Persikraustymo į Vokietiją paslaugų užsakymo patogūs būdai

Kai galvoju apie tai, kiek žmonių kasmet nusprendžia palikti Lietuvą ir kurti gyvenimą Vokietijoje, visada prisimenu tą chaosą, kurį jie patiria bandydami susirasti patikimą pervežėją. Per dvidešimt metų šioje srityje mačiau visko: nuo pamestų dėžių su šeimos relikvijomis iki „fūrų“, kurios vėluoja savaitę, nes vadybininkų pažadai buvo tik tušti žodžiai. Persikraustymo į Vokietiją paslaugų užsakymo patogūs būdai dažnai yra tik iliuzija, jei nežinai, kur žiūrėti. Šiame tekste pasidalinsiu savo patirtimi, kaip išvengti „šoferių“, kurie dingsta su tavo daiktais, ir kaip realiai užsisakyti paslaugą, kad nereikėtų gerti raminamųjų prieš pat išvykstant.

Planavimo pradžia ir pirmieji žingsniai

Kaip geriausia pradėti ieškoti pervežėjų, kad neapsigaučiau?

Mano patirtis rodo, kad geriausia pradėti nuo rekomendacijų, o ne nuo „Google“ paieškos rezultatų viršūnės, kur dažniausiai sėdi tie, kurie turi daugiausiai pinigų reklamai, o ne geriausią aptarnavimą. Pirmiausia, paklausk pažįstamų, kurie jau yra persikraustę, kokią įmonę rinkosi ir ar nebuvo jokių „siurprizų“ su CMR'u ar galutine kaina. Jei niekas negali rekomenduoti, ieškok forumuose, bet būk atsargus – ten pilna „botų“, kurie giria savo įmones. Aš visada sakau: skambink tiesiai į kelias firmas ir žiūrėk, kaip vadybininkas bendrauja. Jei jis negali atsakyti į klausimą apie draudimą ar tikslų maršrutą, bėk nuo jų kuo toliau, nes tai pirmas ženklas, kad bus problemų.

Ar verta kreiptis į dideles logistikos kompanijas ar privačius vežėjus?

Čia visada kyla dilema. Didelės kompanijos suteikia saugumo jausmą, nes turi draudimą ir oficialias sutartis, tačiau jų kainos dažnai būna „kosminės“, nes jie skaičiuoja kiekvieną kilometrą ir prastovą. Privatininkai su savo „fūra“ ar mikroautobusu gali pasiūlyti geresnę kainą, bet rizika, kad tavo daiktai bus iškrauti kažkur pakelėje, yra didesnė. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas pasirinko pigiausią variantą, o vėliau paaiškėjo, kad vairuotojas net neturėjo leidimo įvažiuoti į Vokietijos miestų centrus. Jei kraustaisi su brangiais baldais, rinkis didesnius, o jei tik su dėžėmis – privatininkas gali būti visai neblogas variantas, jei turi gerus atsiliepimus.

Kaip tiksliai apskaičiuoti krovinio tūrį, kad nereikėtų permokėti?

Tai yra viena didžiausių problemų, su kuria susiduria žmonės. Visi galvoja, kad turi mažiau daiktų, nei yra iš tikrųjų. Mano patarimas – imk metrą ir matuok viską. Jei turi sofą, matuok jos ilgį, plotį ir aukštį, o tada padaugink iš koeficiento, nes daiktai nėra idealūs kubai. Dažnai vadybininkai „iš akies“ pasako kainą, o atvažiavę pamato, kad tavo „mažas“ krovinys užima pusę „fūros“. Būtinai susirašyk viską į Excel lentelę. Jei vadybininkas sako, kad „tilps viskas“, reikalauk, kad tai būtų įrašyta sutartyje. Kartais (na gerai, realiai dažniausiai...) vadybininkai specialiai nuvertina tūrį, kad gautų užsakymą, o vėliau kelia kainą vietoje.

Ar būtina sudaryti rašytinę sutartį, jei pervežėjas atrodo patikimas?

Niekada, girdite, niekada nepradėkite kraustymosi be sutarties. Tai yra auksinė taisyklė. Net jei tai tavo geriausias draugas ar kaimynas, popierius privalo būti. Sutartyje turi būti aiškiai nurodyta: paėmimo vieta, pristatymo vieta, tiksli data, krovinio aprašymas ir, svarbiausia, atsakomybės ribos. Jei vairuotojas sudaužys tavo televizorių, be sutarties tu nieko neįrodysi. Mano praktikoje buvo klientas, kuris pasitikėjo „žodiniu susitarimu“, o kai atvažiavo į Berlyną, vairuotojas pareikalavo papildomų 500 eurų už „papildomą svorį“. Turėdamas sutartį, tu turi svertą, o be jos – esi visiškai priklausomas nuo vežėjo malonės.

Kaip veikia draudimas ir ar jis tikrai padengia viską?

Draudimas yra ta tema, apie kurią visi kalba, bet mažai kas skaito smulkias sąlygas. Standartinis CMR draudimas padengia tik labai mažą dalį krovinio vertės už kilogramą. Jei vežiesi brangų pianiną ar antikvarinius baldus, standartinis draudimas tau nepadės. Turi reikalauti papildomo krovinio draudimo. Aš visada rekomenduoju klientams patiems pasidomėti draudimo polisu, nes vežėjai dažnai „pamiršta“ paminėti, kad draudimas negalioja, jei daiktai buvo supakuoti netinkamai. Tai yra labai svarbus niuansas, kurį daugelis praleidžia, o vėliau skundžiasi, kad draudimo bendrovė atsisakė išmokėti kompensaciją dėl „netinkamo pakavimo“.

Ar galima derėtis dėl kainos, jei kraustausi ne sezono metu?

Žinoma, kad galima. Logistikoje viskas priklauso nuo paklausos ir pasiūlos. Jei kraustaisi sausio ar vasario mėnesį, kai pervežimų srautas į Vokietiją yra mažesnis, gali drąsiai prašyti nuolaidos. Vežėjai nenori važiuoti tuščiomis mašinomis, todėl jie mieliau paims tavo krovinį už mažesnę kainą, kad tik padengtų kuro sąnaudas. Mano patirtis rodo, kad geriausia derėtis likus bent mėnesiui iki planuojamos datos. Jei skambini likus trims dienoms, tavo derybinė galia yra nulinė, nes jie žino, kad esi „prispaustas prie sienos“ ir sumokėsi tiek, kiek paprašys.

Kaip atpažinti nepatikimą pervežėją iš pirmo pokalbio?

Tai gana paprasta, jei žinai, į ką atkreipti dėmesį. Pirmiausia, jei vadybininkas negali atsakyti, kokiu maršrutu važiuos mašina, tai jau įtartina. Antra, jei kaina atrodo per maža, kad būtų tiesa – ji tikrai tokia ir yra. Dažniausiai tai reiškia, kad vėliau bus „papildomų mokesčių“. Taip pat atkreipk dėmesį į tai, ar jie turi savo transportą, ar yra tik tarpininkai. Tarpininkai dažnai neturi jokios kontrolės, kas vairuoja mašiną. Jei vadybininkas pradeda nervintis dėl tavo klausimų apie licencijas ar draudimą, tai aiškus signalas, kad geriau ieškoti kitos įmonės.

Ar verta rinktis „dalinių krovinių“ pervežimą?

Tai yra puikus būdas sutaupyti, jei neturi pilnos „fūros“ daiktų. Tačiau čia yra vienas didelis „bet“ – laikas. Tavo daiktai bus vežami kartu su kitų žmonių kroviniais, todėl maršrutas bus ilgesnis, o pristatymo laikas – ne toks tikslus. Kartais tavo daiktai gali būti perkraunami iš vienos mašinos į kitą, o tai didina riziką, kad kažkas bus sugadinta. Jei tau svarbu tik kaina, tai geras pasirinkimas. Bet jei turi trapių daiktų, geriau mokėti daugiau už tiesioginį pervežimą, nes kiekvienas perkrovimas yra papildoma galimybė kažką sudaužyti.

Kokių dokumentų reikia norint persikraustyti į Vokietiją?

Šiais laikais, kai esame ES, viskas yra paprasčiau, bet vis tiek reikia turėti tvarkingus dokumentus. Būtinai turėk krovinio aprašą (anglų arba vokiečių kalba), ypač jei vežiesi vertingesnius daiktus. Jei vežiesi buitinę techniką, geriau turėti pirkimo čekius, kad muitinėje (jei tektų susidurti su kokiu patikrinimu) nekiltų klausimų dėl „komercinio krovinio“. Nors Vokietija yra ES, kartais policija sustabdo mikroautobusus ir tikrina, ar tai nėra nelegali prekyba. Turėk viską tvarkingai, kad nereikėtų aiškintis pakelėje su vokiečių pareigūnais, kurie nelabai mėgsta kalbėti angliškai.

Kaip pasiruošti daiktų pakavimui, kad pervežėjas neturėtų priekaištų?

Pakavimas yra tavo atsakomybė, nebent užsisakai pilną pakavimo paslaugą. Jei pakuoji pats, naudok kokybiškas dėžes, o ne tas, kurias radai prie prekybos centro. Kiekvieną dėžę apvyniok plėvele, kad apsaugotum nuo drėgmės. Jei vežiesi indus, naudok burbulinę plėvelę. Mano patirtis rodo, kad žmonės dažnai pervertina savo pakavimo įgūdžius. Jei dėžė sveria daugiau nei 20 kg, ji tikrai plyš. Geriau turėti daugiau mažų dėžių nei kelias milžiniškas. Ir būtinai užrašyk ant kiekvienos dėžės, kas viduje – tai palengvins gyvenimą, kai atvažiavęs į naują butą Vokietijoje norėsi rasti šakutę.

Ar yra kokių nors specifinių reikalavimų baldų išardymui?

Taip, baldus būtina išardyti. Niekas nevažiuos su surinkta spinta, nes ji tiesiog netilps arba sulūš per pirmą posūkį. Išardyk viską, ką įmanoma. Varžtus ir detales sudėk į atskirus maišelius ir priklijuok prie atitinkamos baldų dalies. Tai atrodo kaip smulkmena, bet kai atvažiuosi į Vokietiją, būsi dėkingas sau už šį darbą. Jei paliksi baldus surinktus, vežėjas gali atsisakyti juos imti arba paprašyti papildomo mokesčio už „tūrio optimizavimą“. Be to, išardyti baldai yra daug saugesni transportavimo metu, nes jie ne taip vibruoja.

Kaip suderinti pristatymo laiką su naujuoju būstu Vokietijoje?

Tai yra didžiausias galvos skausmas. Dažnai būna taip, kad buto raktus gauni viena diena vėliau, nei atvažiuoja „fūra“. Būtinai susitark su vežėju dėl galimybės palaukti, bet pasiruošk, kad už prastovą reikės mokėti. Mano patirtis rodo, kad geriausia planuoti atvykimą bent dieną po to, kai gauni raktus. Taip turėsi laiko susitvarkyti su buto priėmimu ir išvengsi streso, jei mašina vėluos. O vėluoja jos dažnai – dėl kamščių prie sienos ar techninių gedimų. Būk lankstus ir turėk planą B, kur padėti daiktus, jei viskas nevyks pagal planą.

Ar verta naudotis tarpininkų platformomis internete?

Yra visokių svetainių, kur gali įkelti savo užklausą ir gauti pasiūlymus iš daugybės vežėjų. Tai patogu, nes nereikia skambinti kiekvienam atskirai. Tačiau būk atsargus – ten pilna „vadybininkų“, kurie tik perparduoda užsakymus. Tu niekada nežinai, kas realiai atvažiuos. Jei naudoji tokias platformas, visada tikrink atsiliepimus. Ir ne tik tuos, kurie yra pačioje platformoje, nes jie gali būti suklastoti. Ieškok įmonės pavadinimo „Google“ ir žiūrėk, ar jie turi realų biurą, ar tik „pašto dėžutę“.

Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirmiausia – nepanikuok. Vėlavimai logistikoje yra kasdienybė. Jei vėluoja, skambink vadybininkui ir reikalauk tikslios informacijos. Jei jie sako „nežinau“, tai blogas ženklas. Jei vėlavimas yra kritinis, pavyzdžiui, tau reikia baldų, kad galėtum miegoti, bandyk derėtis dėl kompensacijos arba bent jau dėl nemokamo pristatymo iki durų. Mano praktikoje buvo atvejis, kai vairuotojas tiesiog „pamiršo“ pasakyti, kad mašina sugedo Lenkijoje. Klientas laukė tris dienas. Turėk kontaktus žmogaus, kuris atsakingas už logistiką, o ne tik vairuotojo, kuris dažnai neturi įgaliojimų spręsti problemų.

Kaip elgtis su vairuotoju atvykimo metu?

Būk mandagus, bet tvirtas. Vairuotojai dažnai būna pavargę po ilgos kelionės. Jei matai, kad kažkas pažeista, iškart fotografuok ir fiksuok tai CMR dokumente. Tai yra kritiškai svarbu. Jei pasirašysi, kad viskas gerai, vėliau nieko neįrodysi. Jei vairuotojas skuba ir sako „viskas tvarkoje, pasirašyk čia“, nepasiduok spaudimui. Turi teisę apžiūrėti krovinį. Jei matai, kad dėžės permirkusios ar sulaužytos, būtinai įrašyk tai į važtaraštį. Tai tavo vienintelė apsauga, jei vėliau paaiškės, kad viduje viskas sudužo.

Ar verta mokėti avansą?

Dauguma įmonių prašo avanso. Tai normalu, nes jie turi padengti kuro ir kitas išlaidas. Tačiau niekada nemokėk visos sumos iš anksto. Geriausia schema – 30-50% avansas, o likusi dalis – atvykus į vietą, prieš iškraunant daiktus. Jei įmonė reikalauja 100% avanso, tai turėtų sukelti įtarimą. Aš visada patariu klientams vengti tokių įmonių, nes sumokėjęs viską, tu prarandi bet kokią kontrolę. Jei jie vėluos ar sugadins daiktus, tu jau būsi sumokėjęs ir jie neturės jokios motyvacijos spręsti tavo problemų.

Kokie yra dažniausi „paslėpti“ mokesčiai?

Mokesčiai už užnešimą į aukštą, mokesčiai už papildomą kilometražą, mokesčiai už „sudėtingą privažiavimą“. Visada klausk, ar kaina yra „nuo durų iki durų“. Jei gyveni penktame aukšte be lifto, tai būtinai paminėk iš anksto. Vežėjai gali paprašyti papildomų 100-200 eurų už tai, kad jiems reikės nešioti daiktus. Tai yra sąžininga, bet tai turi būti aptarta prieš pasirašant sutartį. Taip pat pasitikrink, ar į kainą įskaičiuoti kelių mokesčiai Vokietijoje, kurie yra gana brangūs.

Ar galima vežtis augintinius kartu su daiktais?

Tai yra griežtai draudžiama ir pavojinga. Niekada neleisk savo augintinio į „fūrą“. Tai ne tik nelegalu, bet ir nežmoniška. Gyvūnai turi būti vežami specializuotu transportu, kur yra tinkamos sąlygos. Jei koks „vairuotojas“ siūlo paimti šunį kartu su baldais, tai rodo, kad jis visiškai negerbia taisyklių. Toks žmogus tikrai nebus atsargus ir su tavo daiktais. Geriau sumokėk daugiau už profesionalų pervežimą, bet būk ramus dėl savo augintinio saugumo.

Kaip pasiruošti, jei kraustaisi į Vokietiją žiemą?

Žiema logistikoje yra didelis iššūkis. Keliai gali būti uždaryti, mašinos gali neužsivesti. Jei planuoji kraustytis sausį, būtinai turėk planą B. Galbūt verta daiktus išsiųsti savaite anksčiau, kad išvengtum „piko“ ir galimų vėlavimų. Taip pat pasirūpink, kad daiktai būtų gerai apsaugoti nuo drėgmės ir šalčio, ypač jei vežiesi elektronikos prietaisus. Kai kurie prietaisai gali sugesti nuo didelio temperatūrų skirtumo. Leisk jiems „atšilti“ kambario temperatūroje bent parą prieš jungdamas į tinklą.

Ar verta pirkti papildomą draudimą iš vežėjo?

Dauguma vežėjų siūlo savo draudimą. Tai dažniausiai yra patogiau nei ieškotis atskiro draudimo. Tačiau būtinai perskaityk, ką tas draudimas dengia. Dažnai tai būna tik „civilinės atsakomybės“ draudimas, kuris dengia tik vairuotojo klaidas, bet ne, pavyzdžiui, stichines nelaimes ar vagystes. Jei tavo daiktai labai vertingi, geriau kreipkis į savo draudimo bendrovę Lietuvoje ir pasidomėk, ar jie gali apdrausti krovinį pervežimo metu. Tai gali kainuoti šiek tiek daugiau, bet būsi tikras dėl sąlygų.

Kaip elgtis su muitinės formalumais, jei vežiesi daug daiktų?

Nors Vokietija yra ES, jei vežiesi labai daug daiktų, gali kilti klausimų. Visada turėk sąrašą su apytikslėmis vertėmis. Jei vežiesi meno kūrinius ar antikvarinius daiktus, gali prireikti specialių leidimų. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas vežėsi kolekciją, kurią muitinė palaikė „komercine siunta“. Teko mokėti mokesčius ir aiškintis. Jei turi abejonių, pasikonsultuok su muitinės tarpininku. Tai kainuoja nedaug, bet gali sutaupyti daug nervų ir pinigų, jei kiltų problemų sienos kirtimo metu.

Ar verta naudotis „atgaliniais kroviniais“?

Tai yra pigiausias būdas persikraustyti. Vežėjas jau veža kažką į Lietuvą ir grįžta atgal į Vokietiją, todėl tavo krovinys jam yra „papildomas uždarbis“. Tai labai pigu, bet turi derintis prie jų grafiko. Gali tekti laukti savaitę ar dvi, kol atsiras laisva mašina. Jei neturi griežto termino, tai puikus pasirinkimas. Tačiau būk pasiruošęs, kad vairuotojas gali paskambinti ir pasakyti: „būsiu po dviejų valandų“. Turi būti pasiruošęs iškart krauti.

Ką daryti, jei atvykus į Vokietiją paaiškėja, kad daiktai sugadinti?

Tai yra blogiausias scenarijus. Pirmiausia – fotografuok viską. Kiekvieną įbrėžimą, kiekvieną sulaužytą dėžę. Tada iškart rašyk pretenziją vežėjui. Turi tai padaryti per nustatytą terminą (dažniausiai 7 dienas). Jei pasirašei CMR dokumente, kad viskas gerai, bus labai sunku ką nors įrodyti. Tačiau vis tiek bandyk. Jei turi nuotraukas „prieš“ ir „po“, tavo šansai išauga. Jei vežėjas ignoruoja, kreipkis į teisininkus. Kartais užtenka vieno oficialaus laiško, kad jie pradėtų bendrauti.

Kaip pasirinkti tinkamą dėžių dydį?

Tai atrodo paprasta, bet yra svarbu. Didelės dėžės yra skirtos lengviems daiktams (drabužiams, patalynei), o mažos – sunkiems (knygoms, indams). Jei į didelę dėžę prikrausi knygų, ji tiesiog subyrės. Mano patirtis rodo, kad žmonės dažnai daro šią klaidą. Pirk specialias kraustymosi dėžes, kurios yra dvigubo kartono. Jos kainuoja daugiau, bet atlaikys svorį. Ir niekada nepalik tuščių tarpų dėžėje – užpildyk juos popieriumi ar drabužiais, kad daiktai nešokinėtų transportavimo metu.

Ar verta samdyti profesionalius kraustytojus?

Jei turi daug baldų ir esi užimtas žmogus, tai geriausia investicija. Profesionalai viską išardys, supakuos, užneš ir surinks. Tai kainuoja brangiai, bet sutaupo daugybę nervų. Mano patirtis rodo, kad žmonės, kurie bando viską daryti patys, dažnai susipyksta su šeima arba sugadina pusę baldų. Jei gali sau tai leisti, samdyk profesionalus. Tai yra ramybė, už kurią verta mokėti. Tik būtinai rinkis įmonę su gera reputacija, o ne pirmą pasitaikiusią skelbimuose.

Išvada

Persikraustymas į Vokietiją yra didelis gyvenimo pokytis, ir logistika neturėtų tapti priežastimi, dėl kurios norėsis viską mesti. Svarbiausia – planuoti, tikrinti ir turėti viską raštu. Nebijok užduoti nepatogių klausimų vežėjams, nes tai tavo daiktai ir tavo pinigai. Jei kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Būk budrus, saugok savo dokumentus ir visada turėk planą B. Sėkmės kraustantis, tikiuosi, kad šie patarimai padės tau išvengti bent dalies tų klaidų, kurias per dvidešimt metų mačiau daryti kitus.