Persikraustymo į Vokietiją mechanizmai su mikroautobusų technika: praktinis vadinas

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir vis dar stebiuosi, kaip žmonės suksuojasi su elementariais dalykais. Persikraustymas į Vokietiją nėra tiesiog įleidimas daiktų į furgoną ir važiavimas iki pirmojo švino kelio, ypač kai kalba eina apie mikroautobusų techniką. Vokietai tą vietą moka reguliuoti geriau nei mūsų keliais, o štai tuos paties persikraustymo į Vokietiją mechanizmus su mikroautobusų technika dažnai supranta neteisingai net patys patyrę vairuotojai. Ne vieną kartą mačiau, kaip puikiai sutvarkyta krovininė mašina stūmėsi ties Miunsterio arba Štutgarto muitinėje tik dėl to, kad nebuvo tinkamai užpildytas paprastas CMR (tarptautinė krovinių draudimo sutartis) konosamentas. Čia nekalbu apie tuos didžiuosius sunkvežimius, o būtent apie mažesnę, lanksčesnę techniką, kuri leidžia pasiekti giliau į šalį, bet kartas nuo kaso pridaro galvos skausmo.

Kainos ir organizaciniai abejonės

Kiek kainuoja persikraustymas mikroautobusu?

Čia niekas nesakys tikslios sumos iš karto, nes vargu ar kas nors sužinos, kiek tikrai turite daiktų. Žiūrime nuo taško A iki taško B, svorio ir tūrio. Jei važiuojame iš Vilniaus tiesiai į Berlyną ar netoliese esančius Potsdamo rajonus, tai gali kainuoti nuo penkių šimtų eurų, bet jei reikia važiuoti gilyn į Bavariją, prie Miunchemo, kodėl ne, kaina šokteli, nes vairuotojas praranda dieną grįžtant atgal. Dar pridėkite degalų kainą, kuri Lenkijoje dabar kažkaip pradeda vėl kilti, tai čia viskas suskaičiuoti sudėtinga.

Ar brangu vežti į Vokietiją?

Ne, nebūtinai, jeigu žinai, ką darai. Vokietija yra arti, tai nėra kažkoks ekstremalus maršrutas, bet problemos kyla, kai klientai bando sutaupyti ant pakrovimo. Aš turiu omeny tą momentą, kai jie sako: "Va, aš viską užsikrausiu pats", o paskui pasirodo, kad reikia keturių vyrų ir valandos, kad nustumtum tą sofą pro laiptus. Tada laikas eina, o laikas – tai pinigai, todėl kaina automatiškai didėja.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Svarbiausia yra krovinio sudėtis. Jei tai tik dvi lagaminas ir kelios dėžės, tai viena, bet jei ten yra pianinas, sunkus seifas ar koks brangus antikvaras, tai reikia specialios technikos arba bent jau papildomo žmogaus. Paskutiniu metu dar ir degalai kyla (ir tai ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje), tad į tai taip pat tenka atsižvelgti, nenorint dirbti nuostoliui.

Ar reikia mokėti iš karto?

Dažniausiai taip, imame avansą, kadangi mums reikia sumokėti vairuotojui, užpildyti baką ir nutraukti kelią iš anksto. Negalima važiuoti su tuščiomis kišenėmis, ypač kai reikia apsipirkti orentyrais arba užtikrinti, kad vairuotojas turės pinigų maistui. Nemanau, kad rasite rimtą bendrovę, kuri vežtų į kitą šalį be jokio užstato.

Kaip užsakyti pervežimą?

Parasykite mums el. paštu arba paskambinkite, nurodykite adresus ir daugiau mažiau daiktų sąrašą. Nereikia rašyti esė, pakanka nurodyti, kad tarkime, keturiųkambario buto turinys iš Kauno į Hamburką. Tada mes galime paskaičiuoti bei pasiūlyti realią kainą be jokių prisidėjimų iš oro.

Ar galima tartis dėl kainos?

Galima visada pasikalbėti, ypač jei datos lanksčios. Jei statome maršrutą panaudoti tuščias važiavimus atgal iš Vokietijos, gali pasiūlyti geresnę kainą, nes mums tai taip pat palankiau užpildyti mašiną, nebent jau turime fiksuotą grafiką.

Dokumentai ir teisiniai niuansai

Kokius dokumentus reikia tur�ti?

Būtinas asmens tapatybės dokumentas, o rečiau – pasas. Be to, turi būti parengtas daiktų sąrašas, idealiu atveju dviejomis kalbomis (lietuvių ir vokiečių arba anglių). Vokiškai irgi reikia, kad muitininkas suprastų, ką vežame, o ne laužytų galvas virš žodžių.

Ar reikalingas CMR konosamentas?

Taip, būtinai, net jei tai ne komercinis siuntinių pervežimas, o asmeninis daiktų gabenimas. CMR (tarptautinė krovinių draudimo sutartis) yra pagrindinis dokumentas, kuris užtikrina, kad krovinys yra įformintas teisėtai. Muitinė be jo net netgi neleis praeiti per kontrolės punktą, o ten juos tikrina labai griežtai.

Ką daryti su muitine?

Kadangi Vokietija yra ES šalis, tai vidinės muitinės kontrolės praktiškai nėra, tačiau gali būti atsitiktinių patikrų, ypač jei mašina atrodo įtartai pilna. Reikia pasirūpinti, kad daiktai nebūtų nauji su etiketėmis, nes tuomet jau kalbėsime ne apie persikraustymą, o apie prekybą. Čia labai dažnai susiduriame su problema, kai žmonės bando nuvežti naujus statybinius ir medžiagas, sakydami, kad tai dovana, bet tojie daiktai gali būti konfiskuoti.

Ar reikia mokėti PVM?

Jeigu tai tik jūsų asmeniniai naudoti daiktai, PVM (Pridėtinės vertės mokestis) netaikomas. Bet jei radote sandėlyje dešimt naujų šaldytuvų ir sako, kad tai "asmeninis naudojimas", tai muitinės specialistai iškart supras, kad šiukšlėte.

Ką daryti, jei dingsta daiktas?

Tuomet turi kreiptis į draudiką, jeigu CMR buvo užpildytas teisingai ir buvo užtikrintas krovinys. Be to, reikia iš karto pranešti vairuotojui, kadangi jis atsakingas už tai, ką įkėlė į savo mašiną. Turėjau atvejį, kai dingo dingstis su lagaminu, mes vairuotojums atėmė premiją.

Ar saugu duoti dokumentus vairuotojui?

Taip, jie turi turėti kopijas, kad galėtų paduoti juos į muitinę sistemą, jei reikės. Bet duoti originalus pasą arba šeimos dokumentus nėra labai protinga, nebent esate tikrai labai pasitikintys. Geriau juos pasidaryti pačiam ir turėti nešiojamojo kompiuterio (jei toks yra) skaitytuve.

Kas vyksta, jei dokumentai neteisingi?

Galiai gali tekti grįžti atgal arba uždelsti kontrolę keletą valandų, o tai kainuoja. Vokiška muitinė nėra tokia gėda kaip mūsiškė, ten laikas skaičiuojamas labai tiksliai.

Techninė pusė bei vairuotojai

Kokį mikroautobusą naudojate?

Daugiausiai tai „Mercedes Sprinter“ arba „Ford Transit“, nes jie patikimi ir turi pakankamai vietos. Kartais pasitaiko ir „Iveco Daily“, jei reikia daugiau aukščio. Svarbu, kad technika būtų ne senesnė nei penkerių metų, kadangi senesnėms mašinoms tenka draudžiau, ir jos dažniau lūžta kelyje.

Ar vairuotojas padeda krauti?

Taip, bet jis ne sunkusis sportininkas. Jei turi penkių ašmenų pianiną arba kokią milžinišką spintą, reikia tartis iš anksto, kad atsiųstume papildomą talką. Vairuotojas padės su dėžėmis, bet j nenori sužaloti nugaros pirmąją darbo dieną.

Kiek laiko trunka kelionė?

Iš Lietuvos centro iki Berlyno arba Brėmeno važiuojame apie dvylika–trylika valandų su poilsio pertraukomis, bet įskaitant pakrovimą ir iškraunimą, tai visas procesas užtrunka beveik dvi dienas. Jei reikia važiuoti toliau į pietus, prie Miulhauzeno arba Freiburgo, tai pridedame dar kelias valandas.

Ką daryti, jei mašina sugenda?

Mes visada turime techninę pagalbą draudime, tad vairuotojas iškvišia mechaniką. Tačiau reikia suprasti, jei lūžta pietų Lenkijoje ar Vokietijos kelyje A2, tai gali užtrukti, kol atvažiuos pagalba. Kartais tai beveik neįmanoma numatyti, ypač kai oras blogas.

Ar įleidžia keleivių?

Mikroautobusais,kurie yra registruoti kaip krovininiai, keleivių vežti negalima (išskyrus vairuotoją). Jei norite važiuoti kartu su daiktais, turi sutarti apie keleivinį pervežimą, tai jau visai kiti reikalai. Vokietijos kelių policija už tai baudžia labai griodžiai.

Ar mašina yra šilta?

Žiūrėkime, dažniausiai vežame ne šaldytuvus, taip kad just nešaldys. Jeigu turite ką nors jautraus, kaip paveikslus ar instrumentus, reikia pasakyti – uždengsiame drobe arba užpakuosime plėvele. Ne karta su šalčia susiduria, važiuodamas pro Ščeciną.

Kaip apsaugomi daiktai?

Mes naudojame iršamas juostas, atramas ir įvairias užtvaras, kad daiktai sušoktų. Gera praktika yra užpildyti tuščias vietas putomis, irgi tais atvejais, kai vežame brangų techniką į Miuncheno apylinkes.

Asmeniniai persikraustymo niuansai

Galima veži naminius gyvūnus?

Galima, bet tai reikalauja specialios tvarkos. Šunys ir katės turi turėti čipą, pasą ir skiepymus. Be to, vairuotojas turi būti informuotas, kad jis numatytų laisvą laiką gyvūnui išleisti, kai sustojame prie Alastos arba kitoje poilsio aikštelėje.

Kaip elgtis su vaistais?

Jeigu turite receptinius vaistus, būtina turėti gydytojo pažymą. Vokiškoje policijoje tai yra jautri tema, jos labai atidžiai tikrina, ar nėra narkotinių medžiagų. Geriau viską turėti originaliose pakuotėse su etiketėmis.

Ar vežiate alkoholį?

Asmeniniuose daiktuose galima suvežti tam tikrą kiekį alkoholio be muito, tai nėra problema. Bet nebandykite užpildyti viso mikroautobuso degtinės buteliais ir sakyti, kad tai dovana broliui, tokius dalykus dažnai aptinka ir konfiskuoja. Tuo labiau negalima pardavinėti.

Kodėl geriau rinktis profesionalus?

Nes jie žino tas spragas. Žinau atvejį, kai žmogus važiavo pats ir prie Leipcigo užstrigo be rūbų, nes paslydo ant sniego ir mašina užkliuvo ant šaligatvio. Tai brangiai atsieina. Profesionalai turi tam drudimą ir patirtį.

Ar reikia iš anksto supakuoti?

Labai padėtų, jei dėžės būtų uždarytos, o ne pavėluoti maišai. Taip greičiau užkrauname, mažiau dulkių kyla, ir daiktai nebeiškrenta iš vietos. Vairuotojai džiaugiasi, kai mata tvarkingą krovinį.

Ką daryti su baldais?

Geriau išsukti kojas nuo baldų, tai užtikrina, kad jos nenusilūžtų. Labai dažnai įsispiria į tuos plastikines apsaugas, o kai atkeliauja į Frankfurto adresą, paaiškėja, kad visa rankena nulūžusi. Sutarkitės dėl išmontavimo iš anksto.

Ar galima veži augalus?

Galima, bet reikia saugoti nuo šalčio. Žiemos metu pro Varšuvą oras smarkiai krenta, o viena minutė su atidarytomis durimis pakelių gali užmušti gėles. Geriau jas gerai įvynioti.

Kiek laiko reikia planuoti?

Geriau bent savaitę prieš, o dar geriau – dvi. Ypač jei reikia gauti specialius leidimus arba išsinuomoti liftą. Ne vienas klientas skambina paskutinę dieną ir stebisi, kad mes neturim laisvų vietų.

Ar atvežate ir iškrauna?

Taip, mes darome pilną ciklą – iš užsakovo namų iki gatimo adreso Vokietijoje. Nebūtina jums būti prie adreso, jei duodate raktus atsakingam asmeniui, bet geriau, kad kas nors būtų pasiruošęs priimti daiktus.

Ar saugu duoti brangius daiktus?

Jeigu turi labai brangią elektroniką ar juvelyrinius dirbinius, geriau juos vežti su savimi. Draudimas padengs dalį sumos, bet nervų praradimas jų neatgaus. Patirtis rodo, kad svarbiausi daiktai turi būti po akimis.

Kas daryti, jei vėluoja?

Skambinkite dispečeriui. Mes galime sekti mašiną per GPS, todėl tiksliai pasakysime, kur ji yra. Kartais užstringa ties Liubeko arba Brėmeno tiltu, kur daromi darbai, tai ne mūsų kaltė.

Visos šitos smulkmenos atrodo sudėtingos tik pirmą kartą, bet kai tai darai kasdien, tai tavei tampa rutina. Svarbiausia yra ne slapčioti nuo vairuotojų, ką turi, aiškiai suprasti ir kalbėti, jeigu kažko nežinai. Dirbant su persikraustymo į Vokietiją mechanizmais su mikroautobusų technika, dauguma problemų išsprendžiama ne biurose, o tiesiogiai kelyje derinant su žmonėmis. Neklauskite kaimyno, kuris važiavo kartą su „Gazelės“ priešakyje, geriau pasikonsultuokite su to, kas tą maršrutą važinėja kas savaitę ir žino kiekvieną duobię tarp Kauno ir Hanoverio. Tada ir jūsų nervai, ir daiktai liks sveiki.