Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Pirminiai žingsniai kraustantis į Vokietiją su mikroautobusu: kas tikrai nutinka kelyje
Sveiki, taigi nusprendėte judėti į Vokietiją. Gerai, bet čia ne kelionė į Druskininkus su šaltinukais. Dauguma klientų man skambina paskutine minute, kai viskas jau supakuota į maišus, o jie net nežino, ką daryti su technine apžiūra. Dirbu čia jau beveik dvidešimt penkerius metus, ir matau tas pačias klaidas – žmonės tikėjosi, kad bus kaip filme, o gauna realų biurokratinį siaubą. Pirminiai žingsniai kraustantis į Vokietiją su mikroautobusu yra svarbiausi nei tas pats važiavimas, nes jei praleisite dokumentus arba neperskaičiuosite svorio, vėliau teks mokėti baudas, kurios gali viršyti visą kraustymosi kainą. Sakyčiau, reikia pradėti nuo šaltos galvos, o ne nuo dėžių lipdymo, kad nesuvaldytumėte vairo pirmąją naktį.
Dokumentai ir biurokratinis miškas
Ar reikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo (95 kodas)?
Tai labai dažnas klausimas, ir čia daug kas susipainioja. Jei jūsų mikroautobuso masė yra tarp 2,8 ir 3,5 tonos, o jūs važiuojate verslo reikalais (net jei savus daiktus vežate), vokiečiai gali labai smarkiai užkabinti. Esu matęs situaciją, kai vairuotojas tikėjosi, kad B kategorijos užtenka, bet jis vežė prekes per sieną, ir jam teko eiti į teismus. Bet jei tai tik privatūs daiktai ir galite įrodyti, kad keičiate gyvenamąją vietą, dažniausiai praleidžia (nors ne visada). Geriau pasidaryti 95 kodą ir užmigti ramiau, tai nėra taip brangu.
Ką daryti su technine apžiūra, jei baigiasi po mėnesio?
Nevažiuokite ant ribos, vokiečiai mėgsta tokius dalykus tikrinti. Buvo atvejis, kai klientas važiavo su technine, galiojančia dar dvi dienas, ir jį sustabdė pasienyje dėl nuplėšto buferio. Techninė buvo gerai, bet automobilio būklė ne. Pirminiai žingsniai kraustantis į Vokietiją su mikroautobusu visada prasideda nuo automobilio patikros, o ne tik nuo dėžių skaičiavimo. Jei techninei liko mažai, eikite ir padarykite naują Lietuvoje, ten greičiau ir pigiau, nei aiškintis ant kelio A6 su ginkluotu pareigūnu.
Ar reikia TIR knygos arba T1 dokumento?
Jei jums tai tik vienkartinis kraustymasis ir nėra komercinis siuntos pervežimas, TIR jums nereikalingas, tai per daug sudėtinga ir brangu. T1 taip pat, jei daiktai yra naudoti ir asmeniniai. Tačiau reikia užpildyti deklaraciją, kad tai ne prekės. Viena sykį vairuotojas bandė įvežti "naudotas" baldus, kurie buvo visiškai nauji su etiketėmis, tai buvo problema. Būkite sąžiningi, nes muitinės sistemos dabar sujungtos, ir jei apgavysite čia, vėliau galite įkliuti Vokietijoje.
Kiek kainuoja viena diena vairuotojo darbo, jei samdau?
Čia labai įvairuoja, bet skaitykite nuo 150-200 eurų dienai be maitinimo ir nakvynės, jei imate iš „kirvų“. Jei imate normalią firmą, bus brangiau, bet jie duoda garantijas. Nemandagu kalbėti, bet pigiausiai pasiūlyti dažnai būna tie, kurie vėliau pradingsta su jūsų sofom. Žinau, kad kainos augo, ypač kai padidėjo degalai, todėl nebeviliokite už 50 eurų per dieną, toks vairuotojas jums tiesiog nuklys į kažkokį barą.
Ar galima vairuoti su B kategorija, jei mikroautobusas 9 vietų?
Taip, jei jis yra registruotas kaip 9 vietų (įskaitant vairuotoją) ir svoris neviršija 3,5 tonos. Čia būna triukšmo, kai žmonės perka 9 vietų „Mercedes“ Sprinter, kuris sveria 4 tonos tuščias, ir važiuoja su B kategorija. Tai nelegalu. Pirminiai žingsniai kraustantis į Vokietiją su mikroautobusu reikalauja tikslumo tiksliai sužiūrėti techniniame pasę svorį. Jei ten parašyta 3500 kg, gerai, jei daugiau – reikės C kategorijos, o tai jau kita lyga.
Kas daryti, jei neturiu „Green Card“?
Tuomet nedarykite nieko, nes nevažiuosite. Be „Green Card“ jūs net nepaleis nuo sienos Lietuvoje, o jei ir pavyktų, Vokietijoje sustabdys ir bauda bus didelė. Užsakykite jį savo draudiko bent kelias dienas prieš kelionę. Tai kainuoja keletą eurų, bet taupo nervus. Nebūkite kaip tas vienas klientas, kuris skambino iš Kauno ir klausė, ar galima įsigyti draudimą jau esant Vokietijoje... ne, negalima.
Ar reikia notarinio sutikimo, jei automobilis ne mano?
Jei automobilis priklauso jūsų žmonai, broliui ar firmai, būtinai reikia notarinio leidimo vairuoti ir ivežti jį užsienio. Be to, jei automobilio savininkas nėra su jumis, gali kilti įtarimų dėl vagystės. Vokietijos policija yra labai griežta dėl to. Geriau turėkite popierių, kuris aiškiai pasako, kad jūs turite teisę šiuo metu naudotis šiuo transportu.
Ar svarbu vairuotojo pažymėjimo galiojimas?
Žinoma, jis negali būti pasenęs. Taip pat patikrinkite, ar jame nėra pastabų. Vieną kartą matymas, kad vairuotojas turėjo pažymėjimą, bet jo galiojimas pasibaigė prieš savaitę. Jis net nepastebėjo. Tai smulkmena, bet pasienyje sukuria didelius nesklandumų. Pirminiai žingsniai kraustantis į Vokietiją su mikroautobusu – tai tokios smulkmenos kaip šios.
Ką daryti su CMR sąskaita, jei nepervežu prekių?
Jūsų atveju tai nėra būtina, jei tai tik asmeniniai daiktai, bet jei norite apsidrausti, galite užpildyti CMR kaip „namų turtas“. Tai padės, jei kas nors dingsta kelyje. Be to, kai kuriems vairuotojams tai suteikia didesnį pasitikėjimą, kad jie veža kažką „oficialaus“. Bet legaliai, be komercinio kontrakto, galite ir be to.
Ar reikia mokėti PVM pervežimui?
Jei samdate pervežėją firmą, taip, jums išrašys sąskaitą faktūrą su PVM. Jei vežate patys, tai jūsų rūpestis. Vokietijoje jei registruojatės gyventi, vėliau galite susidurti su klausimais, iš kur pasijungėte turtą, bet jei viskas naudota – mokesčių neturėtų būti.
Kelionės organizavimas ir maršrutas
Kur geriau važiuoti – per Lenkiją ar per Kaliningradą?
Per Lenkiją, be jokios abejonės. Kaliningradas reiškia papildomus pasienio kontrolės punktus, vizus (jei reikia), ir ten visada yra didelės eilės. Nors per Lenkiją keliai kartais būna prasti (ypač po šaltų žiemos), bet tai vis tiek greičiau ir mažiau nervų. Pirminiai žingsniai kraustantis į Vokietiją su mikroautobusu turėtų apimti ir maršruto planavimą, o ne tik paspausti „navigate“.
Ar verta pirkti vinjetes iš anksto?
Taip, nereikia švaistyti laiko degalinėse. Vokietijoje nėra bendros vinietės (kaip Austrijoje), ten mokama už emisijas miestuose ir už kai kuriuos ruožus, bet Lenkijoje ir Čekijoje vinietės būtinos. Nusipirkite jas internetu, tai užtrunka penkias minutes. Būna nemalonu, kai sustojote ant pasienio, o telefonas neveikia, ir negalite nusipirkti vinietės.
Ką daryti, jei užstrigsu eilėje prieš pasienį?
Turbūkite vandens ir užkandžių. Eilės gali būti ilgos, ypač švenčių metu. Taip pat patikrinkite, ar veikia navigatorius, kad galėtumėte sužinoti, ar nėra alternatyvų kelių. Kartais eilės lengviau praleisti, jei važiuojate naktį, bet naktį važiuoti pavargęs – dar blogiau. Aš asmeniškai stengiuosi važiuoti ryte, kai pasienio darbuotojai dar nespėja pavargti.
Ar galima važiuoti bet kuriuo keliu Vokietijoje?
Dauguma kelių laisvi, bet yra apribojimų sunkvežimiams ir mikroautobusams, kurių svoris viršija 2,8 ar 3,5 tonos. Žinokite savo svorį. Kartais nuklystate į miestelio centrą, kur yra draudimas važiuoti tokioms mašinoms, ir radarys jus užfiksuoja. Baudos ten ne iš mažųjų.
Ar saugu važiuoti naktį?
Fiziškai – ne, jei esate pavargęs. Vokietijoje naktį keliai tušti, ir dažnai važinėja „vėžiai“ (greitieji vairuotojai). Jei nesate įpratę važiuoti greitai, geriau pristokite. Pirminiai žingsniai kraustantis į Vokietiją su mikroautobusu nereikalauja jums būti lenktynininku. Saugumas svarbiau nei priešakyti valanda.
Kur geriausia ilsėtis?
Stokite ant oficialių poilsio aikštelių (Rasthof). Ten yra kavos, tualetų ir saugu. Nebandykite statyti prie kelio nusileidimo takelių – tai nelegalu ir pavojinga. Viena sykį mačiau, kaip žmonės statė mikroautobusą tiesiai po tiltu, kad nenusipirktų vietos stovėjimui, ir juos suvarė policija.
Ar reikia navigatoriaus su sunkvežimių keliais?
Būtina. Paprastas „Google Maps“ ar „Waze“ gali nuvesti pro miesto centrą, kur jūsų aukštis ar plotis netilps. Sunkvežimių navigatorius išvengs žemų tiltų ir siaurų gatvių. Niekada nežinokite, kur nuklys be jo.
Kaip elgtis su degalais?
Vokietijoje degalai brangesni nei Lietuvoje, bet pigesni nei kai kuriose kitose šalyse. Užpildykite baką prieš pat sieną Lenkijoje, ten dažniausiai pigiau. Taip pat turėkite grynųjų, nes kai kurios degalinės nepriima mūsų kortelių ar turi didelius komisinius.
Vokietijos specifika ir taisyklės
Ar reikia mokėti už važiavimą miestuose (Umweltzone)?
Taip, daugumoje dideliųjų miestų yra ekologinės zonos. Jūsų mikroautobuse turi būti speciali žalia (arba geltona/raudona) lipdukas ant priekinio stiklo. Be jo į centrą neįvažiuosite, arba gausite baudą. Šią lipduką galima nusipirkti internetu arba TÜV punktuose. Nebandykite važiuoti be jo, fotoaparatai visur.
Kas daryti, jei sustabdys policija?
Nerimaukite, būkite draugiškas. Rankas ant vairo, išjunkite variklį. Pasiūlykite dokumentus (vairuotojo pažymėjimą, techninę, pasą). Jei kalbate angliškai ar vokiškai – puiku, jei ne – gestais susitarsite. Vokietijos policija paprastai labai profesionali, jei jūs nesukėlėt incidento. Pirminiai žingsniai kraustantis į Vokietiją su mikroautobusu gali baigtis darbo pradžia, jei elgsitės agresyviai.
Ar galiu statyti mikroautobusą bet kur prie namų?
Tai priklauso nuo miesto taisyklių. Daugelyje vietų negalima statyti sunkesnių transporto priemonių gyvenamuosiuose rajonuose ilgam laikui be leidimo. Gali būti, kad kaimynai skambins policiją. Pasižiūrėkite, ar yra mėlyna zona (parkavimo leidimas reikalingas) ar raudona.
Ką daryti, jei padangą praplyšo?
Vokietijoje daug „Pannenhilfe“ paslaugų, bet tai kainuoja. Jei turite serviso paslaugą draudime, skambinkite jiems. Jei ne, pabandykite pats pakeisti, jei turite atsarginę. Nustatykite trikampį toli, maždaug 100 metrų, kitaip gausite baudą už saugumo priemonių nebuvimą.
Ar griežtai tikrinamas greitis?
Labai griežtai. Vokietijoje yra vietų be greičio apribojimo (Autobahn), bet ten dažnai yra rekomenduojamas greitis 130 km/h, ir jei įsirėžsite į avariją važiuodami greičiau, kaltė bus jūsų. O miestuose ir keliuose su ribojimais – radariai visur. Baudos siunčiamos paštu į Lietuvą.
Ar leidžiama vairuoti su ausinėmis?
Oficialiai ne, jei jie trukdo girdėti aplinkinius garsus. Jei policijos pastebės, kad nesigateinate, galiu baudą. Geriau naudokite automobilio garsiakalbius arba „hands-free“ sistemą.
Kaip elgtis su šiukšlėmis?
Nemėtykite šiukšlių pro langą! Vokietijoje tai yra labai blogai vertinama. Rūšiuokite šiukšles, jei metate į konteinerius. Paprastai ant degalinių galima nemokamai išmesti smulkių šiukšlių. Aš visada sakau – vežkite maišą savo šiukšlių su savimi, išmeskite pas save, kad būtų švaru.
Ką daryti, jei prarandu raktus nuo mikroautobuso?
Tai košmaras. Jei neturite atsarginio, teks skambinti locksmith iš Lietuvos arba ieškoti vietinio, o tai kainuos šimtus eurų. Padarykite papildomą raktų komplektą ir duokite kieno nors iš kompanijos, kuris važiuoja su jumis (jei toks yra).
Ar sunku rasti adresą Vokietijoje?
Naviatoriai dabar geri, bet Vokietijos kaimai gali būti paini. Namų numeriai nebūna eilės tvarka, kaip mums – jie žymi, kuriam pastatui priklauso. Geriau iš anksto susisiekti su gaunuotoju ir paprašyti išsiųst „droš“ (pinigus už pristatymą) arba tiesiog laukti, kol jūsų atsiųs.
Krovinių saugumas ir organizavimas
Kaip užfiksuoti, ką vežu, kad dingtų?
Nu fotografuokite viską prieš kraunant. Padarykite nuotraukas dėžių išorės, kad matytųsi, kas jose parašyta. Jei kas nors sulūžta ar dingsta, turėsite įrodymų. Pirminiai žingsniai kraustantis į Vokietiją su mikroautobusu yra susiję ir su tuo, kad jums nieko nepasigrobų. Užrakinkite galines duris gera spyna.
Ar reikia virvėms dėžėms pririšti?
Būtinai. Nors dėžės stovi ant grindų, staigus stabdymas gali jas numesti vieną ant kitos. Naudojite įtvaras arba virves. Viena sykį važiavome ir viena dėžė su indais nukrito tiesiog ant kelio, nes vairuotojas staiga sustojo prieš šunį. Visai indai sudužo.
Ką daryti su brangiaisiais daiktais?
Juos vežkite su savimi kabinete, jei telpa. Dokumentus, pinigus, brangiausius elektronikos daiktus nedėkite į bagažinę. Jei mikroautobusą išpriekalaus, kas nutinka dažnai, jums liks tik tai, kas kabinete.
Ar galiu vežti maisto produktų?
Galite, bet yra apribojimų. Mėsos, pieno produktų, vaisių iš trečiųjų šalių (o Lietura yra trečioji šalė ES akimis, nors ir ES narė... čia yra keista, bet taisyklės egzistuoja dėl ligų) negalima vežti be specialių veterinarinių dokumentų, jei tai didelis kiekis. Sau keletą dešrelių – gerai, o pusė kiaulės – ne.
Kaip išvengti drėgmės dėžėse?
Naudokite dėžes, kurios nebus stovėti ant betono, jei lietus. Uždarykite mikroautobuso vėdinimo angas, jei lyja. Vokietija drėgna, ir jei dėžės sušlapę, baldai gali pajuosti.
Ar verta samdyti krovėjus Vokietijoje?
Jeigu neturi draugų ar giminaičių, kurie padėtų – taip. Lietuviškai kalbančių krovėjų ten yra daug. Jie žino, kaip neperbraižyti grindų (o vokiečiai už tai labai pyksta). Kaina nėra didelė, palyginti su nusibraižytomis parketėmis.
Ką daryti, jei pervežu baldus, kurie nesilenda į liftą?
Tai jūsų problema. Reikės nešti laiptais. Pasirūpinkite, kad turėtumėte nešimo juostas ir pirštines. Vokietijos namuose dažnai siauri laiptai, tad išmatuokite viską iš anksto, prieš vežant.
Ar reikia specialios įrangos pianinui pervežti?
Taip, pianinas arba kėdės tai ne dėžė su drabužiais. Reikia kėdžių vežimo juostos, o pianinui – grotuvo. Nepabandykite jį tempti ant grindų, sugadinsite ir grojamąjį mechanizmą, ir grindis.
Kaip uždaryti mikroautobusą, kad niekas neįsibrautų?
Turėkite gerą signalizaciją. Jei statote naktį mieste, raskite apšviestą stovėjimą su vaizdo kameromis. Naktiniai „lapių“ (vagys) Vokietijoje taip pat egzistuoja, ypač prie didelių sankryžų.
Pabaigos ir apibendrinimas
Ką daryti atvykus į vietą?
Pirma, iškrauti. Antra, paskambinti savininkui, kad viskas tvarkoje. Trečia, atsipalaiduoti. Kraustymasis yra stresantis, o kai jau atvykstate, reikia parodyti, kad esate patikimas žmogus.
Ar reikia grįžti tuščiu?
Dažniausiai taip. Grįžtant nėra taip sunku, bet žiūrėkite, kad netaptumėt „kabės“ – tai kai jums moka pinigus už tai, kad paimtum ką nors atgal į Lietuvą. Jei norite užsidirbti – galima, bet tik su patikimais žmonėmis.
Kaip susitvarkyti su nuovargiu?
Gerkite kavą, bet ne per daug. Geriau sustoti ir pailsėti valandą, nei važiuoti sujungęs akis. Svarbiausia – atvykti gyvas.
Ar verta viską daryti patys?
Jei turite laiko ir patirties – taip. Jei norite ramybės – geriau pasamdyti profesionalų. Bet dabar jau žinote, kaip tai vyksta iš vidaus.
Galutinis patarimas.
Nebūkite triūžiai. Vokietija mėgsta tvarką, tad jei viską padarysite tvarkingai, dokumentus paruošite ir važiuosite saugiai, viskas gerai sueis. Sėkmės kelyje!
Išvada
Na, tiek apie tai. Kaip matote, pirminiai žingsniai kraustantis į Vokietiją su mikroautobusu nereikalauja aukštojo mokslo, o tik tiesiog proto ir atidumo. Dauguma problemų kyla ne iš blogų kelių, o iš to, kad žmonės pasiryžta paskutinę sekundę. Jei pasiruošite dokumentus, pasiskaičiuosite svorį ir susirgsite gera navigacijos programa, kelionė bus beveik maloni. Sėkmės ir saugių ratai Vokietijos autostradose, ten tikrai yra kur važiuoti, jei tik žinai, ką daryti.