Persikraustymas su dalinių siuntinių logistika į Vokietiją: Kaip išgyventi be nervų sugadinimo

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena – persikraustymas su dalinių siuntinių logistika į Vokietiją niekada nevyksta taip, kaip piešia vadovėlyje. Žmonės įsivaizduoja, kad tai tiesiog užduotis „padėk ir vežk“, tačiau realybėje tai yra sudėtingas mechanizmas, kurį suka vairuotojų nuovargis, muitinės (nors ir ES viduje) ir kelių eismo sąlygos. Dažniausiai klientai renkasi šį variantą dėl pinigų, nes pilnas sunkvežimis kainuoja armiją ir aš juos suprantu. Štai tikrai, kai žmogus turi keturis kėdes ir vieną sofa, jam nereikia 40 tonų sunkvežimio. Bet čia prasideda tas žaidimas, kur reikia sukti galvą, kad viskas pasiektų adresą laiku ir sveika. Pasikalbėkime apie tai, kas iš tikrųjų vyksta toje pašto dėžės viduje ir keliuose.

Bendri klausimai apie tai, kaip visa tai veikia

Kaip tas dalinis siuntinys išvis atrodo praktiškai?

Vaizduokite, kad į sunkvežimį įsilenkia kažkas panašaus į Tetrio žaidimą, tik vietoj spalvotų plytelių čia yra gyvenimo reikmenys. Persikraustymas su dalinių siuntinių logistika į Vokietiją reiškia, kad jūsų daiktai keliauja kartu su kitų žmonių daiktais tame pačiame vagonuose ar sunkvežimyje. Vienam gali reikėti vežti įrangą į Miuncheną, kitui – pianinas į Berlyną, o jūsų dėžės stovi kažkur gale šalia kažkieno dviračio. Viskas suveržiamas, užsegamas dirželiais, kad nenukristų važiuojant per vokiškus kelio raukšlius. Tai paprasta, bet reikalauja gerą planavimą, nes vairuotojas negali važinėti po visą šalį surinkdamas po vieną dėžę, jis turi turėti maršrutą.

Kiek laiko tai užtrunka realiai?

Jei kas nors pasako, kad atveš per dvi dienas, tuomet jis meluoja arba tai tėra stebuklas. Paprastai tokio tipo siuntos keliauja nuo trijų iki septynių darbo dienų. Viskas priklauso nuo to, kiek kitų siuntų reikia pakrauti ir iškrauti. Buvo atvejų, kai vairuotojas pristabdė prie Kauno, pakrautą, ir važiavo. O kartais reikia važiuoti į Šiaulius, paskui į Panevėžį, tik tada per Lenkiją. Vokietija didelė, taigi tas kelias gali užtrukti. Beje, jei kelyje užstringa sunkvežimis arba yra avarija (kas nutinka dažniau nei maniau), viskas atidedama. Geriau planuokite savaitę laiko rezervo.

Ar saugu duoti daiktus kartu su svetimais?

Esu matęs viską. Kad ir kaip geriau užsegtumėte, visada yra rizika, kad kažkas gali nukristi, jei vairuotojas staigiai stabdo. Profesionalios įmonės naudoja specialias pertvaras, tačiau ne visi. Ypatingai pavojingos yra skysčiai – jei kažkas išsilieja, jis gali sugadinti viską kelyje. Turiu omenyje tokią situaciją, kai viena moteris vežė atidarytas sultis, kelias minutes vairuotojas staigiai sustojo ir viskas nubyrėjo ant kitų klientų baldų. Buvo baisus skandalas. Taigi, užtikrinkite, kad viskas uždaryta hermetiškai. Saugu tik tada, kai įmonė žino, ką daro.

Kodėl kainos toks šuolis?

Čia nėra tiesioginis maršrutas iš taško A į tašką B. Jums mokate už vietą krovejyje. Jei kuriam laikui kainos smarkiai kyla, tai dažnai susiję su degalų kainomis Lenkijoje ar Vokietijoje. Taip pat įtakos turi sezono metas – vasarą visi persikrausto, todėl vietos trūksta. Persikraustymas su dalinių siuntinių logistika į Vokietiją tampa brangesnis dėl paklausos. Dar vienas dalykas – kai reikia įvežti daiktus į miesto centrą, kur yra apribojimai sunkvežimiams, tenka mokėti papildomai už leidimus arba įrenginius. Tai ne įmonės godumas, tai realios išlaidos.

Ar galiu siųsti tik kelias dėžes?

Žinoma, galite. Bet čia yra vienas „nepatogus“ momentas. Kai siuntite mažą kiekį, jis dažnai nukeliauja į sandėlį, ten laukia, kol susirenka pilnas krovinys kitam sunkvežimiui. Gali praeiti savaitė dvi, kol jūsų dėžės išvyks. Jei skubate, gali tekti mokėti už prioritetinį pristatymą, kas praktiškai išlygina kainą su pilnu krovininiu automobiliu. Taigi jei turite tik tris dėžes, gal vertėtų pagalvoti apie kurjerių, nors jie ir brangesni. Mažiems kiekiams logistika tiesiog nesimoka.

Kas vyksta, jei vairuotojas pavėluoja?

Vokietija yra disciplinuota šalis, bet mūsų vairuotojai... Žinote, kaip būna. Jie gali užstrigti pasienio punkte arba gerti kavą per ilgai. Paprastai jums skambina ir praneša, kad bus pavėluota. Jei nepraneša, tuomet tai jau problema. Aš visada sakyčiau klientams – nedarykite savo planų pagal tikslią valandą. Planuokite, kad daiktai atvyks ryte arba dieną, bet ne būtinai 10:00 ryto. Nervinimas nepadės. Vieną kartą vairuotojas užmiglo poilsio aikštelėje ir prangejo 12 valandų – klientas bucojo duris, bet mes nieko negalėjome padaryti, tik laukti.

Pinigai, kainos ir kitos nemalonios detalės

Kaip apskaičiuojama kaina?

Pagrindinis rodiklis yra erdvė – kubiniai metrai. Kartais taip pat atsižvelgiama į svorį, jei daiktai yra ypatingai sunkūs, pavyzdžiui, metalinė seifa. Turiu omenyje, kad kai kurios įmonės skaičiuoja pagal bėgių ilgį (palečių kiekį). Persikraustymas su dalinių siuntinių logistika į Vokietiją dažnai brangsta dėl to, kad reikia užpildyti tarpus. Jei turite keletą didelių baldų, kurie neįsileidžia tarp kitų daiktų, mokėsite už tuščią vietą. Tai yra standartinė praktika. Paprasčiau kalbant, mokate už tai, kiek daiktas „valgo“ vietos sunkvežimyje.

Ar reikia mokėti pradžioje?

Dauguma įmonių dabar reikalauja avanso, ypač jei dirbate su jomis pirmą kartą. Tai apsauga nuo to, kad vairuotojas atvažiuoja, o jūsų nėra namie arba atsisakote siuntos. Avansas dažnai būna nuo 30 iki 50 procentų. Likusią dalį sumokate gavę daiktus arba prieš išvežimą. Asmeniškai aš visada patariu susitarti dėl sąskaitos faktūros išankstinio mokėjimo, kad turėtumėte dokumentų įrodymą, jei kas nors nueina ne taip. Pinigai be dokumentų – tai pavojinga žaidimas.

Ką daryti, jei kaina staiga padidėja?

Tai gali nutikti, jei pradžioje pateikėte netikslų daiktų sąrašą. Pavyzdžiui, pasakėte, kad turite 5 dėžes, o realiai jų yra 15. Vairuotojas tiesiog negali įgtalpinti visko. Tuomet jis gali reikalauti papildomo mokėjo arba palikti dalį daiktų (kas yra nelegalu, tačiau įvyksta). Būkite sąžiningi su savimi ir brokeriu. Užsisakykite apžiūrą, jei nesate tikri dėl tūrio. Geriau pridėti vieną palečių iš anksto, nei stovėti prie sunkvežimio su piniginės ranka.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Žinau, visi norima sutaupyti, bet čia yra vienas pavojingiausių sprendimų. Pigiausi pasiūlymai dažnai reiškia, kad tai yra tarpininkai, kurie tiesiog perparduoda užduotį kitiems. Jie neturi savo sunkvežimių. Jei kažkas nutrūksta, jie nėra atsakingi. Matęs esu, kaip žmonės taupo 50 eurų, o po to praranda tūkstančius, kai sulūžta brangus baldas. Geriau pasirinkti vidutinę kainą su įmonės, kuriai galite paskambinti ir išgirsti gyvą žmogų, reputacija. Sutaupyti ant persikraustymo – tas pats kas sutaupyti ant stabdžių.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Gali būti tokių dalykų kaip „įkrovimo/iškrovimo mokestis“, jei tai nėra įtraukta į pagrindinę kainą. Taip pat vokiški miestai dažnai reikalauja specialių leidimų įvažiavimui į „uždarą“ zoną (Umweltzone). Jei vairuotojas įvažiuoja be žalios kortelės, gauta bauda bus įkainota jums. Klauskitės apie tai iš anksto. Aš pats kartais pamirštu paminėti, kol klientas neklausia apie Berlyno centrą, ten tikrai reikalingas specialus ženklas.

Kaip mokėti – grynaisis ar pavedimu?

Pavedimas visada saugesnis. Yra įrašų. Jei mokate vairuotojui grynaisiais, būkite tikri, kad jis išduos kvitą. Buvo atvejų, kai vairuotojas pasakė, kad pinigai padėti į kompanijos kasą, bet niekada ten nepasiekė. Tiesiog dingo. Jei jau mokate grynaisiais, tai tik tada, kai tą patį vairuotoją pažįstate arba tai yra didelė ir patikima įmonė. Persikraustymas su dalinių siuntinių logistika į Vokietiją turi būti tvarkingai dokumentuojamas, kitaip vėliau neįrodysite nieko.

Ar galima sutaupyti pakavimo medžiagose?

Nežinau, ar tai verta. Kartoninės dėžės kainuoja, bet jos apsaugo. Jei naudosite senas, sudėvėtas dėžes iš parduotuvės, jos gali sugriūti po kito svorio. Viena vertus, tai nemokama, kita vertus – rizikuojate. Aš visada patariu nupirkti naujas dėžes bent pačioms brangiausioms smulkmenoms. Burbuliukų plėvelės taip pat negaila. Geriau išleisti 20 eurų daugiau už plėvelę, nei verkti dėl sulaužyto vitrino.

Dokumentai, popieriai ir muitinė (nors ir ES)

Kokius dokumentus reikia turėti?

Pagrindinis dalykas yra siuntos sąrašas (inventorius). Jis turi būti tikslus. Jei rašote „baldai“, tai per daug abstraktučia. Reikia rašyti „2 mazgos spintelės, 1 sofa“. Be to, būtinai reikalingas galutinis gavėjo adresas Vokietijoje su telefono numeriu. Vairuotojas be telefono nieko nepadarys, net jei turi GPS. Taip pat, jei daiktai yra ne jūsų (pavyzdžiui, dovana), reikėtų turėti raštišką leidimą arba pažymėti kad tai dovana, nors Vidaus reikalų ministerija gali turėti kitokią nuomonę (aš ne teisininkas, tai tikščiau patariu pasitikrinti).

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinei?

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra Schengeno zonoje ir ES, formalios muitinės procedūros nėra taip griežtos, kaip vykstant į Angliją. Tačiau jei daiktų vertė yra labai didelė arba tai yra prekybinis siuntimas, gali kilti klausimų. Persikraustymas su dalinių siuntinių logistika į Vokietiją dažniausiai laikomas asmeninio turto pervežimu, todėl mokesčių nėra. Bet jei vaziuojate su 50 naujų televizorių, tai jau ne asmeninis persikraustymas, ir apie tai sužinos greičiau nei manote.

Kas yra CMR sąskaita?

Tai pagrindinis dokumentas, kuris lydi kiekvieną krovinį. Jis įrodo, kad įmonė priėmė jūsų daiktus. Be CMR, daiktų net ir neturėtumėte. Jame turi būti nurodytas krovinio dydis, adresas ir būklė. Kai vairuotojas atvyksta, patikrinkite, ar viskas sutampa. Jei CMR parašysite be priekaištų, o vėliau namuose rasiat sulaužytą koją, įmonė galės sakyti, kad taip ir buvo. Būkite atidūs. CMR – tai jūsų draugas, nors jis ir atrodo kaip bet kuris kita popierius.

Kas nutinka, jei prarandu dokumentus?

Tai būtų tikra katastrofa, ypač jei reikia įrodyti nuostolį draudimo kompanijai. Be dokumentų nėra įrodymų, kad daiktai buvo patikėti pervežėjui. Todėl visada darykite nuotraukas prieš kroviniant. Nufotografuokite užpildytas dėžes, pažymėtas su numeriais. Tai padės ir vairuotojui nesuklysti, ir jums bus ramiau. Dokumentus laikykite sausai, o dar geriau – nuskaitykite ir išsiųskite sau į el. paštą.

Ar reikia drausti siuntą?

Mano nuomone, taip. Nors tai kainuoja papildomai (apie 2-3 proc. nuo vertės), tai verta. Logistikoje viskas įmanoma – gali užeiti ugnis, gali vilioti sunkvežimį. Asmens draudimas nedengia daiktų kelyje. Yra basic draudimas, kurį turi įmonės pagal įstatymus (apie 10-20 EUR už toną), tai yra labai mažai. Jei vežate brangų kompiuterį, gausite vos šimtą litų atlyginimo. Taip kad, privalomas draudimas (išskirtinis).

Kaip teisingai užpildyti inventorių?

Rašykite aiškiai. „Knygos“ – per mažai informacijos. Rašykite „3 dėžės knygų, apie 20 kg“. Jei turite techniką, užfiksuokite serijinius numerius (bent jau brangiems daiktams). Vienas klientas rašė „elektronika“, o vėliau neįrodė, kad ten buvo ne duonos kepuvė, o 3000 eurų vertės vaizdo plokštė. Dėl to buvo didelių problemų su išmokėjimu.

Vokietija, vairuotojai ir realus gyvenimas kelyje

Ar vokiški keliai tokie geri, kaip sako?

Daugelyje vietų taip, bet statybų juostos ten amžinos. Ir eismo sąlybos gali būti šiurkštūs. Vokietijos autostradose „greitas eismas“ yra normalu, bet sunkvežimiams visada yra ribojimas 80 km/h (arba 90 su ribotuvais). Tai sukuria didelius skirtumus tarp greitų automobilių ir lėtų sunkvežimių, dėl ko įvyksta avarijų. Jei vairuotojas praleisdį savo posūkį, jis gali važiuoti šimtus kilometrų atgal, nes negali apsukti sunkvežimio bet kur. Tai vėlina persikraustymą su dalinių siuntinių logistika į Vokietiją.

Kaip vairuotojai elgiasi su klientais?

Dauguma geri vyrukai, pavargę, bet darbingi. Tačiau yra ir tokių, kurie tiesiog nori atsilaisvinti nuo krovinio. Jei jūsų adresas yra penktame auke be lifto, vairuotojas gali tiesiog atsisakyti nešti daiktų ir pareikalauti, kad juos iškrautumėt prie pat durų (tai yra įprasta praktika). Jie ne krovėjai, jie vairuotojai. Nesikulkite jiems ant galvos, jei jie pagalbos neatsižvelgia. Jų darbas – nuvežti, ne nešti.

Ar galiu sekti savo siuntą realiu laiku?

Technologiškai – taip, bet realiai – ne visada taip tikslu. GPS gali rodyti, kad sunkvežimis stovi vienoje vietoje valandą, nes vairuotojas gali būti pietų pertraukoje arba degalinėje. Kartais signalas pradingsta. Nesusirūpinkite, jei pamatysite, kad jis nukrypo nuo maršruto – gali būti, kad važiavo į kitą užsakymą. Vokietijoje daug terminalų, ten signalai dažnai „šoka“.

Kas yra transhipment terminalas?

Tai vieta, kur keičiami sunkvežimiai arba pervedamos siuntos. Tai vienas pavojingiausių momentų jūsų daiktams. Juos iškrauna viena komanda, padeda ant grindų, po to kita komanda įkrauna į kitą sunkvežimį. Čia dažniausiai ir įvyksta įbrėžimai. Jei įmonė pasako, kad siunta nebus liesta terminale, tai yra didelis pliusas, tačiau toks pasiūlymas retas.

Ar galiu nurodyti konkretų pristatymo laiką?

Galite bandyti, bet nepadės. Logistika yra dinamiška. Vieną dieną vairuotojas gali važiuoti tuščiu keliu ir atvykti anksti, kitą dieną gali užstrigti eisme prie Hamburgo. Geriausia susitarti dėl „langų“, pvz., „nuo 10 iki 18 valandų“. Taip vengiate streso. Vokietai mėgsta tikslumą, bet mūsų logistika su jų tikslumu vis dar moko gyventi.

Kas daryti, jei vairuotojas kalba tik vokiškai arba rusiškai?

Tai dažna problema. Dauguma vairuotojų iš Rytų Europos arba patys vokiečiai, kurie nemėgsta kalbėti angliškai. Jei neturite bendros kalbos, naudokite vertėją telefone arba gestus. Svarbiausia – parodyti, kur reikia krauti. Aš viska duodu savo klientams parašytą adresą vokiškai, kad jie tiesiog parodytų lapą vairuotojui. Tai geriau nei bandyti aiškintis telefonu.

Pakavimas, smulkmenos ir problemos su baldais

Kaip tinkamai supakuoti sofą?

Sofa yra didelė ir nepatogi. Reikia nuplėšti odą arba audinį (ne iš tikrųjų nuplėšti, o apvynioti) su storu plėvelės sluoksniu. Kojos reikia atsukti, jei įmanoma, arba apvynioti putomis, kad nelaužtų sienos ar grindų. Vienas klientas neatsuko kojų ir jas tiesiog nulaužė įveždamas pro duris. Būkite protingesni. Užsegkite visus kilpėles ir sagas, kad neprarastumėte.

Ar galima vežti augalus?

Taip, bet tik tada, jei nėra šalta (žiema neįmanoma). Ir reikia užtikrinti, kad jie gautų šviesą? Ne, juos reikia tik uždaryti į dėžę, kad neiškristų žemė. Vokietijos fitosanitarinė kontrolė gali patikrinti, ar augalai nekenksmingi, bet dažniausiai namų augalų neliečia. Tačiau rizikuojate, kad augalas numirs tamsiame vagonuje per savaitę. Gal vertėtų juos duoti draugams?

Ką daryti su vaikiškomis žaislų dėžėmis?

Jas reikia uždaryti. Jei dėžė yra minkšta, užklijuokite juosteliu, kad ji neišsisklaidytų. Vaikai dažnai pasislepia dėžėse, tad prieš uždarydami visada pažiūrėkite viduje (nežinau, kodėl aš tai sakau, bet tėvai dažnai pamiršta). Persikraustymas su dalinių siuntinių logistika į Vokietiją turi būti saugus, o ne siaubingas.

Ar verta išsirūpinti pianino pervežimą?

Pianinas – tai atskira istorija. Paprastai daliniai siuntiniai nėra skirti tokiam svoriui. Jums reikės specialios technikos su „pump“ keltuvu. Paprastas vairuotojas su rankomis to nekelia. Jei bandysite įstatyti pianiną į bendrą krovinių vagoną, gali būti, kad jis nukris ant kitų daiktų. Tokiu atveju geriau kreiptis į pianinų pervežimo specialistus, nors tai kainuoja brangiau. Taip sakant, nedarykite to namie.

Kaip apsaugoti stiklus ir veidrodžius?

Kryžiuokite juos lipnia juosta. Jei stiklas sudūžtų, juosta laikys gabalus kartu, kad nešoktų ir neperpjaustų kitų dėžių. Tada įdėkite į dėžę, užpildykite tarpus spaudomuoju popieriumi. Būkite tikri, kad dėžės viduje nėra tuščios vietos. Stiklas neturi judėti. Tai viena dažniausiai sugrianančių dalių.

Ar galima vežti maistą?

Geriau nevežti ilgesnį laiką trunkantį maistą. Sauso maisto (makaronai, konservai) galima, bet jei tai yra skysti daiktai (pienas, sultys), gali būti problemų. Vokietijos sanitarijos inspekcija gali būti griežta. Aš asmeniškai nesiūlaučia vežti šaldytuvo turinio, nebent jūsų vairuotojas turi šaldomą atskirą zoną, kas retai pasitaiko daliniuose siuntiniuose.

Blogiausi scenarijai ir kaip išvengti problemų

Kas nutinka, jei įmonė bankrotuoja?

Tai baisus scenarijus, bet jis įvyksta. Jei sumokėjote avansą, o įmonė užsidarė prieš savaitę, jūsų pinigai dingę. Be to, jūsų daiktai gali būti užrakinti sandėlyje, kol bankas išspręs reikalus. Kaip apsisaugoti? Naudokitės įmonėmis, kurios veikia jau ilgiau nei 5 metai. Naujųjų „vaikinų“ pasiūlymai atrodo patrauklūs, bet jie neturi patirties ir kapitalo. Žiūrėkite „Rekvizitai“ duomenis.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Dingimas retas, tačiau pavogimas – įmanomas. Jei paliksite neuzrakintą dėžę su brangiaisiais daiktais viršuje, kas nors gali „užmiršti“ ją įdėti atgal. Terminaluose dirba daug žmonių. Visada vertingiausius daiktus (laptopus, pinigus, brangias papuošalus) vežkite su savimi asmeniniame automobilyje. Neliudokite logistikos kompanijų su tuo, kuo negalite susitaikyti praradę.

Kas daryti, jei atvyko sulūžęs baldas?

Nufotografuokite žalą vietoje. Nešokite į šiukšliadėžę. Parašykite pažymą vairuotojui į CMR (jei jis dar čia). Tada skambinkite brokeriui ir pateikite prašymą dėl nuostolio. Gali tekti gauti eksperto išvadą apie gedimą. Procesas trunka, bet jei turite draudimą, gausite pinigus. Jei neturite draudimo – gailėkitės. Vienas klientas neįtraukė į sąrašą vitrinos ir kai ji sulūžo, negavo nieko.

Ar galima pasiskųsti dėl vairuotojo elgesio?

Galite, bet ar tai kažką pakeis? Jei jis buvo vulgarus arba gėrė, būtinai praneškite vadovui. Tokiems žmonėms vieta ne už vairo. Tačiau jei jis tiesiog buvo pavargęs ir nedraugiškas, tai sunku įrodyt. Logistika – tai sunkus darbas, ir kartai emocijos peržengia ribas. Aš pats buvau toje situacijoje, kai klientas reikalavo, kad aš neščiau dėžę sniego audroje be kepurės. Nėra nuostabu, kad aš buvau nemalonus.

Kaip elgtis, jei vėluoja daugiau nei savaitę?

Tada jau reikia skambinti į policiją? Ne, pirmiausia reikia klausti įmonės, kur yra jūsų siunta. Gali būti, kad ji užstrigo sandėlyje laukiant kito krovinio. Jei jie negali pateikti atsakymo, tuomet tai rimta problema. Rašykite oficialų pareiškimą. Yra atvejų, kai siuntos „užšąla“ tarp sistemų. Neleiskite jiems užmiršti jūsų.

Ar verta savo keliu važiuoti paskui vairuotojų?

Nerekomenduoju. Tai tik didžiausia nervų waste. Jūs neleisite jam pietauti, jis neleis jums važiuoti 100 km/h. Tai sukuria įtampą. Geriau pasitikėti procesu ir laukti telefono skambučio. Jei labai jaudinatės, sekite per GPS. Bet važiuoti paskui – tai per daug.

Ar galima siųsti daiktus į Vokietiją ir grįžti atgal?

Taip, tai vadinamas „One-Way“ arba dvišalis persikraustymas. Tačiau jei tik ten vežate, tai yra paprasčiau. Grįžtant tuščia mašina jums nereikės mokėti (išskyrus atvejus, kai tai iš anksto susitarta). Jei reikia parvežti atgal daiktus iš Vokietijos, tai tampa kita operacija, reikalaujanti naujo sutarties sudarymo.

Kas yra „Last mile“ pristatymas?

Tai paskutinis kilometras nuo terminalo iki jūsų namų. Kartais didelis sunkvežimis negali važiuoti į jūsų gatvę, todėl turi būti užsakytas mažesnis automobilis. Tai papildoma išlaida. Užsakykite šią paslaugą iš anksto, jei gyvenate senamiestyje arba siaurame gatvėlėje. Niekas nenori įvažiuoti su 18 ratais į taką, kur po to atsiveria vartai.

Ar turiu padėti vairuotojui krauti?

Jei tai nėra įtraukta į kainą, taip. Dauguma pigių pasiūlymų yra „ex works“, t.y. jūs užkraunate prie vairotojo, jis nuveža, jūs iškraunate. Jei norite, kad jie padėtų, mokėkite už krovimo paslaugas. Neklauskite vairuotojo, ar jis gali padėti, jei jo sutartyje parašyta, kad jis tik vairuoja. Jis gali būti draudžiamas dėl sveikatos.

Pabaigos mintys

Viskas su persikraustymu su dalinių siuntinių logistika į Vokietiją atrodo sudėtinga tik tol, kol nepradėsite domėtis detalėmis. Svarbiausia yra ne rinktis pigiausią variantą, o tą, kuris suteikia saugumo jausmą. Nors aš ir esu toks „senas vilkas“, pats dar kartais nusprendžiu pasikviesti profesonalų krovėjus, kad nenusidegti nugaros, net jei ir galiu tai padaryti pats. Būkite atsargūs, tikrinkite dokumentus ir nebijokite klausti „kvailų“ klausimų, nes geriau klausti dabar, nei verkti vėliau prie sulaužyto komodos Vokietijoje. Sėkmės kelyje!