Pristatymo laikas be delsimo kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą

Įvadas

Pristatymo laikas be delsimo kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą dažniausiai atrodo paprastas klausimas, bet praktikoje jis visada turi porą „jeigu“. Jeigu daiktai paruošti, jeigu mašina nepavėluoja, jeigu Lietuvoje kas nors atidaro duris, jeigu niekas nepamiršta rakto. Iš Berlyno į Kauną galima susiplanuoti 2–3 dienas, iš Miuncheno ar pietų Vokietijos dažniau reikia 3–5 dienų. Aš nekalbu iš katalogo, o iš tų atvejų, kai klientas sako: „turėtų tilpti“, o mes prie durų matome, kad netelpa.

DUK

Maršrutas Vokietija–Lietuva ir realus pristatymo laikas be delsimo

Kalbant apie maršrutą, pirmiausia reikia žiūrėti ne į gražią kilometrų sumą, o į vietą, kur daiktai stovi. Vokietija nėra vien taškas žemėlapyje. Hamburgo sandėlis, Frankfurto garažas, Miuncheno butas ar Berlyno kiemas duoda skirtingą realybę. Pristatymo laikas be delsimo kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą paprastai reiškia, kad nėra papildomo sandėliavimo, nėra dviejų etapų perkrovimo ir nėra „palauksim savaitę, kol surinksime pilną mašiną“. Dažniausiai Berlynas–Vilnius yra apie 1000–1100 km, Hamburgas–Kaunas apie 1250–1350 km, Miunchenas–Klaipėda gali šokti iki 1650–1800 km. Tai skamba kaip teorija, bet kelyje teorija greitai susiduria su remontu, eismu, vairuotojo režimu ir tuo, ar klientas tikrai buvo pasiruošęs.

Koks realus pristatymo laikas be delsimo kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą?

Jeigu viskas normalu, iš Vokietijos į Lietuvą daiktus galima atvežti per 2–4 dienas nuo pakrovimo. Greičiausiai eina Berlynas, Drezdenas, Leipcigas, nes maršrutas trumpesnis ir paprastesnis. Iš pietų Vokietijos, pavyzdžiui, Miuncheno ar Štutgarto, dažniau reikia 4–5 dienų, ypač jei reikia laukti iškrovimo lango Lietuvoje. Bet svarbu: „nuo pakrovimo“ nereiškia nuo pirmo telefono pokalbio. Jei dar reikia derinti dėžes, baldus, liftą, parkavimo leidimą, tada terminas prasideda vėliau. Aš visada sakau: geriau pasakyti realiai 3–5 dienas, negu gražiai pažadėti 48 valandas ir paskui aiškintis.

Ar galima iš Berlyno į Vilnių atvežti daiktus per 2–3 dienas?

Taip, iš Berlyno į Vilnių dažniausiai galima atvežti per 2–3 dienas, jei pakrovimas įvyksta ryte ir nėra keistų apribojimų. Vairuotojas gali važiuoti per Lenkiją, tada tiesiai į Lietuvą, be didelių lankstymų. Bet kartais viską sugadina smulkmenos: klientas neatidaro kiemo vartų, liftas neveikia, baldai nepakelti nuo grindų, o dar kažkas „tik pagalvos, ar imti tą spintą“. Tada 2–3 dienos tampa 4 dienomis. Jei kalbame apie pilną butą, o ne dvi dėžes ir dviratį, reikia normalaus pakrovimo plano. Kitaip greitis tampa tik gražus pažadas.

Kodėl Hamburgas iki Kauno kartais greitesnis nei Frankfurto?

Atstumas nėra viskas, nors atrodo, kad turėtų būti. Hamburgas iki Kauno kartais važiuoja paprasčiau: šiaurės koridorius, mažiau chaoso nei aplink Frankfurtą, lengviau išsukti į Lenkiją. Frankfurtas gali turėti daugiau transporto srautų, statybų, sandėlių spūsčių, o dar tas amžinas oro uosto rajono šurmulys. Beje, kai kuriems klientams atrodo, kad Vokietijoje visur autostrada kaip filmuose, bet ne visada. Kartais stovėjimas prie sandėlio užtrunka ilgiau nei pusė kelio. Todėl pristatymo laikas be delsimo kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą priklauso ne tik nuo kilometrų, bet ir nuo to, ar vietovė „leidžia“ greitai išvažiuoti.

Ar pasienio patikra prie Lenkijos gali sugadinti grafiką?

Gali, nors ES viduje normalaus muitinio patikrinimo nėra. Bet policijos, transporto, darbo laiko, kartais net atsitiktinės patikros gali būti. Aš nesakau, kad tai kasdienybė, nes nėra. Tiesiog per 20 metų mačiau, kaip viena patikra prie sienos arba prie didelio sandėlio pridėjo 40–90 minučių, o tada vairuotojas jau negalėjo legaliai tęsti kaip planuota. Dar blogiau, kai krovinys netvarkingai dokumentuotas, nėra adresų, nėra telefono numerio, nėra sąrašo. Tada paprasta patikra tampa nepatogia istorija. Todėl popieriai atrodo nuobodžiai, kol jų reikia.

Koks maršrutas iš Vokietijos į Lietuvą yra saugiausias?

Saugiausias maršrutas dažniausiai yra tas, kurį vairuotojas gerai žino ir kuris leidžia normaliai ilsėtis. Berlynas–Kaunas per Lenkiją yra labai dažnas variantas. Hamburgas–Klaipėda per šiaurės Lenkiją ir Klaipėdos kryptį taip pat logiškas. Iš pietų Vokietijos kartais geriau vengti didžiųjų miestų piko valandomis. Jei vežate pianiną, antikvarinį stalą ar stiklinę vitriną, greitis nėra pagrindas. Geriau atvykti dieną vėliau, negu atvežti daužytą daiktą. Aš esu matęs „greitų“ pervežimų, kurie klientui kainavo daugiau nei normalus terminas.

Kraustymosi dokumentai, inventorizacija ir pristatymo terminai be vėlavimo

Prieš pakrovimą reikia susitvarkyti ne tik daiktus, bet ir informaciją. Klientai dažnai mano, kad inventorizacija yra biurokratinis žaidimas, kol dingsta viena dėžė arba atsiranda ginčas dėl įbrėžimo. Normalus sąrašas nereikalauja romanų, bet bent trumpai: kambarys, dėžių skaičius, dideli baldai, trapios detalės. Pristatymo terminai be vėlavimo susiję su tuo, ar vairuotojas žino, ką krauna, kiek sveria, ar reikia kilimėlių, diržų, specialių kampų. Jei Lietuvoje iškrovimo adresas yra kaime prie siauros gatvės, apie tai reikia sakyti iš anksto. Ne tada, kai mašina jau stovi prie posūkio ir mąsto, kaip čia neįstrigti.

Ar būtinas inventorizacijos sąrašas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą?

Būtinas, jei norite normalaus proceso, o ne „kaip Dievas duos“. Sąrašas nebūtinai turi būti gražus, bet turi būti suprantamas. Pavyzdžiui: virtuvė – 8 dėžės, svetainė – sofa, stalas, 3 dėžės indų, miegamasis – lova, spinta, 5 dėžės. Tai atrodo paprasta, bet kai klientas parašo „daug daiktų“, mes vis tiek turime spėlioti. O spėliojimas kelyje kainuoja pinigus ir laiką. Jei daiktai brangūs, sąrašas dar svarbesnis. Po iškrovimo lengviau patikrinti, ar viskas atkeliavo. Be to, kai ginčijamasi dėl atsakomybės, popierius ar nuotrauka dažnai yra geriau nei prisiminimas.

Kiek laiko trunka pakrovimas Vokietijoje prieš kelionę į Lietuvą?

Vieno kambario butui dažniausiai reikia 2–4 valandų, jei viskas paruošta. Dviejų trijų kambarių butui gali prireikti 5–8 valandų, o didesniam namui – visos dienos arba daugiau. Jei baldai išsukti, drabužiai sudėti, kilimai suvynioti, procesas eina sklandžiai. Jei ne, prasideda teatras: ieškoma veržliarakčio, kažkas dar skalbia, o spinta vis dar pilna. Tada pristatymo laikas be delsimo kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą tiesiog nebegali būti be delsimo. Kartais klientas prašo „gal galite pagreitinti“, bet pagreitinimas reiškia daugiau žmonių, daugiau rizikos ir dažniausiai didesnę kainą.

Ar reikia nuotraukų prieš pakraunant daiktus?

Aš rekomenduoju. Ne dėl paranojos, o dėl ramybės. Prieš pakrovimą nufotografuokite baldus, ypač kampus, stiklus, ekranus, virtuvės techniką. Tai užtrunka 10–15 minučių, bet kartais sutaupo nervų. Buvo atvejis, kai klientas tvirtino, kad spintelės durelė jau buvo įskilusi, nors mes matėme priešinguosius įrodymus. Nuotraukos nereiškia nepasitikėjimo, jos tiesiog padeda atskirti seną įbrėžimą nuo naujo. Be to, jei daiktus reikia palikti sandėlyje, nuotraukos padeda priimant ir išduodant krovinį. Paprasta, bet žmonės vis tiek pamiršta.

Kas gali sustabdyti terminą jau po pakrovimo?

Po pakrovimo terminą gali sustabdyti vairuotojo darbo ir poilsio laikas, techninė problema, eismas, neteisingas adresas arba tai, kad Lietuvoje niekas neatvyksta iškrauti. Dažna istorija: Vokietijoje viskas pakrauta 10 valandą, klientas sako „Lietuvoje bus kas nors vakare“, o vakare paaiškėja, kad tas kas nors dirba iki 17 valandos. Tada mašina stovi, o stovėjimas nėra nemokamas. Kartais tenka važiuoti į tarpinį punktą arba derinti kitą dieną. Todėl aš visada klausiu: kas atidarys duris, ar yra liftas, ar yra kur pastatyti 12 metrų transportą. Smulkmenos, bet svarbios.

Pakrovimas Vokietijoje, daiktų apsauga ir greitas pervežimas į Lietuvą

Pakrovimas yra ta vieta, kur daugelis „greitų“ planų subyra. Ne todėl, kad vairuotojas blogas, o todėl, kad daiktai dažniausiai būna sunkesni ir didesni, nei klientas sakė telefonu. Sofa atrodo maža, kol ją reikia nešti laiptais. Spinta atrodo paprasta, kol išsiaiškini, kad ji iš vieno gabalo ir sunki kaip mažas traktorius. Greitas pervežimas į Lietuvą prasideda nuo apsaugos: kampai, plėvelė, antklodės, diržai, dėžės. Jei baldai tiesiog sukraunami „kad tilptų“, kelias iki Lietuvos gali būti trumpas, bet nuostoliai ne.

Ar mikroautobusas tinka visam butui iš Vokietijos?

Tinka ne visada, nors klientai labai nori išgirsti „taip“. Mažam butui, vienam kambariui ar dviem kambariams be milžiniškų baldų mikroautobusas dažnai tinka. Bet pilnam šeimos namui reikia didesnio transporto arba kelių reisų. Problema ne tik tūris, bet ir svoris. Dėžės su knygomis, indais, įrankiais greitai pasiekia ribas. Jei viską sugrūsite į mažą erdvę, dalis daiktų gali būti pažeista. Aš esu matęs, kaip „tilpo“ virtuvės kėdės, bet nebetilpo normalus praėjimas iškrovimui. Todėl prieš sutikdami mikroautobusą, mes vertiname baldus, dėžes ir maršrutą.

Kaip apsaugomi baldai keliaujant iš Vokietijos į Lietuvą?

Baldai turi būti dengiami antklodėmis, kampai apsaugomi, stiklai ir veidrodžiai keliami atskirai, o sunkios dalys pririšamos diržais. Ne „kaip nors“, o taip, kad staigaus stabdymo metu niekas nepradėtų važinėti po krovininę dalį. Ypač atsargiai vežami stalai blizgiu paviršiumi, lovos galvūgaliai, vitrinos, televizoriai. Jei klientas sako „tas stalas senas, jam nieko“, dažniausiai būtent tas stalas po to tampa emociniu klausimu. Apsauga kainuoja laiko, bet ji pigesnė už naują baldą. Be to, profesionalus pakrovimas nėra cirko triukas, tai tiesiog tvarka.

Ar galima krauti daiktus į maišus, ar geriau dėžės?

Dėžės yra geriau, ypač knygoms, indams, smulkiems daiktams ir drabužiams, kuriuos reikia saugoti. Maišai tinka patalynei, pagalvėms, minkštiems tekstilės daiktams, bet ne indams, elektronikai ar sunkiems daiktams. Maišas greitai deformuojasi, jį sunkiau krauti tvarkingai, o iškraunant viskas virsta krūva. Jei norite pristatymo terminai be vėlavimo, dėžės padeda labai. Jos numeruojamos, žymimos, lengviau sudedamos. Aš nesakau, kad maišai draudžiami, tiesiog jie netinka viskam. Kartais klientas taupo ant dėžių, o po to mokės už laiką iškraunant.

Ką daryti, jei Vokietijoje nėra lifto?

Jei nėra lifto, reikia sakyti iš anksto, nes tai keičia laiką, kainą ir žmonių skaičių. Trečias aukštas be lifto su spinta, čiužiniu ir dėžėmis nėra tas pats kaip pirmas aukštas. Kartais reikia papildomų krautuvų, diržų, apsaugos laiptams. Jei daiktų daug, be lifto vienas butas gali virsti pusės dienos darbu. Taip, kai kurie žmonės bando „mes patys nunešime“, ir kartais pavyksta. Bet kai prasideda nugaros skausmas arba įbrėžiama siena, nuotaika pasikeičia. Todėl liftas ar jo nebuvimas yra ne smulkmena, o rimtas planavimo punktas.

Kainos, terminai ir rizika kraustantis į Lietuvą

Kaina ir terminas dažniausiai eina pora, nors klientai nori tik pirmo skaičiaus. Pigiausias pasiūlymas ne visada reiškia geriausią. Kartais jis reiškia, kad mašina bus kraunama su kitais klientais, terminas bus „kai surinksime“, o bendravimas vyks tik tada, kai jau vėlu. Normalus pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą gali kainuoti nuo 600–900 eurų mažam kroviniui iki 2500–5000 eurų pilnam butui ar namui, priklausomai nuo tūrio, atstumo ir paslaugų. Pristatymo laikas be delsimo kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą kainuoja daugiau, nes reikia rezervuoti transportą konkrečiai datai, o ne laukti patogaus momento.

Kodėl pigiausias pasiūlymas kartais tampa brangiausias?

Nes po gražaus skaičiaus gali būti daug „neįeina“. Neįeina pakrovimas, neįeina dėžės, neįeina iškrovimas, neįeina laiptai, neįeina laukimas, neįeina apsauga. Tada klientas mano, kad moka 700 eurų, o realybėje gauna 1200–1500 eurų sąskaitą. Dar blogiau, kai terminas nurodytas labai miglotai: „kurią savaitę tikrai“. Aš nesakau, kad visi pigūs pasiūlymai blogi, tik reikia klausti, kas tiksliai įeina. Kartais sąžiningas pasiūlymas atrodo brangesnis, nes jis sąžiningas. Tai nepopuliaru, bet tiesa.

Koks papildomas mokestis gali atsirasti kraustantis į Lietuvą?

Gali atsirasti mokestis už ilgą laukimą, papildomus žmones, aukštus be lifto, specialų kėlimą, sandėliavimą ar pakartotinį atvykimą. Pavyzdžiui, jei Lietuvoje niekas neatidaro durų ir vairuotojas laukia 3 valandas, tai nėra oro sąlyga, tai organizacinė klaida. Jei reikia kelti pianiną per langą, tai jau visai kita paslauga. Jei daiktai nepakrauti, o mašina atvyko, vėl mokama už laiką. Todėl sąmata turi būti aiški. Aš visada geriau pasakysiu nepatogų klausimą prieš darbą, negu po to aiškinsiu sąskaitą.

Ar galima gauti fiksuotą kainą pervežimui iš Vokietijos?

Fiksuotą kainą galima gauti, jei informacija tikra. Reikia žinoti adresus, aukštus, liftus, baldų sąrašą, dėžių kiekį, ar reikia pakavimo paslaugos. Jei klientas sako „maždaug vienas butas“, o po to paaiškėja garažas pilnas įrankių, fiksuota kaina griūva. Tada tenka perskaičiuoti. Tai nėra noras „prikabinti“, tai tiesiog realybė. Kartais nuotraukos padeda daugiau nei ilgas aprašymas. Gera praktika – išsiųsti vaizdo apžvalgą per telefoną. Tada mažiau spėliojimų, mažiau ginčų, geresnis terminas.

Ką reiškia „skubus pervežimas“ iš Vokietijos į Lietuvą?

Skubus pervežimas reiškia, kad transportas rezervuojamas konkrečiai datai ir nėra laukimo, kol atsiras vieta bendrame reise. Tai gali kainuoti daugiau, nes jūs perkate ne tik kilometrus, bet ir prioritetą. Jei reikia išvežti daiktus rytoj iš Kelno, o mašina laisva, puiku. Jei ne, skubumas tampa brangus arba neįmanomas. Kartais klientas sako „labai skubu“, bet daiktai dar nesupakuoti. Tada skubu tampa tik emocine prasme. Realus skubumas prasideda nuo pasiruošimo, ne nuo frazės „reikia vakar“.

Atvykimas į Lietuvą, iškrovimas prie durų ir termino kontrolė

Atvykimas į Lietuvą nėra pabaiga, nors atrodo, kad sunkiausia jau pravažiuota. Iškrovimas prie durų gali užtrukti tiek pat nervų, kiek pakrovimas. Ypač jei gatvė siaura, kiemas užstatytas, liftas mažas arba kaimynai paliko automobilį „tik penkioms minutėms“. Pristatymo terminai be vėlavimo dažnai priklauso nuo to, ar Lietuvoje viskas paruošta: kur statys mašiną, kas priims daiktus, kur laikinai dėsime baldus, ar yra apsauga grindims. Aš mačiau gražių butų, kur vienas neteisingas kampas sugadino visą dieną.

Kas turi būti paruošta prieš atvykstant į Lietuvą?

Pirmiausia turi būti žmogus, kuris priims daiktus ir galės priimti sprendimus. Ne kaimynas su fraze „aš nežinau“, ne draugas telefonu, o realus atsakingas asmuo. Reikia paruošti vietą iškrovimui, liftą, parkavimo leidimą, jei reikia, apsaugą grindims, švarius kelius iki kambarių. Jei daiktai bus sandėlyje, reikia žinoti darbo laiką. Jei iškrausite vėlai vakare, pagalvokite apie triukšmą ir kaimynus. Skamba smulkmeniškai, bet taip išvengiama situacijų, kai mašina stovi, o visi svarsto, kur dėti sofą.

Ar galima iškrauti daiktus vakare Lietuvoje?

Galima, bet ne visada protinga. Jei tai individualus namas su kiemu ir kaimynai toliau, vakaras gali būti normalus. Daugiabutyje vakare gali prasidėti problemos: triukšmas, liftas, apsauga, šviesa, durų kodai. Be to, vairuotojui reikia pabaigti darbą saugiai, o ne tampyti spintą tamsoje per kiemą. Jei iškrovimas vėluoja dėl eismo, geriau iš anksto suderinti planą B. Kartais geriau iškrauti dalį daiktų vakare, o likusius ryte. Tik ne taip, kad visi stovi ir niekas nežino, kas vyksta.

Ką daryti, jei Lietuvoje niekas negali priimti daiktų?

Tada reikia sandėliavimo arba kito adreso. Tai nėra katastrofa, bet tai kainuoja ir keičia grafiką. Geras pervežėjas iš anksto pasakys, kiek laiko gali laukti ir kur galima nuvažiuoti. Blogas variantas – palikti krovinį gatvėje arba sandėliuoti „kažkur kai bus vietos“. Jei klientas išvyksta į komandiruotę ir pamiršta, kad rytoj atvažiuoja daiktai, problema tampa jo. Aš suprantu, kad gyvenime būna visko, bet pervežime datos turi būti tvirtos. Geriau persiderinti prieš kelionę, negu po atvykimo.

Ar iškrovimas įeina į standartinę pervežimo kainą?

Ne visada. Kai kurios įmonės įtraukia iškrovimą prie durų, kitos skaičiuoja atskirai, ypač jei reikia nešti į aukštą be lifto. Todėl reikia klausti tiesiai: ar iškraunate į namus, ar tik iki mašinos? Ar nešate į antrą aukštą? Ar surenkate baldus? Ar išnešate pakavimo medžiagas? Jei sąmatoje parašyta „transporto paslauga“, tai dar nereiškia pilno kraustymo. Daug ginčų kyla būtent čia. Klientas galvoja apie paslaugą „iki durų viduje“, o įmonė galvoja „iki sunkvežimio bortų“. Todėl kalbėkite konkrečiai.

Kada rinktis mikroautobusą, o kada didesnį transportą

Mikroautobusas yra puikus, kai krovinys nedidelis arba vidutinis ir norima greičiau išvažiuoti. Jis tinka studentui, vienam butui, biurui su keliomis dėžėmis, dviračiams, baldams be milžiniškų gabaritų. Bet jei kraustotės su visa virtuve, garažu, sodo technika ir senais baldais, mikroautobusas gali tapti galvos skausmu. Pristatymo laikas be delsimo kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą su per mažu transportu dažnai tampa ilgesnis, nes reikia dviejų reisų arba sandėlio. Kartais didesnis automobilis vienam reisui yra pigesnis už du „ekonomiškus“.

Kada mikroautobusas yra geriausias pasirinkimas?

Mikroautobusas geriausias tada, kai krovinys realiai telpa ir nereikia specialios technikos. Pavyzdžiui, 1–2 kambarių butas, keli baldai, dėžės, dviračiai, buitinė technika. Jis lengviau manevruoja Vokietijos miestuose ir Lietuvos kiemuose. Taip pat dažnai pigiau nei pilnas sunkvežimis, jei nereikia didelio tūrio. Bet reikia sąžiningai įvertinti daiktus. Jei klientas sako „tik pagrindiniai baldai“, o po to atsiranda skalbimo mašina, šaldytuvas ir trys spintos, mikroautobusas nebe toks patogus. Tada geriau didesnis transportas arba dalinis sandėliavimas.

Kada geriau rinktis didesnį krovininį automobilį?

Didesnis automobilis geresnis pilnam butui, namui, biurui, dideliam baldų kiekiui arba kai nenorite rizikuoti su dviem reisais. Jis leidžia viską vežti vienu kartu, tvarkingai sutvirtintą, be nuolatinio „čia dar tilps“ spaudimo. Tai svarbu trapiems daiktams. Jei vežate iš Vokietijos į Lietuvą visą gyvenimą viename name, mažas mikroautobusas gali tapti komedija, tik ne juokinga. Kaina didesniam transportui atrodo aukštesnė, bet kartais bendra suma mažesnė nei du reisai, du iškrovimai ir nervai. Todėl tūris ir svoris svarbiau už gražią nuotrauką internete.

Ar dalinis krovinys visada vėluoja?

Ne visada, bet rizika didesnė. Dalinis krovinys reiškia, kad mašina surenka kelis klientus, todėl grafikas priklauso nuo visų pakrovimų ir iškrovimų. Jei vienas klientas nepasiruošęs, kiti laukia. Jei viename mieste reikia apvažiuoti tris adresus, terminas pailgėja. Tai gali būti pigiau, bet ne visada greičiau. Visas automobilis konkrečiam klientui dažniausiai duoda daugiau kontrolės. Aš nesiūlyčiau dalinio krovinio, jei data griežta, pavyzdžiui, nuomos sutartis baigiasi penktadienį, o raktus reikia atiduoti šeštadienį. Tada geriau mokėti už tikrumą.

Kaip išvengti vėlavimo kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą?

Reikia pasiruošti anksčiau, negu atrodo būtina. Sudėkite daiktus, pažymėkite dėžes, sutvarkykite dokumentus, patikrinkite adresus, telefono numerius, liftus, parkavimą. Išsiųskite nuotraukas, pasakykite apie sunkius baldus, suderinkite iškrovimo laiką Lietuvoje. Jei kažko nežinote, klauskite, o ne manykite. Pavyzdžiui, „gal bus gerai“ nėra planas. Geras planas yra konkretus: pakrovimas 8:00, išvykimas 14:00, atvykimas ketvirtadienį, iškrovimas 10:00–14:00. Ir dar turėkite planą B, nes gyvenimas mėgsta juokauti.

Išvada

Pristatymo laikas be delsimo kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą yra įmanomas, bet tik tada, kai abu pusės dirba su faktais, ne su norais. Greičiausiai eina maži ir vidutiniai kroviniai iš Berlyno, Drezdeno ar Hamburgo, kai daiktai paruošti, o adresas aiškus. Sunkiau, kai kraustoma iš pietų Vokietijos, reikia lifto, specialaus kėlimo ar sandėliavimo. Geriausia taisyklė paprasta: kuo daugiau informacijos prieš pradedant, tuo mažiau staigmenų kelyje.