Persikraustymo iš Vokietijos į Lietuvą planavimas: kas tikrai verta dėmesio

Sveiki, su jumis kalbantis vadybininkas, kuris šioje srityje prisidirbo jau beveik du dešimtmečius. Žinau, kad persikraustymo iš Vokietijos į Lietuvą planavimas gali atrodyti kaip tikras košmaras, ypač kai reikia suderinti darbą, vaikus ir dar tūkstančius kitų smulkių dalykų. Per šiuos metus mačiau viską – nuo idealiai, kaip iš vadovėlio, susitvarkytų procesų iki tų, kur kaimynai vadina policiją dėl per didelio triukšmo. Čia nebus sauso dėstymo, o tiesiog patarti, kaip išvengti tų pačių klaidų, kurias kartojame savo klientai. Būkite kantrūs, mes visi tik žmonės.

Biudžetas, kainos ir paslėpti mokesčiai

Kiek apytiksliai gali kainuoti persikraustymas?

Kainos labai svyruoja priklausomai nuo to, kiek turite daiktų ir iš kurio Vokietijos miesto keliuate. Jei tai tik kelios dėžės ir kėdės, gali tekti mokėti mažiau, bet jei vesite visą butą, tai skaičiai bus kiti. Persikraustymo iš Vokietijos į Lietuvą planavimas prasideda būtent nuo pinigų skyriamojo, nes nuo to priklauso, ar galėsite sau leisti vairuotoją, kuris padės ne tik vežti krovinius, bet ir dėžes. Verta paskambinti ir paklausti apytikslės kainos, o ne tik remtis forumais.

Ar galiu pasitikėti pigiausiais pasiūlymais?

Tiesiog tarkime taip – jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, ji greičiausiai tokia ir yra. Mačiau situaciją, kai firma paėmė depozitą ir išnyko, o klientas liko su dėžėmis gatvėje Hamburge. Pigios firmos dažnai nekaupia draudimo arba naudoja senus techniką, galiu pasakyti, net pavojingus automobilius. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau, bet būti tikram, kad jūsų sofa neatrasite kažkurioje sankryžoje. Pinigai čia ne viskas, svarbu ramybė.

Kas tas „tūris“ ir kodėl jis svarbus?

Tūris – tai kaip ir jūsų daiktų erdvė krovelyje. Mes matuojame kubiniais metrais, nes tai leidžia suprasti, kiek vietos jums reikės benamiame arba pusiau benamiame. Kai kurie klientai bando sakyti, kad turi „nedidelį kiekį“, o paskui atsiranda šešių vietų sofa ir du pianinai. Sunku numatyti viską per telefono pokalbį, todėl kartais reikia vaizdo skambučio. Geriau pervertinti, negu vėliau mokėti už papildomą vietą, kurios tiesiog nebėra.

Ar verta laukti paskutinės minutės?

Nebent norite didžiulio streso. Vairuotojų trūksta, ypač vasarą, kai visi nori grįžti atostogauti. Jei suplanuosite persikraustymą iš Vokietijos į Lietuvą (geriau sakykime – jo datą) prieš mėnesį ar du, turėsite galimybę rinktis geriausius laikus. Paskutinės minutės rezervacijos dažnai kainuoja brangiau, nes tenka permokėti vairuotojui už skubą. Geriau turėti aiškų planą ir laiką atsargai, o ne vėluoti prie pat išvykimo.

Kokia mokėjimo tvarka paprastai būna?

Daugelis imam nedidelį užstatą (tokia apsauga), kad sutartis būtų fiksuota, o likusią dalį reikia sumokėti kai krovimas atvyksta arba prieš išvykstant iš Vokietijos. Sunku pasakyti vieningai, nes kiekviena firma turi savo taisykles. Kai kurie reikalauja viso sumokėjimo iš karto, bet aš to nerekomenduoju, kol nepamatėte, kad darbai tikrai vyksta. Stenkite derėtis, kad viena dalis būtų pradžioje, kita - pabaigoje.

Dokumentai, muitai ir Vokietijos specifika

Kokius dokumentus būtinai reikia tur�ti?

Sąrašas nėra milžiniškas, bet be dokumentų nevažiuosi. Tau reikės asmens dokumento, vairuotojo pažymėjimo, jei pats važiuoji, ir, svarbiausia, daiktų sąrašo. Muitinėje Vokietijoje ar Lietuvoje gali klausti, ką veži. Jei turi elektronikos ar brangių daiktų, reikės pirkimo kvitų (jei juos dar turi). Be aiškaus sąrašo gali užstringti sienoj, o tai nėra malonu.

Ar reikia mokėti muitą už asmeninius daiktus?

Pagal taisykles, jei gyvenote Vokietijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir grąžinate atgal į Lietuvą gyventi, asmeniniai daiktai nuo mokesčių atleidžiami. Tai vadinama "perkelimo į kitą valstybę narią" procedūra. Bet čia yra viena smulkmena – turi įrodyti, kad gyvenote ten (registracija, darbo sutartis). Jei pats užsiregistruoti negalėsite, gali tekti mokėti PVM arba muitą, nors dažniausia viską pavyksta išspręsti gerai.

Kas yra TIR dokumentas ir ar jis man reikalingas?

TIR – tai tai... na, tai daugiau komercinis dalykas dideliems kroviniams, kurie praeina muitą be sustojimo. Paprastam žmogui, kuris persikrausto, TIR nereikalingas, mums užtenka CMR sąskaitos. Kai kurios firmos girdi šį žodį ir sugeba išsigąsti. Čia nereikia girdėti visokių sunkiųjų terminų, tiesiog pasiduok savo vadybininkui. Esu tikras, kad jis žinos, ką daryti, kad siena nebeatrodytų kaip mūšio laukas.

Kaip deklaruoti naudotą automobilį?

Automobilių pervežimas yra atskira istorija. Jei automobilis senas ir jo vertė maža, tai lengviau, bet jei perka tuą naują BMW, tai gali tekti mokėti mokesčius. Lietuvoje yra specifinės taisyklės, kaip apskaičiuoti automobilio vertę. Geriausia konsultuotis su accountant'ais (buhalteriais) prieš važiuojant. Aš čia ne savo srities ekspertas, žinau tik tiek, kad dažnai klientai nustemba, kai gauna mokesčių sąskaitą.

Ar daiktų sąrašas turi būti tikslus?

Kuo tiksliau, tuo mažiau problemų. Neužtenka parašyti "baldai". Reikia "spinta, 2 vnt., medinė, 200x100cm". Muitininkai gali atidaryti sunkvežimį ir patikrinti, ar sąrašas atitinka realybę. Jei rasite kažką, ko nėra sąraše, gali būti baudos arba prastovos (tai tas momentas, kai visi stovi vienoje vietoje ir laukia). Geriau praleisti valandą rašydami sąrašą, nei dieną laukiant sienoj.

Ar galiu vežti maisto produktų?

Vokiškas duona ar kumpis yra puiku, bet... čia yra apribojimai. Mėsą ir pieno produktus į ES ne iš ES šalių (nors Vokietija yra ES, bet taisyklės dėl ligų griežtos) vežti draudžiama arba sunkiai. Kai kurie klientai bando paslėpti dešrelę tarp drabužių, bet šunys muitinėje gerai uosla (uoslė). Neverta rizikuoti dėl kito sausainio. Palikite maistą Vokietijoje, į Lietuvą vežkite gerą nuotaiką (ir geresnį alų).

Pacavimas, dėžės ir paruošiamieji darbai

Ar verta pirkti naujas dėžes?

Galiu pasakyti taip – naudotos dėžės iš parduotuvės (tų picų ar daržovių) dažnai būna sutręšusios. Perkeliant kelias šimtus kilometrų, tokia dėžė gali tiesiog išsilysti. Rekomenduoju pasiimti specialias pervežimo dėžes, jos tvirtesnės. Jas galima ir parduoti poto arba pasiduoti kitiems. Investicija nedidelė, bet tai išgelbės jūsų indus nuo susidaužymo.

Kaip teisingai supakuoti indus?

Na, tai pagrindas. Reikia daug popieriaus, burbulų ir patogių dėžių. Negalima dėti lėkštės ant lėkštės be tarpinio. Turiu omenyje, kad tarp jų turi būti kas nors minkšto. Anksčiau darydavau klaidą, kai dėjau viską į vieną didelę dėžę – ji buvo tokia sunki, kad vairuotojai nenorėjo jos pakelti. Skaidykite į mažesnes dėžes, vienai dėžei nustatykite svorio limitą, pvz., 15-20 kg.

Kas su baldais, ar juos reikia išmontuoti?

Didelės spintos, lovos, darbo stalai – praktiškai visada reikia išmontuoti. Nėra tiek vietos, kad praeitum su lovą per laiptus arba įlįštum su ja į liftą. Vairuotojai gali tai padaryti, jei susitariant, bet paprastai rekomenduoja pasirūpinti tuo patiems arba pasikviesti meistrą. Išmontavimas užtrunka laiko, o laikas – tai pinigai. Beje, suvirintus baldus išmontuoti neįmanoma, tai žinokit iš anksto.

Ar galiu vežti augalus?

Taip, galima, bet jie nėra patys lengviausi keliautojai. Žioma gali užšalti, vasarą – išdžiūti. Taip pat reikia tikrinti, ar augale nėra kenkėjų, nes muitinė gali uždrausti įvežti. Jei turite labai brangų orchidėją, geriau vežkite ją su savimi keleiviniame automobilyje, o ne benamiuose su šaltais grindimis. Augalai turi gyvas šaknis (dukes), o tai rodo, kad jie ne skirti pardavimui.

Kodėl reikia pažymėti dėžes?

Supraskite, kai atvykstate į naujus namus, jūsų galva sugriūva. Jei dėžėje parašyta "Virtuvė", žinosite, kur ją padėti. Jei parašyti "Svarbu", ją atidarysite pirmą. Be štampų dėžėse vairuotojas gali pastatyti lovos dalį į virtuvę, o jums teks nešioti tą daiktą per visą butą vėliau. Pasidėkite rašymo priemones ant viršaus, jums padės.

Ar reikia ištuštinti spintelę?

Absoliučiai taip. Niekas nenori nešti spintelės pilnos knygų ar indų. Pirmiausia, tai per daug sunku, rizikuojama sulaužyti baldus arba nugarą. Antra, jei spintelės durelės atsivers važiuojant keliu, viskas iškris. Ištuštinkite visas lentynas, išimkite stalčius (juos galima uždaryti lipnia juosta, kad nešiokėtų).

Transportas, vairuotojai ir kelionė

Kiek laiko trunka kelionė?

Priklausomai nuo maršruto. Iš Berlyno ar Miuncheno iki Vilniaus ar Kauno tai apie 12–16 valandų važiavimo, su pauzėmis. Jei persikraustymo iš Vokietijos į Lietuvą planavimas apima ir krovimo laiką, tai viskas gali užtrukti 2-3 dienas. Neskubėkite, vairuotojai turi poilsio režimus, kuriuos jie privalo laikyti. Greitasis režimas čia neveikia, saugumas svarbiau už vieną dieną.

Kas dėl vairuotojo, ar jis padės?

Dažniausiai taip. Jis čia ne tik vairuoja, bet ir padeda krauti bei iškrauti. Tačiau jis nėra jūsų asmeninis padėjėjas namuose. Jis neisneš dėžių į trečią aukštą, jei nėra liftų be papildomo mokesčio (tai reikia aptarti). Taip pat, jis neįrengins jums jų. Nustatykite iš anksto lūkesčius – vairuotojas padės su sunkiuoju darbu, bet jis nebus kalnas, kuris neš viską už jus.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai įmanoma, bet yra specifinių dalykų. Sunkvežimiai turi tachografus, kurie fiksuoja vairuotojo laiką. Keleiviams taip pat gali būti apribojimų (tiek vietų, tiek draudimų). Be to, kelionė benamiu nėra labai patogi – nėra kondicionieriaus galiojimo keleivių dalyje ar patogios vietos sėdėti. Geriau važiuoti savo automobiliumi ar traukiniu, o vairuotoją palikti jam pačiam dirbti.

Kas vyksta, jei sugenda automobilis?

Tokios situacijos, deja, būna. Prieš metus mums trūko puspneumatis netoli Varšuvos, kai vežė brangų pianiną. Vairuotojas paskambino, mes išsiuntėme pagalbą, bet klientas turėjo laukti. Gerų firmų turi techninę pagalbą (draudimą), todėl krovinius apdraudžia. Tikrinkite, ar jūsų sutartyje yra punktas apie atsakomybę sugedus atveju. Jums neturėtų mokėti už tai, kad technika seniai praėjo techninę apžiūrą.

Ar saugu palikti daiktus sunkvežimyje nakčiai?

Sunkvežimai yra įrengti su raktiniais ir užraktai, bet... vagysčių visada yra rizika, ypač stovint neapsaugotose aikštelėse. Mes stengiamės rasti saugias aikšteles su apsauga. Jei turite labai brangių daiktų (juvelyrinius dirbinius, pinigus), geriau juos pasiimkite su savimi į keleivinę dalį ar nevežkite kartu su kroviniu. O taip, paprastai benamis yra saugus fortas.

Kaip susisiekti su vairuotoju kelyje?

Mes tiesiog duodame vairuotojo numerį. Jis gali būti užsiėmęs, todėl neatsilieps iš karto, jei vairuoja (kas yra neteisėta be rankų laisvosios sistemos). Bet kai padarys pertrauką, jis susisieks. Nereikia šaudyti pranešimų kas 5 minutes. Duokite jam dirbti. Jei reikia tikslaus atvykimo laiko, skambinkite mūsų dispečeriui – jis matyti, kur automobilis yra per GPS.

Ar galima užsisakyti iškrovimą šeštadienį?

Galima, bet tai kainuos brangiau. Vairuotojai dirba pagal savo grafikus, ir šeštadienis yra poilsio arba papildomo užmokesčio diena. Jei jums būtina, kad daiktai atvyktų savaitgalį, apie tai praneškite iš karto. Kartais persikraustymo iš Vokietijos į Lietuvą planavimas sužaidžia vaidmenį – jeigu planuojate atvykti penktadienį, geriau manykite, kad daiktai bus šeštadienį ryte.

Kas vyksta su šiukšlėmis?

Šiukšlių nevežame! (juokauju). Bet rimtai, išsikraunant daugelis klientų supranta, kad daug daiktų jiems jau nebereikia. Vairuotojas gali pasiimti šiukšles tik jei turite susitarti dėl papildomo mokesčio (kadangi reikia važiuoti į sąvartyną, o tai kainuoja). Geriau pačiam išmesti Vokietijoje, nes tokių paslaugų čia daugiau ir pigiau, Lietuvoje tai gali sukelti galvos skausmų su rūšiavimu.

Ar vežate pianinus?

Taip, tai mūsų kasdienybė. Bet pianinas nėra paprasta sofa. Jis reikalauja specialios įrangos – juostų, kėdžių, o kartais net ir kraninio jei langai per maži. Verta tai nurodyti užsakyme, kad mes atsiųstume tinkamą ekipažą. Kai kurie vairuotojai tiesiog atsisako kelti pianinus, jei nėra įrangos, tad nereikia juos stumti į kampą.

Kodėl kainos skiriasi tarp firmų?

Kai kurios firmos naudoja savo vairuotojus, kitos – samdomus. Kai kurios turi savo sandėlius, kitos nuomoja. Taip pat įeina draudimas, degalai, mokesčiai keliuose. Vokietijoje keliai mokami, tai tikrai priduoda prie kainos. Pigi firma gali taupyti ant vairuotojo atlyginimo (kas reiškia blogą nuotaiką) arba ant draudimo (kas reiškia riziką). Žiūrėkite ne į kainą, o į tai, kas į ją įeina.

Ar reikia drausti krovinius?

Nebūtinai, bet labai rekomenduoju. Profesionalios įmonės turi atsakomybės draudimą pagal CMR konvenciją, bet jis apima tik ribotą sumą (paprastai apie 8-10 SDR vienam kilogramui). Jei jums nulūžta brangi švediška spinta, gautų suma nebus pakankama. Už papildomą mokestį galima padidinti draudimo sumą. Geriau būti saugiam.

Ką daryti, jei nežinau tikslaus adreso?

Būna taip, kad dar neesnupirkote buto ar namo. Tuomet galima užsakyti sandėliavimą Lietuvoje. Mes atvežame daiktus į sandėlį, laikome juos ten, o kai tik turite adresą, išvežame į jį. Tai sutaugo nervingą laukimą Vokietijoje arba važiavimą su pilnu benamiu be tikslumo. Sandėliavimas kainuoja, bet kartais tai vienintelis išeitis.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo atidėjimo?

Kartais taip, jei esate ilgametes klientai arba didelės korporacijos. Bet paprastam žmogui, kuriam reikia vienkartinio pervežimo, reikalaujame išankstinio mokėjimo arba minimalaus užstato. Mes taip pat turime mokėti mokesčius, degalus ir vairuotojams. Nemanau, kad kas nors norėtų dirbti nemokamai. Tad pasirūpinkite lėšomis iš anksto.

Išvada

Viskas baigiasi, kai paskutinė dėžė išnešta iš sunkvežimio. Tikiuosi, kad šie patarimai padės jums išvengti didžiausių nesklandumų. Persikraustymo iš Vokietijos į Lietuvą planavimas tikrai nėra lengvas procesas, tačiau su gera komanda ir šiek tiek kantrybės viskas įmanoma. Svarbiausia – nebijokite klausti, o mes stengsimės atsakyti taip paprastai, kaip tik galime.