Persikraustymo į Vokietiją biuro baldų pervežimo sprendimai: kas laukia iš tikrųjų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidesimt keturis metus ir galiu pasakyti vieną – persikraustymas visada yra stresas, o kai kalba eina apie biurą, tai padaugėja dešimt kartų. Dažnai klientai atvažiuoja pas mane ir sako: „ tiesiog reikia nuvežti stalus ir kėdes“. Vėliau paaiškėja, kad ten yra seifai, serveriai, milžiniškos konferencijos lentos ir po pusantro tono popierių. Persikraustymo į Vokietiją biuro baldų pervežimo sprendimai turi būti suplanuoti iš anksto, kitaip vokiečiai, žinomi savo tikslumu, tiesiog neleis jums įsileisti į objektą be tinkamų leidimų arba pateiks sąskaitą už stovėjimą, kurios aš net nebežinau, kaip apmokėti. Čia ne tik apie vyniojimą į burbuliukus, tai visiškai kita lygmeniu.

Štai kas manau apie tai, kaip tai veikia praktiškai, be jokių gražių brošiūrų.

Pagrindiniai klausimai apie kainą ir planavimą

Kiek tai viskas kainuoja?

Tai klausimas, kurio aš nemėgstu, nes atsakymas visada yra „nžinou“. Kaina priklauso nuo to, kiek tikrai turite daiktų. Galite sakyti „penkių tonų“, bet realiai būna septynios. Vokietijoje dar reikia apsvarstyti Maut mokestį už keliuos, kuris brangsta kiekvieną metą, ir degalų kainą, kurios šiuo metu... tiesiog siaubingos. Be to, jei reikia specialios technikos, pavyzdžiui, keltuvo su ilga strėle, kad įkeltum į trečią aukštą per langą, tai kaina šokelėja. Turiu omenyje, kad pigiau visada paimti vieną didelę mašiną nei važiuoti du kartus su maža, bet turiu turėti vietą, kur pastatyti tą didelę.

Ar reikia apžiūrėti objektą akivaizdžiai?

Būtina. Būtina. Aš neįsivaizduoju, kaip galima duoti tikslią kainą nematant, ką reikia vežti. Praėjusį mėnesį vienas klientas man sakė, kad turi „standartinį biurą“, o atvažiavęs pamatau, kad jų didžiulis direktoriaus stalas sveria 400 kg ir neina išmontuoti. Tokiais atvejais persikraustymo į Vokietiją biuro baldų pervežimo sprendimai turi apimti nevešimą, bet ir, sakykim, langų išimimą arba sienų griovimą (nors to mes nedarome, bet žinomi žmonės padeda). Geriau, jei aš pats pagalvoju, ar mano mašina įlips į jūsų kiemą Vilniuje, ar ten reikės mažesnės „priešmiestinių“ sunkvežimio.

Kiek laiko užtrunka visiškai pervežti biurą į Vokietiją?

Įprastai, jei viskas idealiai – nuo 1 iki 3 dienų. Bet idealiai nebūna. Vėlgi, jei važiuojame į Berlyną ar Miuncheną, tai kelionė užtrunka ilgiau dėl eismo rišlumo. Dar pridėkite pakrovimą Lietuvoje – tai pusė dienos jei ne daugiau. Po to iškrovimas Vokietijoje. Ten griežtesni reikalavimai – negali tiesiog mesti dėžių ant šaligatvio, turi būti įrengtas sandėliavimo plotas. Jei ten nėra lifto, o biuras penktame aukšte... tada mūsų vairuotojai būna labai pavargę. Taigi, planuokite savaitę, o ne du dienas.

Ar galima pervežti ir asmeninius daiktus drauge su baldais?

Techniškai galima, bet juridiskai pavojinga. Muitinės Vokietijoje tikrina, ar tai nėra prekyba. Jei vairuotojas sako, kad tai „kompanijos turtas“, o viduje yra žmonių drabužiai ir indai, gali būti nep malonūs klausimai. Persikraustymo į Vokietiją biuro baldų pervežimo sprendimai dažnai numato ir darbuotojų daiktų pervežimą, bet tada turi būti atskiri sąrašai. Aš nerekomenduoju maišyti, nebent jūs norite sumokėti muitą už savo senus šleikus kaip už naują importą. Geriau juos padėti į atskirą dėžę ir pažymėti „asmeninis“.

Kokias mašinas naudojate – didelės ar mažesnės?

Viskas priklauso nuo apimties. Dažniausiai tai 20 pėdų arba 40 pėdų konteineriniai sunkvežimiai. Bet Vokietijos miestuose, ypač senosiuose kvartaluose, didelė mašina tiesiog nepravažiuos. Tada mes naudojame 7.5 tonų sunkvežimius su „keliamuoju bokštu“. Tai yra toks mažas sunkvežimis, kuris turi savo kraną. Labai patogu, kai reikia įvežti stalus per siaurą kiemelį Hanoverio centre. Be to, mažesnėms mašinoms nereikia specialių leidimų važiuoti per miesto centrą dieną.

Ar į kainą įeina baldų išmontavimas ir montavimas?

Įprastai į kainą įeina tik „vilkimas“ – pakrovimas, pervežimas, iškrovimas. Montavimas tai papildoma paslauga. Turime komandą, kuri moka surinkti net sudėtingiausius IKEA arba brangių dizainerių biurus, bet tai kainuoja. Vieną kartą teko surinkti stalą, kuris turėjo instrukciją tik vokiškai ir prancūziškai. Mūsų vairuotojai išsiveržė su gestais, bet užtruko tris kartus ilgiau. Geriau pasakykite iš anksto, kad mums reikia įsivežti ir štiftyvėtus (įrankius), o ne tik razines.

Ar dirbate savaitgaliais arba naktį?

Galime, jei užmokestis atitinka. Tačiau Vokietijoje yra griežti triukšmo reguliavimai. Negali būti, kad vairuotojas dumptų dėžes į asfaltą sekančią dieną po vidurnakčio – kaimynai iškviels policiją per penkias minutes. Taip pat, jei reikia išmontuoti biurą šeštadienį Lietuvoje, kad pirmadienį jau būtų Vokietijoje, tai mums reikia sumokėti viršvalandžius mūsų krovikams. Tai įmanoma, bet brangu.

Kaip apskaičiuojame tūrį – kubiniais metrais ar svoriu?

Biuro baldai dažniausiai lengvi, bet dideli, todėl tūris (kubai) dažniau nulemia kainą nei svoris. Tačiau jei turite saugykla pilną popieriaus arba knygų (arba archyvą), tada svoris tampa kritiškas. Negaliu užkrauti mašinos daugiau nei leidžia techninė charakteristika, nes vokiečių policija ant greitkelio sustabdys ir nubaudžia ne tik vairuotoją, bet ir uždraus toliau važiuoti. Tada reikia skambinti pagalbai ir perkrauti. Tai pilnas galvos skausmas.

Ar reikia draudimo?

Be abejo. Ir ne to, kurį duoda „kasko“ mašinai, o tikrą krovinių draudimą. Yra vokiškas draudimas, kuris apsaugo jūsų turtą nuo sugadinimo arba pavogimo kelionės metu. Persikraustymo į Vokietiją biuro baldų pervežimo sprendimai be draudimo yra lošimas. Važinėjau su viena firma, k taupė ant draudimo, jiems virto kelyje ir viskas sudegė. Klientas nieko negavo. Geriau permokėti šimtus eurų, nei prarasti tūkstančius.

Ką daryti, jei klientas netiksliai nurodo adresą?

Tai klasika. Žmonės rašo „Berlynas, pagrindinis biuras“. Berlynas didelis. Yra daug Berlynų. Reikalingas tikslus adresas, pašto kodas ir, labai svarbu, kontaktinio asmens telefono numeris, kuris yra vietoje. Vairuotojams nebus smagu suktis ratu po pramoninį rajoną ieškodant „to pastato su mėlyna durimi“. Be to, Vokietijoje daug kur yra „Umkirch“ ribojimai – negali tiesiog važiuoti į bet kurį kiemą, turi būti leidimas.

Ar galite padėti su šiukšlių išvežimu?

Taip, mes galime nuvežti senus baldus į perdirbimo centrą Lietuvoje prieš važiuodami į Vokietiją, arba išvežti juos iš Vokietijos, jei ten atsiranda nereikalingų dalykų. Bet klausimas – kada? Negali tiesiog numesti šiukšlių prie vokiško konteinerio, tai nelegalu. Reikia rasti tinkamą aikštelę. Paprastai klientai viską apsprendžia patys, o mes tik padėjome užkrauti į „šubiurę“ (šiaurės Burbiškės perdirbimo aikštelę – ne, juokauju, bet įsivaizduokite tokią vietą).

Vokietijos specifika ir dokumentai

Kokius dokumentus reikia tur�ti kirsti sieną?

Pirmiausia – CMR konvencija (vežimo orderis). Tai pagrindas. Tada – prekių sąrašas (packing list), jis turi būti labai detalus. „Baldai“ nėra pakankamai. Reikia rašyti: „4 vnt. stalai, 10 vnt. kėdžių, 1 vnt. seifas“. Vėliau – pavaldumo dokumentai, jei tai ne jūsų nuosavybė, o, sakykime, lizingas. Lizingo įmonės turi duoti leidimą išvežti turtą iš šalies. Be to, jei reikia, EX1 arba T1 deklaracijos, nors dabar, su ES, tai daug paprasčiau, bet muitinė visada gali sustabdyti patikrinimui.

Ar dažnai sustoja pasienio kontrolėje?

Mažiau nei anksčiau, bet vis tiek nutinka. Vokiečiai labai tikrina, ar nevežame narkotikų arba nelegalių migrantų (kai kurios mašinos tikrinamos labai kruopščiai). Jei dokumentai tvarkingi, einame per 10 minučių. Bet jei sąraše parašyta „kompiuteriai“, o realiai vežate „sena žemės ūkio techniką“ (kaip buvo vienoje situacijoje), tai turėsite problemų. Geriau būti sąžiningas ir parašyti tikrovę.

Ar reikia vokiškų dokumentų?

Labai rekomenduoju. Muitininkas arba policija Vokietijoje gali nesuprasti lietuviškų arba angliškų aprašymų. Jei jūsų vairuotojas nemoka vokiškai (o dauguma moka tik tris žodžius: „Hallo“, „ Bier“ ir „Nein“), tai dokumentai turi kalbėti už jį. Mes visada verčiame technines specifikacijas. Tai sutaupo laiko.

Kas yra „Gutachten“ ir ar jis mums reikalingas?

Tai ekspertų vertinimas, dažniausiai reikalingas, jei pervežate antikvarą arba labai brangų turtą, siekiant nustatyti vertę draudimo arba muitinės tikslais. Paprastiems biuro baldams nereikia, nebent jie yra, sakykime, XVIII amžiaus rašomojo stalo replika. Tai retas atvejis, bet jei turite tokį dalyką, apie tai praneškite iš anksto, nes aš nebusiu sugebėjęs įvertinti to stalo vertės akiomis.

Kaip su el. prekių kodais (EAN) inventorizacijai?

Tai daugelis pamiršta. Jei persikeliate didelį sandėlį su prekėmis, jums reikia ne tik sąrašo, bet ir kodų, kad būtų galima juos skenuoti įvedant į naują Vokietijos sistemą. Mums nėra svarbu, kas ten koduose, bet mums svarbu, kad dėžėse būtų žymėjimai. Nėra nieko blogiau nei iškrauti 50 dėžių, kurios visos vienodos, o viduje sumaišyta.

Ar reikia mokėti Maut (kelio mokestį) atskirai?

Jis įtrauktas į mūsų sąskaitą, kai mes skaičiuojame kainą. Tačiau reikia suprasti, kad mūsų mašinos turi „Go-Box“ įrenginius. Jei jūs bandysit nuvežti savo mašina su priekaba, gausite didelę baudą, jei neturėsite to įrenginio. Vokietijoje automobilių keliai labai geros būklės, bet toli gražu nemokami.

Ar yra kokių nors apribojimų važiavimui miestuose?

Taip, „Umweltzone“ – aplinkos apsaugos zonos. Be to, „Lenkungszeit“ – važiavimo draudimas naktį ir švenčių dienomis sunkvežimiams virš 7.5 tonos. Jei mūsų vairuotojas atvyks prieššventę penktadienį vakare ir negalės įvažiuoti į miestą dėl šios taisyklės, jis privalės laukti iki pirmadienio. Tai sujungs logistiką. Reikia planuoti taip, kad atvyktume darbo laiku.

Ką daryti, jei biure Vokietijoje neleidžia stovėti?

Dauguma verslo centrų turi „Lieferzone“ (pristatymo zonas), bet jos užimtos. Vieną kartą teko statyti mašina už trijų kvartalų, nes vietoje bujojo policija ir mušė baudas. Tada reikia šaukti pagalbinę transporto priemonę (prikabą arba „Transporter“), kad gabenti daiktus išilgai gatvės. Tai laiko ir pinigų švaistymas. Jei galite, užsakykite vietą iš anksto.

Ar yra skirtumai tarp Vakarų ir Rytų Vokietijos logistikoje?

Nebėra tiek dideli, kaip buvo anksčiau, kelių kokybės dabur visur puikios. Tačiau Rytuose (Drezdenas, Leipcigas) dar kartais pasitaiko, kad vietiniai provideriai veikia šiek tiek lėčiau arba ne taip tvarkingai. Vakaruose (Frankfurtas, Kelnas) viskas labai automatizuota ir greita, tačiau ten ir brangiau, ir griežčiau taisyklės. Nėra didelio skirtumo mums, bet gali būti skirtumas jūsų laukiamam laikui.

Kaip elgtis su serverių pervežimu?

Tai atskira tema. Serveriai negali būti gabenami įprastose sunkvežimių priekabose, vibracija jiems mirtina. Juos reikia įrengti į specialias dėžes su amortizacija, o geriausia – vežti specialiu mikroautobusu su patalpa, kurioje kontroliuojamas drėgnumas ir temperatūra. Be to, jei jūsų duomenys dingsta kelyje – tai katastrofa. Todėl serverius dažniausiai klientai veža patys arba samdo specializuotas IT migracijos komandas, o mes tik vežame tuščias spintas.

Ar reikalingas papildomas atsakomybės draudimas Vokietijoje?

Vokiška teisinė sistema labai griežta. Jei mūsų vairuotojo kaltė nukrito dėžė ant kojomės praeiviui, mums gali tekti sumokėti milžinišką kompensaciją. Standartinis draudimas (paprastai 1-2 mln. EUR) turi padengti šią riziką. Nenaudokite firmų, kurios sako, kad „nereikia draudimo, mes važiuojame saugiai“. Tai melas. Vieną kartą pamiršome uždėti signalizaciją ant mašinos Vilniuje, ją pavogė... na, tai kita istorija, bet draudimas išgelbėjo.

Baldų apsauga ir problemų sprendimai

Kuo geriausia uždengti baldus?

profesionalios movos (størkelės), ne seni laikraščiai. Movos apsaugo nuo purvo, drėgmės ir įbrėžimų. Ypatingai svarbu apsaugoti audinines kėdes – jas reikia įdėti į plastikinius maišus. Vokietijoje oras dažnai būna drėgnas, o jei mašina sušyla saulėje, o po atidarymo įeina šaltas oras, gali susidaryti kondensatas. Plastikas (strečias) yra geras, bet jis neleidžia „kvėpuoti“, todėl ilgalaikiam sandėliavimui geriau movos.

Ar galiu padėti daiktus į dėžes pats?

Galite, tik prašau, užsegkite jas gerai. Nesuskaičiuju, kiek kartų atėjome pakrauti, o dėžės atsiveria ir viskas išbyra. Jei dėžės svaiginamos, užtenka vieno silpno viršaus. Ir prašau, nerašykite ant dėžės „krėslas“, jei viduje yra du Krištoliniai taurės (tai realus atvejis). Žymėjimas turi atitikti turinį. Tai pagreitins iškrovimą Vokietijoje, nes mūsų vairuotojai galės dėžes dėti į reikiamus kambarius iš karto.

Ką daryti su per dideliais baldais, kurie neina pro duris?

Tai klasika. Mes turime įrankių baldams išmontuoti. Kartais reikia išimti durų vyrius arba net išmontuoti dalį laiptų rebrų (nors tai retai, bet būna). Jei tai brangus rėmas arba vitrina, geriau išmontuoti ją čia, o ten surinkti. Bandant „priversti“ pro duris, dažniausiai lūžta ne durys, o brangus baldas arba sienos tinkas. Tada reikia mokėti už remontą.

Ar atsakote už sugadintus daiktus?

Taip, jeigu mes juos sugadinome. Jei klientas pats nustatė, kad „šis stalas yra atsparus smūgiams“, o jis suskilė, kai ant jo pastatėm seifą, tai ne mūsų kaltė. Mes turime sąlygas, kurios numato atsakomybę. Tačiau esame sąžiningi – jei vairuotojas užkliuvo ir pramušė sieną, mes tai padengsime per draudimą. Svarbiausia – užfiksuoti būklę prieš ir po (mes darome nuotraukas).

Kaip elgtis su pavojingomis medžiagomis (chemija, dažai)?

Biuruose dažnai būna valymo priemonių arba dažų sandėliukų. Tai negali būti vežama kartu su baldais be specialių leidimų (ADR). Paprastai prašome klientus susitvarkyti tai patys arba vežti atskirai. Negaliu rizikuoti, kad degus skysčiai nuvys ant vairuotojo arba sprogs kelyje dėl vibracijos. Vokietijos inspekcija labai griežtai tikrina tokias siuntas.

Ar galima laikinai palikti daiktus jūsų sandėlyje Vokietijoje?

Taip, mes turime partnerių sandėlius Hamburge, Frankfurte ir kitur. Tai naudinga, jei jūsų naujas biuras dar nėra paruoštas. Kaina už saugojimą priklauso nuo vietos. Tačiau nepamirškite, kad po mėnesio ten palikti daiktai gali kainuoti brangiau nei pervežimas. Geriau suderinti laiką taip, kad iš karto įsikeltumėte.

Kas daryti, jei naujame biure nėra lifto, o sename buvo?

O, tai problema. Prisimenu vieną projektą – teko nešti 30 stalų į ketvirtą aukštą laiptais, nes liftas buvo per mažas. Mūsų vairuotojai (kurie, tiesa pasakius, nebe jauni) praktiškai numirė tą dieną. Tokiais atvejais reikia samdyti papildomus krovikus vietoje, arba naudoti išorinį liftą (kraną), kuris pakelia daiktus pro langą. Tai brangu, bet sutaupo nugarą.

Ar reikia specialiai parengti duris ar liftus?

Būtų labai gerai. Jei liftas turi apsaugines grotas, reikia išmatuoti, ar pro jas praeis stalas. Kartais reikia nuimti durelių vyrius. Vokiški liftai dažnai standartiniai, bet seni pastatai gali turėti siaurus liftus. Paruošimas Lietuvoje (išmatavimai) sutaupo daug nervų Vokietijoje.

Kaip sekti, kur yra mano krovinius?

Mes naudojame GPS sekimą. Galite žiūrėti mūsų svetainėje arba gauti SMS pranešimus. Tačiau nereikia skambinti vairuotojui kas valandą ir klausti „kur jūs“. Jis vairuoja 7.5 tonų monstrą ir negali kalbėti telefonu. Pasitikėkite sistema, o jei sistema rodo, kad jis stovi vietoje 3 valandas – tada skambinkite man.

Ar įmanoma susitvarkyti viską per vieną dieną (t.y. išsikrauti ir įsikrauti)?

Tik tada, jei abu biurai yra „paprasti“ (pirmame aukšte, dideli kiemai). Dažniausiai tai neįmanoma. Vieną kartą bandėme daryti „turnaround“ – išryte išvežė iš Vilniaus, naktį važiavome, ryte iškrovėme Berlyne. Atrodė idealiai, bet vairuotojas buvo toks išvargęs, kad beveik užmigno vairuojant (negerai). Saugumas pirmiausia. Planuokite dvi dienas.

Kas nutinka, jei klientas Vokietijoje atsisako priimti siuntą?

Tai blogiausias scenarijus. Mes negalime tiesiog palikti daiktų kieme. Mes turime juos vežti atgal į Lietuvą (už jūsų pinigus) arba sandėliuoti Vokietijoje (už jūsų pinigus). Be to, reikia sumokėti vairuotojui stovėjimo laiką. Todėl svarbu, kad kontaktinis asmuo Vokietijoje būtų pasiruošęs ir turėtų raktus.

Ar turite patirties su medicinos įranga?

Taip, tai labai subtili sritis. Reikia sterilumo, specialių dėžių, o dažnai ir šaldymo. Negalima vežti rentgeno aparato kartu su komoda. Tokios siuntos turi eiti atskirais maršrutais, dažniausai su palyda. Biuro baldų pervežimas yra viena, o medicinos – visai kitur. Mes paprastai nesiimame tokių darbų, nebent tai paprasti kėdės laukiamajame.

Ką daryti su raktų ir kodų perdavimu?

Labai dažnai pamirštama. Naujieji darbuotojai Vokietijoje neturi raktų nuo sandėlio arba nežino kodo nuo biuro. Reikia, kad Lietuvoje esantis vadybininkas perduotų šią informaciją per mums arba tiesiogiai jiems prieš atvykstant. Negaliu skambinti klientui vidurnaktį klausti kodų. Sukurkite „perdavimo protokolą“, kur viskas parašyta.

Ar verta rinktis brangiausią pasiūlymą?

Ne visada. Brangiausiais dažnai būna didelės korporacijos, kurios uždirba ant vardo. O pigiausieji dažnai nepadengia draudimo arba vairuoja senais sunkvežimiais. Rinkitės vidutinį, kuris atrodo tikrai ir su kuriuo galite susikalbėti. Jei vadybininkas atsako į telefoną ir paaiškina, kas vyksta – tai geras ženklas.

Ką daryti, jei pas mane liko klausimų?

Skambinkite man. Aš ne raštininkas, aš esu logistikos vadybininkas (ir kartais vairuotojas pavaduotojas). Geriau paklausti durną klausimą dabar, nei spręsti problemas kelyje. Mūsų tikslas – kad jūsų biuras Vokietijoje pradėtų dirbti rytoj, o ne po mėnesio.

Išvados

Viskas su persikraustymo į Vokietiją biuro baldų pervežimo sprendimais atrodo sudėtinga tik tol, kol nieko nepradedi. Svarbiausia yra ne rinktis pigiausią kainą, o rinkti patikimą partnerį, kuris neprarado galvos pirmoje kelionėje. Nerašau čia jokių sutarčių, bet patirtis parodo, kad tvarkingas sąrašas, geros dėžės ir draudimas suleidžia miegą. Vokietija neleidžia klaidų, tačiau jei viskas suplanuota, tai bus tik dar viena kelionė. Sėkmės naujame biure ir tikiuosi, ten jums geriau nei čia (bent su orais).