Persikraustymo terminai į Vokietiją su mikroautobuso parinkimais

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti viena – niekas niekada nevyksta taip, kaip parašyta vadovėliuose. Ypač kai kalba eina apie Vokietiją. Žmonės visada klauso apie tą patį: kada važiuoti ir ką rinktis, kad daiktai nenukristų kelyje. Suprantu, kad sužinoti tikslius persikraustymo terminus į Vokietiją su mikroautobuso parinkimais yra kaip ieškoti adato kūgiuke, nes rinka yra chaoticška, ir kainos šokinėja kaip priekabos ant blogų kelių. Čia nebus sausa informacija, o geroji ir blogoji patirtis iš vidaus, tiesiogiai iš vairuotojo kabros ir dispečerių ausų. Jei norite suprasti, kaip išlikti ramiam, kai viskas kyla į aukštas, skaitykite toliau.

Kas su tais terminais ir laiku (ir kodėl visada vėluojame)

Kiek laiko iš tikrųjų užtrunka nuvežti daiktus iki Miuncheno ar Berlyno?

Tai vienas labiausiai erzinančių klausimų, nes klientas visada tikisi, kad aš turiu kristalinį rutulį. Paprastai, jei keliaujame iš Vilniaus ar Kauno į didžiuosius Vokietijos miestus, tai apie 18–20 valandų gryno važiavimo, jei nekažkas nesužeis ties Lenkijos siena. Bet prisimenu vieną atveją, kai važiavome į Štutgartą, ir dėl sniego audros užstrigome ties Poznaneiu tris dienas. Taigi, manau, saugiau pasakyti, kad skrydis truks apie vieną dieną, bet įsiskaičiuokite ir nenumatytų situacijų maržą. Geriau būti nustebintam, kad atvykome anksčiau, nei šauktis pagalbos vidury nakties.

Ar tikrai taip sunku susitarti dėl datos šiais laikais?

Galima sakyti, kad persikraustymo terminai į Vokietiją su mikroautobuso parinkimais dabar yra kaip bilietai į koncertą – reikia kibti iš karto. Nenuostabu, kad dažnai tenka derintis su keliomis ekipažais vienu metu, nes vienas susirgo, kitam technical'as išlindo. Aš asmeniškai stengiuosi niekada nepromisuoti 100%, jei matau, kad orai arba eismas gali suklupti. Taigi, daborėtumėte skambinti mažiausiai savaitę prieš, o idealiai – dvi. Ir nereikia pykti, jei sakau „galbūt“, tai dažniausiai reiškia „taip, bet su prierėžimu“.

Kodėl visi sako, kad reikia kelias dienas, o ne vieną?

Nes mes ne robotai, o Vokietijoje dar daromi tam tikri reikalai, pavyzdžiui, iškrovimas gali užtrukti ilgiau dėl lifto problemų arba gatvės, kurioje negalima statyti mašinos (o to ten gausu). Vieną kartą teks laukti pusę dienos, kol vietos statybos vadovas atleis mūsų vairuotoją iš „geležinės gripės“. Jei planuojate persikraustymo terminus į Vokietiją su mikroautobuso parinkimais, įsivaizduokite, tai ne tik vairavimas, bet ir fizinis darbas, kuris žmonėms tiesiog sustoja.

Ar galima važiuoti savaitgaliais ar švenčių metu?

Techniškai – galima, bet aš visada draudžiu arba labai stipriai nenusileidžiu. Kodėl? Nes Vokietijoje sekmadieniais viskas uždaryta, net degalinės dar kartais dirba ribotu režimu, o jei Jums reikės kažko nupirkti kelyje – bus bėdų. Be to, vairuotojai taip pat žmonės, nors kai kurie darbdaviai tai pamiršta. Geriau palikti savaitgalį poilsio, nei stovėti prie uždarų vartų Berlyne su pilna priekaba ir alkani vairuotoju.

Kas vyksta, jei pavėluojame su išsikraustymu iš buto Lietuvoje?

Tai klasika. Klientas sako „mes jau viskas išsivežė“, o atvyksta, o ten dar stovi didelė spinta ir pusė virtuvės. Tuomet persikraustymo terminai į Vokietiją su mikroautobuso parinkimais tiesiog sudužta, nes prarandame tas kelias valandas, kurios buvome skirtę poilsiui ar degalų įpylimui. Nereikia man meluoti, aš tą matau iš paties prašymo. Geriau pasakykite tiesiai – bus daugiau daiktų, reikės planuoti antrą važiavimą arba didesnę mašiną.

Ar yra „piko“ sezonai, kada neverta keltis?

Absoliučiai. Tai yra rugpjūčio pabaiga ir rugsėjo pradžia, kai važiuoja studentai, ir visos Kalėdos/Naujieji metai. Tuo metu kainos šokuoja į dangų, o oemigos (mašinos) yra užsakytos mėnesiams į priekį. Jei galite, stenkitės keltis balandį ar lapkričio mėnesį – bus ramiau ir pigiau, nors orai gali būti truputį liūdnesni (bet Vokietijoje vis tiek lyja).

Ką daryti, jei reikia skubaus pervežimo per 2 dienas?

Tada tai jau nebe standartinis persikraustymas į Vokietiją, o ekspedicija su visomis išlaidomis. Reikės ieškoti vairuotojo, kuris gali važiuoti be poilsio (tai legalu tik su tam tikromis sąlygomis, kurių aš čia neįvardinsiu, kad kas nors nepaims ir nenukristų), arba samdyti du vairuotojus vienam mikroautobusui. Tai kainuoja dvigubai, bet jei Jums reikia būti ten rytoj – mes rastime būdą, tik pasiruoškite sąskaitai.

Mikroautobusai – ką rinktis ir kodėl Mercedes geriau (kaip ne visada)

Kokį mikroautobusą geriausia pasirinkti paprastam pervežimui?

Žinoma, idealus pasirinkimas yra „Mercedes Sprinter“, nes jis turi grindų, kurias galima išstumti, o tai labai palengvina kraunant šaldytuvus ar sofas. Tačiau kartais taip pat ir „Ford Transit“ ar „Fiat Ducato“ užtektų, jei daiktų nėra daug. Svarbiausia – žiūrėkite ne į ženklą, o į tai, ar mašina turi pakabos (ne, ne vaikišką). Žinau, kad skamba keistai, be pakabos su vienu žmogumi neįveiksiti sofos trečiu aukšte be lifto.

Ar į tą mašiną telpa visas mano 1 kambario buto turinys?

Paprastai telpa, jei Jūs ne kažkoks kolekcionierius. Įprastas 1-2 kambarių buto turtas lengvai telpa į 3,5 tonų mikroautobusą su 17-18 kubiniais metrais tūrio. Bet buvo atvejų, kai klientas sako „turime dvi lagaminas“, o atvyksta ir ten visa senelės virtuvė su 30 metų senumo duonkepe. Tada reikia galvoti apie priekabą, o tai jau keičia visą persikraustymo terminus į Vokietiją su mikroautobuso parinkimais, nes su priekaba važiuoti lėčiau ir sudėtingiau.

Ar reikalinga vairuotojo pagalbininkė?

Dažnai klientai galvoja, kad vairuotojas yra ir krovėjas, ir šaltkalvis, ir mechanikas. Taip nėra. Jei pasirenkate mikroautobusą be krovėjo, pasiruoškite tai daryti patys su vairuotoju (jis padės, bet jis ne Hercules). O jei reikia nešti pianiną ar stendą, tada reikia komplekto – vairuotojas plus du krovėjai. Tada mikroautobuso pasirinkimas tampa svarbesnis, kadangi mums reikės vietos ne tik daiktams, bet ir žmonėms.

Kas dėl tos „pakros“, ar ji tikrai reikalinga?

Kartais ne, bet kartais – labai. Jei Jūsų daiktai yra sunkūs (skalbyklės, seifai), be pakros nėra ko galvoti. Nemanau, kad Jūs norite sugadinti savo nugarą arba vairuotojo nugarą. Esu matęs, kaip vyrai bandė nešti dvigulę lovę be pakros laiptais ir... tai baigėsi traumomis. Taigi, kai kalbame apie persikraustymo terminus į Vokietiją su mikroautobuso parinkimais, pasitikrinkite ar mašina turi šį įrenginį, nes ne visos turi.

Ar galima savo daiktus padėti kaip noriu, ar vairuotojas viską tvarko?

Vairuotojas dažniausiai žino, kaip dėti daiktus, kad jie nenukristų, bet jei Jūs insistuosite, jis nedels ir padės Jūsų būdu. Tada tik prašau nekeisti skambesčio (čia turiu omeny važiuoklę), jei kažkas nukris. Aš visada sakau – klauskite patarimo, nes jie tą daro kasdien, o Jūs – kas 5 metus. (Nors galiu ir suklysti, galbūt kasmet keliate, bet vistiek ne taip dažnai).

Ką daryti, jei daiktų daugiau nei planavome?

Tokiu atveju, jei mikroautobusas užpildytas iki lubų, turime dvi išeitis. Arba mes paliekame ką nors atgal ir vežame antrą kartą (tai brangu), arba bandom „supresuoti“ (galbūt ne šį žodį naudoti, bet suprasite) tarpus. Bet saugumo sumetimais geriau nevykti su dangumi, kuri užsidaro ant vairuotojo galvos. Tai pavojinga ir nelegalu.

Ar mikroautobusas gali važiuoti bet kuria Vokietijos gatve?

Ne visada. Yra tam tikri apribojimai miestuose, ypač centriniuose dalyse, kur įleidžiami tik „eco“ mašinos, o seni mikroautobusai gali gauti baudą. Reikia iš anksto pasidomėti, ar Jūsų adresas yra „žaliojoje zonoje“ (Umweltzone). Nenorėčiau, kad Jūsų persikraustymo terminai į Vokietiją su mikroautobuso parinkimais baigtųsi ties policijos postu.

Kokia yra mašinos paruošimo tikimybė?

Gera, jei ne kalbame apie paskutines minutes. Jei sakote „man reikia rytoj“, tai tikimybė griežtai sumažėja. Geriausia turėti bent savaitę laiko, kad galėčiau parinkti nebet tiesiog pirmą pamatytą „grybą“ (tai kalbėjimas apie senas, dujines mašinas), o kažką šiek tiek naujesnio.

Vokietijos specifika – ką reikia žinoti, kad nenukristum nuo kėdės

Ar daiktus uždrausta vežti per Vokietiją?

Savo esme ne, jei tai ne ginklai, narkotikai arba prekės, skirtos prekybai be mokesčių. Kasdieniai daiktai – drabužiai, baldai, indai – viskas tvarko. Bet turi būti sąrašas (inventoriaus sąrašas), kad sulaikant sienoje neįtartų, kad tai prekybinė siunta. Vokai yra griežti, nors dažnai tenką tiesiog nuleidžia ranką ir praleidžia.

Ar reikia mokėti kažkokius mokesčius užvažiavimą?

Čia aš nėra 100% tikras, nes taisyklės pasikeitė prieš kelis metus (vėl tas gaidys su Vokietijos mokesčiais už sunkvežimius), bet asmeniniai (arba pervežimo) mikroautobusai dažniausiai nebus apmokestinti kaip sunkvežimiai, jei svoris neviršija 7,5 tonų. Tačiau kai kurie keliai gali būti mokami. Geriau turėti euro pinigų.

Kaip elgtis su parkavimu mieste?

Tai naktmaris. Prieš daugiabučio namo duris dažnai stovi „Anwohnerparken“ (gyventojų parkavimo) ženklai, ir jei ten pastatysite mašiną be leidimo, atves. Reikia arba gauti leidimą iš savininko (dažnai jis gali parodyti „laišką“ iš „Ordnungsamt“), arba statyti už 100 metrų ir nešti daiktus rankomis. Ką aš sakiau apie nugarą?

Ar vairuotojai kalba vokiškai?

Dauguma mūsų vairuotojų kalba rusiškai ir lietuviškai, o angliškai – truputį (kaip „Hello“, „Beer“, „Problem“). Vokiškai kalba nedaug, todėl jei reikia susitarti su vietos policija arba sandėlininku, gali kilti barjerų. Bet dažniausiai rankų kalba užtenka, arba aš galiu paskambinti ir paaiškinti.

Kas dėl draudimo? Ar jis veikia Vokietijoje?

Taip, bet tik tas, kuris yra tarptautinis („Žaliasis kortelės“ arba CAK). Negalima važiuoti su įprasta „Kasko“ draudimo polise, skirtu Lietuvai. Patikrinkite tai prieš kelionę, nes aš galiu parodyti dokumentus, bet jei įvyks avarija, o draudimas neveiks – bus didelių rūpesčių ir mokesčių.

Ar yra kokių nors specifinių taisyklių dėl poilsio laiko?

Taip, Vokietijoje griežtai stebima vairuotojo darbo laikas. Jei vairuotojas vairavo 4,5 valandas, jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Negalima jo versti važiuoti toliau, jei jis pavargo. Tai ne tik dėl saugumo, bet ir dėl didelių baudų. Taigi, persikraustymo terminai į Vokietiją su mikroautobuso parinkimais turi būti planuojami atsižvelgiant ir į šiuos gamtinius apribojimus.

Kas vyksta, jei sugenda mašina Vokietijoje?

Tada mes kviečiame pagalbą iš vienos pagalbos tarnybų (ADAC ar pan.), su kuriomis turime sutartis. Jei tai smulkins gedimas (paprastai), tai sutvarkome vietoje, jei didelis – keičiame mašiną. Bet gali užtrukti valandą ar dvi, todėl nereikia šaukti „kur jūs esate?“, jei gavote žinutę „stovime remonte“.

Ar galima veži gyvūnus?

Galima, bet jie privalo būti narveliuose arba dėžėse, negali būti laisvi kabyje. Vokietija turi griežtas gyvūnų gerovės taisykles. Ir vairuotojas gali atsisakyti vežti šunį, jei šis šokinėja ir kanda. Geriau iš anksto pasakyti.

Ar galima vežti alkoholį?

Asmeniniam vartojui – taip, tam tikras kiekis. Bet jei bandysite vežti 50 degtinės butelių, tai gali būti įvertinta kaip prekyba be licencijos, ir tai nelegalu. Būkite protingi.

Pinigai, sutartys ir realybė (kur dažnai paslepiami vabzdžiai)

Kaip formuojama kaina?

Dažniausiai tai fiksuota kaina už maršrutą, prie kurios pridedami papildomi mokesčiai už krovimą (jei nėra įskaičiuota) arba už laukimą. Jei kalbame apie persikraustymo terminus į Vokietiją su mikroautobuso parinkimais, kaina gali keistis priklausomai nuo degalų kainos ( nors dabar jos gana stabilios (tik atrodo)). Aš stengiuosi nurodyti galutinę sumą, kad nėra staigmenų.

Ar imamas avansas?

Beveik visada imamas nedidelis avansas (10–20%), kad užtikrintume, kad klientas nepadingtų. Nes mums reikia uždegalius užsisakyti ir vairuotoją apmokėti. Jei Jums atrodo įtartina – suprantu, bet tokia verslo logika.

Kas dėl mokesčių už sunkius daiktus?

Jeigu daiktai yra ypatingai sunkūs (pianas, seifas virš 200 kg), gali būti taikomas papildomas mokestis, nes reikia specialios technikos arba daugiau žmonių. Nerašau to mažu šriftu, paprasčiau apie tai kalbu.

Ar galima pasiderėti?

Galima, bet ne iki begalybės. Jei Jūsų data yra „lankstūs“ (galite važiuoti vidurdienį arba naktį), aš galiu pasiūlyti pigiau, nes aš tai galiu sujungti su kitu reisu. Taip, tai gali būti vėliau, bet pigiau. Labiau įdomu, kai klientai sako „mums visiškai nesvarbu kada“, o tądien skamba „kur jūs esate, mes laukiam“.

Kokios mokėjimo būdos priimamos?

Grynaisiais (vairuotojui, bet griežtai su kvitu), bankiniu pavedimu arba iš anksto apmokėjus sąskaitą faktūrą. Kortelėmis mūsų vairuotojai paprastai nepriima (nėra terminalų), todėl apie tai reikia pasirūpinti iš anksto.

Ar yra paslėptų mokesčių?

Mano komandoje – ne. Aš nekenčiu to, kai paskui „už lifto naudojimą“ imami pinigai. Viskas turi būti aptarta. Bet jei Jūsų bute neveikia liftas, o Jūs nieko nesakėte, tai tada krovėjų darbas brangs (fizinis darbas laiptais yra brangiausias). Tai ne paslėptas mokestis, o Jūsų nenušvaryta informacija.

Ką daryti, jei daiktai susidaro?

Geriausiai yra, kai yra draudimas. Mes turime atsakomybės draudimą (CMR), bet jis veikia tik tada, kai yra sąrašas ir kai daiktai uždaryti. Jei vairuotojas vežė atvirą vežimą ir užlipo lietus – čia jau sudėtingiau. Būkite atsargūs su brangiausiais daiktais ( paveikslais, elektronika), geriau vežkite juos su savimi keleiviniai.

Ar sutartis būtina?

Labai rekomenduoju. Nerašytinės sutartys gerai veikia tarp draugų, bet per 20 metų mačiau daugybę ginčų dėl „jis sakė, ji sakė“. Parašyta sutartis su aiškia kaina ir terminais yra Jūsų apsauga. Aš visada siūlau ją pasirašyti el. paštu arba prieš išvykstant.

Kodėl kai kurios kompanijos pigesnės?

Nes jų vairuotojai gali gauti mažiau, arba jų mašinos yra senos ir be draudimo, arba jie planuoja įsisavoti ką nors kita šia proga. Aš nemoku pigiai, užtikrindamas kokybę. Žinau, kad skamba kaip reklaminis šūkis, bet tiesa tokia – pigu gali tapti brangu.

Pabaigos ir išvados (kaip iš tiesų yra)

Galiausiai, norėčiau pasakyti, kad nėra tobulo pasirinkimo, yra tik tas, kuris labiau tinkamas Jums. Planuodami persikraustymo terminus į Vokietiją su mikroautobuso parinkimais, pasitikėkite savo intuicija, bet ir klausykite patarimų. Nereikia būti per daum intrapligentu su detalemis, svarbiausia – kad daiktai pasiektų kryptį saugiai. Gyvenimas Vokietijoje kitoks, greitesnis, ir pirmas žingsnis į jį turi būti atliekamas ramiai, su šalta galva ir pasitikint savo pervežėju. Sėkmės kelyje, ir pasidarykite kavą prieš pradedant dėlioti dėžes – jų bus daugiau, nei manote.