Pervežimo paslaugų palyginimas į ir iš Vokietijos: neoficialus gidas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt tris metus ir, turiu pasakyti, kad rinka pasikeitė nepažįstamai, nors esmis liko ta pati. Kasdien susiduriu su tais pačiais klausimais, kuriuos klausiate jūsų, o vairuotojai šaukia telefonu pamišę nuo vokiško biurokratinio „špicho“. Kai kurios firmos dabar vežia pigiau nei kainuotų nusipirkti degalų lietuviškam „golfui“, o kitos keliauja brangiau nei prabangus viešbutis. Noriu papasakoti, kaip tai vyksta iš tikrųjų, be jokių gražių tekstų iš reklamų skrajutėlių. Štai jūsų pervežimo paslaugų palyginimas į ir iš Vokietijos, toks, koks jis yra mano akimis.

Kainų formavimas ir paslėpti mokesčiai (ir kodėl taip brangu?)

Kiek kainuoja vežti į Vokietiją dabar?

Viskas priklauso nuo to, ką vežiate. Jei tai tiesiog dėžė su drabužiais penkiems šimtams eurų, tai nenusipirksit net duonos su sviestu. Tačiau jei kalbame apie pilną sunkvežimį (pusei tona?), kainos svyruoja. Degalai Vokietijoje brangesni, o keliai mokami. Realiai dabar pervežimo paslaugų palyginimas į ir iš Vokietijos rodo, kad už kubą reikia mokėti nuo 30-40 eurų, jei tai dalinis krovinys. Tiesiog nedarykite to klaidos, kad lyginate su kainomis prieš penkerius metus – tada eu buvo kitoks.

Kodėl kainos tiek skiriasi tarp skirtingų firmų?

Tai klasikinis klausimas. Vienos firmos turi savus autus, kitos – brokeriai. Brokeris (tarpininkas) uždirba ant maržos, todėl jis paims užsakymą ir duos jį kitam, pigesniam vairuotojui, o skirtumą padės sau į kišenę. Tas, kuris turi savo techniką, turi fiksuotas išlaidas – servisas, draudimas, algos. Kartais atsitinka taip, kad brokerio pasiūlymas atrodo patrauklus, bet kai pradeda dėti „priedus“ už liftą ar priešpriešinius vežimus, gaunasi brangiau nei tiesiog pas savininką. Aš asmeniškai visada patariu pažiūrėti į įmonės amžių.

Ar turi būti įkainių lentelė?

Sąžiningai? Svečiuose. Tarptautiniuose pervežimuose standartinių kainų nėra beveik niekada. Vieną dieną galiu vesti į Miuncheną už 200 eurų, o kitą dieną – tą patį krovį galiu vesti už 350, nes turiu tuščią važiavimą atgal („pustu“). Jei matai internetu tvarkingą lentelę su kainomis „nuo A taško iki B taško“, tai dažniausiai arba seni duomenys, arba apgaulinga marketingo gudrybė, kurią pakeis jau skambinant telefonu.

Ką reiškia „už puspriekabę“ kaina?

Tai kaina už 33 europalettečių vietą arba apie 22 tonas svorio. Jei jums reikia vežti mažiau, jums neturėtų mokėti už visą, nebent jūsų krovinys yra labai sunkus (pvz., metalas). Dažnai klientai galvoja, kad „puspriekabė“ reiškia pusę automobilio fiziškai, kaip jį atpjautum. Ne, tai terminologija. Pervežimo paslaugų palyginimas į ir iš Vokietijos taisyklės sako, kad jei užpildote mažiau nei 15 vietų, mokėkite už faktinį tūrį, o ne už visą autą.

Ar galiu derėtis dėl kainos?

Galima, bet ne visada. Jei vairuotojas jau yra mieste ir ieško „pakrovimo“, kad grįžtų namo, jis gali nuleisti kainą, tikai nevažiuotų tuščias. Tačiau jei tai užsakytas reisas, kuris turi vykti savaitę iš anksto, ten marža nedidelė. Ypač jei reikia specialios technikos, pvz., autovežio su liftu. Verta klausti ar yra „nuolaida už greitą apmokėjimą“ – tai dažnai veikia.

Kodėl taip brangu vežti baldus iš Vokietijos Iki šiol nesuprantu, kodėl žmonės mano, kad baldai tai lengvas krovinys. Jie yra dideli, ergonomiškai nepatogūs ir dažnai sugenda. Pridėkite prie to vokiškus kaimus, kur neprivažiuoja didelis sunkvežimis, tenka varyti mažesnę mašiną su liftu – viskas brangsta. Be to, vokiečiai labai mėgsta, kai viskas padaryta „švariai“ – reikia daug įvyniojimo medžiagos, o tai pinigai.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

O, ką tikrai nustebinate. Yra. Užsienyje (ypač Vokietijoje) labai dažnai reikia mokėti už galimybę stovėti aikštelėje, jei vairuotojas laukia ilgiau nei valandą. Taip pat – „gošaras“ (gratifikacija) vairuotojams, nors tai jau nebėra tiek įprasta kaip anksčiau. Dar yra mokesčiai už aplinkosaugą (Umweltplakette) įvairiuose miestuose. Geriausia paprašyti galutinės sumos su PVM iš karto, kad nebūtų staigmenų.

Logistika: kaip viskas tik vyksta (ir kodėl vėluoja)?

Kaip greitai gali atvykti automobilis?

Jei esate Vilniuje ir reikia vežti į Berlyną, tai idealiai – 1 diena. Jei į Miuncheną ar Hamburgą, tai skamba kaip 1 diena, bet realiai beveik visada užtrunka 1,5 dienos arba 2, nes vairuotojas turi laikytis poilsio laiko. Reguliarusis pervežimo paslaugų palyginimas į ir iš Vokietijos rodo, kad reikėtų branginti laisvą dieną apsipirkti arba pasiruošti, kad krovinys neatvyks ryte. Įsidėkite į galvą, kad 24 valandų terminas yra retas sveikinimas.

Kas daro, jei vairuotojas sulaukia?

Eina pailsėti. Turime „tachografo“ taisykles. Vairuotojas negali važiuoti 4 valandas be pertraukos. Jei jis jau važiavo iš Lenkijos, jis tiesiog turi sustoti. Kartais klientai sako: „bet čia tik 100 km iki paskirties taško!“. Aš juos suprantu, bet policija Vokietijoja nekalbos. Už pažeidimą – didelės baudos. Viskas vyksta griežtai pagal grafiką, kurį sukuria ne mes, o įstatymai.

Ar gali būti, kad Krovinys atkeliauja vėliau?

Žinoma. Prieš savaitę buvo toks atvejis – Vokietijoje užstrigo kelių eismą dėl avarijos autobane A9. Stovėjome penkias valandas. Kas daryti? Nieko. Skambinu klientui, sakau: „Vėluos“. Be to, orai žiemą taip pat gali nuleisti viską. Nenustokite, jei perspėjame apie vėlavimą – geriau tai žinoti iš anksto.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Didelės firmos turi GPS tracking’ą. Mažos – tik vairuotojo žodį ir telefoną. Aš asmeniškai visada pasakyčiau, kad geriau turėti vairuotojo numerį ir rašyti jam „WhatsApp“, nes GPS sistemos kartais sužudo (pavyzdžiui, įsijungia tik kai variklis veikia). Bet jei jums svarbus tikslumas, klauskite ar yra tokia galimybė – dažniausiai suteikiame nuorodą.

Kaip sužinoti, kur yra mano krovinys tiesiog dabar?

Skambkite logistikos vadybininkui (man). Mes galime sužinoti iš vairuotojo. Kartais nutinka taip, kad vairuotojas neatsiliepia, nes miega arba važiuoja kalnų ruožu, kur nėra ryšio. Neužsibrėžkite, kad mes jus ignoruojame – tiesiog kartai reikia laiko. (Tiesą sakant, kartais ir mes nepajungiame vairuotojų).

Kas vyksta su kroviniu per savaitgalius?

Jei užsakymas yra „standartinis“, tai nieko. Krovinius veža ir šeštadieniais, ir sekmadieniais, ypač jei tai prekės į parduotuves. Tačiau jei tai pervežimas į privatų asmenį (baldai, pianinas), dažniausiai vairuotojai nedirba. Reikia tartis iš anksto apie iškrovą savaitgalį – tai papildomai kainuos, o kartais tiesiog neįmanoma rasti laisvo vairuotojo.

Ar reikia manyti apie „last mile“ pristatymą?

Tai labai svarbu. „Last mile“ reiškia pristatymą paskutiniam myliai – t.y. tiesiai į jūsų duris. Dauguma pasiūlymų yra „iki priešpriešinio“ (iki vartų ar rampą). Jei gyvenate 5-ame aukšte be lifto – pasakykite iš karto. Aš kartą matau, kaip klientas nustembo, kad vairuotojas nekelia sofos į trečią aukštą be liftos. Tai ne mūsų darbas, arba tai kainuoja kaip atskira paslauga.

Dokumentai, rizikos ir nesėkmės

Kokius dokumentus reikia turėti?

Paprastai. CMR važtaraštį (būtinai!) ir prekių sąrašą (pakuolį). Jei prekės brangios (virš 500 eurų vienetas), reikia komercinės faktūros (invoice). Be CMR vairuotojas gali būti sustabdytas ir baudžiamas, o krovinys konfiskuojamas (retai, bet įvyksta). Patikrinkite, ar duomenys sutampa, kitaip muitinėje (jei ten užeinate) bus bėdų.

Ar reikia draudimo?

Be abejo. Visos, tiesiog visos atsakingos firmos turi draudimą. Tačiau mažiausios („vazonai“) – gali neturėti. Užsakydamas pervežimo paslaugų palyginimas į ir iš Vokietijos, visada klausk apie „Carrier Liability Insurance“. Standartiškai jis siekia 1,2 EUR pagal SDR (Special Drawing Rights) už kilogramą, tai gana nedaug, jei vežate auksą. Brangems daiktams reikia papildomo draudimo.

Kas nutinka, jei krovinys sugenda?

Turi būti užpildyta „protokolas“ (pažeidimo aktas) vietoje. Jei vairuotojas išvežia krovį ir tik tada jūs pastebėjote įskilimą, gauti pinigus bus beveik neįmanoma. Vokietijos vairuotojai yra disciplinuoti, jie visada padarys nuotraukas. Būkite vietoje, kai atvyksta.

Ar tikrai saugu vežti per Baltarusiją ar Rusiją (jei reikia)?

Jei kalbame apie tiesioginius maršrutus į/iš Vokietijos, tai ten nevažiuojame. Tačiau jei kalbame apie tolimus reisus, rizikos auga. Dabar, su sankcijomis, viskas labai sudėtinga. Aš patariau vengti maršrutų, kurie eina per šias šalis, jei tai nėra būtina, dėl dokumentų patikrinimų ir galimų uždelžimų. Geriau eiti per Lenkiją, nors ir brangiau.

Kas daryti, jei prarandamas krovinys?

Tai baisiausia baimė. Statistiškai tai nutinka labai retai (0,1% atvejų). Dažniausiai dingsta mažos, neapsaugotos siuntos arba automobiliai neapsaugotose aikštelėse. Jei įmonė solidži, ji sumokės draudimo išmoką. Jei radote firmą, kurios adresas nėra nurodytas – tegul Dievas jus apgina. Ten tik duju.

Ar dažnai pasitaiko problemų su muitine?

Tarp ES šalių – nėra. Vokietija ir Lietuva yra Eras zonos (t.y. ES). Muitinės formalumų nėra. Tačiau jei prekės yra iš trečiosios šalies (pvz., JAV, Kinija), kurios atvyko į Vokietiją ir tik turi būti vežamos į Lietuvą, tai jau „Intrastat“ arba importo procedūros. Čia be brokerio neišsiversite. Nereikia painioti – ES viduje juda laisvai.

Kodėl reikia griežtai registruoti svorį?

Nes vokiečiai turi labai griežtus svorių kontrolės punktus. Jei anties svoris viršija 40 tonų (arba ką leidžia ašis), baudos yra milžiniškos – gal ir iki tūkstančio eurų. Vairuotojas gali net būti nušalintas nuo vairo. Todėl mes visada klausame tikslaus svorio, o ne „apie kiek“. Aš stengiuosi niekada nepermesti, nes rizika per didelė.

Specifiniai klausimai ir keisti dalykai

Ar galima vežti šaldytus produktus?

Taip, tai vadinama „šaldytu reisu“ arba „termo“. Reikia specialios mašinos su agregatu. Jei jums reikia pergabenti vaistažoles ar mėsą, pervežimo paslaugų palyginimas į ir iš Vokietijos turi būti orientuotas į šias specifines mašinas. Jos brangesnės, o temperatūrą reikia užtikrinti nuo -25 iki +25 laipsnių priklausomai nuo poreikio.

Ar įmanoma vežti keleivius tokiame autone?

Nelegalu. Krovininiame automobilyje keleiviai negali važiuoti be specialaus leidimo ir specialios įrangos (sėdynių, saugos diržų). Kelioms dienoms išsinuomauti autą su vairuotoju – tai ne tas pats, kas užsisakyti taksi. Dėl to gali būti nubaustas ir vairuotojas, ir keleivis. Negerai.

Ką daryti, jei netelpu į standartinę mašiną?

Jūsų daiktai per aukšti ar per plačiai? Tada reikės „Jumbo“ tipo tentinės mašinos (aukštis apie 3 metrus) arba autovežio. Kartais klientai bando įkišti 2,8 metro aukščio spintą į standartinę 2,7 metro mašiną. Tai neįmanoma. Matuoju aš tą spintą penkis kartus, kol klientai galvoja, kad aš kvailys.

Ar vokiečiai kalba lietuviškai?

Nedaug. Vokietijoje dirba daug lietuvių vairuotojų, tad tikimybė, kad jums atvyks lietuvis, yra apie 50/50. Tačiau pačioje paskirties vietoje (sandėlyje, parduotuvėje) kalbės tik vokiškai arba angliškai. Reikia, kad dokumentai būtų aiškūs – numeriai ir miestai kalba patys už save.

Kodėl vairuotojai piktinasi, kai reikia iškrauti rankomis?

Jie ne piktinasi, jie tiesiog nenori sugadinti nugaros. Vairuotojas yra vairuotojas, ne krovikas. Jei jūsų sutartyje nėra parašyta „iškrovimas rankomis“, jis gali atsisakyti padaryti tai. Daugeliu atveju mes sutvarkome, bet už tai reikia papildomai mokėti arba turėti savo žmones patys. Neklauskite vairuotojo nešti 50 kg stalą į antrą aukštą – jis tiesiog nueis.

Ar galima užsisakyti ekspress reisą?

Galima. Tai reiškia, kad mašina važiuoja tiesiai prie jūsų ir niekur nestoja pakrauti kitų krovinių. Tai brangiausia paslauga. Tiesa, sakant, pervežimo paslaugų palyginimas į ir iš Vokietijos srityje ekspressas yra tada, kai imame jūsų siuntą ir ją vežame tiesiogiai, be sustojjimų tarpiniuose sandėliuose.

Kas yra „tarpinis sandėlis“ ir kodėl jo vengti?

Tai vieta, kur krovinys nukrenta, kol susirenka pilnas autas į tam tikrą kryptį. Jis gali ten gulėti 2-3 dienas. Jei jums skubu, to nedarykite. Jei norite pigiau – tai puikus pasirinkimas. Bet ten gali būti šalta, drėgna, o kartais – netvarkinga kreipiniai. Asmeniškai aš stengiuosi siųsti tiesiogiai.

Ar reikia mokėti už pakuotes?

Jei neturite savo, taip. Galime suteikti europaletesčius (paletes) arba dėžes. Jos turi būti grąžintos (jei tai nuoma) arba padengta jų kaina. Vokietijoje labai griežtai stebi, kad pakuotėtų medžiagos būtų tvarkingos. Negerai, jei paduodate suplyšusią dėžę – gali atmesti krovinią.

Kokios populiariausios kryptys?

Berlynas, Miunchenas, Hamburgas, Štutgartas, Diuseldorfas. Šie miestai yra pagrindiniai hubai. Iš ten dažniausiai ir atveža arba ten veža. Reikia žinoti, kad į pietus (Miunchenas) visada brangiau nei į šiaurę, nes ilgesnis maršrutas ir daugiau kalnų.

Ar yra skirtumas tarp vežimo į Vakarų ir Rytų Vokietiją?

Ekonomiškai – ne, bet techniškai – taip. Rytinėje dalyje keliai vietomis prastesni (nors kasinami), o vakarinėje – labai intensyvus eismas, ypač prie Rūro srities. Ten tenka daugiau stovėti spūstyse, kas gali padidinti mokesčius už vairuotojo darbo laiką.

Kas nutinka su grąžintomis prekėmis (warranty returns)?

Tai nuobodus procesas. Reikia vokiško dokumento „Rücksendeschein“. Be jo muitinė (arba sienos kontrolė) gali nepraleisti. Prekė turi būti nepanaudota (dažniausiai). Aš stengiuosi padėti su dokumentais, bet klientas turi pats susitarti su parduotuve dėl grąžinimo leidimo. Mes tik vežame.

Kodėl nerodote telefono numerio ant svetainės?

Dabar daugelis vengia to dėl „spam“ skambučių, bet mūsų atveju – tiesiog norime, kad pradžiai parašytumėte el. paštu, kad galėčiau susisteminti informaciją. Kai tuos duomenys turiu, aš pats paskambinu. Geriau taip, nei girdėti: „o kiek kainuoja vežti stalą?“, be jokios kitos informacijos.

Ar dirbate sekmadieniais?

Atsakymas į šį klausimą visada keičiasi. Esu pasiekiamas telefonu, bet sandėliai nedirba. Taigi, jei jums skubia sekmadienį, galiu surasti vairuotoją, bet iškrova/įkrova įvyks tik pirmadienį ryte. Nėra jokio prasmės važiuoti prie uždarytų vartų.

Ar galima atšaukti užsakymą?

Galima, bet kada? Jei prieš 2 dienas – tikriausiai baudos nėra. Jei mašina jau stovi prie jūsų vartų (arba važiuoja ten) – turėsite sumokėti bent 50% arba 100% sutartos kainos, kadangi mes jau „sudegėme“ degalus ir laiką. Sąžiningumas abiejomis pusėmis.

Kur geriau pirkti dalis – Vokietijoje ar Lietuvoje?

Klausimas ne į temą, bet dažnai klausiate. Vokietijoje dalys pigesnės, bet pervežimo kainos suvalgo (pavyzdžiui, išlaidas). Pervežimo paslaugų palyginimas į ir iš Vokietijos parodo, kad jei tai maža detalė, neapsimoka. Jei variklis ar didelis kablys – apsimoka. Verta suskaičiuoti.

Ar galiu jums pasitikėti?

Tik tada, kai matote, kad aš nebijau kalbėti apie problemas, o ne tik apie rožines spalvas. Esu čia jau ilgai, matyta daug. Pasitikėjimas kyla su laiku. Pabandykite su viena maža siunta, tada matysite.

Kas labiausiai erzina vairuotojus Vokietijoje?

Blogai pažymėti adresai GPS. Jei rašote „Vokietija, Miunchenas, prie ligoninės“, tai niekas nieko nerastas. Reikalingas tikslus adresas ir kontaktinis telefono numeras gavėjo. Be to, vokiečai nemėgsta, kai vairuotojai šluoja padangas aikštelėse – tai baudžiama. Būkite tikslūs.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Jei aš būčiau jūsų vietoje, aš nebūčiau. Kaip sako, „lengvas sumokėjimas – brangus apmokėjimas“. Pigių firmų dažnai neturi draudimo, jų vairuotojai gali būti nelegaliai dirbantys, o technika – ant griūties ribos. Geriau pridėti keliasdešimt eurų ir miegoti ramiai.

Išvada

Viso šito pervežimo paslaugų palyginimo į ir iš Vokietijos chaoso galima išgauti vieną tiesą – reikia kalbėtis. Ne siųsti tik standartinių užklausimų formų, o paklausti, papasakoti, kas jums svarbiau: kaina ar laikas. Aš per savo karjerą matyau tiek apgavysčių, tiek nuoširdžio pastangų, kad galiu pasakyti – geriausias brokeris yra tas, kuris atsakys į telefoną, kai kažkas negerai. Pasirūpinkite dokumentais ir būkite kantrūs su vairuotojais, jie taip pat žmonės, o ne robotai.