Praeitų metų operatyvumas perkraustymo paslaugose į Vokietiją: kas tikrai vyko gatvėse

Žiūrėkite, po beveik dvidešimt penkerių metų šioje srityje galiu pasakyti viena – praeitų metų operatyvumas perkraustymo paslaugose į Vokietiją nebuvo joks pasivaikščiojimas parke. Buvo momentų, kai norėjosi viską mesti ir eiti dirbti į mišką, nes logistika tiesiog suiro. Vokietija, kaip visada, reikalavo idealumo, o mūsų keliai ir biurokratija dėjo lazdas po ratais. Stengsimės išsiaiškinti, kodėl taip nutiko ir ką tai reiškė jums, klientams, kurie tiesiog norėjo nugabenti savus sofą į Miuncheną ar Dresdeną. Ne viskas vyksta pagal planus, o realybė dažnai būna šiurkštesnė negu mūsų pažadai brošiūrose.

Kas su tais vėlavimais ir keliais?

Kodėl taip ilgai važiavo mano daiktai?

Vėlavimai buvo dienos kodėl. Pradedant nuo to, kad viename Didžiosios Britanijos uoste laikėme krovinius tris savaites (dėl brexit'o dokumentų klaidų, kurias padarė ne mes), baigiant tuo, kad Vokietijoje tiesiog užstrigo tiesioginiai pervežimai. Vairuotojai sakydavo, kad eismą ties A9 autostrada uždarydavo dėl avarijų, ir tai trukdydavo praeitų metų operatyvumui perkraustymo paslaugose į Vokietiją labai stipriai. Nebuvo tiesiog ką padaryti – lauki, kol keliai atsivėr.

Ar jums pasitaikė situacijų, k iš vis neįvyko?

Ypatingai retai, bet taip, vieną kartą vairuotojas tiesiog nusprendė, kad jis per daug pavargęs ir nuvažiavo atostogauoti į savo kaimą Lenkijoje. Tai buvo absoliučiai nepriimtina, ir mes turėjome skubiai rasti kitą mašiną. Dėl to klientas gavo daiktus tik po savaitės. Tokių dalykų negali numatyti net didžiausios kompanijos, nors stengiamės viską kontroliuoti.

Kaip elgėtės su dideliais spūstimai prie pat sienos?

Spūstys prie sienos, ypač netoli Kalvarijos ar Lazdijų, buvo košmaras. Kartais stovėdavome penkias valandas, o tai nulemdavo visą grafiką. Jei planavome išvežti daiktus antradienį, tai Vokietijoje mes būdavome tik ketvirtadienį. Tai labai pablogino viso to praeitų metų operatyvumo perkraustymo paslaugose į Vokietiją įvaizdį, nes žmonės tikėjosi greičio.

Ar buvo problemų su tuo vokišku Maut mokesčiu?

Maut... Visada būna problemų su Maut, jei nebuvai tikras, ar kažką nepraleidai. Turėjome vieną atvejį, kai mūsų mašina buvo sustabdyta ir tikrinta valandas. Vairuotojas buvo užmiršęs uždaryti vieną vėžą ant ašies, tai teko mokėti baudą. Tokios smulkmenos valandas valandų stabdo procesą.

O kaip su sniegu žiemą? Vokietijoje kažkas pasikeitė?

Žiema Vokietijoje, ypač pietuose, netoli Bavarijos, buvo gila. Vieną kartą mūsų sunkvežimis užstrigo ant kalno netoli Niurnbergo ir teko laukti pagalbos. Klientas skambino, klausinėjo, kur jo daiktai, o mes tik žiūrėjome į žemėlapį ir galvojome, kada tas traktoriaus priekaba atvyks. Operatyvumas tada krito iki nulio.

Ar dažnai nutikdavo, kad vairuotojas pasiklysta?

Nors dabar visi turi GPS, bet seni vairuotojai pasitiki savo intuicija, kuri kartais juoda. Vienas mūsų važiavo link Štutgarto, bet nukrypo į kaimą ieškoti degalinių, kuriose nebuvo jau nuo 2010 metų. Praradome apie keturias valandas. Gaila, bet tokia yra gyvenimo tiesa.

Kas nutiko su tuo reisu, kurį pradedinėjote gegužę?

Ach, tas reisas... Tai buvo chaosas. Turėjome tris mašinas važiuotijančias į Hamburgą, viena sugedo ties Varšuva (techninė gedimas), kita užstrigo dokumentuose. Kiekviena minute buvo skubi. Atsimenu, kad telefonas ne tilbo skambučių. Perkraustymas į Vokietiją tada atrodė kaip neišsprendžiama užduotis.

Ar Vokietijos policija dažnai stabdydavo?

Per dažnai. Jie yra labai griežti dėl poilsio laiko. Vieną kartą mūsų vairuotoją stabdė netoli Hanoverio, nes tachografas rodė, kad jis vairavo 15 minutes ilgiau negu leidžiama. Bauda didelė, o daiktai stovėjo. Tai tiesioginiai veiksniai, kurie mažina praeitų metų operatyvumo perkraustymo paslaugose į Vokietiją rodiklius.

Ką daryti, jei kelyje užfiksuojama avarija?

Avarijos – tai blogiausia. Buvo atvejis, kai mūsų mašina buvo užgriozta kitam lengvajam automobiliui. Niekas nenukentėjo, bet krovinių pervežimas sustojo. Teko iškrauti viską į kitą sunkvežimį tiesiog kelio šalia, sniege ar lietuje. Tai nėra greitas procesas.

Ar buvo problemų su tuo praeitų metų operatyvumas perkraustymo paslaugose į Vokietiją dėl savaitgalių?

Vokietijoje daug kur draudžiama važiuoti sekmadieniais ir švenčių dienomis. Jei praleidi šią akimirką, sėdi iki pirmadienio ryto. Mums taip ir nutiko kartą – vairuotojas atvyko į miestą šeštadienį vakare ir negalėjo iškrauti. Klientas buvo labai nustebęs, kodėl mes statome prie jo namų ir nieko nedarome.

Pinigai ir dokumentai – vargšas klientų galvos skausmas

Kainos tikrai taip pakilo?

Deja, taip. Degalai, dirbo jėga, viskas brango. Per praėjusius metus kaina už kubą ar kilometrą padidėjo gal kažkiek (tikslią skaičiuoti beprasmiška, kas kitą savaitę keičiasi). Negalime dirbti nuostolių, todėl teko kelti kainas. Tai buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl keitėsi praeitų metų operatyvumas perkraustymo paslaugose į Vokietiją – dažniau negavome užsakymų dėl kainos.

Ar įeina į kainą pakavimo medžiagos?

Paprastai įeina, bet tik standartinės. Jei jums reikia specialių dėžių vynui ar pianinui, tai tai papildomai. Vienas klientas norėjo, kad supakuotume jo visą 200 vnt. ledo lėkščių kolekciją – tai neįeina į standartą. Reikia visada aptarti iš anksto, kad nėrėtų nesusipratimų galą.

Kas daro su Ex-1 dokumentais?

Ex-1 dokumentai yra būtini, jei išvykstate iš Lietuvos, bet tai ne visada taip paprasta. Mums buvo atvejis, kai muitinė neleido išvykti trims dienoms, nes dokumente buvo padaryta klaida vieno skaitmens dešimtajam skaičiui. Žmonės nemano, kiek smulkmenų turi būti idealiai.

Ar galima atsiskaityti kortele Vokietijoje?

Sunku rasti vairuotoją, kuris priimtų "Apple Pay" ar kita kortelę už iškrovimą. Dažniausiai reikia grynųjų arba pavedimu iš anksto. Vieną kartą klientas neturėjo pinigų grynaisiais, o vairuotojas – terminalo. Buvome tiesioginiame pasyje prie Hamburgo.

Kaip susitarta dėl depozito?

Depozitas būtinas, kad užtikrintum, kad mums nieko neatsitrauks. Yra buvę, kai klientas po perkraustymo sako: "aš nemoku". Ir ką tada daryti? Todėl imame depozitą. Praeitais metais buvo pora tokių nep malonių situacijų Berlyne.

Ar kainuoja papildomai nešimą aukštyn be lifto?

Žinoma, jei nėra lifto, o butas penktame aukšte, tai tai papildomas darbas. Vienas klientas Vilniuje sakė, kad liftas veikia, o atvykęs į Vokietiją (jis perkraustinėjosi iš Vokietijos atgal) pasirodė, kad liftas remontuojamas jau mėnesį. Teko nešti per laiptus.

Ar įmanoma gauti nuolaidą, jei važiuoju šiuo pačiu keliu?

Jei tą patį kelią? Galbūt, jei turime tuščią mašiną grįžtant. Bet tokių atvejų mažai, nes dažniausiai užsakymai yra vienkryptiniai. Negalėjau garantuoti nuolaidos vienam klientui netoli Miuncheno, nes logistiškai tai neapsimokėjo.

Kas nutinka, jei klientas atšaukia užsakymą paskutinę minute?

Tada prarandame laiką ir galimą uždarbį. Jei atšaukiate dieną prieš važiavimą, teks imti baudą, nes jau pasamdyti vairuotojai ir paruošta mašina. Tai tiesiog verslo taisyklės, kurios nėra nuoširdžios, bet būtinos.

Ar pinigai grąžinami, jei padarome klaidą?

Jei mes sulaužome jūsų indą ar sumušame stalą, tai, žinoma, atsilyginame. Mes turime draudimą, bet procesas gali trukti. Vieną kartą teko mokėti iš savo kišenių, kad klientas būtų patenkintas ir neirašytų neigiamų atsiliepimų.

Kaip tai vyko iš vidaus? Vairuotojai ir dėžės

Ar vairuotojai moka vokiškai?

Ne visi. Dauguma moka rusiškai, angliškai, truputį vokiškai pavienių žodžių (hier, dort, nein). Kartais tai sukelia problemų su vietine policija ar klientais, kurie nekalba nei lietuviškai, nei anglų kalba. Bet susiderame su rankomis ir kojomis.

Kaip įvertintumėte vairuotojų darbo etiką praėjusiais metais?

Varijavo. Kai kurie dirbo kaip liūtai, kai kurie... na, tiesiog norėjo greitai pabaigti ir nueiti miegoti. Buvo atvejų, kai dėžės buvo metamos, neįkraunamos atsargiai. Tai labai pablogino mūsų pasitikėjimą, kai kalbame apie praeitų metų operatyvumo perkraustymo paslaugose į Vokietiją kokybę.

Ar naudojate savo vairuotojus ar samdomus?

Dabar daugiau samdomių, nes savų išlaikyti brangu. Samdomi vairuotojai kartais nežino mūsų standartų. Vienas samdomas vairuotojas atvyko be įrankių, tad teka įsigyti viską vietoje. Tai neefektyvu.

Kas su dėžių kokybe?

Dėžės dažnai nukenčia. Jei jos nenaudojamos kelis kartus, jos suyra. Stengiamės duoti geras, bet kartais tenka naudoti tai, kas yra. Klientas dažnai pyksta, kad dėžė purva, o ji tiesiog buvo naudojama prieš tai pervežant statybines atliekas.

Ar dažnai įvyksta, kad kažką prarandate?

Prarandame retai, bet įvyksta. Pavyzdžiui, vieną kartą dings vienas maišas su drabužiais, atsiskyrė nuo pagrindinio krovinio. Vėliau jis buvo rastas sandėlyje Frankfurte, bet buvo jau per vėlu. Žinia, klientui atsiuntėme, bet stresas liko.

Kaip organizuojate poilsį vairuotojams?

Jie turi važiuoti pagal tachografą. Negalima juos spausti, nes tai nelegalu ir pavojinga. Kartą bandžiau kalbėti, kad važiuotų greičiau, bet vairuotojai sutveria: "jei sėdėsiu – bauda". Tai praeitų metų operatyvumas perkraustymo paslaugose į Vokietiją priklauso ir nuo to, kaip gerai miega vairuotojai.

Ar padedate su iškraunimu ar tik pristatote?

Tai priklauso nuo pasirinkto plano. Jei tik "pristatymo iki durų", tai vairuotojas padės tik nuleisti nuo mašinos. Jei reikia įnešti į butą, tai turi būti parašyta dokumentuose. Buvo nesutarimų, kai klientai tikėjosi, kad vairuotojų komanda viską susitvarkys, o jie tiesiog du vyrai su mašina.

O kaip su dideliais daiktais, pienu ar klaviru?

Dideli daiktai reikalauja technikos. Jei nepranešate apie pianiną iš anksto, mes atvykstame su paprasta mašina ir neįmanoma nieko daryti. Tai buvo keletas tokių keistų situacijų, kai reikėjo grįžti pagal techniką, kas padidino sąnaudas.

Ar buvo problemų su mašinų technine būkle?

Senos mašinos – tai nuodėmė. Viena mūsų mašina metais neveikė kondicionierius, vasarą Vokietijoje buvo karšta, o vairuotojai buvo išsigandę. Tai neįtakojo tiesiogiai krovinio, bet labai paveikė nuotaiką.

Vokietijos specifika, kuri mūsų nustebino

Ar miestuose sunku užeiti su sunkiasvore mašina?

Labai sunku. Miestai kaip Freiburgas ar senieji kvartalai turi labai siaurus gatves. Vieną kartą teko važiuoti pro tiltą, kurio aukštis buvo paženklintas 3.5m, o mūsų mašina 3.8m. Vairuotojas vos sustojo laiku. Štai tokios minutės sukelia pilką plauką.

Kaip su parkavimu mieste?

Parkavimas Vokietijoje yra brangus ir sudėtingas. Kartais teko už parkavimą mokėti daugiau negu už degalus. Klientai dažnai nesiruošia sumokėti už vairuotojo stovėjimo vietą, tas pinigai eina iš mūsų kišenės (ne, ne, mes juos pridedame prie sąskaitos, bet vis tiek yra diskusijų).

Ar yra kokių nors draudimų, apie kuriuos žmonės nežino?

Draudžiama važiuoti tam tikrais keliais (Environmental zones – Umweltzone). Jei mašina neturi tam tikros žalios kortelės, gausite baudą. Praeitais metais turėjome įvykį, kai mūsų mašina įvažiavo į zoną, kur negalima, ir foto fiksavimo sistema nufotografavo numerius.

Kaip elgiasi vokiečiai, kai mata užsieniečių mašiną?

Dauguma yra draugiški, bet yra ir tokių, kurie neduoda pravažiuoti, šypsosi. Vairuotojai pasakoja, kad vokiečių vairuotojai yra labai disciplinuoti ir kartais nepalieka vietos manevruoti. Tai sukelia įtampą.

O kaip su šiukšlių išvežimu? Ar reikia patiems rūpintis?

Jeigu pakuojame, tai šiukšles išvežame mes. Jeigu pakuojate patys, turite susirūpinti šiukšlėmis. Vienas klientas paliko visą pakavimo popierių ir polistireną gatvėje Miunchene, ir gynėjasi, kad tai mūsų pareiga. Vietinė komunalinė tarnyba išsiuntė sąskaitą mums.

Ar buvo keletą netikėtų vizitų iš vietinių tarnybų?

Taip, kartais ateina darbo inspekcija arba muitinė patikrinti, ar nelegaliai nevežame žmonių (tai ypač griežtai tikrinama). Tai stabdo darbą. Vieną kartą tikrinimas truko keturias valandas, kol patikrino visus dokumentus.

Kaip su laiku – jie gi labai tikslūs?

Vokiečiai yra tikslūs. Jei sakome 8:00 ryto, mes turime būti 8:00. Jei vėluojame 10 minučių, jau gauname pranešimus. Mums tai privertė labai griežtai sekti laiką, kas padidino stresą, pagerino praeitų metų operatyvumo perkraustymo paslaugose į Vokietiją rezultatus, bet išsekino vairuotojus.

Ar kažkas pasikeitė dėl krovininių traukinių?

Daugelis klausto apie traukinius, bet jie ne visada tinkami perkraustymui į duris. Traukiniais galima vežti tik iki stoties, o toliau reikia vežti mašina. Tai ne visada apsimoka dėl papildomų perkrovimų.

Ką galite pasakyti apie ateitį?

Ateitis neaiški. Kainos kils, reikalavims grieštės. Bet mes vis tiek vežsim, nes žmonės visada norės gyventi geriau ir kraustytis į Vokietiją.

Gal galite duoti patarimą tiems, kurie tik ruošiasi kraustytis?

Suplanuokite viską iš anksto. Neišlaisvinkite vairuotojo paskutinę minutę, jei nežinote, kur statysite dėžę. Dauguma problemų kyla ne iš kelių, o iš to, kad klientas nepasiruošęs. Geriau praleisti savaitgalį ruošiantis, negu stresuoti kelionės metu.

Išvada

Apibendrinant, praeitų metų operatyvumas perkraustymo paslaugose į Vokietiją buvo kaip amerikietiški kalneliai – buvo aukštumų ir labai gilių žemumų. Nepaisant visų tų biurokratinių kliūčių, vėlavimų ir techninių nesklandumų, mums pavyko įvežti tūkstančius dėžių ir padėti susikurti naują gyvenimą šalyje, kurioje tvarka yra dievas. Svarbiausia yra ne viską suplanuoti idealiai, o gebėti sparčiai reaguoti į tai, kai kažkas nepavyksta. Mes to mokėsime ir toliau, kad ir kokia būtų kaina arba oras ant autostrados.