Persikraustymas su mikroautobusu į Vokietiją – ką vertinti?

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir mačiau viską – nuo paslydusių vairuotojų iki tų, kurie bandydami sutaupyti, prarasdavo visą krovinių kiekį. Žmonėms dažnai atrodo, kad persikraustymas su mikroautobusu į Vokietiją yra paprasta kaip nueiti į parduotuvę, tačiau realybė yra kiek kitokia. Reikia ne tik gero vairuotojo, bet ir žinių, kas laukia už sienos. Vokietija nėra toli, tačiau jų taisyklės ir reikalavimai gali sukelti nemažai nemalonumų, jei nesate pasiruošę. Štai kas tikrai verto dėmesio, kad kelionė baigtųsi sėkmingai.

Dokumentai ir Muitinė

Kokie pagrindiniai dokumentai reikalingi?

Svarbiausia yra turėti pasą arba tapatybės kortelę, be jų jums niekur nepraleis. Taip pat būtinas vairuotojo pažymėjimas, atitinkantis transporto priemonę, ir techninis pasas. Be abejo, reikia CMR (tarptautinės krovinių vežimo sutarties), kuri patvirtina, kad krovinių pervežimas yra legalus. Prisimenu vieną atvejį Kalvarijos posto, kai vaikinui teko grįžti atgal dėl to, kad pamiršo techninį, nors vežė tik savo baldus iš Vilniaus. Be šių popierių geriau neišvažiuoti.

Ar reikia muitinės deklaracijos?

Jei tai tik asmeninis daiktų pervežimas, tuomet turite užpildyti T1 arba T2L formą, kad būtų nustatyta, jog prekės nėra parduodamos. Tai svarbu, nes kitaip muitinė gali manyti, kad atliekate komercinį vežimą. Vokietijoje muitininkai yra labai tikslūs, ypač pasienio punktuose kaip Kuznica arba Forst. Nebūkite naivūs ir mėginkite slėpti daiktus, jie turi akis visur.

Ar reikalingas tarptautinis draudimas?

Žinoma, „Zelena karta“ (tarptautinis civilinės atsakomybės draudimo polisas) yra privaloma. Vietinis Lietuvos draudimas čia neveiks, jei įvyks įvykis užsienyje. Užsukite į draudimo bendrovę prieš išvykdami, tai kainos nedidelė, o nervų taupys daug. Ypač kai vairuojate per Vokietijos automagistrales, kur eismas yra intensyvesnis nei mūsų keliuose. Geriau būti saugiam.

Kas dėl techninės apžiūros?

Techninis pasas turi būti galiojantis be jokių išlygų. Vokietijos keliuose dažnai stovi policija ir tikrina būtent tai. Jeigu jūsų mikroautobuso techninė pasibaigusi, gausite didelę baudą bei draudžiama toliau važiuoti. Prisimenu, kaip vienas klientas užstrigo prie Berlyno, nes neatsižvelgė į šią smulkmeną. Geriau pasitikrinti iš anksto, nei vėliau verkti ant automagistralės pakraštyje.

Ar gali vairuoti bet kas?

Tai priklauso nuo to, kiek sveria mikroautobusas su kroviniu. Jei svoris viršija 3,5 tonas, jums reikės C kategorijos teisių. Daugelis pagalvoja, kad B kategorijos užtenka viskam, bet tai didelė klaida. Vokietijoje baudos už netinkamas teises yra kosminės. Patikrinkite techniniame pase masę prieš įsėdant į vairą, kad netyčia netaškytumėte.

Kas jei aš ne savininkas?

Tada būtina notariškai patvirtinta vairuotojo įgaliojimas, kad galite valdyti svetimą transporto priemonę. Be to, jei mikroautobusas įkeistas arba yra nuomojamas, reikalingas sutarties raštas. Policija mėgsta tokius dalykus tikrinti, ypač kai mašina lietuviška, o vairuotojas taip pat. Geriau turėti viską popieriuose, negu aiškinti rankomis ir gerti kavę poste.

Ar reikia TIR dokumento?

TIR dokumentas jums nereikalingas, jei nevežate konteinerių arba didelių prekių kiekių, kurios turi būti uždarytos muitinės spaudu. Štai kai kalbame apie asmeninį persikraustymą, tai tiesiog nereikalingas daiktas. Kai kas bando jį įsigyti, manydami, kad tai padės greičiau praeiti, bet iš tikrųjų tai tik papildomi nesusipratimai su muitinės pareigūnais.

Maršrutas ir Keliavimas

Kur geriausia važiuoti?

Dažniausiai renkamės maršrutą per Lenkiją, nes jis trumpesnis, tačiau keliai ten gali būti prastesni. Maršrutas per Latviją ir Estiją (toliau jūra) yra ilgesnis, bet lygus. Jei keliaujate į pietinę Vokietiją, tarkime, į Miuncheną, Lenkijos variantas gali būti greitesnis. Aš asmeniškai renkuosi priklausomai nuo oro, jei lietunda – vengiu Lenkijos automagistralių, nes ten daugiau „remontų“.

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Paprastai tai trunka apie 12–14 valandų nuo Vilniaus iki Berlyno, jei važiuojate be ilgos pauzės. Tačiau reikia atsižvelgti į poilsio laiką, ypač jei vairuojate komerciniu režimu. Nekantraujami vairuotojai dažnai užmiršta, kad nuovargis kainuoja gyvybę. Planuokite bent vieną sustojimą viduryje kelio, pavyzdžiui, Varšuvoje arba Poznanėje, kad pailsėtumėte.

Ar sunku rasti viešbutį su mikroautobusu?

Gali būti problema, nes ne kiekvienas viešbutis turi didelę stovėjimo aikštelę sunkesniems transporto priemonėms. Vakarų Vokietijoje vietos yra labai brangios ir mažos. Geriau iš anksto rezervuoti viešbutį su „parking for trucks“ arba „bus parking“. Kartą teko nakvoti automobilyje, nes vietos nebeliko, o tai yra labai nepatogu po ilgos dienos vairo.

Ką daryti su aplinkosaugos ženklais?

Vokietijoje daugelyje miestų, tokių kaip Frankfurtas, Štutgartas arba Kelnas, yra „Umweltplakette“ (aplinkosaugos ženklas). Jo nėra įsidėjęs į priekinį stiklą negaliva važiuoti į centro zonas. Bausmės už tai ne mažos. Galite jį užsisakyti internetu arba gauti degalinėje, kai atvyksite, bet geriau pasirūpinti iš anksto, kad nereikėtų nerimauti.

Ar yra kelių mokesčiai?

Asmeninėms mašinoms mokesčių nėra, jei svoris mažesnis nei 3,5 tonos. Jei svėrsite daugiau, teks mokėti mokesčius (Maut). Sistema ten elektroninė, todėl reikia turėti įrenginį (OBU) arba sumokėti internetu. Nežinojimas neduoda teisės važiuoti nemokamai, o baudos surašomos automatiškai kameromis, kurios pastovi ant stulpų.

Ar saugu važiuoti naktį?

Naktį eismas mažesnis, tačiau pavojingesnis. Daugiau sunkvežimių, kurie gali būti pavargę, o matomumas blogesnis. Be to, jei sugenda, naktį sunkiau gauti pagalbą. Asmeniškai nerekomenduoju važiuoti per naktį, jei nesate įpratę prie tolių reisų. Geriau pradėti ryte ir važiuoti šviesiu paros metu.

Ką daryti jei sugenda?

Turėkite su savo pagalbininko numerį arba draudimo pagalbos numerį. Vokietijoje gelbėjimo paslaugos labai greitos, bet brangios. Jei neturite draudimo, viena vilkiko paslauga gali kainuoti šimtus eurų. Turėkite bent šiek tiek grynųjų pinigų, nes kai kurios paslaugos nepriima mūsų kortelių, ypač mažesnėse degalinėse.

Ar reikia kalbėti vokiškai?

Didžiuosiuose miestuose daug kas kalba angliškai, tačiau kaimo vietovėse arba su senesniais žmonėmis gali būti sunku susikalbėti. Turėkite pasiruošę keletą frazių vokiškai arba vertėją telefone. Niekada nežinai, kada gali prireikti pagalbos, o kalbos barjeras gali būti didelė kliūtis. Vokiečiai įvertina, jei bandote kalbėti jų kalba.

Kaip elgtis su policija?

Jus sustabdžius, išlipkite iš mašinos tik jei jie prašo, rankas laikykite ant vairo. Būkite mandagūs, bet nenaudokite per daug gestų. Vokiečių policija yra labai disciplinuota ir netoleruoja agresijos. Jei nežinote ko nors klauskite, geriau sakyti „nicht verstehen“ (nesuprantu), nei meluoti. Meluoti jiems prieš veidą yra blogiausia idėja.

Krovinys ir Pakavimas

Kaip geriausiai užkrauti?

Sunkiausius daiktus reikia dėti į apačią ir prieš sienas, kad centras svorio būtų žemiau. Nenaudokite plastikinių dėžių, jei jose yra sunkios knygos ar įrankiai – jos plyšta. Vieną kartą mačiau, kaip vairuotojas visus indus išpylė, nes dėžės nuslydo posūkyje prieš Kauną. Užfiksuokite viską diržais, kad niekas nešokteltų važiuojant per Vokietijos bangotus kelius.

Ar galima vežti maistą?

Asmeniniam vartojui – taip, bet nerekomenduoju vežti mėsos ar pieno produktų dideliais kiekiais, gali kilti klausimų. Muitinė gali laikyti tai prekyba, jei kiekis viršija tam tikras normas. Vaisiai ir daržovės dažniausiai praeina, jei nėra kenksmingų organizmų. Žiūrėkite, kad nebūtų per ilgai pasibaigęs galiojimo laikas, nes vokiečai labai atidžiai tai tikrina.

Ar leidžiama vežti augalus?

Tai yra pavojinga sritis. Jei turi tik kelias gėlytes puodynėse, paprastai praeina. Bet jei veži sodinukus su žeme, gali reikėti fitosanitarinis pasas. Aš čia neesm 100% tikras, nes taisyklės keičiasi dažnai, bet geriau klausti specialistų prieš važiuojant. Vokiečai labai bijo ligų, kurios gali patekti su žeme iš kitų šalių.

Kaip apsaugoti baldus?

Būtina naudoti užpildą (putplasčius, antklodes) ir stiprią plėvelę. Nenukaskite baldų be apsaugos, jie bus įbrėžti. Ypatingai dėmesį skirkite kampams, jie dažniausiai patenka. Vokietijoje keliai geros būklės, tačiau posūkiai ir greičio rampos gali sukelti vibraciją. Gerai uždengtas baldas – saugus baldas, nerašau nieko naujo.

Ar verta kreiptis į įkėlėjus?

Jeigu turite daug sunkių daiktų, šaldytuvą ar pianiną, geriau pasamdyti pagalbą. Nuskausmens nėra verta. Vokietijoje darbas brangus, tačiau jei susitarti su lietuviais, kurie ten dirba, gali uždirbti. Negeriau nei nusinešti duonus naktį iš sunkvežimio, kai užšalo ir viskas slysta. Sutaupyti galite ant maisto, bet ne ant nugaros.

Kas su alkoholiu?

Gali vežti tam tikrą kiekį alkoholio be mokesčių, jei tai asmeniniam vartojimui. Riba yra apie 90 litrų vyno ir 110 litrų alaus, tikslų skaičių geriau pasitikrinti, nes gali pasikeisti. Jei daugiau – tai jau prekyba. Niekada nebandykite slėti, muitininkai turi šunis ir jie nejuokingai. Jie gali išgauti net ir tą, ką patys nebežinote kur padėjote.

Ar galima veži gyvūnus?

Galima, bet reikalingi pasai, mikroschemos ir skiepijimo pažymėjimai. Šunys ir katės turi būti pripažįstami. Taip pat reikia žinoti, kuriose vietose su jais negalima sustoti. Vokietijoje daug vietų, kur gyvūnai draudžiami, todėl reikia planuoti maršrutą atsargiai. Negera palikti juos karštoje mašinoje, tai yra baudžiama.

Pinigai ir Kainos

Kiek kuro reikės?

Mikroautobusas vidutiniškai suvartoja 10–12 litrų šimtui, priklausomai nuo krovinio svorio. Kelionė į Vokietiją ir atgal gali kainuoti apie 300–400 eurų tik kuro. Kainos degalinėse Vokietijoje šiek tiek aukštesnės nei Lietuvoje, tačiau Lenkijoje galima užpilti pigiau. Planuokite biudžetą su atsarga, kad nereikėtų skolintis pinigų kelyje.

Ar brangu ten gyventi?

Vokietija nėra pigiausia šalis. Maistas, degalai, ypač paslaugos kainuoja. Jei planuojate daugiau dienų praleisti, pasirūpinkite pinigais. Viešbutis mieste gali kainuoti nuo 80 eurų už naktį. Užsieniečiai dažnai nustembą, kai pamato sąskaitą už kavę, tačiau tokia jų realybė.

Kur geriausia keisti pinigus?

Gerai, kad mes turime eurą, tai problema išsprendžiama. Jei reikėtų kitų valiutų, geriau niekur nekeisti, tiesiog pasiimkite iš savo bankomato Lietuvoje. Keityklose kursas yra nepalankus, ir jims imami dideli mokesčiai. Vokietijoje visur galima atsiskaityti kortele, tačiau mažose užeigose ar kai kuriose degalinėse gali prireikti grynųjų.

Kokia vidutinė pervežimo kaina?

Jei samdate firmą, tai gali kainuoti nuo 800 iki 1500 eurų priklausomai nuo atstumo ir kiekio. Jei važiuojate patys, suskaičiuokite kurą, maistą, pavargimą. Kartais pigiau nuomoti automobilį su vairuotoju. Rinka šiuo metu nepastovi, kainos kyla. Užsukite į Hamburgą – ten daug lietuvių firmų, kurios gali pasiūlyti konkurencingas kainas.

Ar galima sutaupyti?

Taip, jeigu važiuojate su draugu ir dalinatės išlaidomis, taip pat jei nakvojate ne viešbutyje, o kabinoje (jei ten yra miegamos vietos). Taip pat maistą galite pasidaryti patys, o ne lankyti užeigų. Tačiau netaupykite ant draudimo ar techninio paso – tai griuvėsiai, vėliau brangiau išeis.

Ką daryti su kelių baudomis?

Jei gausite baudą Vokietijoje, ją reikės sumokėti. Ji gali atkeliauti į namus paštu po kelių mėnesių. Ignoruoti negalima, gali būti problema vėliau įvažiuojant į šalį. Vokiečių sistema veikia tiksliai, jie suranda visą. Geriau laikytis taisyklių ir važiuoti taip, kaip turi būti.

Galutiniai patarimai

Ką daryti atvykus?

Iš kraičio reikia iškrauti pirmiausia tai, kas yra svarbiausia, o likusį susidėti į tvarkingą krūvą. Neužmeskite viso ant grindų. Vokietijose dauguma namų turi šiukšliadėžes, kurios užrakinamos, taigi pasidomėkite, kur išmesti šiukšles. Kaimynai dažnai stebi, kas atsikrausto, ir gali skųsti, jei padarysite chaosą kieme.

Ar sunku susirasti darbą?

Jei keliaujate ieškoti darbo, tai kita tema, tačiau logistikoje Vokietijoje darbas visada yra. Bet čia kalbame apie persikraustymą. Turite būti pasiruošę, kad dokumentų tvarkymas gali užtrukti. Vokietų biurokratija yra legenda, todėl kantrybė yra jūsų geriausias draugas tame reiske.

Kokios pagrindinės klaidos?

Pagrindinė klaida – nepasiruošti. Žmonės važiuoja be žemėlapio, be pinigų, be planų. Kitas dalykas – per daug krauti. Mikroautobusas turi svorio limitą, kurį viršiję, jūs keliuojate nelegaliai. Būkite atsargūs ir planuokite iš anksto, neskubėkite, skubėjimas dažnai kainuoja brangiau nei laikas.

Ar verta viską daryti patys?

Jeigu turite laiko ir patirties – taip. Jeigu niekada nevažiavote toli – geriau kreiptis į profesionalus. Nuskausmui ar sugedus automobiliui užsienyje kainos bus didesnės nei pasamdyti pervežėją. Svarbiausia – saugumas, o ne tas 50 eurų, kuriuos bandote sutaupyti.

Na, tiek pagrindinio. Persikraustymas į Vokietiją su mikroautobusu nėra raketų mokslas, bet reikalauja kantrybės. Patariu viską užrašyti ir pasitikrinti du kartus, prieš užvedant variklį, o ne vėliau kelyje.