Pervežimo į Vokietiją procesas vyksta skaidriai ir patikimai

Klausyk, per dvidešimt metų logistikoje mačiau visko – nuo pamestų paletų iki „fūrų“, kurios tiesiog dingo kažkur Lenkijos pakelėse. Kai kalbame apie pervežimo į Vokietiją procesą, daugelis vadybininkų mėgsta piešti gražius paveikslėlius, bet aš tau pasakysiu, kaip yra iš tikrųjų. Tai nėra vien tik dokumentų pildymas ar vairuotojo skambutis. Tai nuolatinė kova su aplinkybėmis, eismo kamščiais prie Berlyno ir nuolat besikeičiančiais Vokietijos kelių mokesčiais. Jei nori, kad tavo krovinys pasiektų tikslą be streso, turi suprasti, jog skaidrumas logistikoje yra ne prabanga, o būtinybė, kurią dažnai tenka „išsikovoti“ iš vežėjų.

Planavimas ir dokumentacija

Kaip teisingai paruošti CMR važtaraštį, kad nekiltų problemų Vokietijos pasienyje?

CMR važtaraštis yra tavo „gyvybės draudimas“ kelyje. Mano praktikoje buvo atvejis, kai dėl vieno neteisingai įrašyto svorio skaičiaus vokiečių pareigūnai sulaikė visą „furą“ trims paroms. Svarbiausia – tikslumas. Niekada nerašyk apytikslių duomenų, nes vokiečiai turi labai griežtą požiūrį į dokumentaciją. Jei prekės yra pavojingos, būtinai pridėk ADR deklaraciją, kitaip gausi tokią baudą, kad mažai nepasirodys. Kartais vadybininkai skuba ir palieka tuščių laukelių, bet aš visada sakau – geriau sugaišti dešimt minučių ilgiau pildant, nei vėliau aiškintis su muitine. Beje, visada pasitikrink, ar įmonės antspaudas aiškiai matomas, nes tai vis dar svarbu (na, bent jau daugumoje Vokietijos regionų).

Ar tikrai įmanoma sekti krovinį realiu laiku visoje Vokietijos teritorijoje?

Šiais laikais GPS sekimas yra standartas, bet neapsigauk – ne visos sistemos veikia idealiai. Būna, kad „šoferis“ tiesiog išjungia sekimo įrenginį, nes nenori, kad dispečeriai matytų jo poilsio pertraukas. Mano patirtis rodo, kad patikimiausios įmonės naudoja integruotas platformas, kur tu gauni nuorodą ir matai, kur tavo krovinys juda. Tačiau būk atsargus: net ir geriausia sistema gali „nulūžti“ kalnuotose vietovėse ar tuneliuose. Jei vadybininkas sako, kad krovinys stovi vietoje, dažniausiai tai reiškia, kad jis tiesiog įstrigo kamštyje prie Miuncheno. Tai erzina, bet tai yra realybė, su kuria tenka susitaikyti kiekvieną dieną.

Kokie yra pagrindiniai rizikos veiksniai pervežant prekes į Vokietiją?

Didžiausia rizika – tai vėlavimai dėl kelių remonto darbų, kurie Vokietijoje vyksta nuolatos. „Baustelle“ (kelio darbai) yra kiekvieno vairuotojo košmaras. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į vairuotojų darbo ir poilsio režimą. Jei vadybininkas žada, kad krovinys bus pristatytas per 24 valandas iš Lietuvos į Frankfurtą, jis greičiausiai meluoja arba planuoja pažeisti taisykles. Aš visada rekomenduoju pridėti bent 12 valandų „atsargos“ laiko nenumatytiems atvejams. Be to, vagystės iš stovėjimo aikštelių vis dar yra problema, todėl visada reikalauk, kad krovinys būtų vežamas tik saugomose zonose, net jei tai kainuoja keliais eurais brangiau.

Kaip užtikrinti, kad krovinys nebūtų pažeistas transportavimo metu?

Pakavimas yra tavo atsakomybė, o ne vairuotojo. Jei paletė blogai apvyniota plėvele, joks „CMR'as“ neapsaugos prekių nuo subyrėjimo posūkyje. Mano praktikoje buvo klientas, kuris taupė plėvelei, o vėliau skundėsi, kad pusė krovinio atvyko sudaužyta. Vokietijos keliai geri, bet vairuotojai kartais turi staigiai stabdyti. Visada naudok kampų apsaugas ir įsitikink, kad krovinys „fūros“ viduje yra pritvirtintas diržais. Jei matai, kad vairuotojas tingi tvirtinti krovinį, priversk jį tai padaryti. Tai tavo prekės, tavo pinigai ir tavo reputacija, todėl neturėtum jaustis nepatogiai reikalaudamas saugumo priemonių laikymosi.

Ar verta drausti krovinį papildomai, jei vežėjas turi CMR draudimą?

Tai vienas dažniausių klausimų. CMR draudimas padengia tik dalį nuostolių ir turi labai griežtas išmokų ribas, kurios dažnai nesiekia realios prekių vertės. Jei veži brangią elektroniką ar pramoninę įrangą, papildomas draudimas yra būtinas. Aš pats visada rekomenduoju klientams apsidrausti, nes CMR draudimo kompanijos dažnai ieško būdų, kaip nemokėti (pvz., teigia, kad krovinys buvo netinkamai supakuotas). Tai kainuoja papildomai, bet ramybė kainuoja daugiau. Nesu tikras, ar visos draudimo bendrovės veikia sąžiningai, bet geriau turėti popierių, kuris tave gina, nei vėliau bylinėtis teismuose su vežėju.

Kaip pasirinkti patikimą pervežimo partnerį, o ne tik „pigiausią“ variantą?

Rinkoje pilna „vadybininkų“, kurie tik perparduoda paslaugas neturėdami nė vieno savo automobilio. Jie dažnai siūlo mažiausią kainą, bet kai kyla problemų, jie tiesiog nekelia ragelio. Ieškok įmonių, kurios turi savo parką ir ilgametę patirtį. Paprašyk rekomendacijų, patikrink jų „Trans.eu“ reitingus. Jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Mano patirtis rodo, kad geriau mokėti rinkos kainą ir gauti kokybišką aptarnavimą, nei vėliau ieškoti dingusio krovinio. Skaidrumas prasideda nuo to, ar įmonė atvirai sako, kas veš tavo krovinį.

Ką daryti, jei krovinys vėluoja dėl force majeure aplinkybių?

„Force majeure“ yra labai patogus terminas, kurį vežėjai naudoja visur. Tačiau tikras force majeure yra stichinės nelaimės, o ne eismo kamštis prie Berlyno. Jei krovinys vėluoja, pirmiausia reikalauk tikslios buvimo vietos ir numatomo atvykimo laiko. Jei vėlavimas kritinis, derėkis dėl nuolaidos kitam pervežimui. Kartą man teko aiškintis su klientu dėl vėlavimo, kurį sukėlė streikas Vokietijos geležinkeliuose, paveikęs ir automobilių eismą. Tai buvo nemaloni situacija, bet atviras bendravimas su klientu padėjo išvengti didesnių konfliktų. Svarbiausia – niekada nemeluoti klientui apie vėlavimo priežastis.

Ar skiriasi pervežimo procesas į Vokietiją, jei krovinys yra dalinis (LTL)?

LTL pervežimai yra sudėtingesni, nes tavo krovinys keliauja su kitais. Tai reiškia daugiau perkrovimų, daugiau rizikos sugadinti prekes. Procesas skaidrus tik tada, kai žinai, kur krovinys bus perkraunamas. Dažnai vadybininkai nutyli, kad krovinys bus „perkrautas“ per tris skirtingus terminalus. Tai didina vėlavimo tikimybę. Jei veži kažką trapaus, geriau rinkis pilną mašiną (FTL), net jei tai brangiau. Mano praktikoje buvo atvejis, kai LTL krovinys pasiekė Vokietiją po dviejų savaičių, nes kažkur terminale tiesiog „pasimetė“ paletė. Tai buvo pamoka visiems.

Kaip veikia atsiskaitymo sistema ir ar yra paslėptų mokesčių?

Skaidrumas finansuose yra toks pat svarbus kaip ir kelyje. Visada reikalauk galutinės kainos su visais įmanomais mokesčiais (kelių mokesčiai, kuro priemokos). Kai kurie vežėjai prideda „papildomus mokesčius“ už krovos darbus ar dokumentų tvarkymą jau po fakto. Tai neprofesionalu. Aš visada sudarau sutartį, kurioje aiškiai surašyta, kas įeina į kainą. Jei matai „kuro priemoką“, kuri keičiasi kas savaitę, pasitikrink, ar ji atitinka realius rinkos pokyčius. Būna, kad vadybininkai bando pasipelnyti iš nesuprantančių klientų, todėl visada klausk detalių.

Ar svarbu, kokia transporto priemonė naudojama pervežimui?

Žinoma, kad svarbu. Jei veži baldus, tau reikia „tentinės“ puspriekabės su tvirtinimo diržais. Jei maisto produktus – šaldytuvo su temperatūros kontrolės ataskaita. Niekada nepasitikėk vadybininku, kuris sako „kažką atsiųsim“. Turi tiksliai žinoti, kokia mašina atvažiuos. Kartą klientas užsakė pervežimą, o atvažiavo senas „busiukas“, kuris neturėjo net hidraulinio lifto. Tai buvo katastrofa, nes krovinį teko krauti rankomis. Visada reikalauk techninės specifikacijos prieš patvirtinant užsakymą. Tai tavo teisė ir tavo saugumo garantas.

Kaip elgtis, jei krovinys atvyko su pažeidimais?

Pirmas dalykas – viską fotografuoti. Niekada nepasirašyk CMR važtaraščio be pastabų, jei matai, kad pakuotė pažeista. Jei pasirašysi „be pastabų“, vėliau bus beveik neįmanoma išieškoti žalos. Tai auksinė taisyklė. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas pasirašė, o vėliau pamatė, kad prekės viduje sudaužytos. Vežėjas tiesiog parodė švarų CMR ir pasakė „viso gero“. Tai skaudi pamoka. Visada tikrink krovinį dalyvaujant vairuotojui ir, jei reikia, kviesk nepriklausomą ekspertą. Tai reikalauja laiko, bet apsaugo nuo didelių nuostolių.

Ar Vokietijos muitinės procedūros yra sudėtingos?

Jei veži prekes iš ES šalies į Vokietiją, muitinės procedūrų kaip tokių nėra dėl bendrosios rinkos. Tačiau jei prekės atkeliauja iš trečiųjų šalių per Lietuvą į Vokietiją, tada prasideda „linksmybės“. Turi turėti visus tranzito dokumentus (T1). Kartą teko laukti muitinės patikros prie Vokietijos sienos, nes dokumentuose buvo klaida dėl prekės kilmės šalies. Tai kainavo papildomas dvi dienas prastovos. Visada samdyk profesionalius muitinės tarpininkus, jei nesupranti visų niuansų. Tai kainuoja, bet sutaupo daugybę nervų ir pinigų.

Ką daryti, jei vairuotojas kalba tik savo gimtąja kalba?

Tai dažna problema, ypač su vežėjais iš Rytų Europos. Jei vairuotojas nesupranta vokiškai ar angliškai, kyla problemų pristatymo vietoje. Vokietijos sandėliuose vadybininkai gali tiesiog atsisakyti priimti krovinį, jei negali susikalbėti su vairuotoju. Aš visada reikalauju, kad vairuotojas turėtų bent minimalius kalbos įgūdžius arba turėtų kontaktinį asmenį, kuris gali padėti. Kartą vairuotojas pasiklydo pramoniniame rajone ir negalėjo paklausti kelio, todėl vėlavo 5 valandas. Tai atrodo kaip smulkmena, bet logistikoje smulkmenos sudaro visą procesą.

Ar verta naudoti ekspeditorių paslaugas?

Ekspeditorius yra tarpininkas, kuris prisiima atsakomybę už visą procesą. Jei esi naujokas, tai geriausias pasirinkimas. Jie žino patikimus vežėjus, moka tvarkyti dokumentus ir gali išspręsti problemas kelyje. Taip, tai kainuoja papildomai, bet tu perki savo ramybę. Mano patirtis rodo, kad geras ekspeditorius atsiperka su kaupiama nauda, nes jis išvengia klaidų, kurios tau kainuotų brangiau. Tačiau būk atsargus – rinkoje pilna „vadybininkų“, kurie tik imituoja darbą. Visada prašyk atsiliepimų ir realių pavyzdžių.

Kaip dažnai keičiasi pervežimo į Vokietiją taisyklės?

Vokietija nuolat keičia kelių mokesčių (Maut) tarifus ir aplinkosaugos reikalavimus. Tai, kas galiojo prieš metus, šiandien gali būti pasenę. Pavyzdžiui, dabar vis daugiau zonų reikalauja „Euro 6“ standarto variklių. Jei tavo vežėjas važiuoja su senu „Euro 3“ sunkvežimiu, jis gali gauti milžiniškas baudas, kurias vėliau bandys perkelti tau. Visada klausk, ar vežėjo transportas atitinka naujausius Vokietijos reikalavimus. Tai rodo, kad įmonė rimtai žiūri į savo verslą ir nekelia tau papildomos rizikos.

Ar galima pervežti pavojingus krovinius (ADR) į Vokietiją?

Taip, bet tai reikalauja specialaus pasirengimo. Vairuotojas privalo turėti ADR sertifikatą, o mašina – specialų ženklinimą ir įrangą. Tai nėra „tiesiog pervežimas“. Kartą teko organizuoti cheminių medžiagų pervežimą, tai dokumentacijos buvo daugiau nei visam likusiam kroviniui. Jei kažkas nutiktų kelyje, atsakomybė būtų milžiniška. Niekada nebandyk „apeiti“ šių taisyklių, nes vokiečių policija ADR krovinius tikrina labai griežtai. Jei neturi patirties, net nepradėk – samdyk tik sertifikuotus specialistus.

Kaip veikia „prastovos“ mokestis?

Prastova yra viena didžiausių logistikos bėdų. Jei vairuotojas atvyksta į iškrovimo vietą, o sandėlis uždarytas arba eilė, prasideda skaitliukas. Dažniausiai nemokamos yra pirmos 2-4 valandos, o vėliau – mokama už kiekvieną valandą. Tai dažnai sukelia konfliktus tarp kliento ir vežėjo. Aš visada rekomenduoju aiškiai susitarti dėl prastovų sąlygų sutartyje. Kartą klientas atsisakė mokėti už prastovą, nors vairuotojas laukė 10 valandų. Tai baigėsi teismais ir sugadintais santykiais. Būk sąžiningas – jei vėluoji iškrauti, mokėk.

Ar svarbus krovinio svorio pasiskirstymas ašims?

Tai techninis niuansas, kurį dažnai pamiršta klientai. Jei krovinys pakrautas netolygiai, „fūra“ gali būti sulaikyta dėl viršyto ašies svorio. Vokietijoje tai griežtai kontroliuojama. Kartą vairuotojas turėjo perkrauti visą krovinį aikštelėje, nes viena ašis buvo perkrauta 500 kg. Tai kainavo papildomą dieną ir daug pinigų. Visada įsitikink, kad pakrovimo vietoje yra svarstyklės arba bent jau patyręs krautuvo vairuotojas, kuris supranta svorio pasiskirstymo svarbą. Tai atrodo kaip smulkmena, bet gali sugriauti visą grafiką.

Kaip užtikrinti, kad krovinys būtų pristatytas laiku?

Niekada neplanuok pristatymo „į minutę“. Visada palik laiko tarpą. Jei krovinys turi būti pristatytas pirmadienį ryte, geriausia, jei mašina išvažiuoja penktadienį. Taip pat visada turėk alternatyvų planą. Jei vadybininkas sako, kad viskas bus gerai, paklausk: „O kas, jei nebus?“. Geras vadybininkas visada turi planą B. Mano praktikoje buvo atvejis, kai sugedo vilkikas, bet mes turėjome sutartį su kitu vežėju, kuris perėmė krovinį per 4 valandas. Tai kainavo brangiau, bet klientas liko patenkintas.

Ar verta naudoti „Express“ pervežimo paslaugas?

„Express“ reiškia, kad mašina važiuoja be sustojimų (su dviem vairuotojais). Tai brangu, bet kartais būtina. Tačiau būk atsargus – kartais „Express“ yra tik marketinginis triukas, o mašina važiuoja įprastu tempu. Visada reikalauk įrodymų, kad mašinoje yra du vairuotojai. Kartą klientas sumokėjo už „Express“, o vairuotojas vis tiek darė 9 valandų pertrauką. Tai buvo apgaulė. Jei moki už greitį, reikalauk greičio. Tai nėra malonu, bet versle reikia būti griežtam, kai moki didelius pinigus.

Kaip veikia krovinių draudimas (Cargo)?

Tai draudimas, kuris padengia prekių vertę, jei jos sugadinamos ar dingsta. Tai skiriasi nuo CMR draudimo. Cargo draudimas yra tavo ramybė. Aš visada rekomenduoju klientams jį turėti, ypač jei prekės brangios. Tai nėra brangu, palyginus su galimais nuostoliais. Kartą krovinys sudegė gaisre kelyje, ir be Cargo draudimo klientas būtų bankrutavęs. CMR draudimas būtų padengęs tik trupinius. Tai viena iš tų investicijų, kurios atrodo nereikalingos, kol neįvyksta nelaimė.

Ar svarbu, kurioje Vokietijos dalyje yra pristatymo vieta?

Žinoma. Pristatyti į Berlyną ar Miuncheną yra visiškai skirtingi dalykai dėl eismo intensyvumo. Pietų Vokietija turi kalnų perėjas, kurios žiemą gali būti uždarytos. Visada atsižvelk į geografiją. Kartą vairuotojas įstrigo sniego audroje Alpių papėdėje, ir krovinys vėlavo dvi dienas. Tai buvo force majeure, bet mes turėjome įspėti klientą iš anksto. Visada klausk vadybininko apie maršruto ypatumus. Tai rodo, kad domiesi procesu ir nesi tik „užsakovas“, kuris tikisi stebuklų.

Kaip elgtis su muitinės tarpininkais?

Jei reikia muitinės procedūrų, pasirink tarpininką, kuris turi gerą reputaciją. Niekada nebandyk pats pildyti sudėtingų deklaracijų, jei nežinai kodų. Tai baigiasi klaidomis ir baudomis. Mano praktikoje buvo klientas, kuris pats bandė sutvarkyti dokumentus ir gavo 2000 eurų baudą už neteisingą prekės kodą. Tarpininkas kainuoja 50-100 eurų, bet jis prisiima atsakomybę už teisingą dokumentų pateikimą. Tai geriausia investicija, kurią gali padaryti.

Ar verta naudoti technologijas sekimui?

Taip, be technologijų šiandien logistika neįmanoma. Bet nepasitikėk tik programėlėmis. Visada palaikyk ryšį su vairuotoju ar vadybininku. Technologijos genda, o žmogus visada gali atsakyti į klausimą. Mano patirtis rodo, kad geriausias rezultatas gaunamas derinant technologijas ir žmogiškąjį faktorių. Kartą GPS rodė, kad mašina stovi, o vairuotojas tiesiog buvo nuėjęs pavalgyti. Tai buvo klaidingas signalas, kuris sukėlė nereikalingą paniką. Visada patikrink informaciją prieš darydamas išvadas.

Kokia yra svarbiausia taisyklė pervežant į Vokietiją?

Svarbiausia taisyklė – bendravimas. Jei kažkas negerai, pasakyk iš karto. Niekada neslėpk problemų, nes jos tik didėja. Vokiečiai vertina punktualumą ir atvirumą. Jei vėluoji, pasakyk tai prieš 5 valandas, o ne tada, kai jau turėjai būti vietoje. Tai sukuria pasitikėjimą. Per 20 metų supratau, kad geriausi santykiai su klientais yra tie, kur mes kartu sprendžiame problemas, o ne ieškome kaltų. Tai ir yra tikrasis skaidrumas.

Išvada: pervežimas į Vokietiją yra sudėtingas, bet įveikiamas procesas, jei žinai, ką darai. Svarbiausia – nebijoti klausti, reikalauti dokumentų ir visada turėti planą B. Logistika nėra tik mašinų judėjimas, tai žmonių ir atsakomybės tinklas. Jei pasirinksi patikimą partnerį ir būsi atviras, tavo krovinys pasieks tikslą be didelių nuostolių. Sėkmės kelyje, ir nepamiršk – geriausias vadybininkas yra tas, kuris kelia ragelį net tada, kai turi blogų naujienų.