Pristatymo laikai asmeninėms siuntoms iš Vokietijos

Kai manęs klausia apie pristatymo laikus asmeninėms siuntoms iš Vokietijos, visada norisi atsidusti. Per dvidešimt metų logistikoje mačiau visko: nuo „skubių“ siuntų, kurios vėluoja savaitę, iki kurjerių, kurie tiesiog pamiršta užsukti į sandėlį Berlyne. Žmonės dažnai tikisi stebuklų, galvodami, kad atstumas tarp Vokietijos ir Lietuvos yra tik „viena naktis kelio“. Tačiau realybė yra kur kas sudėtingesnė, priklausanti nuo daugybės faktorių, kurių paprastas siuntėjas dažnai neįvertina. Šiame tekste pabandysiu atvirai papasakoti, kaip viskas vyksta iš tikrųjų, be jokių pagražinimų, kuriuos mėgsta rašyti vadybininkai savo svetainėse.

Logistikos užkulisiai ir terminai

Ar tikrai siunta iš Vokietijos atkeliauja per 24 valandas?

Tai yra vienas didžiausių mitų, kuriuos girdžiu kasdien. Vadybininkai mėgsta žadėti „next day delivery“, bet realybėje tai veikia tik tada, jei siunta yra standartinė, paruošta ir paimama iš didelio logistikos centro prie pat autostrados. Jei jūsų siunta yra kažkur giliau Vokietijoje, pavyzdžiui, mažame miestelyje Bavarijoje, vien surinkimas gali užtrukti dieną ar dvi. Tada dar reikia konsolidacijos terminale, kur siuntos rūšiuojamos. Tad, jei kas žada pristatymą per parą, dažniausiai jie turi omenyje tik patį važiavimo laiką, pamiršdami visą kitą procesą. Na, būna išimčių, bet jos kainuoja dvigubai daugiau nei įprasta.

Kodėl siuntos vėluoja, kai važiuoja per Lenkiją?

Lenkija yra logistikos „butelio kakliukas“. Kiekvienas, kas dirba šioje srityje, žino, kad kelias per Lenkiją yra nenuspėjamas. Remontai, avarijos, milžiniški kamščiai prie Varšuvos – tai kasdienybė. Mano praktikoje buvo atvejis, kai fura įstrigo prie Poznanės dviem paroms dėl streiko. Klientas skambino kas valandą, keikėsi, bet ką aš galiu padaryti? Juk neperšoksiu per kitas mašinas. Dažnai vadybininkai nutyli šią riziką, kad negąsdintų kliento, bet aš visada sakau: jei planuojate siuntos gavimą, pridėkite bent vieną dieną „atsargai“. Tai padės išvengti nereikalingo streso, kai siunta vėluoja dėl visiškai objektyvių priežasčių.

Ar skiriasi pristatymo laikas priklausomai nuo siuntos svorio?

Taip, ir labai stipriai. Mažos siuntos, kurios keliauja per kurjerių tarnybas kaip „DHL“ ar „DPD“, juda greičiau, nes jos keliauja per automatizuotus centrus. Tačiau jei siunčiate kažką sunkesnio, pavyzdžiui, baldus ar stakles, tai jau yra krovinių pervežimas. Čia galioja visai kiti dėsniai. Tokie kroviniai dažnai keliauja „daliniais kroviniais“ (LTL). Tai reiškia, kad fura turi surinkti pilną priekabą, kad būtų pelninga važiuoti. Jei jūsų krovinys mažas, jis gali laukti terminale, kol atsiras kiti kroviniai. Tai gali pridėti dar 3–4 dienas prie bendro pristatymo laiko (na, gerai, realiai kartais ir savaitę...).

Ką daryti, jei siunta dingo tarp Vokietijos ir Lietuvos?

Tai baisiausias scenarijus, bet jis pasitaiko. Dažniausiai siuntos ne dingsta, o pasimeta sistemoje dėl neteisingo ženklinimo. Pavyzdžiui, etiketė atplyšo, ir siunta guli kažkur sandėlyje be adreso. Mano patarimas – visada klijuokite adresą ne tik ant pakuotės viršaus, bet ir įdėkite lapelį su kontaktais į vidų. Jei siunta dingsta, pirmas dalykas – skambinti vadybininkui ir reikalauti CMR numerio. Tai yra pagrindinis dokumentas, pagal kurį galima sekti krovinį. Jei vadybininkas negali pateikti CMR, vadinasi, kažkas negerai su dokumentacija. Būkite atkaklūs, nes niekas kitas jūsų siunta nepasirūpins.

Ar verta mokėti už „express“ pristatymą?

Mano nuomone, 80 procentų atvejų – ne. „Express“ paslauga dažniausiai reiškia tik tai, kad jūsų siunta bus prioritetinė rūšiavimo metu. Bet jei fura stovi kamštyje, joks prioritetas jos nepajudins. Aš visada sakau klientams: jei siunta nėra gyvybiškai svarbi, rinkitės standartinį pristatymą. Sutaupytus pinigus geriau išleiskite geresniam pakavimui. Nes dažniausiai siuntos vėluoja ne dėl to, kad lėtai važiuoja, o dėl to, kad buvo pažeistos transportavimo metu ir jas teko perpakuoti. Geriau palaukti dvi dienas ilgiau, bet gauti sveiką daiktą, nei gauti greitai ir sudaužytą.

Kaip veikia muitinės procedūros, jei siunčiu iš ne ES šalies per Vokietiją?

Šiuo metu Vokietija yra ES, tad muitinės problemų su siuntomis iš Vokietijos į Lietuvą nėra. Tačiau, jei siunta atkeliauja iš už ES ribų į Vokietijos uostą ir tada važiuoja į Lietuvą, gali kilti klausimų. Kartais dokumentai būna netvarkingi, ir krovinys užstringa Vokietijos muitinėje. Tai yra košmaras, nes vokiečių muitininkai yra labai pedantiški. Jei trūksta vieno parašo, jie krovinį tiesiog atideda į šalį. Mano patirtis rodo, kad geriau iš anksto pasitikrinti visus importo dokumentus, net jei atrodo, kad viskas tvarkoje. Geriau sugaišti valandą tikrinant, nei savaitę laukiant muitinės sprendimo.

Ar pristatymo laikas priklauso nuo metų laiko?

Žinoma! Prieš Kalėdas logistikos sistema tiesiog „lūžta“. Visi nori gauti siuntas laiku, furos pilnos, vairuotojai pervargę. Jei siunčiate kažką gruodžio viduryje, drąsiai pridėkite dar 3–5 dienas prie įprasto laiko. Taip pat vasarą, kai vyksta atostogų sezonas, trūksta vairuotojų, ir tai taip pat lėtina procesus. Aš visada rekomenduoju vengti siuntų siuntimo piko metu, jei tai įmanoma. Jei visgi reikia, darykite tai bent dviem savaitėmis anksčiau. Tai padės išvengti „vadybininkų pažadų“, kurie gruodį tampa visiškai neadekvačiais realybei.

Kodėl vairuotojai kartais atsisako pristatyti siuntą iki durų?

Tai dažna problema. Vairuotojas turi tik „fūrą“, o ne krovininį liftą. Jei jūsų adresas yra siauroje senamiesčio gatvelėje, kur fura negali įvažiuoti, vairuotojas turi teisę atsisakyti pristatyti iki durų. Jis tiesiog pasakys: „atvažiuokite į aikštelę ir pasiimkite“. Tai nėra bloga valia, tai yra techninė būtinybė. Visada iš anksto pasitikslinkite, ar jūsų adresas yra pasiekiamas sunkiasvoriui transportui. Jei ne, teks užsisakyti papildomą „mikriuką“ arba patiems važiuoti į terminalą. Tai kainuoja papildomai, bet sutaupo daug nervų.

Ar galima sekti siuntą realiu laiku?

Šiais laikais – taip, bet ne visada. Didžiosios kompanijos turi puikias sekimo sistemas, kur matote kiekvieną žingsnį. Tačiau mažesnės pervežimų įmonės dažnai naudoja „senąją mokyklą“. Jūs gaunate tik pranešimą, kai siunta išvyksta ir kai atvyksta. Man asmeniškai tai atrodo patikimiau, nes sekimo sistemos dažnai „stringa“ ir rodo klaidingą informaciją. Geriau jau tiesioginis ryšys su vadybininku. Jei vadybininkas negali pasakyti, kur yra fura, tada jau yra problema. Bet dažniausiai jie žino, tik nenori sakyti, kad vėluoja.

Kiek laiko užtrunka siuntos paruošimas išsiuntimui?

Tai priklauso nuo jūsų. Jei siunta supakuota netinkamai, kurjeris gali jos net nepaimti. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas bandė siųsti stiklinį stalą, suvyniotą tik į plėvelę. Vairuotojas, žinoma, atsisakė. Reikėjo daryti medinę dėžę, o tai užtruko dar dvi dienas. Visada skirkite laiko tinkamam pakavimui. Tai nėra laiko švaistymas, tai yra investicija į tai, kad siunta pasiektų jus sveika. Jei siunčiate kažką trapaus, būtinai naudokite burbulinę plėvelę ir kietą kartoną.

Ar yra skirtumas tarp siuntimo iš Berlyno ir iš Miuncheno?

Taip, geografija turi įtakos. Berlynas yra arčiau Lietuvos, tad kelionė trunka trumpiau. Miunchenas yra pietuose, tad kelias per visą Vokietiją užima papildomą dieną. Jei skaičiuojate pristatymo laiką, visada atsižvelkite į tai, kurioje Vokietijos dalyje yra jūsų siunta. Vadybininkai dažnai skaičiuoja vidutinį laiką, bet pamiršta, kad 800 kilometrų skirtumas Vokietijos viduje yra reikšmingas. Visada klauskite tikslaus paėmimo taško ir skaičiuokite laiką nuo ten, o ne nuo „Vokietijos sienos“.

Kaip veikia draudimas, jei siunta sugadinama?

Draudimas yra būtinas, bet jis turi daug „kabliukų“. CMR draudimas padengia tik dalį nuostolių, priklausomai nuo krovinio svorio, o ne nuo jo vertės. Jei siunčiate kažką labai brangaus, būtinai pirkite papildomą draudimą. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas siuntė brangų kompiuterį, jis sudužo, o draudimas išmokėjo tik 50 eurų, nes krovinys buvo lengvas. Tai buvo pamoka visam gyvenimui. Visada skaitykite smulkų šriftą draudimo sutartyje, nes ten dažniausiai slepiasi visos „išimtys“.

Ar galima pakeisti pristatymo adresą pakeliui?

Tai labai sudėtinga. Kai fura jau kelyje, pakeisti maršrutą yra beveik neįmanoma be didelių papildomų mokesčių. Tai reikalauja dokumentų keitimo, vairuotojo maršruto perplanavimo. Jei tikrai reikia pakeisti adresą, darykite tai kuo anksčiau, geriausia – kol siunta dar terminale. Jei fura jau išvažiavo, geriau jau leiskite jai atvažiuoti į pradinį adresą, o tada patys persiųskite siuntą vietiniu kurjeriu. Tai bus pigiau ir greičiau nei bandyti „perimti“ fūrą kelyje.

Kodėl vadybininkai kartais nekelia ragelio?

Tai erzina labiausiai. Dažniausiai jie nekelia, kai žino, kad turi blogų naujienų. Jie bijo jūsų pykčio. Bet mano patirtis rodo, kad geriau pasakyti tiesą iškart. Jei vadybininkas nekelia, rašykite el. laišką. Tai palieka pėdsaką, ir jie bus priversti atsakyti. Jei situacija kritinė, nebijokite reikalauti vadovo. Kartais vadybininkas tiesiog yra per daug apkrautas ir pamiršta jūsų siuntą. Tai nėra profesionalu, bet tai yra realybė, su kuria tenka susidurti.

Ar galima siųsti maisto produktus iš Vokietijos?

Tai rizikinga. Maisto produktai turi specifinius reikalavimus, ypač jei jie greitai genda. Jei siunčiate kažką, kas reikalauja šaldytuvo, tai jau yra „ref“ (šaldytuvo) pervežimas, kuris kainuoja kosmosą. Jei siunčiate sausus produktus, tai įmanoma, bet visada įsitikinkite, kad pakuotė yra sandari. Mano praktikoje buvo atvejis, kai siunta su vokiškais sūriais prakiuro ir sugadino visą furos krovinį. Nuostoliai buvo milžiniški. Geriau nerizikuoti ir siųsti tik tai, kas gali atlaikyti temperatūrų svyravimus.

Ką daryti, jei siunta atvyko ne visa?

Tai nutinka, kai siunta yra išskaidyta į kelias dalis. Kartais viena dėžė pasimeta rūšiavimo centre. Visada tikrinkite siuntą dalyvaujant vairuotojui. Jei kažko trūksta, būtinai pažymėkite tai CMR dokumente. Jei pasirašysite, kad viską gavote, vėliau įrodyti, kad kažko trūko, bus neįmanoma. Tai yra auksinė taisyklė: „nėra parašo – nėra pretenzijos“. Būkite budrūs ir niekada nepasirašykite „aklai“, net jei vairuotojas skuba ir nervinasi.

Ar pristatymo laikas priklauso nuo to, ar siunčiu į namus, ar į verslo adresą?

Taip, verslo adresai visada turi prioritetą. Verslo klientai turi darbo valandas, ir kurjeriai privalo ten pristatyti laiku. Privatūs adresai dažnai paliekami „vėlesniam laikui“. Jei siunčiate į namus, būkite pasiruošę, kad kurjeris gali atvažiuoti vėlai vakare arba net kitą dieną. Jei turite galimybę, visada nurodykite verslo adresą arba paštomatą. Tai gerokai pagreitina procesą ir sumažina riziką, kad kurjeris „neras“ jūsų namų.

Ar galima siųsti pavojingus krovinius (ADR)?

Tai atskira tema. ADR kroviniai reikalauja specialaus ženklinimo, specialių vairuotojų ir specialių leidimų. Jei bandysite siųsti kažką „slapta“, pavyzdžiui, aerozolius ar dažus, ir tai paaiškės, galite sulaukti milžiniškų baudų. Niekada nemeluokite apie krovinio turinį. Jei tai ADR, pasakykite tai iškart. Tai kainuos brangiau, bet išvengsite konfiskacijos ir baudų. Logistikoje sąžiningumas yra geriausia strategija, net jei ji atrodo brangesnė.

Kodėl vokiečiai taip griežtai žiūri į dokumentus?

Vokietija yra tvarkos šalis. Jei dokumentuose yra klaida, jie tiesiog nejudins krovinio. Tai gali atrodyti kaip biurokratija, bet tai yra jų darbo kultūra. Mano patirtis rodo, kad su vokiečiais geriau turėti per daug dokumentų nei per mažai. Visada patikrinkite sąskaitas faktūras, pakavimo lapus ir sertifikatus. Jei viskas tvarkoje, vokiečiai dirba kaip laikrodis. Jei ne – jie sustos ir lauks, kol viską sutvarkysite.

Ar galima siųsti baldus iš Vokietijos?

Taip, bet tai yra brangu ir rizikinga. Baldai užima daug vietos, yra trapūs ir sunkūs. Geriausia juos siųsti specializuotais baldiniais pervežimais, o ne per paprastus kurjerius. Baldiniai pervežimai turi specialius diržus, antklodes ir patirtį. Jei bandysite siųsti baldus per paprastą siuntų tarnybą, tikimybė, kad jie atvyks sudaužyti, yra apie 50 procentų. Tai ne perdėta – tai statistika.

Kiek laiko užtrunka siuntos grąžinimas?

Grąžinimas visada užtrunka ilgiau nei siuntimas. Tai yra „atvirkštinė logistika“, kuri yra labai neefektyvi. Jei siunta turi grįžti atgal, tai gali užtrukti dvigubai ilgiau. Visada stenkitės viską suderinti prieš siunčiant, kad nereikėtų grąžinti. Jei visgi reikia, būkite kantrūs. Tai procesas, kuris reikalauja daug popierizmo ir koordinacijos tarp kelių šalių.

Ar galima siųsti gyvūnus?

Ne, niekada. Tai yra nelegalu ir nehumaniška. Jei matote skelbimus, kurie siūlo tokias paslaugas, tai yra sukčiai. Logistikos įmonės neturi leidimų ir sąlygų gabenti gyvūnus. Tai yra griežtai draudžiama.

Ar pristatymo laikas priklauso nuo oro sąlygų?

Žinoma. Žiemą, kai Vokietijoje ar Lenkijoje sninga, furos stovi. Tai yra force majeure. Niekas negali kontroliuoti oro. Visada atsižvelkite į sezoną. Jei prognozuojama pūga, nesitikėkite, kad siunta atvyks laiku. Tai tiesiog neįmanoma.

Ką daryti, jei siunta atvyko sugadinta?

Nedelsiant fotografuokite viską. Pakuotę, pažeidimus, vidų. Surašykite aktą su vairuotoju. Tai yra vienintelis būdas gauti kompensaciją. Jei pasirašysite ir paleisite vairuotoją, vėliau nieko neįrodysite.

Ar verta naudoti tarpininkus?

Tarpininkai gali padėti, jei neturite patirties. Jie žino, kurias kompanijas rinktis. Bet jie ima komisinius. Jei siunčiate dažnai, geriau susirasti tiesioginį vežėją.

Išvada: siuntų siuntimas iš Vokietijos yra procesas, reikalaujantis kantrybės ir dėmesio detalėms. Nėra „magiško“ būdo viską padaryti greitai ir pigiai. Svarbiausia – tinkamas pakavimas, teisingi dokumentai ir realistiški lūkesčiai. Jei suprasite, kad logistika yra gyvas, nenuspėjamas procesas, o ne „mygtuko paspaudimas“, išvengsite daugybės nusivylimų. Būkite atidūs, reikalaukite CMR ir visada turėkite planą B.