Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Pigesnis daiktų transportavimas iš Vokietijos patikimai
Klausyk, per dvidešimt metų šitame „bardake“, kurį mes vadiname logistika, išmokau vieną paprastą tiesą: pigesnis daiktų transportavimas iš Vokietijos patikimai nėra utopija, bet tai reikalauja šalto proto. Žmonės dažnai puola prie pirmų pasitaikiusių skelbimų, kur žadami kalnai už centus, o paskui skambina man naktimis, kai jų krovinys kažkur „pakimba“ tarp Berlyno ir Varšuvos. Aš čia ne tam, kad parduočiau tau paslaugą, o tam, kad paaiškinčiau, kaip veikia šita virtuvė. Jei nori sutaupyti, turi suprasti, kur vadybininkai tave bando „išdurti“, o kur iš tikrųjų galima optimizuoti kaštus. Sėskis, papasakosiu, kaip viskas vyksta iš tikrųjų, be jokių pagražinimų ir „marketinginių“ nesąmonių.
Planavimas ir maršrutų optimizavimas
Kaip suplanuoti pigesnį daiktų transportavimą iš Vokietijos?
Planavimas yra pusė darbo, bet dauguma žmonių jį praleidžia, nes „skuba“. Mano praktikoje dažniausiai laimi tie, kurie kreipiasi bent prieš dvi savaites. Kai skambini man ir sakai, kad reikia „vakar“, kaina automatiškai šoka į viršų, nes aš turiu išmušti kitą užsakymą iš grafiko. Pigesnis daiktų transportavimas iš Vokietijos patikimai įmanomas tik tada, kai mes galime suderinti tavo krovinį su kitais, einančiais ta pačia kryptimi. Jei tavo daiktai gali palaukti kelias dienas, mes juos „įkišame“ į dalinį krovinį, ir kaina krenta drastiškai. Tai paprasta matematika, kurios vadybininkai dažnai nenori garsiai sakyti, nes jiems patogiau vežti tave vieną už pilną kainą.
Ar verta rinktis dideles logistikos kompanijas?
Didelės kompanijos turi savo pliusų, bet dažnai ten esi tik skaičius sistemoje. Kai viskas vyksta sklandžiai, puiku, bet kai atsiranda problema – tarkim, fura sugenda kažkur prie Magdeburgo – tu esi paliktas likimo valiai. Mano patirtis rodo, kad mažesni vežėjai, kurie patys vairuoja arba turi nedidelį parką, dažnai yra lankstesni. Jie labiau bijo prarasti reputaciją, todėl stengiasi labiau. Žinoma, yra rizika, kad jie neturi tokios draudimo apsaugos kaip milžinai, todėl visada pasitikrink CMR draudimą. Tai nėra „raketų mokslas“, tiesiog reikia šiek tiek pasidomėti, kas sėdi už vairo ir ar jie turi realią patirtį maršrute Vokietija–Lietuva.
Kaip išvengti paslėptų mokesčių pervežant daiktus?
Paslėpti mokesčiai yra vadybininkų „duona“. Visada klausk, ar kaina galutinė, ar įskaičiuotas kuro mokestis, kelių mokesčiai Vokietijoje (vadinamieji „Maut“) ir pakrovimo/iškrovimo darbai. Kartą turėjau klientą, kuriam pažadėjo „super“ kainą, o atvažiavus paaiškėjo, kad už užnešimą į antrą aukštą reikia mokėti papildomai, ir dar „už prastovą“, nes vairuotojas laukė 15 minučių. Tai yra visiškas absurdas. Visada reikalauk raštiško patvirtinimo, kur surašytos visos sąlygos. Jei vadybininkas pradeda „vynioti į vatą“, bėk nuo jo kuo toliau. Pigesnis daiktų transportavimas iš Vokietijos patikimai prasideda nuo skaidrumo, o ne nuo gražių pažadų telefonu.
Ar svarbu, kokiu transportu vežami mano daiktai?
Tai priklauso nuo to, ką veži. Jei tai baldai, tau reikia mikroautobuso su baldine būda, kur yra diržai tvirtinimui. Jei veži statybines medžiagas, tinka ir paprastas tentas. Žmonės dažnai klysta galvodami, kad „fura“ yra pigiau. Taip, už kubinį metrą gal ir pigiau, bet jei tavo krovinys mažas, tu mokėsi už visą vietą, kurios neišnaudosi. Mikroautobusai yra „auksinis viduriukas“ – jie greitesni, manevringesni ir dažnai gali privažiuoti tiesiai prie tavo namų durų. Tai sutaupo daug nervų ir laiko, ypač jei gyveni kur nors siauroje senamiesčio gatvelėje, kur didelė mašina tiesiog fiziškai negali įvažiuoti.
Ką daryti, jei krovinys vėluoja?
Vėlavimai logistikoje yra kasdienybė, kad ir kaip mes stengtumės jų išvengti. Vokietijos greitkeliuose „Stau“ (kamščiai) yra neišvengiami. Jei tau sako, kad atveš „tiksliai minutė į minutę“, meluoja. Visada palik bent 24 valandų „buferį“. Mano praktikoje buvo atvejis, kai vairuotojas įstrigo dėl avarijos prie Berlyno ir prastovėjo 10 valandų. Klientas kėlė skandalą, bet ką vairuotojas gali padaryti? Nieko. Svarbiausia yra komunikacija. Jei vežėjas tave informuoja apie vėlavimą, tai jau pusė bėdos. Blogiausia, kai telefonas išjungtas arba vadybininkas „nekelia“. Tai ženklas, kad kažkas negerai, ir reikia pradėti ieškoti alternatyvų arba bent jau ruoštis blogiausiam scenarijui.
Ar verta drausti daiktus papildomai?
CMR draudimas dengia tik minimalią sumą už kilogramą, o tai dažniausiai yra juokingai mažai. Jei veži brangius daiktus, pavyzdžiui, antikvarinius baldus ar techniką, papildomas draudimas yra būtinas. Tai kainuoja nedaug, palyginus su tuo, ką gali prarasti. Aš visada rekomenduoju klientams įsivertinti krovinio vertę. Jei tai „šlamštas“, kurio negaila, gal ir neverta, bet jei tai tavo gyvenimo turtas, nepagailėk tų kelių dešimčių eurų. Tai ramybė, kurią perki už nedidelius pinigus. Patikėk, kai pamatysi subraižytą spintą, būsi dėkingas sau, kad pasidarei tą draudimą, nes kitaip gausi tik grašius pagal CMR konvenciją.
Kaip tinkamai supakuoti daiktus?
Pakavimas yra didžiausia klaida, kurią daro žmonės. Jie galvoja, kad jei daiktas „furoje“, tai jis saugus. Nieko panašaus. Kelias yra duobėtas, mašina kratosi, o vairuotojai ne visada važiuoja kaip su kiaušiniais. Naudok burbulinę plėvelę, kartoną, kampų apsaugas. Jei veži stiklą, jis turi būti vertikalioje padėtyje. Kartą mačiau, kaip žmogus įdėjo televizorių be jokios apsaugos tarp kitų dėžių – rezultatas aiškus. Pigesnis daiktų transportavimas iš Vokietijos patikimai reikalauja, kad tu pats pasirūpintum savo daiktų saugumu. Jei supakuosi „bet kaip“, tai ir gausi „bet ką“. Investuok į kokybiškas dėžes, o ne rink jas iš konteinerių prie prekybos centro.
Ar verta derėtis dėl kainos?
Derėtis visada verta, bet daryk tai protingai. Jei spausi vežėją iki savikainos, jis tiesiog „numes“ tavo krovinį arba veš jį paskutinį, kai jau nebus kitų variantų. Geriau pasiūlyk lankstų grafiką – „galiu palaukti savaitę, jei kaina bus mažesnė“. Tai veikia stebuklingai. Vežėjai mėgsta užpildytas mašinas, todėl jei tavo krovinys padeda jiems užpildyti „skylę“, jie mielai nuleis kainą. Tik neperlenk lazdos. Jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Galbūt tavo daiktai bus perkraunami penkis kartus, o tai didina riziką juos sudaužyti.
Kaip atpažinti nepatikimą vežėją?
Pirmas požymis – neturi interneto svetainės arba ji atrodo kaip iš 90-ųjų. Antras – neturi fiksuoto adreso arba biuro. Trečias – reikalauja viso apmokėjimo iš anksto grynais be jokio kvito. Bėk nuo tokių. Patikimas vežėjas visada turi sutartį, sąskaitą faktūrą ir aiškią atsakomybę. Aš visada sakau: jei žmogus bijo palikti pėdsakus, jis kažką slepia. Taip pat pasitikrink atsiliepimus „Google“ ar „Facebook“. Tik žiūrėk ne tik į žvaigždutes, bet ir į tai, kaip jie reaguoja į neigiamus komentarus. Jei atsako agresyviai – tai raudona vėliava.
Ar svarbu, kurioje Vokietijos žemėje yra krovinys?
Taip, tai labai svarbu. Pietų Vokietija (Bavarija, Badenas-Viurtembergas) yra brangesnė, nes ten didesni kelių mokesčiai ir didesni atstumai iki Lietuvos. Šiaurės Vokietija (Hamburgas, Brėmenas) dažnai yra pigesnė, nes ten daugiau logistikos centrų ir didesnis srautas. Kai skaičiuoji kainą, visada atsižvelk į atstumą. Kartais pigiau atvežti daiktus iki didesnio terminalo, o ne prašyti vairuotojo važiuoti į kokį nors kaimelį Alpių papėdėje. Tai vadinama „terminaliniu pristatymu“. Jei gali pats atvežti iki terminalo, sutaupysi nemažai, nes vairuotojui nereikės gaišti laiko siaurais keliais.
Kaip veikia „dalinių krovinių“ sistema?
Dalinis krovinys (LTL – Less than Truckload) yra tai, kai tavo daiktai užima tik dalį mašinos. Tai pigiausias būdas, bet turi savo minusų. Tavo daiktai gali būti perkraunami terminaluose, o tai didina riziką. Taip pat pristatymo laikas yra ilgesnis, nes mašina turi surinkti krovinius iš kelių vietų. Tačiau, jei tau nereikia daiktų „vakar“, tai yra geriausias pasirinkimas. Aš visada rekomenduoju klientams aiškiai pažymėti dėžes – „viršus“, „dužūs“, „neversti“. Tai padeda vairuotojams, kurie dažnai skuba ir neturi laiko gilintis į kiekvieną siuntą.
Ar galima vežti pavojingus krovinius?
Dauguma mikroautobusų vairuotojų neturi ADR (pavojingų krovinių) licencijos. Jei tavo „daiktai“ yra dažai, chemikalai ar kažkas panašaus, būtinai pasakyk tai iš anksto. Jei bandysi „prastumti“ tai nelegaliai, gali turėti didelių problemų pasienyje arba policijos patikrinimo metu. Vokietijos policija yra labai griežta, jie tikrina viską. Jei ras nelegalių krovinių, mašina bus konfiskuota, o tu gausi tokią baudą, kad maža nepasirodys. Pigesnis daiktų transportavimas iš Vokietijos patikimai reiškia ir legalų transportavimą. Nereikia rizikuoti dėl kelių eurų sutaupymo.
Ką daryti, jei vairuotojas reikalauja papildomų pinigų vietoje?
Tai yra klasikinė „vadybininkų schema“. Pažada vieną kainą, o vietoje vairuotojas sako: „krovinys sunkesnis nei tarėmės“ arba „reikia nešti toliau“. Jei jau taip atsitiko, skambink į biurą ir reikalauk paaiškinimo. Jei jie nekelia, tai jau tavo sprendimas – mokėti ar ne. Bet geriausia yra turėti viską sutartyje. Jei sutartyje parašyta „iki 500 kg“, tai ir turi būti 500 kg. Jei tavo krovinys viršija svorį, tai tavo kaltė, bet jei svoris tas pats, o jie reikalauja daugiau – tai šantažas. Tokiu atveju geriau turėti visą susirašinėjimą el. paštu.
Ar svarbu, kokiu laiku atvyksta mašina?
Vokietijoje galioja griežtos darbo ir poilsio taisyklės. Vairuotojas negali važiuoti 24 valandas per parą. Jei tau sako, kad atveš per 12 valandų iš Miuncheno į Vilnių, tai yra neįmanoma. Atstumas yra apie 1500 km. Vairuotojas privalo daryti pertraukas. Jei jis važiuoja vienas, kelionė truks bent 24-30 valandų. Jei važiuoja ekipažas (du vairuotojai), tai gali būti greičiau, bet tai kainuoja brangiau. Visada klausk, ar važiuoja vienas, ar du. Tai esminis skirtumas, kuris įtakoja ir kainą, ir pristatymo laiką.
Kaip veikia muitinės procedūros po „Brexit“ ar su ne ES šalimis?
Nors Vokietija yra ES, kartais žmonės veža daiktus iš Šveicarijos ar kitų ne ES šalių. Tada prasideda „muitinės pragaras“. Reikia deklaracijų, T1 dokumentų ir t.t. Jei nesi susidūręs, geriau samdyk muitinės tarpininką. Tai kainuoja, bet sutaupys tau dienas laukimo pasienyje. Jei veži tik tarp Vokietijos ir Lietuvos, muitinės nėra, bet vis tiek turėk visus pirkimo dokumentus. Kartais policija gali sustabdyti ir paklausti, kieno čia daiktai. Jei neturi jokių popierių, gali kilti įtarimų dėl vagystės.
Ar verta rinktis „pigiausią“ variantą?
„Pigiausias“ dažniausiai reiškia „prasčiausias“. Logistikoje kaina yra tiesiogiai susijusi su kokybe. Jei visi vežėjai siūlo 500 eurų, o vienas siūlo 200 eurų, tai kažkas čia ne taip. Galbūt jis neturi draudimo, galbūt važiuoja be poilsio, galbūt tavo daiktai bus „mėtomi“ per kelis terminalus. Aš visada sakau: rinkis vidutinę kainą. Tai saugiausias variantas. Pigesnis daiktų transportavimas iš Vokietijos patikimai nereiškia „pigiausias“. Tai reiškia „optimizuotas“. Tai didelis skirtumas, kurį supranti tik tada, kai tavo daiktai atvažiuoja sveiki ir laiku.
Ką daryti, jei daiktai atvyko sugadinti?
Pirmas dalykas – fiksuok viską nuotraukomis. Prieš vairuotojui išvažiuojant, surašyk aktą. Jei pasirašysi CMR be pastabų, vėliau įrodyti, kad žala padaryta transportavimo metu, bus beveik neįmanoma. Vairuotojai dažnai skuba ir spaudžia pasirašyti. Nesiduok spaudžiamas. Apžiūrėk kiekvieną dėžę. Jei matai įbrėžimą – fiksuok. Jei vairuotojas nenori laukti, sakyk, kad tada rašysi „prekės neapžiūrėtos“. Tai suteikia šiek tiek daugiau šansų vėliau išsireikalauti kompensaciją. Bet geriausia – draudimas.
Ar galima vežti gyvūnus kartu su daiktais?
Griežtai ne. Tai nelegalu ir nehumaniška. Jei kas nors siūlo tokią paslaugą, tai yra nusikaltėliai. Gyvūnų pervežimui reikalingos specialios licencijos, veterinariniai sertifikatai ir tinkamos sąlygos. Niekada nepatikėk savo augintinio „fūristui“, kuris veža baldus. Tai baigiasi tragedijomis. Jei matai tokius skelbimus, pranešk atitinkamoms tarnyboms. Tai yra viena iš tų sričių, kurioje aš esu kategoriškas – jokių kompromisų.
Kaip pasiruošti vairuotojo atvykimui?
Paruošk daiktus taip, kad vairuotojui nereikėtų jų ieškoti po visą butą. Viskas turi būti prie durų arba pirmame aukšte. Jei vairuotojas turi pats nešioti iš penkto aukšto, tai kainuos papildomai. Ir tai teisinga – vairuotojas yra vairuotojas, o ne krovikas. Jei nori sutaupyti, pasiruošk viską pats. Taip pat paruošk vietą mašinai. Jei vairuotojas negalės privažiuoti, jis paliks mašiną už 100 metrų ir tu turėsi viską nešti pats. Tai elementari pagarba kito darbui.
Ar galima sekti krovinį realiu laiku?
Dauguma šiuolaikinių kompanijų turi GPS sekimą. Jei vežėjas negali pasakyti, kur yra mašina, tai jau atgyvena. Aš visada rekomenduoju rinktis tuos, kurie gali atsiųsti nuorodą į „Live Tracking“. Tai suteikia ramybės. Žinoma, kartais GPS neveikia (pvz., tuneliuose ar kalnuose), bet tai yra išimtis. Jei vadybininkas sako „nežinau, kur vairuotojas“, tai reiškia, kad jis nekontroliuoja situacijos. Tai yra blogas ženklas.
Kaip veikia „atgaliniai kroviniai“?
Tai yra būdas sutaupyti. Vežėjai dažnai veža krovinį iš Lietuvos į Vokietiją ir atgal važiuoja tušti. Jie mielai paims tavo daiktus už pusę kainos, kad tik nebūtų tušti. Tai „win-win“ situacija. Tik reikia rasti tokį vežėją. Dažniausiai tai vyksta per logistikos biržas, bet privačiam asmeniui ten patekti sunku. Geriau susirasti vežėją, kuris reguliariai važinėja šiuo maršrutu ir turi „pastovius“ klientus. Jie visada turi laisvos vietos atgaliniam reisui.
Ar svarbu, kokia kalba bendrauji su vairuotoju?
Jei vairuotojas nemoka nei lietuviškai, nei angliškai, o tu nemoki vokiškai – kils problemų. Visada geriau, jei gali susikalbėti. Jei vairuotojas yra iš kitos šalies, gali kilti nesusipratimų dėl adreso ar laiko. Aš visada stengiuosi, kad mano klientai turėtų kontaktą su žmogumi, kuris supranta, ką jie sako. Tai sumažina stresą abiem pusėms. Kartais vadybininkas yra „tarpininkas“, bet jei kyla bėda kelyje, vadybininkas ne visada gali padėti.
Ką daryti, jei krovinys „dingo“?
Tai košmaras, bet pasitaiko. Pirmas dalykas – policija. Jei turi visus dokumentus, tai yra vagystė. Jei neturi – tai „nesusipratimas“. Todėl visada reikalauk CMR važtaraščio. Tai yra pagrindinis dokumentas, įrodantis, kad krovinys buvo perduotas vežėjui. Be jo tu nieko neįrodysi. Tai yra tavo „gyvybės draudimas“. Niekada neatiduok daiktų be popierių. Tai yra auksinė taisyklė, kurią kartoju visiems klientams jau 20 metų.
Ar verta naudoti tarpininkus?
Tarpininkai (ekspeditoriai) turi savo vietą. Jie turi kontaktus, žino rinką ir gali greičiau surasti mašiną. Taip, jie ima komisinius, bet kartais jie sutaupo daugiau, nei kainuoja jų paslaugos. Jei neturi laiko ieškoti ir derėtis, tarpininkas yra geras pasirinkimas. Tik rinkis patikimą, o ne pirmą pasitaikiusį „vadybininką“ iš skelbimų portalo. Patikimas ekspeditorius visada atsakys už krovinį, net jei pats jo neveža.
Ar verta pasitikėti „Facebook“ grupėmis?
Tai yra „loterija“. Gali rasti gerą vežėją, o gali patekti pas „chaltūrininkus“. Jei naudoji tokias grupes, visada tikrink profilį. Ar jis tikras? Ar turi nuotraukų su mašina? Ar žmonės komentuoja? Jei profilis sukurtas vakar – bėk. Tai dažniausiai sukčiai. Pigesnis daiktų transportavimas iš Vokietijos patikimai reikalauja atsargumo. Niekada nemokėk avanso nepažįstamiems žmonėms iš „Facebook“. Tai yra pagrindinė taisyklė, kurios laikantis išvengsi 90% problemų.
Išvada
Pigesnis daiktų transportavimas iš Vokietijos patikimai nėra apie tai, kaip rasti pigiausią kainą. Tai apie tai, kaip rasti geriausią kainos ir kokybės santykį. Per savo karjerą mačiau visko – nuo prarastų krovinių iki laimingų klientų, kurie sutaupė krūvą pinigų. Svarbiausia – planuoti, drausti, pakuoti ir turėti visus dokumentus. Jei laikysiesi šių paprastų taisyklių, tavo daiktai pasieks tikslą be jokių „siurprizų“. Ir atmink – jei kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Sėkmės transportuojant, ir tikiuosi, kad tavo krovinys atvažiuos sveikas ir laiku!