Pristatymo greitis dalinių krovinio paslaugoms į Vokietiją

Per dvidešimt metų logistikoje mačiau visko: nuo „skubiai reikia vakar“ iki visiškai sužlugusių tiekimo grandinių dėl vieno nepasirašyto CMR'o. Kai kalbame apie dalinius krovinius į Vokietiją, žmonės dažnai tikisi stebuklų, bet realybė yra tokia, kad greitis priklauso nuo daugybės kintamųjų. Dažnai vadybininkai prižada, kad fura bus Berlyne per parą, bet realiai, kol surinksime krovinius iš skirtingų taškų, kol praeisime terminalus, laikas tirpsta. Noriu su tavimi pasidalinti tikra patirtimi, be jokių pagražinimų, kaip iš tikrųjų veikia šis procesas ir kodėl kartais tas „greitas“ pristatymas virsta ilgu laukimu kelyje.

Planavimo niuansai ir realybė

Kodėl dalinių krovinių surinkimas užtrunka ilgiau nei tikitės?

Daliniai kroviniai, arba LTL (Less than Truckload), yra tarsi dėlionė. Mes negalime tiesiog išvažiuoti su pusiau tuščia mašina, nes tai kainuotų kosmosą. Todėl laukiame, kol surinksime pakankamai krovinių iš įvairių Lietuvos įmonių. Dažnai klientai pyksta, kodėl fura stovi terminale dvi dienas, bet tai yra būtina optimizacijos dalis. Jei norite greičio, turite mokėti už visą mašiną, o ne už dalį vietos. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas reikalavo pristatymo per 24 valandas, bet krovinys buvo vos viena paletė. Teko aiškinti, kad tai fiziškai neįmanoma be didžiulių papildomų kaštų, kurie viršytų paties krovinio vertę.

Ar įmanoma tiksliai prognozuoti pristatymo laiką į Vokietiją?

Sąžiningai pasakysiu – ne visada. Vokietijos greitkeliai, ypač aplink Rūro sritį ar Miuncheną, yra nuolatinė spūstis. Net jei vairuotojas išvažiuoja laiku, jis gali įstrigti „Stau“ (kamštyje) kelioms valandoms. Aš visada pridedu bent 12 valandų atsargos prie planuojamo laiko. Kartais vadybininkai sako, kad atvešime per dvi dienas (na gerai, realiai per tris...), nes jie bijo prarasti užsakymą. Aš renkuosi sakyti tiesą. Jei pasakau, kad bus trečiadienį, tai dažniausiai ir būna trečiadienis. Tačiau visada yra rizikos faktorių: techniniai gedimai, vairuotojo poilsio režimas ar netikėtos oro sąlygos, kurios Vokietijoje žiemą gali paralyžiuoti visą eismą.

Kaip muitinės procedūros įtakoja pristatymo greitį?

Nors Vokietija yra ES, kartais kroviniai keliauja tranzitu arba turi specifinius dokumentus, kurie reikalauja papildomo patikrinimo. Jei dokumentai netvarkingi, fura gali būti sulaikyta neribotam laikui. Pamenu atvejį, kai viena įmonė pamiršo pridėti kilmės sertifikatą, ir krovinys užstrigo pasienyje. Vairuotojas prarado visą dieną, o mes – reputaciją. Visada patikrinkite popierius prieš išsiunčiant. Tai atrodo elementaru, bet 80 procentų vėlavimų įvyksta būtent dėl netvarkingų dokumentų, o ne dėl to, kad vairuotojas lėtai važiuoja. Būkite atidūs, nes viena klaida gali kainuoti visą pristatymo grafiką.

Ar maršrutas per Lenkiją vis dar yra didžiausias iššūkis?

Lenkija yra logistikos arterija, bet ji dažnai užsikemša. Kelio darbai, avarijos ir milžiniški srautai daro šį maršrutą nenuspėjamą. Anksčiau buvo lengviau, dabar – visiška loterija. Kartais pervažiuojame per 10 valandų, kartais užtrunkame visą parą. Aš visada stebiu „Google Maps“ ir kitas sistemas, kad galėčiau įspėti vairuotoją apie spūstis. Jei matome, kad situacija kritinė, kartais tenka keisti maršrutą per mažesnius kelius, bet tai irgi ne visada padeda. Tai yra nuolatinė kova su aplinkybėmis, kurios dažnai nepriklauso nuo mūsų norų ar profesionalumo.

Kaip veikia „Express“ dalinių krovinių pristatymas?

Tai yra brangesnė paslauga, kurioje naudojami du vairuotojai arba mažesnės transporto priemonės. Tokiu atveju fura nestoja poilsiui, o važiuoja pamainomis. Tai leidžia pasiekti Vokietiją per 18-24 valandas. Tačiau tai kainuoja dvigubai daugiau. Ar verta? Jei tai gamybos linijos detalė, dėl kurios stovi visa gamykla – tikrai taip. Jei tai tiesiog prekės parduotuvei – greičiausiai ne. Aš visada klausiu kliento: „Kokia yra vėlavimo kaina?“. Jei ji didesnė už transportavimo kainą, tada „Express“ yra vienintelis logiškas pasirinkimas.

Ar vairuotojo kompetencija turi įtakos pristatymo greičiui?

Tikrai taip. Patyręs šoferis žino, kur galima sutaupyti laiko, kur geriau stoti poilsio, kad išvengtum spūsčių. Jauni vairuotojai dažnai aklai seka navigacija, kuri juos nuveda į didžiausius kamščius. Aš vertinu tuos, kurie turi „užuojautą“ keliui. Kartą vienas vairuotojas sugebėjo aplenkti visą eilę, pasirinkdamas alternatyvų maršrutą per vietinius kelius, kol kiti stovėjo valandų valandas. Tai yra patirtis, kurios neišmoksi jokiuose kursuose. Tai yra gebėjimas jausti kelią ir priimti sprendimus realiu laiku, o ne tik vykdyti nurodymus.

Kodėl terminalai yra „butelio kakliukas“?

Terminaluose kroviniai yra perkraunami, rūšiuojami ir konsoliduojami. Jei terminale chaosas, krovinys gali pasimesti arba būti pakrautas ne į tą mašiną. Tai viena didžiausių problemų dalinių krovinių logistikoje. Mes stengiamės dirbti su patikimais partneriais Vokietijoje, kurie turi modernias sistemas, bet net ir ten pasitaiko klaidų. Kartą krovinys buvo išsiųstas į Hamburgą vietoj Miuncheno. Tai kainavo mums papildomas dvi dienas pristatymo. Terminalo darbas yra nematomas, bet jis yra kritiškai svarbus pristatymo greičiui.

Ar oro sąlygos Vokietijoje tikrai tokios baisios?

Žiemą – taip. Vokietijos greitkeliai yra puikūs, bet kai sninga, viskas sustoja. Vokiečiai labai atsargūs, todėl eismas sulėtėja iki minimumo. Jei prognozuojama pūga, geriau planuoti pristatymą vėliau. Aš visada stebiu orų prognozes visame maršrute. Kartą teko stabdyti visą transportą, nes buvo pranešta apie ledo plikledį. Tai nepatiko klientams, bet tai išgelbėjo krovinį nuo avarijos. Saugumas visada turi būti pirmoje vietoje, net jei tai reiškia vėlavimą.

Kaip veikia sekimo sistemos ir ar jos tikslios?

Šiuolaikinės GPS sistemos leidžia matyti mašiną realiu laiku. Tai labai ramina klientus. Tačiau kartais sistema „lūžta“ arba vairuotojas pamiršta įjungti sekimą. Tada prasideda skambučiai: „Kur mano krovinys?“. Aš visada turiu tiesioginį ryšį su vairuotoju. Tai geriau nei bet kokia technologija. Jei klientas nori tikslumo, aš jam duodu vairuotojo numerį (su saiku, žinoma), kad jis galėtų pats pasiklausti. Tai sukuria pasitikėjimą, kurio trūksta didelėse kompanijose.

Ar pristatymo greitis priklauso nuo krovinio svorio?

Ne tiesiogiai, bet svoris įtakoja mašinos greitį ir kuro sąnaudas. Sunkesni kroviniai reikalauja daugiau atsargumo. Tačiau daliniuose kroviniuose svarbiau yra tūris. Jei krovinys užima daug vietos, jį sunkiau „įkišti“ į mašiną, todėl gali tekti laukti kito reiso. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl mes prašome tikslių matmenų. Jei pasakote, kad paletė standartinė, o ji yra nestandartinė ir aukšta, tai sugriauna visą krovimo planą.

Kaip vadybininkų pažadai skiriasi nuo realybės?

Vadybininkai nori parduoti. Jie dažnai sako „taip“ viskam. Mano darbas yra sugrąžinti juos į realybę. Jei vadybininkas žada pristatymą per 24 valandas į atokų Vokietijos kaimelį, tai yra melas. Aš visada peržiūriu tokius pažadus. Geriau prarasti vieną užsakymą, nei prarasti kliento pasitikėjimą visam laikui. Sąžiningumas yra mano pagrindinis įrankis. Klientai tai vertina, net jei iš pradžių pyksta dėl ilgesnio termino.

Ar yra skirtumas tarp pristatymo į didmiesčius ir regionus?

Didmiesčiuose yra daugiau terminalų, todėl kroviniai juda greičiau. Regionuose, ypač kalnuotose vietovėse, pristatymas gali užtrukti papildomą dieną. Tai susiję su maršrutų optimizavimu. Vairuotojas negali važiuoti į kiekvieną kaimą atskirai. Jis turi suplanuoti maršrutą taip, kad nuvažiuotų kuo mažiau kilometrų. Tai yra matematika, kurioje greitis dažnai aukojamas dėl efektyvumo.

Kaip elgtis, jei krovinys vėluoja?

Pirmiausia – informuoti klientą. Niekas taip neerzina, kaip tyla. Jei žinau, kad vėluosime, pasakau iškart. Tada ieškome sprendimų: galbūt galima perkrauti krovinį į kitą mašiną, galbūt galima pristatyti dalį krovinio skubiai. Svarbiausia yra bendravimas. Jei klientas žino situaciją, jis dažniausiai supranta. Problemos kyla tada, kai mes slepiame vėlavimą iki paskutinės minutės.

Ar galima pagreitinti pristatymą jau kelyje?

Labai retai. Jei mašina jau kelyje, ji turi laikytis grafiko. Galima tikėtis, kad vairuotojas važiuos greičiau, bet tai pavojinga ir nelegalu. Vairuotojai turi griežtus darbo ir poilsio laikus. Jei jie viršys greitį ar važiuos be poilsio, gaus milžiniškas baudas. Todėl geriau planuoti pristatymą iš anksto, o ne tikėtis stebuklų kelyje.

Kaip pasirinkti patikimą vežėją?

Žiūrėkite ne į kainą, o į reputaciją. Kaina dažnai atspindi kokybę. Jei kažkas siūlo pristatymą perpus pigiau, greičiausiai jie taupo ant vairuotojų poilsio arba naudoja senas mašinas. Aš visada rekomenduoju rinktis tuos, kurie turi savo parką ir aiškią komunikaciją. Tai garantuoja, kad krovinys bus saugus ir pristatytas laiku.

Ar krovinio tipas turi įtakos greičiui?

Pavojingi kroviniai (ADR) reikalauja specialių leidimų ir maršrutų. Tai visada užtrunka ilgiau. Taip pat maisto produktai, kuriems reikia temperatūrinio režimo. Tokie kroviniai negali būti „mėtomi“ per terminalus. Jie reikalauja tiesioginio pristatymo. Tai brangiau, bet greičiau ir saugiau.

Kaip veikia „Cross-docking“?

Tai procesas, kai krovinys iš vienos mašinos iškraunamas tiesiai į kitą, be saugojimo sandėlyje. Tai labai greita, bet reikalauja tobulo suderinimo. Jei viena mašina vėluoja, viskas griūva. Tai rizikinga, bet efektyvu. Mes naudojame tai tik tada, kai esame tikri dėl abiejų mašinų grafiko.

Ar galima pristatyti krovinį savaitgalį?

Vokietijoje savaitgaliais galioja sunkvežimių eismo draudimas. Tai reiškia, kad nuo šeštadienio vakaro iki sekmadienio vakaro furos negali važiuoti. Tai labai svarbu planuojant pristatymą. Jei krovinys atvyksta penktadienį vakare, jis gali būti pristatytas tik pirmadienį. Tai dažnai būna staigmena klientams.

Kaip veikia draudimas ir ar jis įtakoja greitį?

Draudimas neįtakoja greičio, bet jis įtakoja ramybę. Jei krovinys brangus, visada rekomenduoju papildomą draudimą. Tai nieko nekainuoja, palyginus su krovinio verte. Greitis yra svarbus, bet saugumas yra svarbesnis.

Ar verta naudoti tarpininkus?

Tarpininkai gali rasti geriausią kainą, bet jie ne visada kontroliuoja procesą. Aš esu už tiesioginį bendravimą su vežėju. Taip žinau, kas vairuoja, kur mašina ir kokia situacija. Tarpininkai dažnai tik perparduoda paslaugą, o tai sukuria papildomą riziką.

Kaip technologijos keičia logistiką?

Dirbtinis intelektas padeda planuoti maršrutus, bet jis negali pakeisti žmogaus sprendimų. Technologijos yra įrankis, o ne sprendimas. Aš naudoju jas, kad būčiau efektyvesnis, bet visada pasitikiu savo nuojauta.

Ar galima pristatyti krovinį į Vokietiją per 12 valandų?

Tik jei esate labai arti sienos. Iš Lietuvos – ne. Tai fiziškai neįmanoma dėl atstumo ir vairuotojų poilsio režimo. Jei kas nors žada tokį greitį, bėkite nuo jų.

Kaip veikia „Just-in-Time“ pristatymas?

Tai aukščiausias logistikos lygis. Krovinys pristatomas tiksliai tada, kai jo reikia gamybai. Tai reikalauja tobulo suderinimo tarp gamyklos ir vežėjo. Tai labai brangu, bet leidžia sutaupyti sandėliavimo kaštus.

Ar verta rinktis oro transportą?

Jei krovinys mažas ir labai skubus, oro transportas yra išeitis. Bet tai kainuoja dešimtis kartų daugiau. Mes naudojame tai tik kraštutiniais atvejais.

Koks yra mano patarimas klientams?

Planuokite iš anksto. Tai yra geriausias būdas užtikrinti greitą ir pigų pristatymą. Kai viską darote paskutinę minutę, mokate už skubą ir riziką. Būkite atviri ir bendraukite. Mes esame partneriai, o ne priešai.

Išvada

Pristatymo greitis į Vokietiją nėra tik skaičiai popieriuje. Tai yra daugybės žmonių, technologijų ir aplinkybių sinergija. Per savo karjerą išmokau, kad svarbiausia yra ne pažadėti greičiausią pristatymą, o užtikrinti patikimiausią. Jei ieškote partnerio, kuris supranta logistikos realybę ir nebijos pasakyti tiesos, esate teisingame kelyje. Svarbiausia – planuoti, bendrauti ir visada turėti planą B. Logistika yra gyvas organizmas, kuris nuolat kinta, todėl lankstumas yra mūsų didžiausias privalumas.