Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Pigios daiktų transportavimo paslaugos iš Vokietijos į Lietuvą
Klausyk, per tuos dvidešimt metų logistikoje mačiau visko – nuo pamestų siuntų viduryje Vokietijos greitkelio iki visiškai neadekvačių klientų lūkesčių, kurie tikisi, kad už penkis eurus jiems atvešime pianiną. Dažnai žmonės ieško būdų, kaip sutaupyti, ir tai visiškai suprantama, tačiau pigios daiktų transportavimo paslaugos iš Vokietijos į Lietuvą nėra toks paprastas reikalas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Čia reikia suprasti, kad už mažą kainą dažniausiai slepiasi arba ilgesnis laukimo laikas, arba rizika, kad tavo daiktai bus kraunami kartu su kažkieno kito neaiškiais kroviniais. Aš čia tam, kad papasakočiau, kaip viskas vyksta iš tikrųjų, be jokių pagražinimų.
Planavimas ir logistikos užkulisiai
Kaip rasti patikimą vežėją, kuris nenuplėš devynių kailių?
Rasti gerą vežėją yra tarsi loterija, jei nežinai, kur žiūrėti. Dažniausiai žmonės puola į „Facebook“ grupes, kur vadybininkų pažadai skamba saldžiai, bet realybėje viskas subyra. Mano patirtis rodo, kad geriausia ieškoti per rekomendacijas arba per tuos, kurie turi savo transportą, o ne tik perpardavinėja paslaugas. Kai skambini vežėjui, klausk ne tik kainos, bet ir apie draudimą – CMR draudimas yra privalomas, bet ar jie tikrai jį turi? Kartą vienas klientas bandė sutaupyti, tai jo daiktai atvažiavo sudrėkę, nes fura buvo kiaura. Visada prašyk konkretaus maršruto ir paklausinėk, ar jie patys veža, ar permeta kitam vairuotojui.
Ar tikrai įmanoma iš Vokietijos į Lietuvą atvežti daiktus pigiai?
Na, sąvoka „pigu“ yra labai reliatyvi. Jei nori, kad tavo daiktai būtų atvežti per 24 valandas, tai kainuos brangiai, nes vairuotojas turės lėkti be sustojimo. Pigios daiktų transportavimo paslaugos iš Vokietijos į Lietuvą dažniausiai reiškia, kad tavo krovinys bus „surinktinis“. Tai reiškia, kad mikroautobusas važiuos per kelis Vokietijos miestus, rinks daiktus iš skirtingų žmonių, kol užsipildys. Tai užtrunka. Kartais tai gali užtrukti ir savaitę (na gerai, realiai kartais ir dešimt dienų, jei vairuotojas užstringa muitinėje ar kelyje). Svarbiausia – nesitikėk stebuklų už centus, nes kuras ir vairuotojo laikas kainuoja realius pinigus.
Ką daryti, jei daiktai vėluoja, o vairuotojas nekelia ragelio?
Tai yra klasika. Vairuotojai dažnai būna „ant ribos“ dėl darbo valandų, todėl jie tiesiog fiziškai negali atsiliepti. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas skambino man kas valandą, nes vairuotojas dingo. Pasirodo, tiesiog išsikrovė telefonas ir jis miegojo kažkur pakelės aikštelėje prie Berlyno. Jei vežėjas nekelia ragelio, nepanikuok iškart. Palauk bent pusdienį. Jei situacija nesikeičia, tada jau reikia spausti įmonės vadybininką. Visada turėk raštišką susitarimą, kur būtų nurodytas bent apytikslis pristatymo laikas, kad turėtum kuo remtis, jei kils ginčas dėl vėlavimo.
Ar saugu siųsti trapius daiktus per pigius vežėjus?
Čia aš būčiau labai atsargus. Jei siunti kažką trapaus, pavyzdžiui, senovinį veidrodį ar porcelianą, pigios daiktų transportavimo paslaugos iš Vokietijos į Lietuvą gali tapti košmaru. Mikroautobusuose daiktai dažnai kraunami vienas ant kito, kad būtų išnaudotas kiekvienas kubinis centimetras. Jei pats gerai nesupakuosi, niekas už tave to nepadarys. Aš visada sakau klientams: jei daiktas brangus, pakuok jį taip, lyg jis turėtų iškristi iš trečio aukšto. Naudok burbulinę plėvelę, kartoną ir medines dėžes. Jei tau gaila pinigų pakavimui, geriau išvis nesiųsk, nes vairuotojas tikrai nebus tas, kuris saugos tavo stiklus.
Ar reikia mokėti avansą už pervežimą?
Dauguma vežėjų prašo avanso, ypač jei krovinys didelis arba maršrutas nestandartinis. Tai normalu, nes jiems reikia padengti kuro sąnaudas. Tačiau būk budrus – jei prašo viso avanso iš anksto, tai jau raudona vėliava. Aš savo praktikoje visada rekomenduoju mokėti ne daugiau kaip 20-30 procentų, o likusią dalį – gavus daiktus. Jei vežėjas reikalauja visos sumos iš anksto, pasidomėk įmonės rekvizitais. Ar jie turi „Sodros“ skolas? Ar įmonė veikia ilgiau nei metus? Jei matai, kad įmonė įkurta prieš mėnesį, geriau nerizikuok savo pinigais ir daiktais.
Kaip tiksliai apskaičiuoti krovinio tūrį?
Tai dažniausia klaida. Žmonės sako „turiu kelias dėžes“, o atvažiavus paaiškėja, kad ten pusė svetainės baldų. Pigios daiktų transportavimo paslaugos iš Vokietijos į Lietuvą skaičiuojamos pagal tūrį (kubinius metrus) arba svorį. Išsimatuok viską centimetrais: ilgis x plotis x aukštis. Tada viską sudaugink ir padalink iš milijono. Tai bus tavo kubatūra. Jei nežinai, kaip tai padaryti, tiesiog nufotografuok viską ir nusiųsk vadybininkui. Tik nebandyk „apgauti“ vadybininko, nes kai vairuotojas atvažiuos ir pamatys, kad daiktų dvigubai daugiau, jis tiesiog atsisakys juos paimti arba paprašys dvigubos kainos vietoje.
Ar galima vežti buitinę techniką?
Galima, bet su sąlyga. Šaldytuvai, skalbimo mašinos – tai sunkus krovinys. Jei nori pigiai, turėsi pats padėti vairuotojui įkrauti ir iškrauti. Vairuotojai nėra krovikai, jie yra vairuotojai. Jei tikiesi, kad jis vienas užneš tavo skalbimo mašiną į penktą aukštą be lifto, tai labai klysti. Be to, šaldytuvus reikia vežti stačius, o ne paguldytus, nes išbėgs freonas. Jei vežėjas sako, kad „galima paguldyti“, bėk nuo tokio vežėjo kuo toliau. Tai rodo, kad jis visiškai neišmano savo darbo ir sugadins tavo techniką dar nepasiekus Lietuvos.
Ką daryti, jei muitinėje užlaiko krovinį?
Nors Vokietija ir Lietuva yra ES, kartais pasitaiko patikrinimų, ypač jei vežamas didelis kiekis naujų prekių. Jei veži asmeninius daiktus, problemų neturėtų būti. Tačiau jei veži prekes su sąskaitomis, visada turėk visus dokumentus po ranka. Jei muitinė sustabdo, tai gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Tai yra viena iš tų situacijų, kurios niekas negali kontroliuoti. Aš visada sakau klientams: jei veži kažką, kas turi būti pristatyta „vakar“, geriau išvis nepradėk. Logistikoje visada turi būti bent 2-3 dienų „atsarga“ nenumatytiems atvejams.
Ar verta drausti krovinį papildomai?
CMR draudimas dengia tik minimalią sumą už kilogramą, o ne tikrąją daikto vertę. Jei siunti kažką labai vertingo, pavyzdžiui, brangų kompiuterį ar antikvarinį daiktą, CMR draudimas tau nepadės, jei daiktas bus sugadintas. Aš visada rekomenduoju klientams pasidomėti papildomu draudimu. Tai kainuoja nedaug, bet ramina nervus. Kartą vienas klientas vežėsi brangią įrangą, ji sudužo, ir jis gavo tik grašius pagal CMR. Jei būtų apsidraudęs papildomai, būtų atgavęs visą vertę. Tai yra pamoka, kurią daugelis išmoksta per vėlai.
Kaip paruošti daiktus, kad jie užimtų mažiau vietos?
Tai yra menas. Išardyk viską, ką įmanoma išardyti. Stalai, lovos, spintos – viskas turi būti išrinkta iki lentų. Taip sutaupysi ne tik vietos, bet ir pinigų, nes mokėsi už mažesnį tūrį. Naudok vakuuminius maišus drabužiams – jie sumažina tūrį perpus. Jei turi daug knygų, dėk jas į mažas dėžes, nes didelės dėžės su knygomis tampa nepakeliamos ir dažnai plyšta. Kuo kompaktiškiau supakuosi, tuo pigiau kainuos paslauga. Tai paprasta matematika, kurią daugelis pamiršta, bandydami viską sugrūsti į dideles, nepatogias dėžes.
Ar vairuotojai tikrai „renka“ krovinius pakeliui?
Taip, tai yra pagrindinis būdas, kaip išlaikyti pigias kainas. Jei nori, kad fura važiuotų tik su tavo daiktais, tai kainuos tūkstančius. Pigios daiktų transportavimo paslaugos iš Vokietijos į Lietuvą veikia „surinkimo“ principu. Vairuotojas važiuoja per Vokietiją, surenka krovinius iš Miuncheno, Frankfurto, Berlyno ir tada važiuoja į Lietuvą. Tai reiškia, kad tavo daiktai gali praleisti furos krovinių skyriuje kelias dienas. Jei tau tai netinka, turi mokėti už „ekspresą“, bet tada kaina bus visai kita. Tai yra kompromisas tarp kainos ir laiko.
Ką daryti, jei vairuotojas reikalauja papildomų pinigų vietoje?
Tai yra labai nemaloni situacija, bet pasitaiko. Vairuotojas pamato, kad daiktų daugiau nei sutarta, ir sako: „arba moki papildomai, arba neimu“. Tai yra šantažas, bet dažnai klientas neturi kito pasirinkimo. Kad to išvengtum, visada tiksliai suderink tūrį prieš kelionę. Jei visgi taip nutiko, skambink vadybininkui. Jei vadybininkas palaiko vairuotoją, vadinasi, įmonė yra nepatikima. Aš visada stengiuosi iš anksto viską aptarti, kad tokių „siurprizų“ nebūtų. Jei jau atsidūrei tokioje situacijoje, geriau sumokėk, kad daiktai pasiektų tikslą, o tada jau aiškinkis su įmone.
Ar galima siųsti gyvūnus kartu su daiktais?
Niekada, girdite, niekada to nedarykite. Tai ne tik nelegalu, bet ir nežmoniška. Mikroautobusas nėra pritaikytas gyvūnams, ten nėra ventiliacijos, o vairuotojas negali užtikrinti tinkamų sąlygų. Jei kas nors siūlo tokią paslaugą, tai yra nusikaltėliai. Aš esu matęs visko, bet gyvūnų vežimas tarp baldų yra kažkas baisaus. Jei reikia pervežti augintinį, kreipkitės į specializuotas įmones, kurios turi licencijas ir tinkamą įrangą. Pigios daiktų transportavimo paslaugos iš Vokietijos į Lietuvą yra skirtos daiktams, o ne gyvoms būtybėms.
Kaip atskirti „fūristą“ nuo profesionalaus vežėjo?
Profesionalas visada turės CMR dokumentus, aiškią kainodarą ir bendraus mandagiai. „Fūristas“ (taip mes vadiname neatsakingus vairuotojus) dažnai bendrauja „ant durniaus“, vėluoja ir neturi jokių dokumentų. Jei matai, kad vairuotojas neturi net elementarios tvarkos savo mašinoje, tai jau signalas, kad ir su tavo daiktais bus elgiamasi neatsakingai. Aš visada rekomenduoju pasitikrinti įmonės atsiliepimus „Google“ ar specializuotuose forumuose. Jei matai daug skundų dėl vėlavimų ar sugadintų daiktų, geriau ieškok kito varianto, net jei kaina atrodo labai patraukli.
Ar galima siųsti skysčius ar pavojingus daiktus?
Ne, tai griežtai draudžiama. Jokie degalai, dažai ar kiti pavojingi skysčiai negali būti vežami mikroautobusais. Jei vairuotojas sutinka tai paimti, jis rizikuoja ne tik savo licencija, bet ir tavo daiktų saugumu. Kartą vienas klientas bandė paslėpti kanistrą su benzinu tarp drabužių. Jis išsiliejo ir sugadino visą krovinį. Vairuotojas turėjo problemų su policija, o klientas prarado visus savo daiktus. Niekada nebandykite apgaudinėti vežėjų dėl krovinių turinio, nes tai gali baigtis labai blogai.
Kaip geriausiai supakuoti drabužius?
Drabužiai yra lengvi, bet užima daug vietos. Kaip jau minėjau, vakuuminiai maišai yra geriausias draugas. Taip pat gali naudoti didelius plastikinius maišus, tik būk atsargus, kad jie neplyštų. Jei turi brangių kostiumų ar suknelių, naudok specialius dėklus. Niekada nesiųsk drabužių tiesiog „birių“, nes jie tikrai išsipurvins. Vairuotojai dažnai krauna daiktus ant grindų, kurios ne visada yra švarios. Jei nori, kad drabužiai atvažiuotų tvarkingi, įdėk juos į tvirtas dėžes arba bent jau į kelis sluoksnius plėvelės.
Ar galima sekti krovinį realiu laiku?
Dauguma mikroautobusų neturi GPS sekimo sistemų, kurias galėtų matyti klientas. Tai yra brangu ir dažnai nereikalinga. Tačiau geras vadybininkas visada žinos, kur yra vairuotojas. Jei tau svarbu žinoti, kur tavo daiktai, susitark su vadybininku dėl reguliarių atnaujinimų. Pavyzdžiui, „parašyk man, kai būsite Lenkijoje“. Tai yra visiškai normalus prašymas. Jei vadybininkas atsisako tai daryti, tai rodo, kad jie nelabai kontroliuoja savo vairuotojų. Tai yra vienas iš būdų patikrinti, ar įmonė yra rimta.
Ką daryti, jei daiktai atvažiavo sugadinti?
Tai yra blogiausias scenarijus. Pirmiausia, viską nufotografuok. Kiekvieną įbrėžimą, kiekvieną sudužusį kampą. Tada iškart informuok vairuotoją ir vadybininką. Jei pasirašai CMR dokumentą be pastabų, vėliau įrodyti, kad daiktai buvo sugadinti transportavimo metu, bus labai sunku. Visada įrašyk pastabą CMR dokumente: „krovinys pristatytas su pažeidimais“. Tai yra tavo pagrindinis įrodymas. Jei vairuotojas atsisako pasirašyti, kviesk policiją arba bent jau nufilmuok visą procesą. Tai skamba drastiškai, bet kartais tik taip galima išsireikalauti kompensaciją.
Ar pigiau siųsti per kurjerių tarnybas ar per privačius vežėjus?
Tai priklauso nuo krovinio dydžio. Jei siunti vieną dėžę, kurjerių tarnybos (kaip DPD ar DHL) yra pigiau ir patikimiau. Bet jei siunti baldus ar daug dėžių, privatūs vežėjai su mikroautobusais yra geresnis pasirinkimas. Kurjeriai turi labai griežtus išmatavimų apribojimus, o privatūs vežėjai yra lankstesni. Tačiau su privačiais vežėjais yra daugiau rizikos dėl saugumo. Aš visada rekomenduoju pasiskaičiuoti: jei tavo krovinys sveria daugiau nei 100 kg, privatūs vežėjai dažniausiai laimi kaina.
Ar galima derėtis dėl kainos?
Žinoma, kad galima. Logistikoje visada yra vietos deryboms. Jei turi didelį krovinį arba jei vežėjas turi laisvos vietos fūroje, jie dažnai nusileidžia. Tik nedaryk to „ant ribos“. Jei siūlai kainą, kuri yra mažesnė už kuro sąnaudas, niekas su tavimi nekalbės. Būk realistas. Jei matai, kad rinkos kaina yra 300 eurų, nesiūlyk 100. Pasiūlyk 250 ir galbūt sutarsite. Svarbiausia – būk mandagus. Vadybininkai irgi žmonės, ir su jais daug lengviau susitarti, jei bendrauji normaliai, o ne reikalauji.
Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja kelias dienas?
Tai yra labai dažna problema. Vairuotojai dažnai pervertina savo galimybes. Jei vėluoja dieną ar dvi, tai yra „normalu“ (na, sakykim, tai yra logistikos realybė). Bet jei vėluoja savaitę, tai jau yra nepagarba klientui. Tokiu atveju turi reikalauti nuolaidos arba bent jau paaiškinimo. Jei vėlavimas sukelia tau realių nuostolių, gali bandyti reikalauti kompensacijos, bet tai yra labai sunku įrodyti. Geriausia strategija – visada planuoti pristatymą bent savaite anksčiau, nei tau realiai reikia tų daiktų.
Ar galima vežti maisto produktus?
Ne, tai yra labai rizikinga. Mikroautobusuose temperatūra nėra kontroliuojama. Jei veši maistą, jis gali sugesti per kelias valandas. Be to, yra griežtos taisyklės dėl maisto produktų gabenimo. Jei nori siųsti lauktuvių, geriau rinkis greituosius siuntų pristatymo būdus, o ne „pigias daiktų transportavimo paslaugas iš Vokietijos į Lietuvą“. Tai nėra skirta maistui. Kartą viena klientė bandė siųsti mėsos gaminius, jie sugedo ir sugadino visą krovinį. Kvapas buvo toks, kad vairuotojas turėjo išmesti visą krovinį.
Kaip sužinoti, ar įmonė turi licenciją?
Kiekviena transporto įmonė privalo turėti licenciją krovinių vežimui. Tai gali pasitikrinti „Lietuvos transporto saugos administracijos“ puslapyje. Jei įmonės ten nėra, tai yra nelegali veikla. Tokiu atveju, jei kas nors nutiks, tu neturėsi jokių teisinių priemonių ginti savo teises. Aš visada rekomenduoju klientams pasitikrinti šiuos dalykus. Tai užtrunka penkias minutes, bet gali sutaupyti daug nervų ir pinigų. Jei įmonė slepia savo licencijos numerį, tai yra labai blogas ženklas.
Ar verta naudoti tarpininkus?
Tarpininkai (ekspeditoriai) gali būti naudingi, jei neturi laiko ieškoti vežėjų. Jie suras tau geriausią variantą, bet už tai paims komisinius. Jei nori pigiausių paslaugų, geriau ieškok tiesiogiai. Bet jei nori ramybės ir garantijų, tarpininkas gali būti geras pasirinkimas. Jie dažniausiai dirba su patikimais vežėjais ir prisiima atsakomybę už visą procesą. Tai yra klausimas, ką vertini labiau – pinigus ar savo laiką ir ramybę. Aš asmeniškai, jei siunčiu kažką brangaus, visada renkuosi patikimą tarpininką.
Kokia yra realiausia kaina už vieną kubinį metrą?
Tai labai priklauso nuo maršruto ir sezono. Vidutiniškai kaina svyruoja nuo 50 iki 100 eurų už kubinį metrą. Jei randi pigiau, būk atsargus. Jei randi brangiau, pasidomėk, kodėl. Tai yra labai apytiksliai skaičiai, nes viskas priklauso nuo atstumo. Pavyzdžiui, iš Berlyno į Vilnių bus pigiau nei iš Miuncheno į Klaipėdą. Visada prašyk kelių pasiūlymų ir palygink juos. Tik nežiūrėk tik į kainą – žiūrėk į tai, ką gauni už tuos pinigus.
Išvada
Logistika yra purvinas, sunkus ir dažnai nenuspėjamas darbas. Pigios daiktų transportavimo paslaugos iš Vokietijos į Lietuvą reikalauja kantrybės ir atidumo. Niekada nepasitikėk vien tik gražiais pažadais. Visada viską dokumentuok, pakuok daiktus taip, lyg jie turėtų atlaikyti karą, ir būk pasiruošęs nenumatytiems vėlavimams. Jei laikysiesi šių paprastų taisyklių, tavo patirtis bus daug geresnė. Svarbiausia – išlikti ramiam ir visada turėti planą B. Sėkmės transportuojant savo turtą!