Persikraustymo sėkmės istorijos gabenant į Vokietiją: patyrusio vadybiniko žinios

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo perlaidų pilnų šampano butelių iki pianinų, nukritusių iš penkto aukšto (laimė, į grindis ne į žmones). Žmonės visada klauso apie tai, kaip pasisekė kitiems, t.y. ieško persikraustymo sėkmės istorijų gabenant į Vokietiją, bet realybė dažnai būna šiek tiek kita. Sėkmė – tai ne tik atsitiktinis sumanymas, bet ir smulkus detalių supratimas, apie kurį dažnai užmirštama. Tie, kurie skaito šią straipsnį tikėdamiesi rasti tik gražius istorijas, nenuvils, bet gaus šaltos dušos dozę realybės, kadangi persikraustymo sėkmės istorijos gabenant į Vokietiją ne visada prasideda nuo tobulo suplanavimo. Taigi, kas iš tikrųjų laukia kelionėje per Lietuvos-Vokietijos ribą?

Kainos, sutartys ir kodėl viskas brangsta

Kiek realiai kainuoja persikraustymas į Vokietiją?

Nesakysiu tikslios sumos, nes viskas priklauso nuo to, kiek daugiau turite daiktų nei manote. Paprastai kubinis metras kainuoja nuo 30 iki 50 eurų, bet tai be pakavimo. Turiu omenyje, kad jei vežate tik kelias kedes, tai vienas dalykas, o jei pilną namų interjerą – kainos gali šokti į viršų. Pasidaręs apskaičiavimus internete nepamirškite apie degalų priemoką, kurią dažnai prideda vadybininkai paskutiniu momentu. Todėl geriausios persikraustymo sėkmės istorijos gabenant į Vokietiją prasideda ne nuo pigiausio pasiūlyimo paieškos, o nuo realios apimties įvertinimo.

Ar verta pirkti draudimą, ar tai tik pinigų švaistymas?

Žinau, žinau, visi sako, kad tai dar vienas būdas papildomai uždirbti, bet pasakykite tai tiems, kurie neteko televizoriaus dėl staigio stabdžių spaudimo A9 autostradoje. CMR draudimas yra būtinas, nors jis padengia tik ribą, o ne visą vertę. Jei turite brangių dalykų, reikia įsigyti papildomą apsaugą. Vienas mano klientas taip netyčia padegė savo butą pervežimo metu (lėkštės užsiliepsnojo nuo žvakės), ir be draudimo būtų buvęs baisu. Taigi, nerašykite toks draudimas nereikalingas, jis gali išgelbėti jus nuo bankroto.

Kodėl kaina keičiasi pačiu paskutiniu momentu?

Tai, tiesą sakant, viena erzčiausių dalykų mane pačiam, kai vadybininkai to padaro. Dažniausiai tai susiję su tuo, kad klientas pats neįvertino, kiek turi daiktų, arba pasirodė, kad reikalingas specialus kėlimas per langą, nes liftas neveikia. Kartais kainą keičia ir degalų kainos rinkoje, nors tai turėtų būti fiksuota. Jei sutartyje parašyta „be užsakymo keitimo“, o paskui jie reikalauja 100 eurų už pelenas, tai tiesiog pasigailėkite. Geriau užsirašykite viską ant popieriaus (arba SMS žinutėse), kad vėliau nekteltų diskutuoti.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo atidėlio?

Didesnėse firmose, su kuriomis dirbu, tai beveik neįmanoma, nes jie turi griežtas apskaitas. O mažesniems pervežėjams galima pasikalbėti, jei tikitės. Žinau vieną atvejų, kai vairuotojas atsisakė iškrauti daiktus Miunchene, kol negavo grynųjų, nors sutartyje buvo kitaip. Buvo baisi situacija, vaikai verkia, o tėvas bėga po bankomatus. Todėl geriau pasidalyti bent 50 proc. iš karto, o likusią sumą – atvykus į vietą, tačiau visada patikrinkite, ar vairuotojas nėra išsipūtęs nuo alkoholio (tai retas, bet įmanomas atvejis).

Kas yra štabeliavimo mokestis ir kodėl jis taip vadinasi?

Pažodžiui tai yra mokestis už tai, kad reikia sudėlioti daiktus tokiu būdu, kad jie nešoktų kelyje. Dažnai klientai mano, kad tai įeina į kainą, bet ne – jei daiktų mažai ir jie užima mažai vietos, tai gali būti nemokamai. Tačiau jei turite daug smulkių dėžių, kurias reikia įrėžti tarp didelių baldų, tai už tai imamas papildomas mokestis. Asmeniškai man atrodo, kad tai šiek tiek per daug, bet tokios yra taisyklės. Vokiškai tai vadinasi "Staumiete" (gal kažką panašaus, nebesimenu tiksliai), bet esmė ta pati – tvarkingumas kainuoja.

Dokumentai, muitinė ir vokiškas biurokratas

Ar reikia deklaruoti visus daiktus muitinėje?

Jei persikraustote gyventi ilgam laikui ir turite gyvenamosios vietos leidimą, tai dauguma daiktų gali būti įvežta be mokesčių. Tačiau tai reikalauja „Ummeldung“ registracijos ir daiktų sąrašo, kurį reikia pateikti iki įvežimo. Jei bandysite vogti naują kompiuterį senuose batuose, gali gauti didelę baudą. Viena mano klientė bandė įvežti penkis naujus kavos aparatus kaip „dovanas“ – tai baigėsi ilgu pokalbiu su pareigūnais ir rūsyje. Geriausios persikraustymo sėkmės istorijos gabenant į Vokietiją pasakoja apie tai, kad dokumentai buvo parengti dar Lietuvoje, o ne vėluojant prie sienos.

Kas nutinka, jei pamiršau inventoriaus sąrašą?

Tada turi viltis, kad muitininkas bus geranoriškas, kas Vokietijoje nutinka reta. Galės susidaryti sąrašą vietoje, bet tai užtruks valandas, ir gali būti paimamas neoficialus „mokestis už greitį“. Siūlau visada turėti bent jau grubų sąrašą ant telefono arba spausdintą. Vokiški pareigūnai mėgsta tvarką, o kai jos nėra, jie tampa labai nemaloniai. Esu matęs, kaip žmonės praleido naktį ties sienos, nes negalėjo įrodyti, kad tą televizorių nupirko ne prieš savaitę.

Ar galiu vežti maisto prekes ir alkoholį?

Maisto prekes galima, tik jei jos nebekonservuotos arba nekenksmingos. Alkoholis yra sudėtingesnis – jei peržengiate ribą, privalote mokėti mokesčius. Vokietijoje alkoholis brangesnis nei Lietuvoje? Galbūt ne, bet mokesčiai gali padaryti savo. Ne karta teko matyti, kaip žmonės bando įvežti po dešimt dėžių sidro, ir tada tas sidbras dingsta... arba tampa labai brangus. Geriau to nedaryti, nebent jums tikrai labai trūksta to skonio, bet ar verta to rizikuoti?

Kokius dokumentus turi turėti vairuotojas?

Jis turi turėti sutartį, sąrašą daiktų ir savo asmens dokumentus. Be to, turi būti CMR kvitas, kurį pasirašote abu. Jei vairuotojas sako, kad „viskas jo galvoje“, bėkite toliau. Vienas kartas mane išgirdo vairuotojas, kuris neturėjo leidimo vežti krovinius užsienyje, ir mes visi sėdėjome tris valandas pareigūnų kabinete. Buvo baisus nuobodulis (o ir klientas buvo nepatenkintas). Patikrinkite tai prieš išvykdami.

Ar reikia is anksto registruoti automobilį Vokietijoje?

Jei naudojate profesionalų pervežimą, tai juos susitvarko įmonė. Jei vežiate patys, tai gali reikėti „Umkartierung“ leidimo, jei jūsų automobilis neregistruotas ES (pvz., iš Šveicarijos ar JK). Tačiau lietuviškam automobiliui tai nereikia, tiesiog turite būti įsitikinęs, kad techninis apžiūra galiojantis. Vokiškai tai būtų "TÜV" (nors mūsiškai TA). Nemanau, kad turėtų būti problemų, jei viskas tvarkoje.

Dėžės, baldai ir kaip viską iš tiesų sugadinate

Kaip teisingai supakuoti lėtą indą?

Nenaudokite laikraščių, nes jie palieka spaudos antspaudus, o vokiški indai būna balti ir švarūs. Geriau naudokite burbuliukų plėvelę arba specialius popieriaus lapus. Taip pat užpilkite vidų dėžės senais drabužiais arba rankšluosčiais. Vienas mano klientas užpyldė dėžę smėliu – galvojau, kad išprotėjo, bet indai atvyko sveiki. Tačiau smėlis buvo visur... net pyžamuose. Nuplauti tai buvo košmara. Geriau tiesiog įsidėkite daug plėvelės.

Ar turiu išmontuoti baldai ar tai jūsų darbas?

Mažos dalys, pvz., kojelės, reikia atsukti, kad būtų lengviau pakrauti. Didelius spintas dažnai reikia išardyti, ypač jei jos neilgina per duris. Vairuotojai gali tai padaryti, bet už tai imamas papildomas mokestis. Jei patys nesugebate, pasamdykite meistrą Lietuvoje, bus pigiau nei vokiškas meistras su kvitais už kiekvieną sukimo ratą. Nors gera persikraustymo sėkmės istorija gabenant į Vokietiją gali būti ir ta, kad vairuotojas buvo darbingas ir padėjo nemokamai.

Kas su šaldytuvu – jis turi būti išjungtas?

Turi būti ne tik išjungtas, bet ir visiškai atšaldytas. Jei įkeliate šiltą, drėgną šaldytuvą į sandėliuką, po valandos jis pabus viskas viduje ir taps milteliais. Ir jei ten buvo ką nors likęsenų, tai kvapas bus užmirštamas. Vienas kartas teko vežti šaldytuvą, kurio viduje buvo dėžė su žuvimi... pavyzdžiui, silkė. Nepamirštu to kvapo iki šiol. Išjunkite jį bent prieš parą ir palikite duris atviras.

Ar galima vežti gyvūnus?

Galima, bet tik jei jie yra narvelyje ir turi pasą bei sveikatos pažymą. Vairuotojas gali atsisakyti vežti šunį, jei šis uodžia arba agresyvus, nes tai saugumo klausimas. Mažus graužikus galima įdėti į dėžę su skylėmis ore. Žinau atvejį, kai žmogus bandė užslėpti katę dėžėje su drabužiais, o vairuotojas visą kelią girdėjo jo miaukėjimą ir pagalvojo, kad tai kažkas blogai su varikliu. Katę teko išleisti ties degaline (sėkmingai).

Ką daryti, jei netilptu į liftą?

Tada reikia kelti per langą arba laiptais. Kėlimo kaina per langą yra gerokai didesnė, nes reikia lynų ir specialių priemonių. Vienas kartas kėlėme sofos per 4 aukštą Berlyne – vėjas buvo toks stiprus, kad mes visi bijojome, kad sofa nuskris ant gatvės. Buvo įdomu stebėti vokiečių veidus, kurie stovėjo apačioje ir filmavo visą tą procesą. Jei gyvenate be lifto, apie tai praneškite iš karto, o ne tada, kai sunkvežimis jau stovi prie namo.

Ar verta vežti senus daiktus?

Vokietijoje senų daiktų išvežimas labai brangu, todėl manykite dukart, ar jums tikrai reikia tą seną sovietinę spintelę. Dažnai pigiau nusipirkti naują čia, ir tai bus viena iš tų persikraustymo sėkmės istorijų gabenant į Vokietiją, kai sutaupote laiko ir nervų. Tačiau jei tai šeimos relicvija, aišku, reikia vežti. Tiesiog supakaukite ją gerai, kad nenukristų rankena per kelionę.

Keliai, vairuotojai ir kita realybė

Kiek laiko užtrunka kelionė iki Berlyno?

Teoriškai tai apie 12–14 valandų, tačiau su sustojimais ir apkrovimu gali užtrukti ir dvi dienas. Vokietijoje dažnai vyksta remonto darbai, o dar dažniau – eismo spūstys ypač prie Hanoverio. Taip pat reikia atsižvelgti į poilsio laiką vairuotojui – jis negali vairuoti 4 valandas be pertraukos. Vienas mano vairuotojas užmigo prie vairo (ne tikrai, bet užstrigo spūstyje) ir atvyko diena vėliau. Klientas buvo beveik be gėrimų vandens. Planuokite atvykimą su rezervu.

Ar vairuotojai kalba vokiškai?

Dauguma ne, tiesą sakant. Jie kalba lietuviškai, rusiškai, o angliškai – kiek reikia. Jei reikia susitarti su vokišku namų administratoriumi (Hausmeister), gali kilti problemų. Geriau, kad jūs būtumet vietoje arba turėtumet numerį, kurį galima paskambinti. Nesusikalbėjimas yra viena dažniausių priežasčių, kodėl persikraustymo sėkmės istorijos gabenant į Vokietiją virsta stresu. Nors kartais gestai padeda labiau nei žodžiai.

Kas nutinka, jei sunkvežimis sugenda?

Tada turite laukti, kol atvyks pagalba, arba gauti kitą sunkvežimį. Tai gali užtrukti dieną ar dvi. Įmonė privalo padengti išlaidas, bet tik tada, jei tai ne jūsų kaltė. Buvo atvejis, kai klientas įmetė plastmasinę lodę į sunkvežimį (kaip dovaną), ir ji užstrigo tarp ratai... tenka mokėti už vilkiką. Taip, tokių keistų istorijų yra. Būkite atsarges su smulkmenomis.

Ar saugu duoti raktus nuo namo vairuotojui?

Jei tai patikima įmonė, taip, nes juos reikia iškrauti. Tačiau niekada neduokite raktų, jei jūsų ten nėra arba jei jaučiatės nepatogiai. Yra buvę atvejų, kai vairuotojai pasinaudojo proga ir užeidavo pas draugus pietų metu, užimdami butą. Nors tai retai, bet better save than sorry. Patikrinkite įmonės atsiliepimus prieš duodant raktus (arba bent jau prašykite duoti juos tik atvykus).

Kodėl vairuotojai vengia važiuoti į miesto centrą?

Nes ten siauri gatvės, brangios zonos (Umweltzone) ir dažnai reikalinga speciali leidimą. Jei gyvenate centre, reikės susitarti dėl pakrovimo zonos arba vežti daiktus vėlesniu transportu. Vienas kartas sunkvežimis užstrigo senamiestyje ir negalėjo išvažiuoti dėl statybų – tai kainavo klientui 500 eurų baudos už blogą planavimą. Is anksto pasidomėkite, ar sunkvežimis gali važiuoti prie jūsų namų.

Ar galiu vykti kartu su vairuotoju?

Techniškai taip, tai leidžiama, bet tai nėra labai patogu. Sunkvežimyje dažniausiai tik viena vieta (vairuotojo), o sėdėti ant lovos be diržų yra nelegalu ir pavojinga. Be to, jūs turite mokėti už savo maistą ir nakvynę. Jei norite būti tikras, kad daiktai atvyks saugiai, geriau susitikti paskirties vietoje. Vienai porai pavyko nuvažiuoti taip – jiems atrodė romantiška, bet po 10 valandų jie norėjo iššokti pro langą (šnekant).

Smulkmenos, kurios sukelia didžiausią galvą

Ar reikia iš anksto užsakyti vietą parkavimui?

Absoliučiai taip. Vokiškuose miestuose vietos sunkvežimui turi būti rezervuojamos per „Verkehrsamt“ arba miesto tarnybą. Jei užstosite kaimyno vietą, gausite baudą, o jūsų automobilis gali būti nuvilktas. Vienas mano klientas taip padarė Miunchene – kaimynas iškvietė policiją, o mūsų vairuotojas negalėjo nei pakrauti, nei iškrauti. Buvo įdomi, bet brangi situacija. Užsakykite vietą bent prieš savaitę.

Kaip elgtis su kvitais (CMR)?

CMR kvitas yra jūsų draudimas. Pasirašykite jį tik tada, kai patikrinote, kad viskas yra vietoje ir nesužalota. Jei pastebėsite įdrėskimą ant sofos, užrašykite tai ant kvito (su vairuotojo sutikimu). Ignoruoti tai yra blogiausia, ką galite padaryti. Po to, kai pasirašote, įmonė gali sakyti, kad tai jūsų kaltė. Yra įvykių, kai po pasirašymo randama sugulinta dėžė su paštas... o tada jau nelenda niekas.

Ką daryti su išpakavimo šiukšlėmis?

Įprastai vairuotojas pasiima dėžes, jei jos tvarkingos ir neužteptos. Tačiau jis neima plėvelių, popieriaus ar kitų šiukšlių. Vokietijoje šiukšlių išvežimas turi griežtus taisykles – reikia rūšiuoti. Nenaudokite vokiečių konteinerių savo šiukšlėms, jei neturite leidimo, nes tai laikoma vagyste. Geriau susitarti dėl išpakavimo paslaugos (jei ji yra), kuris pačią išveš šiukšles į specialią vietą.

Ar galima susitikti savaitgalį?

Galima, bet už tai imamas papildomas mokestis, nes vairuotojai turi poilsio dienas. Be to, Vokietijoje daugelis parduotuvių ir tarnybų savaitgaliais nedirba, todėl jei trūksta dėžių ar juosto, nebegalėsite jų nusipirkti. Jei norite taupyti, planuokite atvykimą darbo dieną. Tiesa, sakau tai patirdamas – viena kartą teko laukti iki pirmadienio ryto, kadangi vairuotojui sutrūko įrankių, o visos parduotuvės buvo uždarytos.

Ar reikia duoti pinigus arbatpinigių vairuotojui?

Tai nėra privaloma, bet vokiškoje kultūroje tai yra įprasta, jei vairuotojas padarė kažką papildomo (pavyzdžiui, pakėlė daiktų į 4 aukštą be lifto). Lietuviški vairuotojai tikrai nesisigailės, jei duosite 10–20 eurų už gerą darbą, net jei tai neįtraukta į sąskaitą. Vienas kartas klientas davė vyno butelį – vairuotojas buvo laimingiausias žmogus pasaulyje (tik nežinojau, kur jį gėrė, nes vairuoti negalima). Geriau neduokite gėrimų, o pinigus – tai saugiau.

Kaip sužinoti, ar įmonė yra tinkama?

Patikrinkite, ar jie turi realų adresą ir ne tik mobilųjį telefoną. Daugelis „firminių“ pervežėjų dirba be jokios licencijos. Jei atrodo perdaug pigu, tai tikriausiai taip ir yra. Užsirašykite sutartį, kurioje būtų parašyta, kas atsitinka, jei daiktai dingsta. Aš pats mačiau situaciją, kai įmonė išsikraustė iš savo biuro per naktį, kartu su kliento sofa. Pasitikėkite intuicija.

Išvada

Na, tokios čia tiesa. Persikraustymo sėkmės istorijos gabenant į Vokietiją nėra apie tai, kaip viskas paslysta kaip pagal nutarimą, bet apie tai, kaip pasiruošti tiems momentams, kai kažkas nepasiseka. Svarbiausia – nebijoti klausti ir būti atsargiu su sutartimis bei vairuotojais. Tikiuosi, kad šie patarimai padės išvengti tų bėdų, kuriuos aš mačiau per šiuos metus. Sėkmės kelyje ir, žinoma, saugių atvykimų į naująjį namą, o jei kas nueina ne taip – skambuokite man, pažinosiu.