Persikraustymo į Vokietiją paslaugų kainodara ir procesai: kas iš tikrųjų laukia kliento

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, ir pasakyčiau, kad persikraustymo į Vokietiją paslaugų kainodara ir procesai dažnai klientams atrodo kaip juoda dėžė. Viskas prasideda nuo paprasto skambučio, bet baigiasi dažniausiai dideliu kvėpavimu išleidžiant orą, kai viskas baigiama. Žmonės dažnai galvoja, kad tai tik dėžių įkėlimas į sunkvežimį ir važiavimas tiesiai, bet realybėje yra daugiau smulkiųjų dalykų, kurie sukelia didžiausią galvos skausmą. Tiesiog noriu papasakoti, kaip tai vyksta be jokio apviliojimo, kaip būtų kalbama su draugu prie alaus.

Neseniai vienas klientas man klausė, kodėl brangiau nešti daiktus į ketvirtą aukštą be lifto Berlyne nei į pirmą su liftu kaimelyje. Atsakiau, kad fizinis darbas vis dar kainuoja, o vokiečiai moka gerai už juos, todėl ir mūsų persikraustymo į Vokietiją paslaugų kainodara ir procesai turi būti pritaikyti prie vietos rinkos. Taigi, žiūrėkime į visą šitą šou iš arčiau.

Apie pinigus, kainas ir tai, kodėl niekas nesako kainos iš karto

Kiek maždažiai kainuoja persikraustymas į Vokietiją?

Čia yra pats populiariausias klausimas, bet ant jo atsakyti vienu sakiniu neįmanoma. Persikraustymo į Vokietiją paslaugų kainodara ir procesai priklauso nuo tūrio – ar tai vienas kambarys, ar visas namas su baldais iš IKEA, kurius reikia surinkti iš naujo. Paprastai kaina svyruoja nuo 50 iki 100 eurų už kubinį metrą, priklausomai nuo to, kiek darbo reikia. Jei tu tik nori nuvežti dvi dėžes su knygomis, tai tau geriau pasiimti „BlaBlaCar“ arba eiti savo automobiliu, o ne kreiptis į mus, nes tai bus neapsimoka.

Kodėl kainos skiriasi tiek stipriai?

Žiūrėk, kaina susideda ne tik iš degalų. Yra dar vairuotojo atlyginimas, mokesčiai už važiavimą Vokietijos keliais (ten kur kas brangiau nei Lietuvoje), ir mokesčiai už išmetamųjų dujų kvotas. Vieną kartą mums teko važiuoti į Miuncheną, o ten buvo didžiulė spūstis, ir vairuotojas prarado pusę dienos. Tas laikas taip pat yra įkainojamas, todėl persikraustymo į Vokietiją paslaugų kainodara ir procesai gali šokti dėl to, kad kas nors užstrigo trikčių kelio ruože. Be to, kainą įtakoja ir sezonas – vasarą viskas brangiau, nes visi nori kraustytis tuo pačiu metu.

Ar galima gauti fiksuotą kainą?

Taip, galima, bet ji dažnai būna šiek tiek aukštesnė, kad mes apsisaugotume nuo netikėtumų. Jei sutinkiame fiksuotą sumą, mes turiems įvertinti viską, netgi tą, kad liftas gali sugesti. Paskutiniu metu dažnai įvyksta situacijų, kai klientas sako, kad daiktų mažai, o prieš pat išvykimą pasirodo, kad reikia vežti dar ir seną tėvo sofą iš garažo. Tada fiksuota kaina nebegalioja, arba reikia papildomai derėtis. Geriau iš karto parodyti viską, ką planuoji vežti.

Ar reikia mokėti kažką iš karto?

Dauguma kompanijų, ir tame tarpe mes, prašome avanso, kad užtikrintume, kad klientas neatsisakys paskutinę minutę. Avansas dažnai būna apie 30 proc. nuo galutinės sumos. Be to, jei užsakai papildomas paslaugas, pavyzdžiui, pakavimą į dėžes, tai gali reikti didesnio avanso, kad mes nusipirktume pakuojamąsias medžiagas. Negaliu pasakyti už visus, bet mums tai būtina, kad nevežtume tuščiais sunkvežimiais.

Kas dėl mokesčių už užsienio pervežimus?

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra ES erdvėje, tai mokesčių už prekių importą nėra. Tai svarbu suprasti, kalbant apie persikraustymo į Vokietiją paslaugų kainodara ir procesai, nes dauguma bijo, kad pasienio punkte jiems pridės PVM arba muito mokesčio. Asmeniniai daiktai, kuriuos tu naudojai ir nesi parduodant, yra atleisti nuo mokesčių. Tačiau jei tu bandysi vežti 20 naujų televizorių su etiketėmis, tai mums teks aiškintis su muitinės pareigūnais, o tai kainuos laiko ir nervų.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo grynaisiais?

Techniškai galima, bet nerekomenduoju. Vokiečiai yra labai įpratę prie bankų pavedimų ir sąskaitų-faktūrų. Jei sumokėsi grynaisiais, gali būti, kad vairuotojas negalės tuo patį momentą pasirašyti dokumentų, nes jis negali turėti tiek grynųjų pinigų savo rankose (taisyklės dėl pinigų plovimo prevencijos). Geriau tiesiog pervesti pinigus, tai saugiau ir abiem pusėms.

Kaip visa tai techniškai vyksta (logistika ir laikas)

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Įprastai, jei važiuojame tiesiai, tai tai trunka 1-2 dienas, priklausomai nuo to, kur Vokietijoje reikia važiuoti. Jei į Miuncheną arba į pietus, tai ilgiau, jei į Berlyną ar Hamburgą, trumpiau. Bet nepamiršk, kad persikraustymo į Vokietiją paslaugų kainodara ir procesai nėra tik važiavimas. Reikia įvertinti laiką įkrovimui (puse dienos) ir iškrovimui (puse dienos). Taigi, realiai tai gali užtrukti ir tris dienas, jei reikia surinkti baldus.

Ar galima nuvežti daiktus į laikiną vietą?

Taip, tai vadinama sandėliavimu. Kartais žmonėms tenka išsikraustyti iš buto Vokietijoje, bet dar neturi ką nors nuomotis. Mes galime užvežti daiktus į mūsų sandėlį arba į tarpininko sandėlį Vokietijoje ir laikyti juos ten mėnesį ar du. Tai, žinoma, papildomai brangina visą projektą, bet kartais tai vienintelis išeitis. Ypatingai dažnai taip atsitinka su studentais, kurie baigia studijas ir grįžta namo.

Ar vairuotojai gali padėti su iškrovimu?

Taip, tai jų darbas. Jie ne tik vairuoja, bet ir neša. Bet yra ribos – jie ne statybininkai. Jei turi tūkstančio knygų kolekciją rūsyje be laiptų, tai gali reikti papildomų rankų. Vienas vairuotojas gali dirbti 8-10 valandų, bet jei darbas yra fiziškai sunkus, reikia numatyti pertraukas. Vokietijoje labai griežtai stebimi darbo laiko apribojimai (tachografai), taigi vairuotojas negali tiesiog dirbti 24 valandas iš eilės, nors kai kurie klientai ir to tikisi.

Kas daro tą dieną, kai vairuotojas atvažiuoja?

Jis paskambina. Paprastai mes pranešame apie atvykimą iš anksto, maždaug valandą prieš tai. Kartais įvyksta situacijų, kai vairuotojas užstringa eismo spūstyje ties Kaunu arba Varšuva, ir vėluoja. Tada reikia kantrybės. Vokiškas punktualumas čia gali šiek tiek suirti dėl kelių, bet mes stengiamės informuoti. Kai atvyksta, jis pirmiausia įvertina situaciją – ar galima priartėti sunkvežimiui prie namų.

Ar reikia rūpintis leidimais važiavimui mieste?

Vokiškuose miestuose, ypač centriniuose rajonuose, dažnai reikia specialių leidimų (pažymėjimų) stovėjimui sunkvežimiui. Mes dažnai patys juos užsakome, bet klientas turi nurodyti tikslų adresą. Kartais įvyksta keistų situacijų, kai policija priartėja ir klausia, ką mes darome. Jei leidimo nėra, gali tekti sumokėti baudą, kurią galiausiai suvalgo klientas. Geriau apie tai pagalvoti iš anksto.

Kas dėl tachografo ir poilsio?

Tai techninis dalykas, bet svarbus. Sunkvežimiai turi įrenginius, kurie fiksuoja važiavimo laiką. Jei kelionė trunka ilgiau nei 4,5 valandas, vairuotojas privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Tai reiškia, kad jei tu tikisi, kad jis atvyks ryte 8:00 ir pradės dirbti be stabdymo, tai gali neiseiti. Persikraustymo į Vokietiją paslaugų kainodara ir procesai turi atsižvelgti ir į šiuos teisinius reikalavimus, kitaip mums gali skirti baudą.

Ar galima sekti kroviniu realiu laiku?

Dauguma mūsų sunkvežimių turi GPS stebėjimo sistemas. Galiu atsiųsti nuorodą, kurioi matysi, kur mašina yra. Bet ne visada signalas yra idealus, ypač Vokietijos kalnuotose vietovėse arba požeminiuose sandėliuose. Taigi, jei mašina „užstrigo“ vienoje vietoje valandą, nebereikia panikuoti – galbūt tiesiog vairuotojas gėrė kavą arba buvo eismo įvykis keliane.

Vokietijos specifika ir dokumentai

Ar reikia kokių nors specialių dokumentų?

Svarbiausias yra daiktų sąrašas (inventorius). Jis turi būti parengtas bent dviem kalbomis (lietuvių ir vokiečių arba anglų). Be šio dokumento, jei sustabdysime, pareigūnai gali manyti, kad tai prekės, o ne asmeniniai daiktai. Sąraše reikia nurodyti apytikslę vertę, nors tai dažnai būna „simbolinė“, nes tai nenaudojamos prekės. Be to, reikia sutarties tarp tavyje ir pervežimo kompanijos.

Kas nutinka, jei prarasiu dėžę kelyje?

Tai įvyksta retai, bet įvyksta. Mes turime draudimą (CMR draudimas), kuris dengia žalą, bet jis yra ribotas (paprastai pagal konvenciją). Jei dėžėje buvo brangūs daiktai, reikia tai nurodyti iš anksto. Vieną kartą klientas pasakė, kad jo „senelių servizas“ dingo, bet sąraše buvo parašyta tiesiog „indai“. Tai sukėlė nemažai problemų su išmokėjimu. Būk tikslas su tuo, ką rašai.

Ar galima vežti vaistus?

Asmeniniam vartojui – taip. Reikia turėti receptą arba gydytojo pažymą, ypač jei tai yra narkotiniai vaistai arba stiprūs antidepresantai. Vokietijos muitinė gali būti griežta šiuo klausimu. Geriau turėti visus vaistus originaliose pakuotėse su savo vardu. Negerai, jei turi maišelį su tablečių mišiniu be etikečių – tai gali būti įvertinta kaip prekyba narkotikais.

Kaip su gyvūnais? Ar galima vežti šunį?

Galima, bet jis turi būti narvelyje ir su visais pasais (čipas, vakcinacijos). Vairuotojas nebus auklė, jis nevežia gyvūnų kabine (išskyrus išimtinius atvejus, bet tai kainuoja labai brangiai). Paprastai gyvūnai keliauja kroviniame skyriuje, bet ten turi būti tinkamos temperatūros sąlygos. Žiurkės arba papūgos – tai kita istorija, ten gali reikti specialių veterinarinių pažymų.

Ar yra kokių nors draudimų dėl daiktų rūšies?

Negalima vežti pavojingų medžiagų – degalų kanistruose, sprogmenų, cheminių medžiagų be etikečių. Taip pat reikia atsargiai su ginklais. Net jei tai yra medžioklinis šautuvas, jis turi būti iškraunamas, saugomas ir deklaruotas. Vokietija labai griežta šiuo klausimu, ir jei rastų nelegalų ginklą, ne tik tu prarasi daiktus, bet ir vairuotojas gali patekti į nemalonumus.

Kas dėl technikos – ar galima vežti šaldytuvą?

Galima, bet jis turi būti išjungtas ir atitirpęs bent 24 valandas prieš įkrovimą. Vienas kartą klientas mums perdavė šaldytuvą, kuriame dar buvo ledai, ir po 1000 km kelionės buvo nenaudojamas vandens baseinas viduje. Elektros prietaisai taip pat turi būti sutvarkyti – nėra nieko blogiau nei drėgna šaldytuvo vidus, kuris supuvęs pajuoduoja kitus daiktus.

Pakavimas, dėžės ir „nepatogūs“ dalykai

Ar turite pakuoti dėžes patys?

Galima pakuoti patys, tai pigiau. Mes tada tiesiog įkeliame paruoštas dėžes. Bet jei nori, kad mes padarytume viską „po raktą“, tai mes atvykstame su dėžėmis, lipduku, popieriumi ir padengiame baldus. Tiesa, pasakysiu tiesą – dažnai klientai prastai supakuota. Užlipdo ant dėžės „knygos“, o viduje yra smulkūs stikliniai indai, kurie susitrina. Geriau mums leisti tai padaryti, mes turime patirties.

Ką daryti su baldais, kurie netelpa į duris?

Tai klasika. Vokiški namai dažnai turi siauras laiptines. Mes turime įrankių, kad išmontuoti baldus, išimti duris nuo vyrių (ar netgi išardyti laiptų rankenas). Kartais tai įtraukta į kainą, kartais tai papildoma paslauga. Paskutinis kartas, kai teko įvežti pianiną į trečią aukštą be lifto sename name, buvo tikras siaubas, bet mes tai padarėme (nors už tai papildomai sumokėjo).

Ar turiu dėžių po to gražinti?

Jei mes pakuojame, dėžės dažniausiai lieka klientui, nebent susitarkame dėl grąžinimo. Naudojamos dėžės yra ne tokios kokybės, kad jas būtų verta vežti atgal 1000 km. Jas tiesiog galima išmesti arba panaudoti sandėliuje. Jei reikia grąžinti tvarčias plastikines dėžes (dėžės su ratukais), tai tada taip, reikia susitarti dėl grąžinimo, bet tai kainuoja.

Kas dėl labai sunkių daiktų?

Seifai, akvariumai, masyvios marmuro plokštės. Visa tai įmanoma, bet reikia žinoti iš anksto. Negali vairuotojas tiesiog „užkelti“ 300 kg seifo į sunkvežimį be specialios technikos (keltuvo arba rėmų). Tokiu atveju reikia planuoti įkrovimą su keliais žmonėmis arba su technika abiejose pusėse. Nerašyk „kėdės ir stalas“, jei turi tonos svorio metalo gaminį.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Stengiamės, bet visada yra rizika. Jei turi brangų paveikslą, juvelyrinius dirbinius, geriau vežti juos su savimi asmeniniame automobilyje. Sunkvežimis yra vieta, kur dažnai būna šokuojama, net jei vairuotojas vairuoja gerai. Mes neprisiimame atsakomybės už pinigus ar labai brangius menko daiktus, jei jie nebuvo specialiai uždrausti ir užpakuoti. (Nors kartą teko vežti vienos senolės kolekciją porceliano, ir viskas atvyko sveika, bet buvome labai nervinę).

Ar galiu įdėti daiktų į baldus?

Galima, bet tai nėra labai protinga. Jei įdėsi daug knygų į spintelę ir ją pakelsi, spintelės dugnas gali iškristi. Geriau tuščius baldus surinkti, o daiktus padėti į dėžes. Vienas klientas taip padarė, ir mums teko surinkti išbyrėjusius indus visame kroviniame skyriuje. Nėra nieko blogiau, kai turi valyti kitų žmonių daiktų dulkes.

Kas dėl atliekų? Ar galite išvežti šiukšles?

Mes ne šiukšliavežiai. Kartais klientai sako: „paimkite šį seną sofos čiužinį, jis jau nereikalingas“. Jei tai yra vienas dalykas, mes galime jį nupjauti arba išmesti, bet tai kainuoja. Vokietijoje šiukšlių išvežimas yra labai brangu (yra specialios radionuklidinių atliekų sistemos ir pan.), todėl geriau tai padaryti paties vietinėje savivaldybėje prieš mus atvykstant.

Problėmos ir įvykiai (kaip būna iš tikrųjų)

Kas darote, jei sugenda sunkvežimis?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Paskutinių metų žiela buvo tokia situacija vienoje vietoje ties Frankfurte – sugedo variklis. Mes tada turime iškrovti krovinią į kitą sunkvežimį (tai vadinama perkrauna). Tai užtrunka dieną-dvi. Klientas įniršęs, mes įniršę, bet technika yra technika. Tokiu atveju mes padengiame papildomus išlaidas (viešbutį vairuotojui ir t.t.), bet laiko neatgauname.

Ar buvote atvejų, kai klientas neatėjo į susitikimą?

Žinoma, ne kartą. Atvažiuojame į adresą, o namuose niekas, o telefonas neatsiliepia. Vairuotojas laukia valandą, dvi, tada važiuoja toliau. Tokiu atveju reikalaujame kompensacijos už praleistą laiką ir degalus. Tai labai nepageidaujama situacija, bet ji įvyksta, kai žmonės tiesiog pamiršta arba pasikeičia planai be pranešimo.

Kas dėl padidėjusio kuro kainos?

Jei sutartyje nėra fiksuotos kainos, mes turime teisę ją koreguoti, jei kuras pabrango daugiau nei 10 proc. per tam tikrą laikotarpį. Dabar, kai kuro kainos šokinėja, tai aktualu. Persikraustymo į Vokietiją paslaugų kainodara ir procesai yra susieti su rinkos sąlygomis, ir mes negalime važiuoti nuostolingai. Bet stengiamės tai daryti sąžiningai ir nebežaiskite ant kainos kiekvieną savaitę.

Ar dažnai gadinate daiktus?

Stengiamės ne, bet mes tik žmonės. Kartai nutinka, kad nukrenta dėžė arba pasibraižoma spintelės kampas. Jei tai įvyksta, mes atsilyginame. Tiesa, kartais klientai bando apgauti – sako, kad buvo nauja, o ji jau senai apibraižyta. Mes stengiamės viską užfiksuoti nuotraukomis prieš įkrovimą, kad nebūtų ginčų. Vokietijoje žmonės yra labai tikslūs (arba gudrūs) su tuo.

Ką daryti, jei vairuotojas būna nemandagus?

Tai atsitinka. Mes dirbame su subrangovais ir savais vairuotojais. Jei kas nors elgiasi įžūliai arba nešloviškai, prašome skambinti mums iš karto. Mes negalime būti visur su juos, bet galime įtakoti. Vieną kartą gavau skambutį, kad vairuotojas reikalauja pinigų „už kavą“, tai aš juos iškėliau į juodąjį sąrašą. Tokio elgesio neturi būti.

Ar galima įsikišti į vairuotojo darbą?

Galima, bet nerekomenduoju. Jei jis krauna, nebekibirkškink po jo kojomis bandydamas padėti. Dažniausiai tai tik stabdo procesą. Vairuotojai turi savo sistemą, kaip dėti dėžes, kad jos neiškristų. Geriau tiesiog pasiūlyti kavos (jei leidžia laikas) ir pasitraukti į šalį. Taip bus greičiau ir saugiau.

Kas dėl atsiliepimų arba skundų?

Jei viskas gerai – laukiame atsiliepimo „Google“ ar „Facebook“. Jei blogai – skambink mums. Labai nemalonu, kai klientas rašo blogą atsiliepimą nepasakęs mums apie problemą. Mes dažnai galime išspręsti dalyką tiesiogiai. Vienas klientas rašė, kad atvykome vėluoti, bet mes jam atsiuntėme SMS, kad jo adresas buvo neteisingas navigacijoje. Komunikacija yra raktas.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Žinoma, kiekvienas nori sutaupyti. Bet jei kas siūlo kainą, kuri yra 50 proc. mažesnė nei rinkos vidurkis, tai gali būti apgavystė. Tokios kompanijos gali paimti tavo daiktus, reikalauti papildomų pinigų kelyje, ir jei nemoki, iškrauna juos kieme arba juos pasisavina. Geriau pasirinkti patikimą, nors šiek tiek brangesnį variantą. Saugumas vertesnis už 50 eurų skirtumą.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Tai nėra privaloma, bet yra labai vertinama. Lietuvoje vokiškas arbatpinigių (Trinkgeld) paprotės nėra, bet Vokietijoje – taip. Jei vairuotojas padarė gerą darbą, pakėlė sunkų daiktą trečiu aukšte be lifto ir nenukrito, 10-20 eurų arba pakvietimas į pietus bus labai pagerbta. Tai tik pagerina jų motyvaciją.

Kaip apskaičiuoti, kiek dėžių reikės?

Paprasta taisyklė – vienam kambariui reikia apie 10-15 dėžių (standartinio dydžio). Bet jei tu turi daug knygų arba kolekcijų, tai skaičius didėja. Geriau padaryti per daug dėžių, nei likti su daiktais rankose. Galiu siųsti tave į internetines kalkuliatorius, bet jie dažnai meluoja. Patirtis rodo, kad žmogus visada daugiau daiktų turi, nei mano.

Ar galima susiplanuoti persikraustymą šeštadienį?

Galima, bet tai kainuoja brangiau. Vairuotojai taip pat turi šeimas ir nori ilsėtis. Jei reikia dirbti šeštadienį ar sekmadienį, reikia įtraukti viršvalandžių mokesčius. Be to, Vokietijoje sekmadieniais daug kur draudžiama triukšmingai veikti (tai vadinama „Ruhezeit“), todėl sunkvežimis negali važinėti po miestą ir iškrauti. Geriau planuoti darbo dienomis.

Ar paslaugos apmokestintinos PVM?

Taip, jei tu esi fizinis asmuo, sąskaitoje bus PVM (21 proc. Lietuvoje). Jei esi įmonė ir pateiki PVM mokėtojo kodą, gali gauti sąskaitą be PVM (jei taikoma tarptautinės prekybos sąlyga). Bet čia reikia pasitarti su buhalteriu, nes persikraustymo į Vokietiją paslaugų kainodara ir procesai gali skirtis priklausomai nuo to, ar tai yra B2B, ar B2C sandoris.

Kas dėl dėžių likvidavimo? Ar galite jas paimti atgal?

Jei naudojame mūsų dėžes, jas dažniausiai paliekame, nes jas sugriauti ir vežti atgal nėra logiška. Bet jei naudojamos tvarčios, plastikinės dėžės (tokios kaip „Rentacrate“), jas reikia grąžinti. Mes galime susitarti, kad vairuotojas paims tuščias dėžes grįžtant, jei turi vietos. Bet kartais grįžtame tuščiu kroviniu, todėl vietos gali ir nebūti.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo atidėliojimo?

Standartiškai – ne. Mokėjimas turi būti atliktas pristatymo metu arba iš karto po jo. Mes negalime vežti tavo daiktų kaip įkeitimo rekvizitų. Jei turi problemių su pinigais, geriau iš anksto pasikalbėti, galbūt galima susitarti dėl dviejų įmokų, bet tada pirmąją reikia padaryti prieš išvykimą.

Kas nutinka, jei aš pats nusprendžiu vairuoti nuomojamą sunkvežimį?

Tai tavo pasirinkimas. Tada tu susitvarkysi su persikraustymo į Vokietiją paslaugų kainodara ir procesai pats – nuoma, draudimas, kuras, kelių mokesčiai, ir viskas, kas gali sugesti kelyje. Dauguma žmonių, kurie tai bando, po to sako, kad daugiau to nedarys. Sunkvežimio vairavimas mieste yra sunkus, o Vokietijoje greitis didelis – gana lengva padaryti avariją su tuščia arba apkrauta mašina.

Ar galima veži augalus?

Galima, bet ne visus. Kai kurie augalai, ypač reti arba su žeme, gali būti draudžiami importuoti (fitosanitarinė kontrolė). Paprasti kambariniai augalai paprastai praeina, bet turi būti pakrauti taip, kad neiššaltų (žiema) ir neišdegtų (vasarą). Vieną kartą vežėme didelį fikusą, kuris užėmė pusę sunkvežimio, ir klientas jį laikė rankose visą kelionę (ne, ne, jis nebuvo kabinete, bet stovėjo šalia).

Ką daryti, jei nežinau tikslaus iškrovimo adreso Vokietijoje?

Tai problema. Negalime tiesiog važiuoti „kažkur į Miuncheną“. Reikalingas adresas bent prieš dieną. Jei tu tik ieškomi butą, mes galime laukti, bet tai laikas, kurį tau reikės sumokėti. Geriau susitarti dėl laikino sandėlio, jei dar neturi kur nuvežti daiktų.

Ar reikia rūpintis draudimu nuo atsakomybės trečiesiems asmenims?

Tai yra įtraukta į mūsų kompanijos draudimą. Bet jei tu pats renkasi sunkvežimį, tikrai reikia šio draudimo. Vokietijoje jei užkriksi ką nors privačiu mašina, reikalavimai gali būti milžiniški. Mes turime viską apdraudę, todėl tu esi saugus, kai mes vairuojame.

Išvada

Galiausiai, persikraustymo į Vokietiją paslaugų kainodara ir procesai nėra tokie baisūs, kaip atrodo iš pradžių, jei viską suplanuoti. Svarbiausia yra bendrauti tiesiai, nenukrypti nuo tiesos apie tai, kiek turi daiktų, ir pasiruošti tiems mažiems nesklandumams, kuriai visada įvyksta. Jei pasirinksi patikimus partnerius, tavo kelias į naują gyvenimą Vokietijoje bus žymiai lengvesnis, o turtas atvyks saugiai.