Persikraustymo planavimas iš Vokietijos: vadovas tiems, kurie nori išlikti sveiki

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir galvoju, kad mažai kas sugeba sukelti tiek streso, kiek persikraustymas, ypač kai kalbame apie grįžtamąjį ar persikraustymą iš Vokietijos. Žmonės visada galvoja, kad tai tik pakrauti dėžes į sunkvežimį ir važiuoti, bet realybėje tai yra sudėtingas logistinis mazgas. Vokietija yra disciplinuota šalis, ir jei ten ką nors padarysi netvarkai, tau greitai pradės šaukti vietiniai arba muitinė. Štai kodėl persikraustymo planavimas iš Vokietijos turi prasidėti ne tada, kai jau vairuotojas stovi prie namų durų, o gerokai anksčiau. Čia nėra apie idealus pasaulius, o apie tai, kaip išvengti tų momentų, kai nori plaukti galva į sieną.

Dokumentai, biurokratija ir Vokietijos niuansai

Kada reikia pradėti rūpintis dokumentais?

Tai yra tas dalykas, kurį visi atidėlioja paskutinę minutę. Mano patirtis sako, kad pradėti reikėtų mažiausiai mėnesį iki planuojamos datos. Vokietijoje viskas vyksta pagal taisykles, todėl persikraustymo planavimas iš Vokietijos prasideda ne su dėžėmis, o su popieriais. Tau reikės išsiregistruoti iš buto (Abmeldung), gauti visus išankstinius mokėjimus už komunalines paslaugas, o jei turi vaikus, tai ir darželio/mokyklos išsiėmimo dokumentus. Vieni klientai man sakė, kad tai užtruko dvi savaites, kiti džiaugėsi, kai viską gavo per tris dienas – viskas priklauso nuo tavo „Gemeinde“ (savivaldybės) greitaveikos.

Ar būtinas „Abmeldung“ dokumentas?

Absoliučiai taip. Be šio dokumento, patvirtinančio, kad tu išsiregistravai iš gyvenamosios vietos, vairuotojas gali turėti didelių problemų, jei sustings kelio policija arba jei kils klausimų dėl daiktų nuosavybės. Be to, be jo negausi grąžinti „Kaution“ (depozito) už butą. Vieną kartą turėjau klientą, kuris užmiršo tai padaryti, ir buto savininkas atėmė jam 500 eurų už tai, kad raktus grąžino vėlai. Geriau tai padaryti iš karto.

Kas dėl registracijos Lietuvoje (ar kur keliau)?

Kai atvažiuoji su visa turtine įranga, turi nedelsdamas registruotis savo naujoje gyvenamojoje vietoje. Lietuvoje tai daroma per 3 dienas (bent taip rašo taisyklėse). Tai svarbu ne tik dėl teisinio statuso, bet ir dėl to, kad vėliau gali tekti mokėti baudas arba turėti problemų su socialiniais draudimais. Nors aš esu logistikos vadybininkas, ne teisininkas, bet girdėjau istorijų, kai žmonės nebegalėjo gauti vaistų, nes nebuvo užsiregistravę laiku. Taip, tai buvimas biurokratijoje, bet be to niekur nepasisuks.

Ar reikia deklaruoti turtą muitinėje?

Jei persikraustai iš ES šalies į kitą ES šalį (pvz., iš Vokietijos į Lietuvą), tai formaliai tai nėra importas, ir mokesčių mokėti nereikia, JEI turtas priklauso tau mažiau nei 12 mėnesių. Tačiau turi turėti „Transfer of Residence“ dokumentą arba bent gautą patvirtinimą iš muitinės, kad tai yra tavo asmeninis daiktų perkėlimas, ne komercinis siunta. Vieną kartą mūsų vairuotoją sulaikė pasienyje, nes klientas turėjo 10 naujų monitorių. Muitininkai maniau, kad jis prekiauja. Teko rodyti pirkinius sąskaitas, kad tai asmeniniai daiktai (bent jau dauguma jų).

Ką daryti su automobiliu?

Automobilio perkėlimas yra atskira istorija. Jei automobilis yra registruotas Vokietijoje, tu turi jį perduoti per „Überlassungserklärung“ dokumentą, kad vairuotojas galėtų juo važiuoti legaliai be vokiškų numerių (jei juos nusipirkai su savimi). O jei parduodi? Tada reikia parduoti prieš išvykstant arba rasti kažką, kas padės su dokumentais. Čia persikraustymo planavimas iš Vokietijos tampa tikru išbandymu, nes vokiečiai labai griežtai žiūri į automobilių registracijos istoriją. Geriau pasikonsultuoti su vietiniais „TÜV“ specialistais.

Ar reikia versti visus dokumentus?

Techniškai ne visus, bet svarbiausi (pavyzdžiui, pasų, vairuotojo pažymėjimai, gimimo liudijimai) turi būti suprantami arba versti, jei juos pareikalauja institucijos. Dažnai Lietuvoje priima ir anglų kalba dokumentus, bet vokiškus versti teks. Tai kainuoja pinigus ir laiką, taigi pridėk šią išlaidą prie savo biudžeto. Mano klientas prieš metus verčiojo visą buto pirkimo sutartį, nors realiai to ir nereikėjo – pasirodo, pakako notarinio kvito. Na, mokėjo už savo nežinojimą.

Kas dėl šuns ar katės?

Gyvūnai turi turėti „EU pet passport“ (Europos Sąjungos gyvūno pasą). Jame turi būti visi skiepai, tų pasų numeriai ir čipas. Be to, jei važiuoji su keliais šunimis, gali tekti papildomų patikrinimų, ar tai ne prekyba gyvūnais. Vokietijoje veterinarijos paslaugos brangios, taigi viską padaryk ten, prieš išvykstant. Nenorėčiau būti tavo vietoje, jei pasienyje pasirodytų, kad skiepas nebegalioja. Tada gali būti priverstas grįžti atgal arba gyvūnas bus izoliuotas.

Ar „Bürgschaft“ garantija grįžta?

Tai labai dažnas klausimas. Taip, jei butas grąžinamas tvarkingai, ir turi Abmeldung, tu turi gauti savo pinigus atgal. Vokietijos nuomotojai yra sąžiningi šioje atžvilgiu, bet lėti. Gali užtrukti iki 3–6 mėnesių, kol pinigai nuplauks į sąskaitą. Planuok savo biudžetą taip, kad tų pinigų nepritruktum iš karto po atvykimo. Aš pats kadais laukiau savo depozito beveik pusmetį, nors butą palikau kaip spindintį.

Daiktų surinkimas, pakavimas ir logistika

Kur gauti dėžes?

Nesigirk dėžių parduotuvėse – tai pinigų švaistymas. Geriausia eiti į artimiausią „Rewe“ arba „Edeka“ ir paklausti vadybininko, kada jie iškrauna prekes. Paprastai suteikia dėžių nemokamai. Tačiau įsidėk į galvą, kad turi būti tvirtos. Vienas klientas bandė krauti knygas į senas, drėgnas vaisių dėžes – pamirškite, visas apatinis tarpsnis sugriuvo. Taigi naudok tik kokybiškas, vienodos dydžio dėžes, lengviau bus krauti į sunkvežimį (furą).

Kaip teisingai užpildyti dėžes?

Pagrindinė taisyklė: sunkiausius daiktus į mažas dėžes, o lengvus – į didžias. Jei į didelę dėžę užpildysi knygas, vairuotojas (ar tu pats) jos nebeukels. Taip pat, nenaudok skylėtų dėžių. Vokietijos keliai gali būti lygūs, bet vairuotojai kartais užkabinia bumpą, ir tada viskas išbėga. Visada užlipdyk viršų lipnia juosta, o ne tik susiekime. Pas mane buvo atvejis, kai dėžė atsivėrė per važiavimą, ir visi indai suskilo. Nėra nieko blogiau nei rasti indų komplektą smulkiais.

Ar reikia išpakuoti šaldytuvą?

Būtinai. Ir išplugdyti jį bent parą prieš kelionę, kad išdžiūtų. Jei paliksi ten drėgmę ar maisto liekanas, po kelių dienų kelionės sunkvežimiui (kur viduje gali būti +40 laipsnių vasarą) kvapas bus tokia, kad niekas nenorės to šaldytuvo net liesti. Be to, jei ten bus vanduo, jis nutekės ir sugadins kitus daiktus. Vienas klientas užmiršo išimti morkų – vėliau teisme bylinėjosi dėl sugadintu baldų dėl pelėsio. Gaila, bet tiesiog nepagailėjo to laiko išvalyti.

Ką daryti su baldais?

Jei baldai yra arneti (surenkami), juos tikrai verta išardyti. Tai sutaupys vietos (o vieta kainuoja) ir sumažins sugadinimo riziką. Nuoardytus baldus užvyniok burbulių plėvele arba stora kartonu. Labai svarbu užsegti visas varžtas ir sriegius į mažą paketą ir priklijuoti prie paties baldo. Niekas nenori ieškoti varžtų dėžės tarp tūkstančio kitų dalykų. Aš visada sakau – jei nežinai, kaip išardyti, nufotografuok procesą, atgal bus lengviau surinkti (nors dažnai ir taip nebeįsivaizduoju, kaip tai darė).

Ar verta pirkti draudimą?

Žinau, ką tu galvoji: „Aš vairuoju atsargiai, ko man reikia draudimo?“. Bet pasakyk tai tiems, kurie važiavo per Vokietijos autobaną (Autobahn) ir juos užšuko „kamionas“ (sunkvežimis). Profesionalus persikraustymo planavimas iš Vokietijos visada įtraukia krovos draudimą (CMR draudimas). Jis nėra brangus, palyginti su tavo daiktų verte. Jei vairuotojas užkirs šviesoforą raudonai (kaip tai nutiko vienam mums Miunchene) ir susidurs su kitu automobiliu, be draudimo tu prarandi viską. Geriau būti saugus.

Ką daryti su pavojingais daiktais?

Dažai, lakai, benzinas – visa tai turi būti išvežta atskirai arba parduota. Negalima vežti tokių dalykų uždaroje furoje be specialios licencijos. Tai yra griežtai draudžiama ir pavojinga. Vienas klientas bandė paslėpti 10 litrų benzino kanistroje dėžėje su drabužiais. Dėkui Dievui, vairuotojas pastebėjo kvapą prieš įvažiuodamas į keltą. Kitaip galėjo būti sprogimas ir gaisras. Būk protingas, tokius dalykus palik garaže arba atiduok kaimynui.

Kaip pažymėti dėžes?

Nerašyk tiesiog „virtuvė“. Rašyk „virtuvė – indai, viryklė“. Geriausia naudoti spalvotas lipdukas skirtingoms kambariams. Taip pat, jei dėžė yra labai sunki, parašyk „SUNKU“ didžiomis raidėmis. Vairuotojai nėra supermenai, jie taip pat gali susižaloti, jei nežinos, kas juos laukia. Aš mačiau, kaip vienas vairuotojas nukrito laiptuose nešdamas dėžę, kurioje buvo knygos, nes niekas neįspėjo, kad ji sveria 40 kilogramų.

Ar reikia inventorius sąrašas (Packing List)?

Taip, tai būtina. Muitinė arba policija gali sustabdyti sunkvežimį ir pareikalauti sąrašo. Jis turi būti bent apytikslis – kiek dėžių, kas jose, kokia apytikslė vertė. Tai padeda ir tau, jei kažkas dingsta (nors mums toks dalykas dar nebuvo, bet gyvenime viskas įmanoma). Be sąrašo gali tekti mokėti baudą už neaiškų krovinių turinį. Geriau praleisti valandą ir viską užrašyti.

Ką daryti su vaizdo įranga ir technika?

Viską išpakuoja iš originalių dėžių, jei dar turi. Jei ne, užvyniok storu putų polietilenu (bubble wrap) ir uždėk į dėžę, užpildytą tarpais. Labai svarbu nuplėšti plėvelę nuo monitoriaus ekrano prieš įjungiant – vienas klientas įjungė televizorių su plėvele, ir vaizdas nukrito. Na, ką tu padarysi... Žmonės būna skubėjime. Taip pat, paimk nuotraukas laidų išsidėstymo prieš ištraukiant juos iš sienos – tai užtikrins, kad namuose galėsi viską greitai prijungti.

Ar vairuotojas padės pakruoti?

Paprastai taip, jei tai įtraukta į kainą. Bet nereikia tikėtis, kad jis darys visą „švarų darbą“ už tave. Jis padės nešti sunkius dalykus, krauti dėžes į sunkvežimį, bet jei turi 500 dėžių ir tu pats nieko neveni, tai gali trukti ilgiau nei planavai. Geriau susitarti iš anksto – ar turi padėjėjus, ar reikia rasti vietinius „Helfer“ Vokietijoje. Vietiniai brangiai, bet greitai.

Ką daryti su piemenų ar vyno kolekcija?

Jei turi daug alkoholio, tai gali būti problema. Asmeniniam naudojimui galima vežti tam tikrą kiekį (paprastai iki 90 litrų vyno ir 110 litrų alaus), bet jei turi tūkstančius eurų vertės vyno rūsį, tai gali būti įvertinta kaip prekyba. Tokiu atveju reikia specialių dokumentų. Geriau pasikonsultuoti su brokeriu. Aš mačiau, kaip vienas vyno kolekcionierius turėjo mokėti didelius mokesčius, nes negalėjo įrodyti, kad tai ne prekybinis siunta.

Kainos, pasirinkimas ir realybė

Kiek kainuoja persikraustymas iš Vokietijos?

Klausimas, į kurį negaliu atsakyti vienu sakiniu. Kainą lemia atstumas (pvz., iš Miuncheno brangiau nei iš Berlyno), kiekis (kubiniais metrais), prieigos prie buto galimybės (ar reikia kelti per langą?) ir metų laikas. Vidutiniškai, jei turi 1–2 kambarių butą (apie 20–25 kubinius metrus), tai kainuos nuo 1200 iki 2000 eurų. Jei turi namą – tikėkis, kad kils iki 4000–5000 eurų. Persikraustymo planavimas iš Vokietijos prasideda nuo biudžeto sudarymo, todėl geriau kreiptis į keletą firmų dėl pasiūlymų.

Kodėl kainos skiriasi tiek smarkiai?

Kai kurios firmos siūlo „pilną paslaugą“ (pakavimas, draudimas, išpakavimas), kitos – tik transportą. Taip pat svarbu, ar tai yra tiesioginis krovinys (direct load), ar jis eina kaip dalis didesnio krovinio (part load). Tiesioginis brangesnis, bet greitesnis. O pigios firmos? Jos dažnai taupo ant vairuotojų algų arba naudoja senas technikas. Pasidomėk firmos reputacija, ne tik kaina. Yra firmų, kurios užima pinigus ir dingsta, arba atvyksta su nusilpusiu sunkvežimiu.

Ar verta rinktis pigų „part load“?

Jei turi nedaikčių (iki 10–15 kubinių metrų) ir neskubėji, tai „part load“ (krovinio dalis) yra geras pasirinkimas. Tau priskirs vietą bendrame furoje su kitų klientų daiktais. Tačiau gali tekti laukti, kol jis surinks visą krovinį (kelias savaites), ir gali būti, kad tavo daiktai bus pakrauti ir iškraunami keletą kartų (perkrautimas tarp sandėlių), kas padidina sugadinimo riziką. Jei turi brangius baldus, geriau mokėti už tiesioginį reisą.

Kas dėl priėjimo prie buto?

Vokietijoje dauguma butų yra antrame aukšte be lifto. O jei gyvenamiame rajone yra „Verkehrsberuhigte Zone“ (ramioji zona), sunkvežimiui ten nepvažiuosi. Tuomet reikia specialių leidimų arba mažesnės transporto priemonės (7.5 tona sunkvežimis). Jei vairuotojas atvyks su 40 tonų gigantu į siaurą gatvelę, jis tiesiog negalės priartėti. Tuomet teks nešti daiktus 200 metrų. O kiek tai kainuoja? Paprastai 50–100 eurų per valandą už kiekvieną nešiką.

Ar galima sutaupyti dėl savaitgalio?

Vokietijoje naktiniais darbais ir savaitgaliais dirbti draudžiama arba labai brangu (taisyklės „Arbeitszeitgesetz“). Jei nori, kad vairuotojas atvyktų šeštadienį, tai kainą gali padidinti 20–30 proc. Geriau planuoti išvykimą darbo dienomis. Be to, vokiškai sandėliai ir parduotuvės (jei reikia pirkti dėžių) nedirba sekmadieniais. Taigi persikraustymo planavimas iš Vokietijos reikalauja laiko planavimo pagal jų, ne pagal tavo kalendorių.

Ką daryti, jei bute nėra vietos laikyti dėžių?

Jei turi išsikraustyti prieš 12:00 valandą (kaip dažnai būna Vokietijoje), o į Lietuvą važiuoji tik rytoj? Tau reikės sandėlio. Vokietijoje „Lagerservice“ paslaugos nėra pigios. Gali tekti mokėti po 100–150 eurų už dieną už nedidelę vietą. Geriau suderinti išvykimo laiką taip, kad viskas vyktų viena diena, arba rasti draugą, kuris laikinai priims dvi dėžes.

Ar reikia mokėti vairuotojui arbatpinigių?

Oficialiai – ne. Tačiau jei vairuotojas dirbo virš valandų, nešė sunkius dalykus ir buvo mandagus, 20–50 eurų arbatpinigių (Trinkgeld) visuomet malonu. Tai nėra privaloma, bet vokiškoje kultūroje tai yra priimtina. Aš girdėjau istoriją, kai vairuotojas atsisakė padėti išnešti paskutines dėžes be liftą, nes klientas buvo labai nemandagus. Žmogiškasis požiūris čia svarbiau nei kontraktas.

Kaip apskaičiuoti kubinius metrus?

Nesigauna „akimi“. Paprastai viena standartinė dėžė (Moving Box) yra apie 0.1 kubo. Tad jei turi 50 dėžių, tai jau 5 kubai. Prie to pridėk baldus. Sofa – apie 2–3 kubai. Lovių komplektas – 1.5 kubo. Geriau pasiimti metrą ir pamatuoti, o ne spėlioti. Jei apskaičiuosi blogai, vairuotojas tiesiog neįmes daiktų, o tau teks skambinti ieškoti kitos transporto priemonės (ir mokėti dvigubai).

Ar saugu palikti daiktus furoje naktį?

Nerekomenduoju. Jei kelionė trunka dvi dienas, vairuotojams reikia miegoti. Geriausia, jei sunkvežimis stovi saugumo aikštelėje su apsauga, bet net ir tais atvejais gali būti vagysčių. Brangius daiktus (kompiuterius, papuošalus, dokumentus) geriau pasiimti su savimi į keleivinę kabą arba vežti atskirai. Vieną kartą mums pavogė dviračius iš užrakinto furo, kol vairuotojai miegojo viešbutyje.

Kodėl kai kurios firmos neima įrankių?

Nes įrankiai dažnai yra sunkūs, purvini ir gali būti pavojingi (aštrūs peiliai, pjūklai). Be to, jei tu veži daug įrankių, gali kilti įtarimų, kad esi komercinis vežėjas (darbininkas), o ne persikraustantis asmuo. Yra tam tikros ribos. Jei turi tik savo namų reikmenų rinkinį – tai gerai, bet jei turi 5 pneumatininius plaktukus, tai gali tekti paaiškinti.

Kelionės, atvykimas ir galutiniai žingsniai

Kiek laiko trunka kelionė?

Iš vidurio Vokietijos (pvz., Frankfurto) iki Vilniaus – tai apie 1200–1300 km. Sunkvežimis, kuris važiuoja ne greičiau nei 80 km/h (Vokietijoje daug kur ribojama iki 60 arba 80 km/h), tai pavirs į 15–18 valandų vairavimo. Kadangi vairuotojas gali vairuoti tik 9 valandas per parą (su pertraukomis), tai kelionė užtruks dvi dienas. Neskubėk skambinti kas valandą ir klausti „kur jūs?“, tai tik nervina vairuotoją.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Techniškai gali, jei yra vietos keleiviui (dauguma fūr turi 1–2 vietas). Tačiau tai nėra pigu (dauguma firmų to nedaro nemokamai) ir nėra labai patogu – vairuotojas dirba, o tu sėdi šalia ir gali tik kalbėti arba miegoti. Be to, jei įvyksi avariją, tu esi toje pačioje padėtyje. Geriau susitikti paskirties taške. (Nors kai kurie klientai nori būti „kontroliuoti“, bet dažniausiai tik trukdo).

Kas dėl keltų (pvz., Klintsholmą arba kitur)?

Jei važiuoji per Švediją arba Daniją (nors į Lietuvą paprasčiau per Lenkiją), keltai gali sukelti nesklandumų. Reikia rezervuoti vietą iš anksto, ypač vasarą. Jei keltas vėluoja, visa kelionė pasislenka. Geriau planuoti maršrutą per Lenkiją (A2 autostrada), nors ir ten būna eismo įvykių. Maršruto pasirinkimas taip pat yra persikraustymo planavimo iš Vokietijos dalis – pasiklausk patirties vadybininko.

Kas dėl Lenkijos kelių?

Tai yra tas momentas, kur visi susirūpina. Taip, kai kurios vietos Lenkijoje gali būti blogesnės nei Vokietijoje, bet „A2“ ir „S8“ autostrados yra puikios. Vairuotojai juos mėgsta. Problemos gali kilti tik su vietiniais policininkais, kurie mėgsta sustabdyti užsienio sunkvežimus ir ieškoti smulkmenų. Bet jei viskas tvarkoje (dokumentai, svoriai), tai nėra ko bijoti.

Ką daryti, jei sunkvežimis sugenda?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Tada firma turi siųsti pagalbą (kitą sunkvežimį arba priekabą). Tai gali užtrukti dieną ar dvi. Tokiu atveju turi būti kantrus. Geriausia, jei turi draudimą, kuris padengia ir prastovos išlaidas (nors tai retas atvejis). Vieną kartą mums sugedo važiuoklė netoli Poznanės – teko laukti 20 valandų. Klientas buvo supykęs, bet kas mes galėjome padaryti? Mechanika yra mechanika.

Kaip vyksta iškrovimas Lietuvoje?

Tas pats procesas, tik atvirkščiai. Vairuotojas iškrauna dėžes į naująją vietą. Jei susitarėte, jis gali padėti išnešti į kambarius. Būtinai patikrink, ar dėžės nėra pažeistos prieš pasirašant dokumentus (CMR konosamentą). Jei pastebi sugadinimą – nufotografuok ir užrašyk į protokolą. Po to, kai pasirašai, bus per vėlu skųstis, kad lėkštės suskilo.

Ar reikia gauti ataskaitą apie sugadintus daiktus?

Jei įvyko incidentas – taip. Turi parašyti pretenziją (claim) per 7 dienas (dažniausiai). Be rašytinio įrodymo (nuotraukos, aprašymas) draudimo kompanija nieko nevmokės. Nenaudok tą dėžę, kol nepadarysi nuotraukos. Vienas klientas išmetė sugadintą dėžę, o po to norėjo pinigų – niekas negalėjo įrodyti, kas ten buvo.

Ką daryti su šiukšlėmis po išpakavimo?

Lietuvoje šiukšlių išvežimo tvarka skiriasi. Dėžės gali eiti į makulatūrą (jei sausos), o plastikas – į konteinerius. O jei turi daug „styrofoam“ (putų), tai gali tekti vežti į specialią aikštelę, nes jis užima daug vietos paprastame konteineryje. Neišmesk visko tiesiog į kiemo kampą – kaimynai ir tarnybos to nepaliks.

Kaip elgtis su vokiečių paštu po išvykimo?

Nustatyk pašto persiuntimą (Nachsendeauftrag) bent 3 mėnesiams. Tai kainuoja maždaug 20–30 eurų, bet taip gausi visus svarbius laiškus (mokesčiai, baudos, galimi pinigai iš „Kindergeld“). Vienas mano klientas gavo baudą už greitį jau po mėnesio po išvykimo – jei nebūtų nustatęs persiuntimo, bauda būtų padidėjusi dvigubai.

Ar turiu grąžinti vokišką televizorių?

Techniškai ne, jei jis tavo. Bet jei jis buvo nuomotas (kaip dažnai būna su „Sky“ ar „Deutsche Telekom“ routeriais), tai turi grąžinti arba mokėti baudą. Patikrink visus sutarčių priedus. Pažiūrėk, ar neturi „Rundfunkbeitrag“ (radijo ir televizijos mokestis) įsipareigojimų – jį taip pat reikia atšaukti išvykus.

Galutinis patarimas

Galiausiai, persikraustymo planavimas iš Vokietijos yra maratonas, ne sprintas. Neskubėk, viską užrašyk, pasitikėk savo jausmais pasirenkant firmą. Jei kažkas atrodo per pigu ar per lengva – tai dažniausiai yra melas. Gero kelio ir sėkmingo įsikūrimo naujoje vietoje.

Išvada

Na, tiek apie šią istoriją. Svarbiausia – neleisti stresui perimti kontrolės. Vokietija moko disciplinos, o persikraustymas iš jos yra paskutinis egzaminas. Jei pasiruoši gerai, susirasi patikimą žmones ir nebus per daug išrankus, viskas pavyks gerai. O jei kas nors nepasiseks – nenusimink, gyvename toliau. Sėkmės kelyje namo ir tikiuosi, kad tavo baldai atvyks sveiki ir sveiki.