau eismo įgulyų, bet ten reikia labai tiksliai numatyti laiką, nes ten vėliau nebebus kur nupirkti ką nors valgyti ar užpilti degalų. Taigi, pristatymo terminai perkraustant biurą į Vokietiją trumpėja didmiesčiuose, bet ten padidėja organizavimo sudėtingumas.

Kas dėl savaitgalių, ar dirbama?

Seniau savaitgaliai buvo šventa šventė – niekas nevežė. Dabar, ypač kai kalbame apie biurų perkraustymą, dažnai klientai paprašo vežti šeštadienį, kad neblaškytų darbo laiko. Tai įmanoma, bet tai kainuoja brangiau. Vairuotojai taip pat žmonės, nors ir dirba sunkiai, todėl reikia tiksliai žinoti, ar jums tikrai reikalingas tas greitis.

Vokiška biurokratija ir dalykai, kurie erzina

Kokius dokumentuos reikia turėti pasiruošus?

Pagrindinis dalykas yra krovinio deklaracija (CMR) ir detalus inventoriaus sąrašas. Be to, jei vežate techniką, reikia serijinių numerių sąrašo, nes vokiečiai su tuo gali būti labai griežti muitinėje. Nors pristatymo terminai perkraustant biurą į Vokietiją trumpėja, dokumentų rengimas laiko neužtrumpo – jis vis dar toks pat griežtas. Blogiausia, kai klientas sako "viskas čia", o paskui vairuotojai tenka rašyti sąrašą vėliau ranka, ką draudžia dauguma kurjerių.

Ar turiu būti vietoje kai atvyksta vairuotojas?

Geriau, kad būtum. Arba kas nors, kas gali pasirašyti dokumentus. Yra buvę atvejų, kai vairuotojas atvyksta, o ten užrakinta durys ir nieko nebeina. Tada laikas eina, jis laukia, o jam tai nėra nemokamu. Tiesa, dabar dažnai viską galima sutarti elektroniniu būdu, bet vis tiep reikalingas kontaktinis asmuo vietoje, kuris gali parodyt kur ką statyti.

Kas dėl tų vokiškų leidimų stovėjimui?

Tai yra naktmarė. Berlyne ar Hamburge gauti leidimą stovėti sunkvežimiui prie pat įmonės gali būti neįmanoma per trumpą laiką. Todėl mes dažnai įsirengiam "pėsčiomis" režimą – vairuotojas užsta toliau, o krovinys nuvežamas mažesniu transportu. Nors pristatymo terminai perkraustant biurą į Vokietiją trumpėja, šios smulkmenos gali viską pavėlinti, jei iš karto nenumatote "paskutinės mylios" sprendimo.

O jei reikia išmesti šiukšles ar statybinių atliekų?

Čia būkite labai atsargūs. Vokietijoje atliekų segregacija yra beveik religija. Jei vairuotojas nešės pakuočių iš jūsų biuro ir padės į neteisingą konteinerį, gautumėte didelį baudą (ne mes, o jūs kaip užsakovas). Geriau sutvarkyti tai vietinėmis kompanijomis, nei savo logistą mokyti vokiškų taisyklių, jis ir taip užknisa keliuose.

Ar dažnai tikrina muitinė?

Paprastai ne, jei tai yra ES viduko prekių judėjimas (t.y., jūsų įmonė perkelia savo turtą tarp padalinių). Tačiau jei prekių pobūdis keičiasi arba yra įtariama, kad tai gali būti prekyba, gali sustabdyti. Tada reikės mokėti PVM Vokietijoje (tą žinomą "Einfuhrumsatzsteuer"). Geriau turėti visus įmonės dokumentus, patvirtinančius, kad tai yra perkėlimas, o ne pirkimas-pardavimas.

Pinigai, kainos ir paslėpti mokesčiai

Ar brangiau vežti dabar, nei buvo ankstiau?

Kuro kainos šuoliai (ir kritimai) viską keičia. Taip pat, ir darbo jėgos trūkumas Vokietijoje. Vairuotojai dabar uždirba daugiau, todėl ir valandinės kainos augo. Nors pristatymo terminai perkraustant biurą į Vokietiją trumpėja, tai nereiškia, kad kaina krito. Kartais net atvirkščiai – greitas pristatymas (express) kainuoja dvigubai daugiau nei standartinis reisas per savaitę.

Kas yra tas "stand-by" mokestis?

Tai mokestis už laukimą. Jei mūsų vairuotojas atvažiuoja į vietą ir laukia 2 valandas, kol jums paruošiate raktus ar kol išsirengiate darbuotojai, tas laikas turi būti apmokėtas. Mes ne esame labdaros organizacija, sunkvežimis stovint ir dirbantis variklis kainuoja. Dauguma klientų to neįsivaizduoja, kad laukimas taip pat kaštuoja.

Ar imama už laiptus ar neįrengtą liftą?

Imama. Ir tai viena brangiausių paslaugų. Jei jūsų naujame biure Vokietijoje nėra lifto arba jis per mažas, o reikia kelti seifą į trečią aukštą laiptais, tai kainos šuolis bus didelis. Geriau iš anksto pasitikrinti matmenis. Aš turiu vieną istoriją, kai klientas neįsileido keltuvo į liftą, teko kelti rankomis... visiems čia tai buvo labai nemalonu patyrimas.

Kas dėl depozito? Ar jis reikalingas?

Kartais taip, ypač jei naudojame trečiųjų šalių keltuvus arba jei reikia statyti pastolių. Depozitas užtikrina, kad jei kažkas suges ar bus padaryta žala, mes turime iš ko atlyginti. Paprastai tai grąžinama iš karto po darbų, jei viskas tvarkingai (nusipirkom kavos ir važiavom toliau).

O kas dėl draudimo, ar jis įskaičiuotas?

Standartinis transporto draudimas (CMR draudimas) yra, bet jo sumos dažnai nebūna pakankamos padengti brangios biuro technikos (serverių, duomenų centrų) vertei. Rekomenduoju papildomai susitarti dėl "All risk" draudimo. Nors pristatymo terminai perkraustant biurą į Vokietiją trumpėja ir viskas atrodo saugu, viena avarija autobane gali sunaikinti viską per sekundę.

Pavojai ir realios istorijos iš kelio

Ar dažnai sužaloja daiktus?

Statistiškai labai retai, maždaug 0.5% atvejų. Bet kai tai nutinka, tai atrodo kaip pasaulio pabaiga klientui. Dažniausiai nutinka "paskutinėje mylioje" – išnešant kėdę iš lifto, užkliūnama ir ją numetama. Kelionės eigoje viskas užfiksuota ir pritvirtinta taip, kad nenukristų net ir ratu.

Kas nutinka jei vairuotojas susirga?

Tai reali problema. Jei vairuotojas suserga Voherstete (tiek Vokietijoje) ir negali vairuoti, reikia siųsti kitą arba kvieti pagalbą iš Lietuvos. Tai gali viską pavėlinti para ar dvi. Nors pristatymo terminai perkraustant biurą į Vokietiją trumpėja, žmogiškasis faktorius vis dar yra neprognozuojamas kintamasis, su kuriuo niekas negali kovoti.

Ar saugu duoti brangiausius daiktus?

Geriau vežti brangiausius daiktus (duomenų saugyklas, pinigus, dokumentus) asmeniškai, o ne patikėti pervežėjams. Mes atsakingi už krovinį, bet jei dingsta lagaminas su pinigais (kaip buvo vienąkart Frankfurte), tai pradeda aiškintis policija ir draudimas, o jūsų verslas sustoja. Pas mane įmonėje visada taisyklė – vertybes pas save.

Girdėjau apie vagystes prie sienos, ar tai tiesa?

Ypatingai Lietuvos-Lenkijos ar Vokietijos-Polandijos pasienyje. Tačiau biuro perkraustymai yra specifiniai – čia ne būtų lengva parduoti "užkalkintus" kompiuterius rinkoje. Vagys dažniau puldo maisto prekes ar elektroniką pakuotėse. Biuro krovinys yra "chaotiškas", todėl jį pavogti ir parduoti yra per daug sudėtinga.

Kas jei paskutinis momentas klientas atšaukia?

Tuos jau patirtį turiu... Jei atšaukiate vairuotojui, kai jis jau važiuoja, arba kai jis yra prie Jūsų durų, turite sumokėti 100% (arba bent 50%) nuo sutartos kainos. Mes jau tiekėme paslaugą, paskyrėm techniką, degalus. Atšaukimai paskutinę minutę yra labai brangūs.

Techninės detalės ir ekspertų nuomonė

Kokį kėbulą rinktis biurui?

Idealus variantas yra "puspriekabė" su liftu (tiekimas su keliamuoju mechanizmu). Jeigu daug daiktų ir mažai baldų, tinka ir uždaras "tenta" (tent). Bet jeigu daug baldų, reikalinga "volvo" su liftu, kad būtų galima pakrauti tiesiai nuo grindų. Nors pristatymo terminai perkraustant biurą į Vokietiją trumpėja, technika pasikeitė nedaug – tos pačios "Volvos" ir "Scania" dominuoja keliuose.

Ar reikia išpakuoti dėžes?

Tai papildoma paslauga. Standartiškai mes padėjame dėžę ten kur pasakėte, bet neįeiname ir neįrenkame kompiuterių į stalus. Jei reikia "White glove" (baltų pirštinių) paslaugos, kai viską surenką, tai tai kainuoja ir reikalauja daugiau laiko. Dažniausiai vokiški klientai patys mėgsta viską susitvarkyti, jie tikslūs.

O kas dėl to, kad nežinau kiek daiktų turėsiu?

Tai įprasta. Mes dažnai darame apytikslį įvertinimą pagal biuro plotą (kvadratinius metrus). Jei pasirodo daugiau daiktų nei numatėme, gali tekti keisti mašiną vietoj (jei netilps). Nerekomenduoju meluoti apie kiekį, nes gali baigtis taip, kad vairuotojas tiesiog atsis vežti pusę krovinio.

Ar galima sujungti kelias įmones viename reise?

Taip, tai vadinama "groupage" arba dalinis krovinys. Jeigu turite biurą Vilniuje ir filialą Kaune, kurį reikia perkelti į Vokietiją, mes galime pasiimti abu. Tai sumažina kainą, bet gali šiek tiek pavėlinti pristatymo terminus perkraustant biurą į Vokietiją, nes reikės apvažiuoti prie kelio taškų. (Nors kartais tai netgi pagreitina procesus, geriau suplanuotai).

Ar reikalingas specialus įranga nešti serverius?

Be abejo. Serveriai yra jautrūs vibracijai. Reikalingos specialios transporto dėžės su "shock absorbentu" (amortizatoriais). Negalima tiesiog uždėti serverio ant grindų sunkvežimyje ir važiuoti. Po tokio kelio jis gali neįsijungti. Kartais netgi reikia "klimatinės kontrolės" (nors tai retumas, bet kartais užsakoma).

O tie pristatymo terminai, ar jie tikrai trumpėja ar tai marketingas?

Dalinai marketingas, dalinai tiesa. Sistemose žiūrime, kad paskutiniai metai rodo mažėjantį dienų skaičių. Bet čia daugiau dėl to, kad klientai geriau supranta procesą ir ruošiasi anksčiau. Vokiečiai yra labai organizuoti, jei jie pasako "būkite 8:00", tai jie laukia nuo 7:50. Tai greitina darbą. Lietuvoje kartais reikia laukti valandą kol kas nors atsiras su raktais.

Išvados

Viskas rodo, kad logistika juda į greitesnę pusę, ypač Vokietijos kryptimi. Nors pristatymo terminai perkraustant biurą į Vokietiją trumpėja, nepamirškite, kad kokybė ir saugumas yra svarbiau už vieną dieną skirtumą. Dirbu šioje srityje jau daugiau nei du dešimtmečius ir galiu pasakyti – geriau iš anksto susiplanuoti, išsiaiškinti visus niuansus su parkavimu ir dokumentais, nei skubėti ir gailėtis vėliau. Pasitikėkite patirtimi, o ne tik mažiausia kaina.