Pervežimo terminai ir daiktų logistika iš Lietuvos į Vokietiją: kas vyksta iš tikrųjų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, ir sakau, maršrutas iš Lietuvos į Vokietiją yra tas, kur viskas pasirodo paprasta, bet... na, jūs žinote. Kasdien tūkstančiai tonų keliauja per Kauną link Berlyno, tačiau kiekviena siunta turi savo istoriją. Pervežimo terminai ir daiktų logistika iš Lietuvos į Vokietiją nėra tikrai apie tai, ką parašo knygelėse, o apie tai, kas vyksta realiame gyvenime – vairuotojai sustoja pietų, muitinės pareigūnai turi blogą dieną, o klientai laukia paketo. Štai kaip tai atrodo iš mano pusės, be jokio poliravimo.

Bendri klausimai apie tai, kaip tai veikia

Kiek laiko užtrunka tas tas važiavimas?

Įprastai, jei kalbame apie pilną mašiną (FTL), tai tai yra 1-2 dienos, priklausomai nuo to, kur į Vokietiją važiuojame. Jei tai yra dalinis krovinys (LTL), tai čia jau daugiau magija, nes reikia surinkti mašiną. Kartais tai užtrunka tris dienas, kartais penkias. Vieną kartą mašina važiavo beveik savaitę, nes vairuotojas sustojo paimti kitą krovinį, o tas kitas vėluojo. Taigi, jei jums skubu, geriau imti pilną mašiną arba ekspresą, o ne tikėtis, kad "kažkur įpys" ir keliaus per naktį.

Ar visada taip tiksliai laikomės terminų?

Būtų melaginga pasakyti, kad taip. Stengiamės, bet yra daug veiksnių, kurių negalime valdyti. Užstrigimas pasienyje su Lenkija yra klasika – ten eilės gali būti šiokiadieniais. Arba blogas oras, kai vairuotojas privalo sulėtinti. Pervežimo terminai ir daiktų logistika iš Lietuvos į Vokietiją yra susijusi su tuo, kas vyksta kelyje. Taip pat buvo atvejų, kai klientas pats vėluoja pakrauti, o tada stebisi, kodėl vėluojame atvykti. Taip kad, terminas – tai daugiau prognozė nei garantas.

Kas nutinka, jei vairuotojas tiesiog dingsta?

Tai blogiausias siaubas. Esu matęs situacijų, kai vairuotojas išjungia telefoną ir pradingsta porai valandų. Paprastai tai reiškia, kad jis miegoja, nes vairavo 10 valandų ir tai yra įstatymų pažeidimas, jei neilsėtų. Bet kartais tai gali reikšti techninę gedimą. Tada mes skubame ieškoti kitos mašinos, kad perkrautume siuntą. Deja, tai užtrunka ir gali sukelti nemažai streso. Bet tiesą sakant, tokių atvejų yra mažai, dauguma vairuotojai sąžiningi.

Ar saugu duoti brangius daiktus?

Sąžiningai? Pats geriausiai yra pasirūpinti draudimu. Nors mes turime atsakomybės draudimą, jis apmoka tik ribą, paprastai pagal CMR konvenciją. Jei vežate juvelyrinius dirbinius ar labai brangią techniką, privalokite tai pasakyti iš anksto. Buvo atvejis, kai klientas nieko nesakė, o siunto dingo iš neapsaugotos aikštelės Vokietijoje. Teismai truko metus. Taigi, pervežimo terminai ir daiktų logistika iš Lietuvos į Vokietiją taip pat apima rizikos valdymą, o ne tik fizinį pernešimą.

Kodėl kainos skiriasi kiekvieną kartą?

Nes kuro kaina nebus tokia pati rytoj. Taip pat ir eurai svyruoja. Be to, jei reikia specialios technikos, pvz., keltuvo su liftu, tai kainuoja brangiau. Arba jei reikia važiuoti į miesto centrą, kur yra įvažiavimo draudimai (Environmental zone). Vokietijai tai labai svarbu. Jei mašina neturi tam tikros žalios kortelės, ji tiesiog negalės važiuoti į Berlyną. Tada tenka samdyti vietinį pervežėją paskutiniam kilometrui, o tai kainuoja.

Kainodara ir tai, kas į ją įeina

Kas yra tas "priešpriešinės" išlaidos?

Tai yra tas dalykas, kuris dažnai nusteina klientus. Tai mokesčiai, kurie atsiranda Vokietijos pusėje – pavyzdžiui, mokesčiai už šiukšlių ivežimą, jei pakuote yra ant paletės, arba mokesčiai už ilgesnį iškrovimą. Vokietiečai yra labai tikslūs laiku. Jei vairuotojas laukia ilgiau nei valandą, jis pradeda skaičiuoti laukimo mokestį. Tas mokestis gali būti gan didelis, ir jis atitenka vairuotojui, ne mums. Taigi, pasirūpinkite iškrovimu laiku.

Ar galima susitarti dėl fiksuotos kainos?

Galima, jei tai yra reguliarūs reisai. Jei vežate kas savaitę tą patį kiekį, tada galime sėsti ir susitarti dėl kontrakto. Tačiau vienkartiniam reisui tai sudėtinga, nes mes nežinome, kas laukia kelyje. Pervežimo terminai ir daiktų logistika iš Lietuvos į Vokietiją kainuoja mažiau tada, kai turime planą. Jei tai "skubu šiandien", tai kaina bus aukšta, nes tenka traukti vairuotoją iš poilsio.

Kiek maždaž kainuoja viena paletė?

Sakyčiau, dabar rinka yra tokia, kad už vieną paletę reikia mokėti nuo 80 iki 150 eurų, priklausomai nuo svorio ir vietos. Jei tai yra "pavojingas krovinys" (ADR), tai kaina šokteli dvigubai. Taip pat, jei paletė yra labai sunki, pvz., 1 tona, tai gali reikti specialios technikos. Paprastai klientai mano, kad paletė visada yra standartinio dydžio, bet kartais atveža kažką, kas kažką panašu į bokštą. Tą sunku įstatyti į standartinę tentinę mašiną.

Ar brangiau vežti į pietus ar į šiaurę?

Pietų Vokietija (Miunchenas, Štutgartas) paprastai brangesnė dėl to, kad ten daugiau kalnų, kuro sąnaudos didesnės, o ten taip pat daugiau mokesčių keliuose. Šiaurė (Hamburgas, Bremenas) daugiau lyguma, bet ten vėluoja dėl uostų kamščių. Taigi, sunku pasakyti. Vakarų Vokietija (Frankfurtas) yra pačiame centre, ten viskas brangu dėl didelio koncentracijos. Pervežimo terminai ir daiktų logistika iš Lietuvos į Vokietiją į šiuos regionus yra labai konkurencinga, tačiau kainos vis tiek lieka aukštos.

Kas dėl PVM mokesčio?

Tai gana sudėtinga klausimas, ir čia geriau pasitarti su buhalteriu. Jei mes vežame prekes iš vienos įmonės į kitą ir abi moka PVM, tai dažnai taikoma 0 proc. PVM tarifas (B2B). Tačiau reikia teisingų dokumentų – PVM mokėtojo kodų ir pan. Jei vežate fiziniam asmeniui (pvz., baldus iš namų į namus), tai PVM gali būti įtrauktas į kainą pagal tą šalies standartą, kurioje įmonė registruota. Aš čia ne ekspertas, tai tikrai pasikonsultuokite su savo apskaitininku.

Ar galima mokėti gavėjui Vokietijoje?

Taip, tai vadinama "Cash on Delivery" arba mokėjimas pristatymo metu. Tačiau tai kainuoja papildomai, nes vairuotojas turi imti pinigus ir juos saugiai gabenti. Be to, ne visi vairuotojai sutinka imti grynaisiais pinigais – dauguma nori pavedimu arba kortele. Vokietijoje grynųjų pinigų naudojimas mažėja, todėl gali būti problemų, jei bandysite atsiskaityti už 5000 eurų banknotais.

Dokumentai ir biurokratija (baisiausia dalis)

Kokius dokumentus tikrai reikia?

Minimalus rinkinys yra prekių-sandėliavimo kvitas (waybill) arba CMR konvencija, taip pat sąskaita-faktūra. Jei prekės yra reglamentuojamos (pvz., alkoholis, tabakas, vaistai), reikia specialių leidimų. Be to, jei prekės turi serijinius numerius, juos būtina nurodyti dokumentuose. Vieną kartą klientas parašė tiesiog "kompiuteriai" be jokio aprašymo, ir vokiškai muitinės pareigūnai sustabdė mašiną trims dienoms, tikėdami, kad tai yra contrabanda.

Kas yra tas CMR ir ar jis svarbus?

CMR tai tarptautinis krovinių pervežimo dokumentas. Jis įrodo, kad pervežėjas priėmė krovinių ir įsipareigojo juos pristatyti. Jis taip pat yra draudimo pagrindas. Jei krovinys sugadintas, be CMR jums bus labai sunku gauti nors centą. Taigi, nepraleiskite jo. Jis turi būti pasirašytas abiejų pusių – siuntėjo ir vairuotojo. Pervežimo terminai ir daiktų logistika iš Lietuvos į Vokietiją be CMR yra kaip važiuoti automobiliu be vairuotojo pažymėjimo – techniškai galima, bet jei kas nutinka, didelių bėdų.

Ar reikia vertimo į vokiečių kalbą?

Oficialiai ne, jei dokumentai yra anglų kalba. Tačiau praktiškai, jei įvyksta incidentas ir vokiečių policija sustabdo mašiną, jiems labai padeda, jei viskas yra vokiškai. Ypač pavojingų krovinių etiketės. Esu matęs, kaip vairuotojas neįleido į gamyklą, nes krovinio aprašymas buvo lietuviškai ir niekas nesuprato, kas ten yra. Vertimas kainuoja nedaug, bet sutaupo daug nervų.

Kas daryti, jei prarandame dokumentus?

Tai tikra katastrofa. Tada reikia rašyti prašymus, daryti dokumentų dublikatus, o tai užtrunka. Vokietijoje biurokracija yra griežta. Jei prarandate CMV (sąskaitą), gavėjas gali atsisakyti priimti krovinius, nes negalės jų užpajamuoti savo apskaitoje. Todėl visada darykite kopijas arba fotografuokite dokumentus prieš išduodant juos vairuotojui. Skaitmeninės kopijos dabar yra pagrindas.

Ar reikia eiti į muitinę?

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra ES narės, tai paprastai ne. Nėra vidinės muitinės kontrolės. Tačiau jei prekės keliauja iš trečiosios šalies per Lietuvą į Vokietiją, tai taip, reikia deklaruoti. Taip pat, jei prekės yra su akcizo močiu (alkoholis, degalai), reikia tvarkyti EMCS sistemą. Vieną kartą klientas bandė vežti degtukus be leidimo, tai baigėsi bauda. (Tiesą sakant, degtukai nėra akciziniai, bet jie yra pavojingi, todėl reikėjo ADR, o jo nebuvo).

Specifiniai dalykai ir problemos

Ar galima vežti šaldomus produktus?

Taip, bet tai reikalauja šaldymo mašinos (frigo). Tokios mašinos kainuoja brangiau, ir reikia tiksliai nurodyti temperatūrą. Pervežimo terminai ir daiktų logistika iš Lietuvos į Vokietiją su šaldymu yra jautresnė, nes jei mašina sugenda, produktai gali sugesti per kelias valandas. Mes visada stengiamės turėti rezervines dalis, bet Vokietijoje remontas brangus. Be to, reikia užpildyti specialų temperatūros dienoraštį, kurį pasirašo vairuotojas.

Kas dėl perdidelių krovinių (oversize)?

Jei daiktas netelpa į standartinę mašiną (pvz., ilgis 20 metrų), reikia specialių leidimų ir lydinčių automobilių. Vokietijoje tai labai griežtai reguliuojama. Leidimai gali kainuoti šimtus eurų, o maršrutas turi būti sudarytas iš anksto, kad netilptumėte po tiltu. Buvo atvejis, kai vairuotojas nukrypo nuo maršruto ir užstrigo po geležinkelio tiltu – tai baigėsi milžiniška bauda ir krovinio išsiuntimu traukiniu.

Kodėl vairuotojai nenori važiuoti į kaimus?

Nes ten negali apsisukti sunkvežimis. Vokietijos kaimai turi siaurus gatves, o vokiečiai, jei užkelsite mašiną ant žolės, iškviečia policiją ir pareikalauja atlyginimo už sunaikintą sodą. Vairuotojai bijo to. Geriausia susitarti dėl iškrovimo didesnėje aikštelėje arba prie prekybos centro, o ne privačiame kieme. Nors mes visada klausame, bet kartais klientai sako "važiuokit, ten vietos daug", o ten vietos nėra.

Ar vairuotojai padeda krauti ir iškrauti?

Paprastai ne. Jie yra vairuotojai, ne krovikai. Jei sutinkate tai daryti, tai papildomai apmokama. Vokietijoje yra griežtos saugos taisyklės – vairuotojams negalima dirbti su kroviniu be specialių avalynės arba liemenų. Jei vairuotojas susižaloja jūsų sandėlyje, jums bus didelių bėdų su draudimo kompanija. Geriau pasamdyti vietinius krovikus, kurie žino, ką daro.

Kas yra "pervežimo terminai ir daiktų logistika iš Lietuvos į Vokietiją" esmė kai kalbame apie ADR?

ADR tai pavojingų krovinių pervežimas. Tai reiškia, kad vairuotojas turi specialų pažymėjimą, o mašina – specialią įrangą (užgesintuvai, sorbentai ir t.t.). Jei bandomate vežti kažką pavojingo be to, tai ne tik bauda, bet ir galimas areštas. Vokietijos policija dažnai tikrina sunkvežimius specialiomis stotimis. Jei radome ADR prekę be žymėjimo, mes tiesiog atsisakome vežti, nes rizika per didelė.

Ar galima sekti siuntą realiu laiku?

Dauguma mašinų turi GPS stebėjimą. Mes galime parodyti, kur mašina yra. Tačiau ne visada tai tikslu – kartais GPS rodoma, kad mašina važiuoja, nors ji stovi prie kavinių. Taip pat, jei mašina eina tunelyje, signalas dingsta. Bet bendrai, galite sužinoti apytikslę vietą. Tačiau nereikėtų skambinti vairuotojui kas 20 minučių ir klausti "kur jūs", tai juos erzina ir nukelia koncentraciją.

Ką daryti, jei atvykus paaiškėja, kad trūksta daiktų?

Tikrai retas atvejis, bet įvyksta. Pirmiausia, tikrinkite krovinių sąrašą (pakavimo lapą) dar Lietuvoje, kol vairuotojas uždaro sparnus. Jei trūksta Vokietijoje, reikia skambinti mums, o mes skambinsime vairuotojui. Gal jis ką nors numetė kelyje? Gal buvo vagystė? Reikia rašyti pranešimą policijai. Deja, be užrakinto konteinerio ar tentinės mašinos su antkoliu, vagystės rizika yra, ypač poilsio vietose.

Ar galima užsisakyti pervežimą savaitgaliais?

Galima, bet tai kainuos brangiau. Vairuotojai taip pat turi poilsio laiką, ir jei jis pristato sekmadienį, jis negali išvykti toliau be poilsio. Be to, dauguma Vokietijos sandėlių dirba tik pirmadienį-penktadienį. Jei atvykiate šeštadienį, jums teks laukti iki pirmadienio ryto, o tai laikomas kaip laukimo mokestis. Geriausia planuoti, kad atvyktų darbo dieną.

Kaip elgtis su pažeista siunta?

Jei pastebėjote, kad dėžė sutrupėjusi, nedarykite jokio priėmimo ant dokumentų. Pasirašykite su pastaba "su rezervacija" ir nurodykite, kas sugadinta. Jei pasirašysite "gerai", vėliau niekas nieko neduos. Nuotraukos taip pat padeda. Esu matęs, kaip klientai pasirašo dokumentus, o tada vėliau skambina verkdami, kad jų indai suskilo. Be pastabos ant CMR, draudikas pasakys "pats sugadinote".

Kodėl verta rinktis patyrusius pervežėjus

Ar mažos įmonės dirba geriau nei didelės?

Ne vienas ar kitas. Didelės turi resursus, bet mažos yra lankstesnės. Mažoje pervežėjo įmonėje gali susitarti tiesiogiai su savininku, o ne su call centru Indijoje. Tačiau mažos įmonės gali neturėti atsarginės mašinos, jei jūsų sugenda. Pervežimo terminai ir daiktų logistika iš Lietuvos į Vokietiją priklauso nuo to, kiek patikimų partnerių turi tas brokeris. Mes stengiamės dirbti tik su patikimais vairuotojais, kuriuos pažinome metus.

Kas atsitinka su negabaritiniu siuntiniu, jei nepasakojau iš anksto?

Tiesiog nepateksime. Vairuotojas atvyks, pamatys, kad nebetelpa, ir išvažiuos. Jūs liksite be pervežimo ir gal teks mokėti už tuščią važiavimą (dead mileage). Visada matuokite ir sakykite tikslius išmatavimus. Vienas klientas sakė "sofa", o atrodė, kad tai yra sofos ir fotelio rinkinys, kuris užima pusę mašinos. Buvo keista, teko skambinti ir ieškoti kitos mašinos.

Ar verta rūpintis draudimu?

Būtinai. Nors mes turime pagrindinį draudimą, jis apdengia tik 8,33 SDR (Specialių traukimo teisių) už kilogramą. Tai nedaug. Jei vežate brangius daiktus, papildomasis draudimas yra būtinas. Jis kainuoja labai nedaug prieš tai, ką prarastumete. Vokietijoje teisingumas brangus, todėl geriau būti apsidraudęs.

Kas dar reikia žinoti apie pervežimo terminus ir daiktų logistiką iš Lietuvos į Vokietiją?

Kad tai ne tik fizinis judėjimas. Tai komunikacija. Kuo geriau ir aiškiau pasakysite, ką reikia vežti, tuo mažiau nenuostolių bus. Nenaudokite abstrakčių frazių. Jei yra laiptai, pasakykite, kad yra laiptai. Jei reikia ilgos šaknės, pasakykite. Smulkmenos lemia sėkmę.

Ar galiu pasitikėti tuo, ką pasakote apie kainas?

Stengiamės būti aiškūs. Jei sakau "apie 100 eurų", tai gali būti 95 arba 105. Jei kaina turi būti fiksuota, aš sakau "fiksuota kaina". Nebijokite klausti papildomų klausimų. Geriau paprašyti paaiškinti dabar, nei vėliau stebėtis sąskaitoje. Mūsų tikslas yra, kad krovinys pasiektų vietą saugiai ir laiku, o kad gautume už tai užmokestį – tai tik antrinis dalykas (šiaip juokauju, bet be pinigų nevažiuosime).

Ką daryti, jei aš vis dar turiu klausimų?

Skambinkite arba rašykite. Mes nesame robotai, nors kartais atrodo, kad dirbame be miego. Padėsime suorganizuoti viską nuo pradžios iki galo. Pervežimo terminai ir daiktų logistika iš Lietuvos į Vokietiją yra mūsų kasdienybė, o jums tai gali būti tik vienkartinis reikalas, taigi mes pasirūpinsime, kad jums nereikėtų galvoti apie techninius niuansus.

Išvados

Viskas su tuo susiję yra paprasta, jeigu žinai taisykles. Pervežimo terminai ir daiktų logistika iš Lietuvos į Vokietiją gali atrodyti sudėtinga dėl dokumentų ir kalbos barjero, bet su gerais partneriais viskas vyksta sklandžiai. Svarbiausia yra sąžiningumas ir kantrybė. Niekada nežinok, kas gali nutikti kelyje – nuo padangos plyšimo iki užstrigimo pasienyje. Bet jei pasirūpinsite visa reikalinga informacija iš anksto, išvengsite daugumos problemų. Tad nedelskite ir klauskite, o mes padėsims.