Persikraustymo logika ir kainodara į Vokietiją: realybė be gražių žodžių

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir, jei kažką išmokau, tai tai, kad persikraustymo logika ir kainodara į Vokietiją iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta, bet iš tiesų tai kaip mininis laukas. Klientas dažnai mato tik kainą internete ir galvoja: „Va, 500 eurų, puiku“. Tačiau už tuos 500 eurų dažniausiai slepiasi nerealuotos sąlygos, papildomi mokesčiai arba tiesiog niekas neatvyks, nes vairuotojas užsisuko Lenkijoje. Čia nėra teorija, o gryna praktika, kurią stengiuosi perduoti tiems, kurie nori išvengti nemalonumų kelyje ir neišleisti viso biudžeto už neapykantos reikmenis. Todėl ir rašau štai taip – tiesiai, be reklamų, tik taip, kaip būna iš tikrųjų.

Bendrą ką suformuojančios detalės

Kiek tiksliai gali kainuoti toks persikraustymas?

Čia nėra vieno atsakymo, nes persikraustymo logika ir kainodara į Vokietiją priklauso nuo tūkstančių dalykų, kuriuos jūs net neįsivaizduojate. Jei turite tiek daiktų, kiek telpa į vieną kambarį, tai gali būti ir 800–1000 eurų, o jei kraunate visą namą su garažu, skaičiuokite nuo 3 tūkstančių. Svarbiausia ne tik kiek daiktų, bet ir kur jie stovi – penktame auke be lifto ar prieš pat duris. Kiekvienas laiptas kelia kainą, o vairuotojai tai labai nemėgsta.

Kodėl kainos tiek skiriasi tarp skirtingų firmų?

Vieniems brangu, kitiems pigu – paprasta logika. Pigiausi dažnai tiesiog „sužaidžia“ rinkoje: jie neturi licencijos, draudimo, o jų vairuotojas gali būti ir nebeblaivus. O aš žinau vieną atveją (ne paminėsiu pavardės), kai dėl pigios kainos klientas liko be daiktų pusę metų, nes krovininė technikai sugedo, o atsarginės dalys nebuvo. Geriausios firmos ima mokesčius už garantiją, tai yra, už tai, kad aš atėsiu ir darysiu tai, ką pažadėjau, o ne ieškosiu išlaidų kažkur.

Ar tikrai reikia mokėti už pakuotes?

Daugelis klausia: „Ar neįmanoma tiesiog užmesti į kibirus?“ Galima, tik tada nedrebėkite, kai atvyksite į Vokietiją ir rastite susmulkytus indus. Profesionalios dėžės kainuoja, bet jos sutaupo nervus. Kartais klientai sako, kad pats sueis į parduotuvę nupirkti, bet tų jų dėžių dugnai iškrenta, kai pakeliate „kubą“ su knygomis. Mano patirtis rodo, kad geriau susitarti dėl dėžių komplekto, kurį mes atvežame ir paimsime atgal (tiek, kiek nelūžo, žinoma).

Kaip susiformuoja galutinės išlaidos?

Logika paprasta: nuvažiuoti į Vokietiją ir atgal kainuoja degalus, kelių mokesčius (ten visur maitai – vokiški keliai ne iš Lietuvos), ir vairuotojo laiką. Jei einame į Miuncheną ar Berlyną, tai toliau nei į Hanoverį. Dar pridedam kuro papildymą Lenkijoje, nes ten pigiau (visi taip daro, nors ir negirdima). Prie to pridedame darbo užmokestį – įkrovimas, iškrovimas. Čia nieko įstabusių dalykų nėra, tiesiog realios išlaidos.

Ar į kainą įeina ir draudimas?

Pagal nutylėjimą – įprastai ne, arba tai yra labai minimalus draudimas, apgiančios tik tais atvejais, jei sprogsta visa mašina. Pilnas krovinio draudimas (angliškai „All risk“) papildomai kainuoja apie 2–3 proc. nuo daiktų vertės. Aš visada patariu jį įsigyti, ypač važiuojant toli. Vokietijoje, pavyzdžiui, autostradose atsitinka avarijų, o jeigu vairuotojas staigiai stabdo, o jūsų šaldytuvas „nugriuva“ ant piano, be draudimo gausite tik nulį.

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Jei kalbame apie persikraustymo logiką ir kainodarą į Vokietiją, tai laikas yra pinigai. Paprastai įkrovimas trunka pusę dienos, važiavimas – dar vieną dieną (priklausomai nuo vietos), o iškrovimas – dar pusę dienos. Tačiau jei reikia įveikti 1500 km, tai vairuotojui reikia poilsio, jis negali vairuoti 24 valandas (bent legaliai jis negali). Taigi, planuokite, kad nuo išvykimo iki atvykimo gali praeiti 2–3 dienos, o kartais ir ilgiau, jei užstrigsite pasienio punktai.

Ar galima sutaupyti, važiuojant savaitgalį?

Savaityje, t.y. penktadienį ar šeštadienį, brangiau. Vairuotojai taip pat nori ilsėtis, tai tam tikra kalba, tai reikia mokėti priedą už darbą nenumatytu laiku. Jei galite, kelkite darbo dienomis, bus pigiau ir greičiau, nes nėra didžiulių spūsčių prie Vokietijos miestų ryte. Nors čia viskas daroma priešprieštarais – šeštadieniais daug kam lengviau išsiderėti laiką, bet mums – brangiau.

Ar verta rinktis dalių krovinį (dalinius pervežimus)?

Jūsų 5 dėžių kainodarai nėra prasmės kviesti pilną vilkiką, todėl mes dedame į bendrą mašiną. Tai pigiau, bet lėčiau, nes ten reikia surinkti kitus klientus, važiuoti prie jų, iškrauti. Persikraustymo logika ir kainodara į Vokietiją šiuo atveju susideda iš to, kad mokate už vietą kubais. Bet rizikuojate, kad jūsų daiktai bus stumdomi ir įkraunami kelis kartus, o tada kas nors nukrito.

Techniniai ir organizaciniai niuansai

Kaip elgtis su baldais, kurie neina pro duris?

Tai klasika. Vokietijose senosiuose namuose laiptai siauri, o baldai dideli. Mes turime įrankių – išardymo lentų, veržliarakčių. Dažnai tenka išardyti spintą, o nešti dalimis. Tai užtrunka. Prieš tai mes klausame: „Ar tikrai pro eina?“. Jei klientas sako „taip“, o neina – laukiamas papildomas mokestis už laiką, nes tai ne mūsų kaltė, kad jūsų butas pagamintas taip keista.

Ar galima vežti keleivius kartu su daiktais?

Formaliai – draudžiama, jeigu tai ne ypatingos situacijos (tarkim, senelis nebegali važiuoti traukiniu). Draudimas nebegalioja, jei mašinoje yra žmonių, nebent jie yra įrašyti į sąrašus kaip „įgula“ (kas bjauru). Taip pat, vairuotojai nemėgsta keleivių, jie sužino per daug ar būna užgniaužti. Geriau leiskite sau bilietą į lėktuvą ar traukinį, o mums – tiesiog dirbti.

Ką daryti su transporto priemonėmis?

Automobilį į Vokietiją nuvežti brangu – reikia specialios platformos arba vilkiko su kėbulu. Jeigu jums reikia nuvežti du automobilius ir baldus, tai gali atsieiti kaip nupirkti naują „Fiatą“. Kartais pigiau parduoti čia ir nusipirkti ten, ypač jei tai senas „žaliasis rūkas“. Nors, žinoma, jei tai retro brangenybė, tai važiuoja atskirai, ne su jūsų šaldytuvu vienoje mašinoje.

Kaip apskaičiuojamas „kubas“ (kubinis metras)?

Vienas kubinis metras – tai dėžė 100x100x100 cm. Mes matuojame mašiną su lazeriu (tiek kas turi, kai kur dar „akimi“ matuoja, bet tai riskuota). Jei jūs sunate, kad turite 10 kubų, o užpildote 15, tai reiškia, arba jūs prastai matėte, arba daiktai sunkiai sudėti. Už papildomus 5 kubus reikia mokėti vietoje, o tai gali būti nepageidaujama staigmena.

Ar atvežiate ir įrašote daiktus į aktą?

Būtina. Be įrašo (aktinės patikros) negalime pradėti darbo. Rašome viską: „spinta su įbrėžimu“, „dėžė su indais be etikečių“. Jei nesirašote, ir vėliau randate sulaužytą koją, kas padės? Nieks. Naujokai šito praleidžia, vėliau verčia teismus, kuriuose nieko nepasiekia. Mano nuomone, aktas yra svarbiausias dokumentas po sutarties.

Ar galima siųsti daiktus be stebėjimo?

Taip, tai vadinamas „raktų perdavimo“ variantas. Jūs duodate raktus atstovui Vokietijoje (giminėms, draugams ar brokeriui), mes atvažiuojame, atiduodame. Tačiau čia reikia absoliučio pasitikėjimo tuo žmogumi. Buvo atvejų, kai tas atstovas „pasiėmė“ sau kažką iš kraunamų daiktų. Mes negalime užtikrinti, kas vyksta už mūsų nugaros, kai išvažiuojame iš kiemo.

Kas dėl pianinų ir safų?

Tai atskira istorija. Pianinas – ne šaldytuvas, jis svoriu pasiskirsto netolygiai. Jo pakelti reikia specialių diržų, o dažnai ir kranos (jei į langą). Safas, jei pilnas pinigų (ar bent brangių daiktų), turi būti prižiūrimas. Aš asmeniškai nebevažiuoju su safais be apsaugos, per daug nervų. Kaina tokiai operacijai – susitaria atskirai, nuo 200 eurų už vieną tokį daiktą.

Ar įmanoma persikraustyti per vieną dieną?

Tik jei gyvenate prie pat paties sienos kirtimo punkto, pavyzdžiui, netoli Kybartų, ir keliaujate į gretimą miestelį. Jei įkeliame Rygoje, o važiuojame į Štutgartą – ne, fiziškai neįmanoma. Vairuotojai turi poilsio režimus, o persikraustymo logika ir kainodara į Vokietiją nenumato stebuklų. Būkite realistais.

Kokios yra mokėjimo sąlygos?

Standartinis variantas – 30 proc. avanso sutarties pasirašymo metu, likusią dalį – atvykus į vietą prieš iškrovimą (arba po įkrovimo, jei tikrai pasitiki). Kai kurios firmos prašo 100 proc. iš karto – aš į tai žiūriu su įtarimu. Kas jei aš susirgau ir nevažiuoju? Ką darote su pinigais? Geriau laikykitės pusiausvyros.

Ką daryti, jei vairuotojas užstringa?

Techninės problemos kasdien atsitinka. Jei genda mašina, mes skambiname partneriams arba siunčiame kitą. Jei tai įvykia Vokietijoje, tai geriau, ten greitai pagalba. Bet jei tą patį vakarą sugenda įkrovimo metu Lietuvoje... tai gali pavėluoti parai ar dviem. Tokiu atveju mes niekam nemokame baudų, nebent tai užfiksuota sutartyje kaip garantinis pristatymo laikas (kas retai pas mus, nes per daug rizikuota).

Problemų sprendimas ir rizikos

Kas nutinka, jei užstrigame pasienyje?

Esame ES, tai pasienio kontrolės dažniausiai nėra, bet... Kartais pasieniuose daro „reidus“ prieš nelegalius migrantus arba kontroliuoja degalus. Jei vairuotojas pamiršo pasiimti savo dokumentus arba transporto priemonių registracijos liudijimą – lūžta. Klientas laukia, nervinasi. Aš tokio dalyko išvengiau (pasitikrinu du kartus), bet girdėjau istorijų, kai žmonės praleido po 12 valandų ties Kalvarijos pasieniu.

Ar mokate baudas, jei vėluojate?

Įprastai ne, nebira tu atvejų, kai aš kažką pažaduoti konkrečiu laiku („būsiu 12:00“) ir atvykstu 18:00 be priežasties. Jei vėluojame dėl eismo įvykio ar blogo oro – tai jėgos majeure. Klientai dažnai reikalauja nuolaidų, bet aš juos paaiškinu, kad mes jau patys patiriame nuostolius dėl prarasto laiko.

Kaip elgtis su pažeistais daiktais?

Jei pastebėte sulaužytą koją iškrovimo metu – sustabdykite viską, pažymėkite akte, padarykite nuotrauką. Po to, kai pasirašote, kad „viskas tvarkoje“, nieko nebegalite padaryti. Mes turime draudimą, mes pateikiame prašymą, jie mums pervesto pinigus (arba ne, jei kažką blogai užpildėm). Tai gali trukti mėnesį. Paskutinį kartą vienas klientas gavo pinigus tik po beveik pusmečio ginčų.

Ar saugu duoti brangius daiktus?

Nešiojamuosius kompiuterius, papuošalus, pinigus vežti su vairuotoju nereikėtų. Viską, kas telpa į rankinį bagažą, pasiimkite su savimi į lėktuvą ar automobilį. Pervežimo metu mašina gali būti atidaryta muitinėje arba degalinėje, o mes nebegalime užtikrinti, kas nutinka su mažomis dėžutėmis, jei jos nepririštos prie sienos.

Kodėl kai kurios firmos atsisako vežti senus daiktus?

Nes Vokietijoje yra griežtos taisyklės dėl šiukšlių („Sperrmüll“). Jei atvežate seną, surūdijusią sofa, kurią tenka išmesti, tai mums reikia rasti vietą, kur ją padėti, o tai kainuoja. Kai kurie vairuotojai tiesiog bijo, kad clientas juos apgins ir paliks visą šiukšlyną kieme. Todėl senus daiktus reikia aptarti iš anksto.

Ar galima užsisakyti iškrovimą į sandėlį?

Taip, jei dar neturite buto. Tai kainuoja papildomai, nes mums reikia iškrauti į lentynas, o ne tiesiog į kiemą. Sandėliavimas Vokietijoje brangus (tiek, kiek aš girdėjau, ten kvadratinis metras kainuoja kaip mūsų butas centre). Geriau susiderėkite su laiku, kad būtų galiau iš karto įvežti.

Kas jei klientas pats susirenka daiktus?

Galima, tik tuomet mes neatsakome už jų pakavimą. Jei dėžės suyra ir iškrenta servizas – tai jūsų problema. Mes tik užkeliame į mašiną, tvirtiname juos (jei įmanoma su jūsų dėžėmis) ir vežame. Tačiau tokiu būdu dažnai į mašiną netelpa tiek daug, kiek planavote, nes žmonės blogai sumanę erdvę.

Ar dažnai pasitaiko nusivylimų?

Deja, taip. Ypač kai žmonės renkasi pigiausius variantą svetainėse, kurios nurodo „fixed price“ (fiksuotą kainą) neprašę jokio vaizdo įrašo ar sąrašo. Atvažiuoja maženė „Gazelle“, kurioje net neįkelia šaldytuvo stačiai. Tada gaunate krantą – reikia šaukti kitą mašiną. Persikraustymo logika ir kainodara į Vokietiją turi būti grindžiama sąžiningu apskaičiavimu, o ne fantazijomis.

Kaip vežti gyvūnus?

Negalima juos įdėti į benzininę mašiną su daiktais. Tik į kabina, ir tik jei vairuotojas sutinka (daugelis alergiškas ar nemėgsta šunų). Geriau rasti specializuotą gyvūnų pervežimą arba važiuoti patys. Nė vienas normalus logistas nepasirašys sutarties, kad jis atsako už jūsų katiną, jei šis pabėgs prie Kauno degalinės.

Ar reikia rūpintis vizomis ar leidimais?

Jūsų (jei ES pilietis) – ne. Mums – taip pat ne, esame Bendrijosje. Bet jei vairuotojas iš trečiosios šalies (pavyzdžiui, Ukrainos ar Baltarusijos), tai jam reikia vizų leidimų. Patikrinkite, ar firma duoda informaciją apie vairuotojus. Buvo atveju, kai vairuotojas negalėjo važiuoti į Vokietiją dėl dokumentų problemų, ir reikėjo keisti žmogų paskutinę minutę.

Ką daryti su likusiomis dėžėmis?

Paprastai mes pasiimame tuščias dėžes atgal be mokesčio (jei jos mūsų). Jei jos jūsų – jūsų reikalas, išmeskite arba parduokite kaimynams. Vokietijoje šiukšlių sistema sudėtinga, ten negalima tiesiog padėti dėžės prie šiukšliadėžės, jeigu tai ne popierius. Gausite baudą, jei kaimynas praneš.

Ar verta rinktis didelias firmas ar smulkius?

Didelės turi resursus, bet dažnai yra biurokratiškos ir brangios. Smulkiosios gali būti lankstesnės, tačiau jei jų vienintelė mašina sugenda – jūs esate vienas. Aš dirbu vidutinio dydžio, tai mūsų patirtis rodo, kad geriausiai veikia tas vidurkis – kai pažįsti savo vairuotojus asmeniškai ir gali skambinti jiems tiesiogiai.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima pabandyti. Jei turite lengvą krovinį (daug oro, mažai sunkių daiktų) ir galite laukti, kol mes surinksime kitą krovinią tame pačiame rajone – galiu nuleisti kainą. Bet jei skubate ir reikia ekskavatoriaus su kranu – nieko nuleisti negalėsime, mums patys brangu.

Kas nutinka su daiktais, jei jūsų atšaukiate kelionę?

Jau susidėję daiktus ir pasiruošę važiuoti? Tada reikia sumokėti už išlaidas – degalus, vairuotojo laiką įkrovimui (ir iškrovimui, jei jau įkrovėm). Tai nėra pilna kaina, bet ir nemokamai niekas nedirbs. Įsivaizduokite, kad jau įkėlėme pusę mašinos, o jūs sakingate: „Ačiū, nereikia“. Ką aš darysiu su tais daiktais kieme?

Paskutiniai patarimas prieš išvykstant

Patikrinkite du kartus, ar nepamiršote nieko rūsyje ar po lova. Vienas klientas paliko visus savo dokumentų failus po lova ir sužinojo tik Vokietijoje. Teko važiuoti atgal (jų žmonai), tai juokingai, bet liūdna. Persikraustymo logika ir kainodara į Vokietiją neapsiriboja tik pinigais, tai dar ir galvos darbas. Sėkmės kelyje!

Visų pirma, nenusiminkite, kad persikraustymo logika ir kainodara į Vokietiją yra kaip matematikos formulė, kurioje viskas tiksliai apskaičiuojama. Realus gyvenimas visada meta iššūkių – nuo sugedusios sankabos iki užšaldyto vairuotojo kelio. Geriausias patarimas, kurį galiu duoti po šių metų – nebijokite klausti „durnų“ klausimų ir drąsiai reikalaukite aiškumo sutartyje. Gerai suplanuotas ir sąžiningai įkainotas persikraustymas sutaupo ne tik pinigų, bet ir nervų, kurie Vokietijoje, kaip žinia, pervedami į sveikatą.