Persikraustymo į Vokietiją procesas paprastai ir aiškiai

Klausyk, per daugiau nei dvidešimt metų logistikoje mačiau šimtus žmonių, kurie kraustosi į Vokietiją. Vieni tai daro su šypsena, kiti – su ašaromis akyse, nes viskas sugriuvo dar net nepradėjus. Mano tikslas – paaiškinti tau, kaip visą šį reikalą susidėlioti paprastai ir aiškiai, be jokių „vadybininkų pasakų“ ar nereikalingo streso. Persikraustymo į Vokietiją procesas paprastai ir aiškiai nėra utopija, tai tiesiog geras planavimas ir šiek tiek sveiko proto. Vokietija yra šalis, kurioje tvarka yra viskas, tad jei tu būsi tvarkingas, viskas vyks kaip sviestu patepta.

Planavimo ir pasiruošimo etapai

Nuo ko pradėti, kad persikraustymo į Vokietiją procesas paprastai ir aiškiai vyktų nuo pirmos dienos?

Pirmiausia, išmesk viską, ko nenaudojai pastaruosius dvejus metus. Rimtai. Kraustymasis yra geriausias laikas „išsivalyti“ gyvenimą. Kai jau turėsi tik tai, kas būtina, suskirstyk daiktus į kategorijas: baldai, drabužiai, knygos, virtuvės reikmenys. Tada susirask patikimą vežėją. Ne patį pigiausią, o patikimą. Paklausk draugų, paieškok atsiliepimų, bet ne „Facebook“ grupėse, kur visi tik giriasi, o realiuose forumuose. Kai jau turėsi vežėją, suderink datas. Vokietijoje viskas planuojama mėnesius į priekį, tad ir tu daryk tą patį. Kuo anksčiau pradėsi, tuo mažiau streso bus paskutinę savaitę.

Ar reikia sudaryti daiktų sąrašą, jei kraustausi pats?

Būtinai. Tai ne tik dėl muitinės (nors mes ES, bet visko būna), bet ir dėl tavęs paties. Kai atvažiuosi į Vokietiją ir reikės viską išsikrauti, tu pamirši, kas kurioje dėžėje. Kiekvieną dėžę sunumeruok ir užrašyk, kas viduje. Pavyzdžiui: „Dėžė Nr. 1 – virtuvės įrankiai“, „Dėžė Nr. 2 – žiemos drabužiai“. Tai padės tau ne tik greičiau įsikurti, bet ir išvengti panikos, kai reikės rasti šakutę pirmąjį vakarą. Tai atrodo kaip papildomas darbas, bet patikėk, kai būsi pavargęs po ilgos kelionės, būsi sau dėkingas už šį sąrašą.

Kaip teisingai supakuoti baldus, kad jie neapsibraižytų?

Baldai yra didžiausia problema. Jie sunkūs, nepatogūs ir lengvai dūžta. Pirmiausia, jei įmanoma, išardyk viską, ką gali. Stalų kojas, lovų rėmus, spintų duris. Kiekvieną detalę vyniok į burbulinę plėvelę, o tada – į gofruotą kartoną. Kampus apsaugok specialiais plastikiniais ar kartoniniais kampukais. Mano praktikoje dažniausiai baldai nukenčia ne dėl to, kad „fura“ avariją padarė, o dėl to, kad jie trynėsi vienas į kitą kelyje. Jei baldai yra brangūs, naudok specialius baldų užvalkalus. Tai kainuoja, bet apsaugo nuo dulkių ir įbrėžimų.

Ar reikia specialaus draudimo persikraustymui?

CMR draudimas yra standartas, bet jis dažniausiai dengia tik minimalią sumą už kilogramą. Jei vežiesi kažką vertingo, pavyzdžiui, pianiną ar brangų meno kūrinį, CMR draudimo tikrai neužteks. Pasidomėk papildomu krovinio draudimu. Tai gali kainuoti papildomus 50–100 eurų, bet jei kas nors nutiks, tu gausi realią kompensaciją, o ne grašius. Visada perskaityk draudimo sutartį. Ten dažnai būna „kabliukų“, pavyzdžiui, kad draudimas negalioja, jei daiktus pakavai ne profesionalai. Būk atsargus ir viską išsiaiškink iš anksto.

Ką daryti su elektronika ir buitine technika?

Elektronika bijo drėgmės ir smūgių. Jei turi originalias dėžes – naudok jas. Jei ne, pirk specialias dėžes su putplasčio įdėklais. Televizorius visada vežk vertikaliai. Niekada neguldyk jų ant ekrano. Tai dažniausia klaida, kurią matau. Taip pat, prieš kraustydamasis, viską nufotografuok. Jei prietaisas neveiks atvykus, turėsi įrodymą, kad jis buvo sveikas prieš kelionę. Tai paprastas veiksmas, kuris gali sutaupyti daug pinigų ir nervų, jei kiltų ginčas su vežėju dėl žalos atlyginimo.

Kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę?

Jei kraustaisi vienas, mikroautobuso užteks. Jei su šeima – greičiausiai reikės didesnės „furos“. Svarbiausia – įsitikink, kad transporto priemonė yra techniškai tvarkinga. Jei nuomojiesi pats, patikrink padangas, stabdžius ir ar yra visi reikalingi diržai daiktams tvirtinti. Jei samdai įmonę, paklausk, kokio dydžio mašina atvažiuos. Kartais vadybininkai pasako „bus fura“, o atvažiuoja mažas sunkvežimis, į kurį netelpa pusė tavo daiktų. Tada prasideda „tetris“ ir stresas. Visada reikalauk tikslaus tūrio (kubinių metrų) patvirtinimo.

Ar reikia mokėti už kelius Vokietijoje?

Taip, Vokietijoje galioja kelių mokestis sunkvežimiams (LKW-Maut). Jei samdai įmonę, tai jau turėtų būti įskaičiuota į kainą. Jei važiuoji pats su nuomotu mikroautobusu, pasitikrink, ar nereikia pirkti vinjetės arba mokėti per „Toll Collect“ sistemą. Vokiečiai labai griežtai žiūri į kelių mokesčius, o baudos yra milžiniškos. Geriau sumokėti kelis eurus daugiau, nei gauti tūkstantinę baudą. Tai viena iš tų sričių, kurioje negalima „prasisukti“. Viskas turi būti pagal taisykles.

Kaip elgtis su kaimynais Vokietijoje?

Vokiečiai vertina ramybę. Jei kraustaisi į daugiabutį, būtinai informuok kaimynus. Geriausia – iškabink skelbimą laiptinėje. „Atsiprašome už triukšmą, kraustomės tą ir tą dieną“. Tai parodo pagarbą. Taip pat, venk kraustytis sekmadieniais ar vėlai vakare. Vokietijoje sekmadienis yra šventa ramybės diena. Jei pradėsi triukšmauti, kaimynai gali iškviesti policiją. Tai ne pokštas. Būk mandagus, ir tavo įsikūrimas bus daug lengvesnis.

Ar reikia keisti vairuotojo pažymėjimą?

Jei esi ES pilietis, tavo lietuviškas vairuotojo pažymėjimas galioja Vokietijoje. Tačiau, jei planuoji ten gyventi ilgai, gali tekti jį pasikeisti į vokišką, ypač jei tavo pažymėjimas yra senas. Tai nėra privaloma, bet rekomenduojama, nes vokiškas pažymėjimas yra labiau pripažįstamas vietinėse institucijose. Tai paprastas procesas, bet reikalauja laiko. Geriau tai padaryti iš anksto, nei vėliau lakstyti po įstaigas, kai reikės skubiai tvarkyti kitus dokumentus.

Ką daryti, jei daiktai vėluoja?

Vėlavimai yra logistikos dalis. Svarbiausia – komunikacija. Jei vežėjas vėluoja, jis privalo tave informuoti. Jei ne – tai blogas ženklas. Mano patirtis rodo, kad dažniausiai vėluojama dėl eismo kamščių ar muitinės patikrų (nors ES tai rečiau). Jei vėlavimas yra ilgas, gali reikalauti nuolaidos. Bet būk realistas – jei vėluoja 2 valandas, tai nėra pasaulio pabaiga. Jei vėluoja 2 dienas – tai jau problema. Visada turėk planą B – turėk būtiniausius daiktus su savimi.

Ar reikia mokėti už „papildomą laiką“ krovėjams?

Taip, jei krovimas užtrunka ilgiau nei sutarta, krovėjai turi teisę prašyti papildomo užmokesčio. Tai sąžininga. Tačiau, kad to išvengtum, viską paruošk iš anksto. Dėžės turi būti sukrautos prie durų, baldai išardyti. Jei krovėjai atvažiuoja ir mato, kad tu dar tik pradedi pakuoti, jie turi teisę skaičiuoti laiką nuo pirmos minutės. Tai tavo atsakomybė. Persikraustymo į Vokietiją procesas paprastai ir aiškiai reikalauja, kad tu būtum pasiruošęs, kai jie atvažiuoja.

Ką daryti su augintiniais?

Augintiniai yra šeimos nariai. Jei kraustaisi su šunimi ar kate, pasirūpink jų pasais, skiepais ir mikroschema. Vokietijoje taisyklės dėl augintinių yra griežtos. Taip pat, kelionė jiems yra didelis stresas. Jei gali, vežkis juos savo automobiliu. Jei ne, samdyk specializuotą pervežimo įmonę, kuri turi licenciją vežti gyvūnus. Niekada nepalik jų „furoje“ su baldais. Tai nehumaniška ir pavojinga. Tai atrodo akivaizdu, bet mačiau visko.

Ar reikia mokėti už „prastovą“ dėl lifto?

Taip, jei liftas vėluoja, tu moki už prastovą. Tai yra viena iš tų paslėptų išlaidų, apie kurias žmonės pamiršta. Visada suderink lifto laiką su pastato administratoriumi. Jei liftas sugenda, tai tavo problema, ne vežėjo. Todėl visada turėk atsarginį planą – galbūt krovėjai gali nešti laiptais (už papildomą mokestį). Tai kainuoja, bet geriau nei mokėti už visos dienos prastovą.

Ką daryti su asmeniniais dokumentais?

Jie visada turi būti su tavimi. Pasas, ID kortelė, sutartys, draudimo dokumentai. Niekada nedėk jų į dėžes. Jei dėžė pasimes, tu liksi be dokumentų. Tai yra košmaras, kurio niekam nelinkiu. Visada turėk kopijas (popierines ir skaitmenines). Tai atrodo kaip paranoja, bet kai esi svetimoje šalyje, dokumentai yra tavo vienintelė apsauga.

Ar reikia mokėti už „papildomą svorį“?

Taip, jei viršiji sutartą svorį, vežėjas turi teisę prašyti papildomo mokesčio. Tai sąžininga. Sunkvežimiai turi svorio limitus, o viršijus juos, gresia baudos. Visada pasverk savo daiktus arba bent jau įvertink apytiksliai. Jei vežėjas sako, kad viršijai limitą, paprašyk parodyti svėrimo dokumentus. Jei viskas skaidru, mokėk. Jei ne – derėkis.

Kaip elgtis su „šoferiu“, jei jis prašo pinigų vietoje?

Tai yra „juodoji“ logistikos pusė. Kartais vairuotojai bando išvilioti papildomus pinigus. Niekada nemokėk be vadybininko patvirtinimo. Jei vairuotojas reikalauja pinigų, skambink į įmonės biurą. Jei įmonė rimta, jie patys susitvarkys. Jei tai privatus vežėjas, gali būti problemų. Visada turėk sutartį, kurioje aiškiai parašyta, kad kaina yra galutinė.

Ar verta kraustytis žiemą?

Žiema Vokietijoje gali būti nenuspėjama. Sniegas, ledas, vėlavimai. Jei gali rinktis, kraustykis pavasarį ar rudenį. Jei visgi tenka žiemą, būtinai pasirūpink, kad daiktai būtų apsaugoti nuo drėgmės. Sunkvežimiai dažnai būna drėgni, o jei daiktai supakuoti į paprastą kartoną, jie gali sudrėkti. Naudok plėvelę.

Ką daryti, jei daiktai buvo apgadinti?

Pirmiausia – viską nufotografuok. Kiekvieną įbrėžimą, kiekvieną sulaužytą dėžę. Tai privalai padaryti dar prieš vairuotojui išvažiuojant. Tada surašyk pretenziją ir nusiųsk įmonei raštu. Turi tam tikrą terminą (dažniausiai 7 dienas), per kurį privalai pateikti pretenziją. Jei nepadarysi to laiku, vėliau nieko neįrodysi.

Ar reikia mokėti už „papildomą atstumą“?

Jei sutartyje nurodytas atstumas, o tu nusprendei keisti adresą, vežėjas turi teisę prašyti papildomo mokesčio. Tai sąžininga. Visada suderink adresą iš anksto. Jei keičiasi adresas, informuok vežėją kuo greičiau. Tai padės išvengti nesusipratimų ir papildomų išlaidų.

Kaip elgtis su kaimynais, jei jie skundžiasi dėl triukšmo?

Būk mandagus. Atsiprašyk, paaiškink, kad tai tik vienkartinis dalykas. Galbūt pavaišink juos šokoladu ar kava. Vokiečiai vertina mandagumą. Jei pradėsi ginčytis, tik pabloginsi situaciją. Mano patirtis rodo, kad geriausia strategija – būti draugiškam.

Ar verta pirkti naudotus baldus Vokietijoje?

Taip, tai labai populiaru. „Kleinanzeigen“ yra pilnas gerų baldų už juokingas kainas. Tai puikus būdas sutaupyti. Tačiau būk atsargus dėl blakių ar kitų parazitų. Visada apžiūrėk baldus prieš pirkdamas. Jei perki sofą ar lovą, būk itin budrus.

Kaip pasiruošti psichologiškai?

Kraustymasis yra vienas didžiausių stresų gyvenime. Būk pasiruošęs, kad ne viskas vyks pagal planą. Bus vėlavimų, bus nesusipratimų. Svarbiausia – išlaikyti šaltą protą. Jei kažkas nepavyksta, tai nėra pasaulio pabaiga. Tiesiog spręsk problemas vieną po kitos.

Ar reikia mokėti už „papildomą svorį“?

Taip, jei sutartyje nurodytas svoris, o tu prikrovei daugiau, vežėjas turi teisę reikalauti papildomo mokesčio. Tai sąžininga. Sunkvežimiai turi svorio limitus, o viršijus juos, gresia didelės baudos kelyje. Visada pasverk savo daiktus arba bent jau įvertink apytiksliai.

Ar verta samdyti krovėjus Vokietijoje?

Jei tavo „fura“ atvažiuoja be krovėjų, o tu esi vienas, būtinai samdyk vietinius krovėjus. Tai kainuoja, bet sutaupys tavo nugarą ir laiką. Vokietijoje yra daug įmonių, kurios teikia tik krovos paslaugas. Tai geriau nei bandyti viską nešti pačiam.

Ar reikia mokėti už „prastovą“ dėl lifto?

Taip, jei liftas vėluoja, tu moki už prastovą. Tai yra viena iš tų paslėptų išlaidų, apie kurias žmonės pamiršta. Visada suderink lifto laiką su pastato administratoriumi. Jei liftas sugenda, tai tavo problema, ne vežėjo.

Išvada: persikraustymo į Vokietiją procesas paprastai ir aiškiai yra pasiekiamas, jei turi planą ir esi sąžiningas su savimi bei vežėju. Nereikia ieškoti sudėtingų sprendimų ten, kur užtenka paprastos tvarkos. Svarbiausia – pasiruošimas, dokumentacija ir mandagumas. Vokietija yra šalis, kuri atlygina už tvarką, tad jei būsi pasiruošęs, tavo persikraustymas bus sėkmingas. Sėkmės!