Pervežimo laikas ir pristatymo terminai į Vokietiją bei atgal

Per dvidešimt metų šioje „virtuvėje“ mačiau visko – nuo pamestų krovinių iki vairuotojų, kurie tiesiog nusprendžia pasukti į kitą pusę, nes „taip patogiau“. Kai kalbame apie pervežimo laiką ir pristatymo terminus į Vokietiją bei atgal, dažnai girdžiu vadybininkų pažadus, kurie skamba gražiai, bet realybėje yra sunkiai įgyvendinami. Visi nori, kad fura iš Vilniaus į Berlyną ar Miuncheną atsidurtų per parą, tačiau fizikos dėsnių ir vairuotojų darbo bei poilsio režimo niekas neatšaukė. Šiame tekste atvirai papasakosiu, kaip iš tikrųjų planuojami terminai, kodėl vėluojame ir kaip išvengti tų nemalonių situacijų, kai krovinys stovi kažkur pakeliui, o jūs jau skaičiuojate nuostolius.

Planavimo realybė ir vadybininkų pažadai

Kodėl vadybininkai dažnai meluoja apie pristatymo terminus?

Vadybininkai nori parduoti paslaugą, todėl dažnai pasako tai, ką klientas nori girdėti, o ne tai, kas įmanoma. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientui pažadėjo pristatymą į Štutgartą per 24 valandas, nors atstumas yra apie 1800 kilometrų. Tai fiziškai neįmanoma, nebent vairuotojas važiuotų be sustojimo, pažeisdamas visus įmanomus tachografo reikalavimus. Kai krovinys vėlavo, klientas buvo įsiutęs, o vadybininkas tiesiog „pradingo“ iš eterio. Aš visada sakau: geriau pasakyti realų terminą su atsarga, nei vėliau teisintis. Jei sakau, kad atvešim per tris dienas (na gerai, realiai per keturias, jei pasitaikys spūstys prie sienos), tai bent jau klientas gali planuoti savo procesus be streso.

Kaip veikia vairuotojų darbo ir poilsio režimas?

Vairuotojai privalo laikytis griežtų taisyklių, kurias kontroliuoja tachografai. Jie negali važiuoti ilgiau nei 9 valandas per dieną, su privalomomis pertraukomis. Tai reiškia, kad per parą fura įveikia vidutiniškai 600–800 kilometrų, priklausomai nuo eismo intensyvumo. Jei maršrutas driekiasi per Lenkiją, kurioje nuolat vyksta kelio darbai, greitis dar labiau krenta. Kartą mano šoferis įstrigo ties Poznanės apvažiavimu septynioms valandoms dėl avarijos. Joks vadybininkas to negali numatyti, todėl visada į skaičiavimus įtraukiu bent 10-15 procentų laiko rezervo. Tai nėra tingumas, tai yra elementarus profesionalumas, kurio dažnai trūksta naujokams, bandantiems „išspausti“ neįmanomus terminus iš sistemos.

Ką reiškia „ekspresas“ pervežimo srityje?

Ekspresas dažniausiai reiškia, kad krovinys važiuoja su dviem vairuotojais. Tai leidžia fūrai judėti beveik be sustojimų, nes vairuotojai keičiasi. Tačiau tai kainuoja dvigubai brangiau. Ar verta mokėti 2000 eurų už tai, kad krovinys atvyktų 12 valandų anksčiau? Dažniausiai ne. Mano patirtis rodo, kad dauguma klientų tiesiog nesupranta, už ką moka. Jie galvoja, kad ekspresas – tai tiesiog greitesnis važiavimas, bet realybėje tai yra papildomos darbo jėgos sąnaudos. Jei jūsų krovinys nėra „degančios“ gamybos linijos detalės, geriau rinkitės standartinį pristatymą, kuris į Vokietiją užtrunka apie 3-4 dienas. Tai yra optimalus laiko ir kainos santykis.

Kaip oro sąlygos veikia pristatymo terminus?

Žiemą Vokietijos autobanai gali tapti tikru košmaru. Sniegas, ledas ir eismo įvykiai gali sustabdyti eismą valandoms. Prisimenu atvejį, kai per pūgą netoli Frankfurto fūra stovėjo visą naktį, nes kelias buvo uždarytas. Klientas skambino kas valandą, klausdamas, kodėl krovinys nejuda. Ką aš galiu padaryti? Gamtos jėgos yra stipresnės už bet kokį logistikos planą. Todėl visada įspėju klientus: jei planuojate pervežimą sausio mėnesį, pridėkite bent vieną papildomą dieną prie standartinio termino. Tai padės išvengti nereikalingo nerimo ir konfliktų, kai krovinys vėluoja ne dėl mūsų kaltės, o dėl oro sąlygų.

Ar muitinės procedūros vis dar aktualios?

Nors Vokietija yra ES narė, kartais pasitaiko krovinių, kurie reikalauja papildomų dokumentų, ypač jei tai yra specifinės prekės ar atliekos. Jei dokumentai nėra paruošti tinkamai, krovinys gali būti sulaikytas patikrinimui. Tai gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Mano praktikoje buvo situacija, kai dėl neteisingai užpildyto CMR'o krovinys stovėjo pasienyje visą savaitgalį. Tai buvo pamoka visai komandai – dokumentų tikrinimas turi būti atliekamas dar prieš fūrai išvažiuojant iš sandėlio. Niekada nepasitikėkite „greitai užpildysim vėliau“ pažadais, nes vėliau dažniausiai reiškia prastovą ir papildomas išlaidas.

Kaip veikia krovinių konsolidavimas?

Dauguma pervežimų į Vokietiją yra daliniai kroviniai (LTL). Tai reiškia, kad fūra surenka prekes iš kelių klientų. Tai pigiau, bet ilgiau. Kodėl? Nes reikia laiko surinkti krovinį, jį iškrauti terminale ir vėl pakrauti. Jei jūsų krovinys yra paskutinis, kurį paima, jis bus pirmas, kurį iškraus. Tačiau dažnai būna atvirkščiai. Aš visada rekomenduoju klientams klausti, ar jų krovinys bus vežamas tiesiogiai, ar per terminalą. Jei per terminalą – pridėkite dar vieną dieną prie pristatymo termino. Tai yra logistikos realybė, kurios negalima apeiti, nebent užsisakote visą fūrą tik sau.

Ar galima tiksliai prognozuoti pristatymo laiką?

Tiksliai – niekada. Galima tik prognozuoti su tam tikra paklaida. Jei kas nors jums garantuoja pristatymą „iki valandos“, bėkite nuo tokio vežėjo. Tai yra neprofesionalu. Mes naudojame GPS sekimo sistemas, kurios leidžia matyti, kur yra fūra, bet net ir tada gali įvykti nenumatytų dalykų: techninis gedimas, vairuotojo liga ar tiesiog milžiniška spūstis. Mano patirtis sako, kad geriausia yra pateikti „langą“ – pavyzdžiui, pristatymas įvyks trečiadienį tarp 10 ir 14 valandos. Tai suteikia klientui ramybę ir leidžia pasiruošti priėmimui.

Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirmiausia – nepanikuokite. Susisiekite su vadybininku ir reikalaukite realios informacijos, o ne „tuoj patikrinsiu“. Jei vadybininkas negali pasakyti, kur yra fūra, tai jau yra problema. Mano praktikoje buvo atvejis, kai vairuotojas tiesiog išjungė telefoną, nes buvo nepatenkintas atlyginimu. Tai buvo košmaras. Dabar mes naudojame tik patikimus vežėjus, su kuriais dirbame metų metus. Jei krovinys vėluoja, mes visada informuojame klientą iš anksto, o ne tada, kai terminas jau praėjo. Sąžiningumas yra geriausia strategija, net jei tai reiškia nemalonų pokalbį.

Ar savaitgaliai įskaičiuojami į pristatymo laiką?

Tai priklauso nuo to, ar gavėjas dirba savaitgaliais. Vokietijoje dauguma sandėlių savaitgaliais nedirba. Jei fūra atvažiuoja penktadienį vakare, krovinys bus iškrautas tik pirmadienį. Tai yra prastova, už kurią dažnai tenka mokėti. Aš visada stengiuosi planuoti maršrutus taip, kad fūra atvyktų darbo savaitės metu. Jei matau, kad nespėjame, geriau jau palaukti pirmadienio ryto išvykimui, nei mokėti už fūros stovėjimą visą savaitgalį. Tai yra paprasta matematika, kurią daugelis vadybininkų pamiršta, bandydami „įgrūsti“ krovinį bet kokia kaina.

Kaip veikia „just-in-time“ pristatymai?

Tai yra aukštasis pilotažas. Krovinys turi atvykti tiksliai tada, kai jo reikia gamybai. Tai reikalauja sinchronizuoto darbo tarp mūsų, siuntėjo ir gavėjo. Jei vėluojame 15 minučių, gamybos linija gali sustoti. Mano karjeroje buvo projektas, kur vežėme detales automobilių gamyklai. Mes turėjome 30 minučių „langą“. Tai buvo didžiulis stresas, bet mes tai padarėme. Tačiau tai kainuoja labai brangiai ir reikalauja nuolatinio ryšio. Jei jūsų verslas nėra „just-in-time“, nebandykite to daryti, nes tai tik padidins kaštus be jokios realios naudos.

Ar skiriasi pristatymo laikas į skirtingus Vokietijos regionus?

Taip, žinoma. Pristatymas į Berlyną ar Dresdeną yra greitesnis nei į Miuncheną ar Freiburgą, nes atstumas yra mažesnis. Taip pat svarbu, ar krovinys važiuoja per Šiaurės Vokietiją, kur eismas intensyvesnis, ar per pietus, kur kalnuotos vietovės gali sulėtinti greitį. Aš visada atsižvelgiu į geografiją. Kartą klientas stebėjosi, kodėl pristatymas į Hamburgą kainuoja pigiau nei į Miuncheną. Paaiškinau, kad tai ne tik atstumas, bet ir kuro sąnaudos bei vairuotojo darbo laikas. Logistika nėra tik kilometrai, tai yra laikas ir pastangos.

Kokie yra dažniausi vėlavimo faktoriai?

Pirmas – dokumentų klaidos. Antras – neteisingai supakuotas krovinys, kurį reikia perdaryti. Trečias – vairuotojo poilsio režimas. Ketvirtas – eismo sąlygos. Penktas – techniniai gedimai. Šeštas – prastovos terminaluose. Septintas – neteisinga informacija apie gavėjo darbo laiką. Aštuntas – muitinės patikrinimai (jei taikoma). Devintas – streikai (Vokietijoje tai pasitaiko). Dešimtas – tiesiog žmogiškas faktorius. Aš visada sakau, kad logistikoje viskas, kas gali sugesti, būtinai suges. Todėl visada turime planą B. Jei fūra sugenda, turime kitą, kuri gali perimti krovinį. Tai kainuoja, bet tai yra patikimumas.

Kaip veikia krovinių draudimas ir vėlavimas?

Draudimas dažniausiai padengia krovinio sugadinimą ar praradimą, bet retai kada padengia vėlavimo nuostolius. Tai yra svarbus niuansas. Jei dėl vėlavimo patiriate nuostolių, tai yra jūsų ir vežėjo sutarties reikalas. Todėl sutartyse visada reikia numatyti baudas už vėlavimą. Tačiau būkite atsargūs – jei baudos per didelės, vežėjai tiesiog atsisakys su jumis dirbti. Mano patirtis rodo, kad geriausia yra rasti kompromisą. Jei vėlavimas nėra kritinis, geriau susitarti dėl nuolaidos kitam pervežimui, nei bylinėtis teismuose.

Ar galima stebėti krovinį realiu laiku?

Šiais laikais – taip. Dauguma vežėjų turi GPS sistemas. Tačiau ne visi suteikia prieigą klientui. Aš visada rekomenduoju rinktis tuos, kurie suteikia. Tai suteikia ramybę. Prisimenu, kaip vienas klientas nuolat skambindavo manęs klausti, kur fūra. Kai daviau jam prisijungimą prie mūsų sistemos, skambučiai liovėsi. Jis matė, kad fūra juda, ir jam to užteko. Tai yra pasitikėjimo klausimas. Jei vežėjas slepia krovinio buvimo vietą, tai yra raudona vėliava. Galbūt fūra stovi kažkur aikštelėje ir niekas jos nejudina?

Kaip pasirinkti patikimą vežėją?

Neklausykite tik kainos. Pigiausias vežėjas dažnai yra tas, kuris turi mažiausiai patirties arba seniausią techniką. Ieškokite rekomendacijų, tikrinkite įmonės istoriją, klauskite apie jų parką. Ar jie turi savo fūras, ar samdo subrangovus? Jei samdo, tai yra papildoma rizika. Aš visada sakau: geriau mokėti 10 procentų daugiau, bet žinoti, kad krovinys atvyks laiku ir saugiai. Mano 20 metų patirtis rodo, kad „pigiai“ dažniausiai baigiasi brangiau, kai reikia taisyti klaidas ar mokėti baudas už vėlavimą.

Ar yra skirtumas tarp „fūros“ ir „mikroautobuso“?

Didelis. Mikroautobusas yra greitesnis, jam nereikia laikytis tokių griežtų tachografo taisyklių kaip fūrai. Jei krovinys skubus ir nedidelis, mikroautobusas yra geriausias pasirinkimas. Tačiau jis yra brangesnis už kilogramą krovinio. Fūra yra skirta dideliems kiekiams. Jei turite 20 tonų, mikroautobusu to nevešite. Aš visada skaičiuoju: jei krovinys yra iki 1,5 tonos, siūlau mikroautobusą. Tai greičiau, lanksčiau ir dažnai patikimiau. Bet vėlgi, viskas priklauso nuo biudžeto ir skubos.

Ką daryti, jei krovinys pamestas?

Tai yra blogiausias scenarijus. Per 20 metų man tai nutiko tik vieną kartą, ir tai buvo dėl vagystės iš aikštelės. Tai buvo košmaras. Mes turėjome draudimą, kuris viską padengė, bet reputacija nukentėjo. Svarbiausia yra išlikti ramiam ir bendradarbiauti su policija bei draudimo bendrove. Jei tai nutiko, svarbu turėti visus dokumentus: CMR, sąskaitas, pakavimo lapus. Be jų draudimas nieko nemokės. Tai yra pamoka, kad saugumas turi būti prioritetas numeris vienas.

Ar Vokietijos kelių mokesčiai įtakoja kainą?

Taip, ir labai stipriai. Vokietijoje kelių mokesčiai (Toll) yra vieni didžiausių Europoje. Jie nuolat kyla. Tai tiesiogiai įtakoja pervežimo kainą. Kai klientas klausia, kodėl kaina pakilo, aš visada parodau oficialius Vokietijos kelių mokesčių tarifus. Tai nėra mūsų noras uždirbti daugiau, tai yra realios sąnaudos. Vadybininkai, kurie to nepaaiškina, tiesiog sukuria nepasitenkinimą. Aš visada esu atviras dėl kainų struktūros.

Kaip veikia „atgaliniai“ kroviniai?

Tai yra būdas sutaupyti. Jei fūra veža krovinį į Vokietiją, ji turi grįžti atgal. Jei ji grįžta tuščia, tai yra nuostolis. Todėl vežėjai ieško krovinių atgal. Tai yra pigiau, nes vežėjui svarbu bent padengti kuro sąnaudas. Tačiau tai reiškia, kad pristatymo laikas gali būti ne toks tikslus, nes fūra turi surinkti krovinį. Aš visada įspėju klientus: jei norite pigiau, turite būti lankstūs su laiku. Tai yra sąžiningas sandoris.

Ar galima derėtis dėl pristatymo laiko?

Galima, bet su saiku. Jei spaudžiate vežėją, jis gali sutikti, bet tada kyla rizika, kad jis pažeis taisykles. Ar tikrai norite, kad vairuotojas važiuotų pavargęs, kad tik suspėtų į jūsų terminą? Tai yra pavojinga. Aš visada sakau: geriau vėliau, bet saugiai. Jei terminas yra kritinis, mokėkite už ekspresą. Tai yra vienintelis būdas užtikrinti greitį be rizikos.

Kokia yra „prastovos“ kaina?

Prastova – tai laikas, kai fūra stovi ir nieko nedaro. Jei vairuotojas laukia pakrovimo ar iškrovimo ilgiau nei numatyta (dažniausiai 2 valandos), už tai reikia mokėti. Tai yra standartas rinkoje. Kai kurie klientai pyksta, bet tai yra sąžininga. Vairuotojas negali stovėti nemokamai. Aš visada įspėju klientus apie prastovų kainas prieš pradedant darbą. Tai padeda išvengti konfliktų vėliau.

Ar skiriasi pervežimas į Vokietiją vasarą ir žiemą?

Vasarą yra atostogų metas, vairuotojų trūksta, kainos kyla. Žiemą yra oro sąlygos, kurios lėtina pristatymą. Pavasaris ir ruduo yra patys stabiliausi laikotarpiai. Aš visada planuoju pervežimus atsižvelgdamas į sezoną. Tai yra patirtis, kuri ateina tik su metais. Jei planuojate didelį projektą, darykite tai ne sezono metu, jei įmanoma.

Kaip veikia „dalinių krovinių“ (LTL) pristatymas?

Tai yra procesas, kai fūra surenka krovinius iš kelių vietų. Tai reikalauja tikslumo ir koordinacijos. Jei vienas klientas vėluoja su pakrovimu, vėluoja visa fūra. Tai yra didžiausia LTL pervežimų problema. Aš visada stengiuosi dirbti su patikimais klientais, kurie gerbia laiką. Jei matome, kad kažkas vėluoja, informuojame visus kitus. Tai yra profesionalumas.

Ar verta naudoti ekspeditorius?

Taip, jei norite ramybės. Ekspeditorius prisiima visą riziką ir koordinaciją. Jis ieško fūrų, tikrina dokumentus, sprendžia problemas. Jūs tiesiog sumokate už paslaugą ir gaunate rezultatą. Aš pats esu ekspeditorius ir žinau, kiek darbo įdedame, kad viskas vyktų sklandžiai. Tai nėra tik „popierių stumdymas“, tai yra nuolatinis problemų sprendimas.

Ar logistika į Vokietiją taps greitesnė?

Technologijos tobulėja, bet fizikos dėsniai išlieka. Galbūt ateityje turėsime autonomines fūras, kurios važiuos be sustojimų. Bet kol kas mes esame priklausomi nuo žmonių. Ir žmonės klysta, pavargsta ir serga. Todėl visada bus vėlavimų. Svarbiausia yra ne tai, ar vėlavimų bus, o tai, kaip mes į juos reaguojame.

Išvada

Pervežimo laikas į Vokietiją ir atgal nėra tik skaičiai kalendoriuje. Tai yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja daugybė kintamųjų. Mano patirtis rodo, kad sėkmės raktas yra atviras bendravimas, realistiškas planavimas ir pasirengimas nenumatytiems atvejams. Niekada nepasitikėkite „stebuklingais“ terminais ir visada turėkite planą B. Logistika yra gyvas organizmas, ir jei su ja elgsitės su pagarba, ji veiks sklandžiai. Svarbiausia – rasti partnerį, kuriuo galite pasitikėti, net kai viskas klostosi ne pagal planą.