Persikraustymas iš Vokietijos visuose transporto formatuose: Patirtis ir tiesa be pudruotos

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir, turiu pripažinti, kiekvienas persikraustymas iš Vokietijos yra kaip mažas nemokamas filmas. Vieni jų linksmi, kiti verčia plaukus traukti, bet visi reikalauja kantrybės ir žinojimo, ką tiksliai darote. Dažnai klientai man klausia: „O kiek tai kainuoja?“ ar „Ar greitai atvešite?“, tačiau atsakymai nėra taip paprasti, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Vokietija – tai ne tik Berlynas ar Miunchenas, tai ir tūkstančiai mažųjų miestelių, kur vairuotojui nepavykti užvažiuoti dideliu sunkvežimiu be ypatingų leidimų. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi, paaiškinsiu, kaip tai veikia iš vidaus, ir atsakysiu į dažniausiai rūpinančius klausimus be jokio „marketinio uždažo“. Jei ruošiatės grįžti į Lietuvą ar tiesiog keičiate gyvenvietę, čia rasite realios informacijos.

Bendri organizaciniai klausimai ir dokumentai

Kaip tiksliai pradėti planuojant persikraustymą iš Vokietijos?

Viskas prasideda ne nuo dėžių surinkimo, o nuo sąrašo sudarymo. Rimtas persikraustymas iš Vokietijos reikalauja tikslios inventorizacijos – turi žinoti, kiek turi kvadratinių metrų baldų ir kiek dėžių išvis bus. Be to, nustatykite savo galutinį adreso Vokietijoje ir Lietuvoje datai, kai tiksliai norite išvykti. Manyčiau, taip pat verta iš karto susitarti dėl vietos stovėjimui prie namų, ypač jei gyvenate tankiai apgyvendintame rajone, kitaip vairuotojas gali tiesiog neįvažiuoti.

Ar būtinas daiktų sąrašas (packing list) ir kodėl jis toks svarbus?

Be abejo, tai vienas svarbiausių dokumentų, be kurio gali kilti didelių rūpesčių muitinėje. Sąraše turi būti išvardyti visi brangiausi daiktai, ypač jei jų vertė viršija tam tikrą sumą (geriau viską užrašyti, kad nebūtų klausimų). Vėlgi, persikraustymas iš Vokietijos be šio popieriaus gali trukti ilgiau nei planavote, nes muitininkai gali pradėti išsamų patikrinimą. Tiesiog užsirašykite, ką vežiate: „sofa“, „stalas“, „30 dėžių su virtuvės reikmenimis“ ir t.t. Nerašykite „daugiau mažiau viskas“, tai neduoda jokios vertės.

Kiek vidutiniškai užtrunka visas procesas nuo užsakymo iki atvykimo?

Paprastai tai trunka nuo 3 iki 7 dienų, priklausomai nuo to, ar tai yra dalinis krovinys, ar išskirtinė kelionė. Jei užsakote pilną mašiną, viskas vyksta greičiau, nes vairuotojas važiuoja tiesiai į adresą. O jei tenka derinti su kitais kraisiniais (tai vadinama daliniu kroviniu), gali šiek tiek užtrukti, kol surenka visą mašiną. Taip pat reikia atsižvelgti ir į savaitgalius – Vokietijoje daug kur yra apribojimai sunkiasvorių transportui, tai gali nulemti, kad vairuotojas išvyks tik pirmadienį.

Kokius dokumentus reikia paruošti muitinei?

Pagrindinis dalykas yra tas pats daiktų sąrašas, tačiau taip pat reikia galiojančio asmens dokumento (pasas arba ID kortelės). Jei grįžtate gyventi į Lietuvą ir nebesate Vokietijos mokesčių mokėtojas, gali tekti pateikti ir dokumentus, įrodančius, kad gyvenote Vokietijoje mažiausiai 12 mėnesių (pvz., deregistracijos iš Vokietijos pažymą, Abmeldung). Be šių dokumentų gali tekti mokėti PVM ir muito mokesčius, o kas nori mokėti valstybei daugiau, nei reikia?

Ar reikia daryti „Abmeldung“ (išsiregistravimą) prieš išvykstant?

Stipriai rekomenduoju tai padaryti. Ne tik todėl, kad tai oficialus reikalas, bet ir todėl, kad dauguma Vokietijos miestų to reikalauja, kai išvežate baldus iš buto. Taip pat, be „Abmeldung“ gali tekti mokėti radijo mokesčio (Rundfunkbeitrag) iki pat galo metų, nors jau ir būsite gyvenę Lietuvoje. Vieną kartą turėjau klientą, kuris tai pamiršo, ir jam teko mokėti po trisdešimt eurų kiekvieną mėnesį beveik metus – nerealu švaistymas.

Kaip elgtis su šiukšlėmis, kurias paliku Vokietijoje?

Gerai klausimas. Vokietijos taisyklės dėl šiukšlių yra griežtos, negu Lietuvoje. Negali tiesiog užmesti senų baldų prie konteinerių. Dažniausiai reikia nuvykti į vietinę šiukšliadėžę (Wertstoffhof) ir išnešti viską ten. Jei turite daug statybinių atliekų, gali tekti už tai sumokėti. Geriau tai susitvarkyti prieš vairuotojo atvykimą, kad jis netektų laukti, o tu – mokėti jam stovėjimo valandą.

Kainos, mokėjimai ir sutartys

Nu kur prasideda kaina ir kodėl jos tokios skirtingos?

Kaina dažniausiai priklauso nuo tūrio (kubo metrų) ir atstumo. Persikraustymas iš Vokietijos iš Hamburgo kainuos labiau negu iš netoli Lietuvos sienos esančio miestelio, pvz., Eitorfo. Taip pat įtakos turi ir aukštai (ar yra liftas), ar reikia nešti daiktus per 5 aukštus. Neklauskite „kiek kainuoja“, nes aš neduosiu atsakymo, kol nepažiūrėsiu į jūsų sąrašą. Kainos gali svyruoti nuo kelių šimtų eurų iki kelių tūkstančių, jei turite pilną namų ūkį.

Ką tiksliai reiškia „kainą už kubą“?

Tai standartinis metodas, kai apskaičiuojame, kiek vietos jūsų daiktai užims sunkvežimyje. Pavyzdžiui, jei turi 10 kubų, o kaina yra 50 EUR už kubą, tai mokėsi 500 eurų už transportą. Problema tame, kad klientai dažnai neteisingai įsivaizduoja, koks tai yra kubas. Vienas didelis spinčiai gali užimti daugiau vietos nei penkios dėžės. Geriausia, jei galite atsiųsti nuotraukas arba vaizdo įrašą, kad ačiau tiksliai įsivaizduočiau savo masę.

Ar į kainą įeipa pakavimo medžiagos (dėžės, lipdukai)?

Tai priklauso nuo konkretios įmonės, bet dažniausiai ne – dėžės yra atskirai mokamos. Nors kartą, kai dirbau su viena Didžiosios Britanijos firma, jos davė dėžes nemokamai (nustebino), bet Lietuvos rinkoje tai retas atvejis. Paprastai turi nusipirkti dėžes ir plėvelę (stretch wrap) pati, arba jas užsakyti pas mus, už papildomą mokestį. Užpildyti jas taip pat turite patys, nebent užsakote „White Glove“ paslaugą (tai tada kainuoja kaip nulis).

Kokios mokėjimo sąlygos paprastai būna tokiose paslaugose?

Standartas yra 30–50 % avansas, o likutį sumokėti tada, kai daiktai yra pakrauti ir paruošti išvykti, arba atvykus į paskirties vietą. Asmeniškai aš visada rekomenduoju mokėti tada, kai daiktai jau yra pas jūsų namuose Lietuvoje. Taip jūs esate saugus – jei kas nutinka kelyje, turite kurso dėl pinigų grąžinimo (nors tikėkimės, kad to neprireiks). Atsargūkite tiems, kur reikalauja 100 % iš karto, tai ne gerai.

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Visada galima pabandyti, jei, tarkime, jūsų data yra lanksti ir vairuotojas gali paimti jūsų krovinį kaip „užpildą“ tarp kitų didelių siuntų. Jei tu esi lankstus su išvykimo data, gali gauti nuolaidą. Tačiau jei skubate ir reikia važiuoti rytoj, tada kaina bus fiksuota, nes teks tenkinti vairuotojui skubos mokestį. Vokietijos vairuotojai mėgsta savo laiką, ir skubos jie nemėgsta.

Kas nutinka, jei aš pats nuspėjau blogai kiek turiu daiktų?

Tuojau pat padidės sąskaita. Jei užsakėte 10 kubų, o paaiškėjo, kad yra 15, vairuotojas gali tiesiog neįkrausti likusio dalies arba paprašyti papildomo mokesčio vietoje. Yra buvę atvejų, kai klientai slėpė dalį dėžių, tikintis, kad „kažkaip įsilies“, tačiau 7,5 tonų sunkvežimis turi ribas (ne tik vietos, bet ir svorio). Geriau bent jau papasakoti apie tai iš karto.

Transporto formatai: Daliniai kroviniai ir pilnos mašinos

Kas yra dalinis krovinys (Part load) ir kada jis tinka?

Dalinis krovinys yra tada, kai tavo daiktai užima tik dalį sunkvežimio, o likusią vietą užima kieno kito daiktai. Tai pigiausias variantas, jei persikraustymas iš Vokietijos nėra labai didelis, tarkime, 1-2 kambarių baldai. Minusas tas, kad gali tekti palaukti, kol surinks visą mašiną, ir maršrutas gali būti ilgesnis, nes vairuotojas sustos ties keliais adresais prieš tai.

Kada verta imti pilną sunkvežimį (Full Truck Load)?

Jei turi 4 ar daugiau kambarių namus arba daug brangių daiktų ir nori, kad jie niekur nebesiliestų su kitų žmonių daiktais. Taip pat, jei turi labai brangų techniką ar baldus, kuriuos lengva pažeisti. Pilna mašina taip pat leidžia pasirinkti tikslų išvykimo laiką be jokio laukimo. Tai brangiau, bet saugiau ir greičiau. Asmeniškai, jei aš vežčiau savus daiktus, būčiau pasirinkęs šį variantą.

Ar galiu suvežti ir savo automobilį kartu su baldais?

Taip, tai labai dažnai daroma. Automobilis užima vietą sunkvežimio priekyje arba gale, priklausomai nuo to, kaip užkraunami baldai. Svarbiausia yra tai, kad automobilis turi būti registruotas (numeriai) ir turi būti galimas užkrauti/ikrauti be jokių problemų. Jei automobilis nevažiuoja (sugedęs), turi būti speciali technika, tai kainuos daugiau. Vokietijos automobilių pirkėjai tai daro kasdien.

Kas yra „palydovas“ ir ar jis man reikalingas?

Palydovas tai žmogus, skridęs su vairuotoju, kad padėtų rasti adresą arba prižiūrėtų krovinią. Dažniausiai to nereikia, nes vairuotojai turi GPS ir yra pripratę rasti adresus, tačiau jei turi labai sudėtingą vietovę arba daug smulkių nurodymų („pasisuk už parduotuvės, tada į kairę, po tiltu...“), gali būti naudinga, kad kažkas vietinis važiuotų kartu. Bet dažniausiai tai nereikalinga išlaida.

Ar yra apribojimų dėl to, ką galiu vežti sunkvežimiu?

Yra. Negali vežti pavojingų medžiagų (sprogmenys, degios medžiagos) be specialių leidimų. Taip pat yra apribojimų dėl maisto produktų, jei jie nėra tinkamai supakuoti ir neturi sertifikatų (nors duona ar sausi gėrimai dažnai praeina). Dar vienas dalykas – alkoholis. Jei veži daug alkoholio (virš 90 litrų), tai gali būti laikoma prekyba ir reikės mokėti didelius mokesčius muitinei. Geriau to nelikti.

Kaip vežti daiktus, jei gyvenu name be lifto ir su siaurais laiptais?

Tai, vadinama, „rankinis darbas“. Vairuotojai dažnai turi nešimo diržus, bet jei laiptai yra labai siauri ar vingiuoti, gali tekti paprašyti papildomų nešikų, arba įtraukti kaimynus. Prieš 20 metų vienas klientas man sakė, kad viskas lengvai, o paaiškėjo, kad jis gyveno 5 aukšte be lifto su 30 kg varpinėmis. Teko neštėti tris valandas. Pasakyk iš karto apie tokias aplinkybes.

Specifiniai daiktai: Pianinai, vertybės ir smulkmenos

Kaip pervežti pianiną arba koncertinį pianiną iš Vokietijos?

Tai ne paprasta užduotis. Pianinas sveria labai daug ir yra labai jautrus vibracijoms bei temperatūros pokyčiams. Jam reikalinga speciali technika (kranas arba specialios sėdynės) ir profesionalių pervežėjų, kurie yra įgudę pakelti tokias gėdes. Nekreipkite į tai mažo dėmesio, nes viena klaida gali sunaikinti instrumentą, vertą tūkstančių eurų.

Ar draudimas būtinas, ar tai tik papildomas uždarbis?

Draudimas yra būtinas, nors nebūtinai jį imti pas patį pervežėją. Kartais jūsų namų draudimas gali apimti ir persikraustymą (patikrinkite sąlygas). Tačiau, jei pervežate brangius meno kūrinius ar antikvariatą, geriau įsigyti specialų krovinių draudimą (CMR draudimas). Vairuotojo atsakomybė pagal CMR konvenciją yra ribota (apie 8,33 SDR už kg), o tai dažnai neužtikrina pilnos vertės.

Kaip supakuoti indus ir stiklinius daiktus, kad jie neatsitrenktų?

Naudokite daug popieriaus, burbulų plėvelės ir užpildykite tuščią vietą dėžėje. Indai turi „skambėti“, jei purški dėžę – vadinasi, blogai supakavai. Aš visada sakau – geriau per daug popieriaus negu per mažai. Vieną kartą gavau dėžę, kurioje buvo 10 lėkščių, o užpildo buvo tik vienas laikraštis. Spejate, ką radome atvykę? Ne daugiau kaip tris.

Ar galima vežti augalus ir ką reikia žinoti?

Galima, bet gana sudėtinga. Augalai yra gyvi organizmai, jie reikalauja oro, šviesos ir vandens. Žiema negali šaldyti, o vasarą nekepti mašinoje. Taip pat svarbu, kad augalai būtų sveiki, be ligų ir kenkėjų, kitaip muitinė gali juos konfiskuoti. O galiausiai, augalai gali būti namų kilmės (tarkime, kaktusas iš Maroko, nupirktas Vokietijoje), o to reikės fitosanitarinės pažymos.

Ką daryti su vaistažolėmis arba receptiniais vaistais?

Vežkite su savimi asmeniniame bagaže, ne krovininėje mašinoje. Jei turi daug vaistų, reikės gydytojo pažymos, kad tai skirta asmeniniam vartojimui. Vokietijoje vaistai gali būti brangūs, todėl žmonės nori juos vežti, tačiau muitinė gali būti įtari dėl prekybos, jei kiekis per didelis. Geriau pasilikti tik būtiniausius.

Ar saugu duoti vairuotojui raktus nuo namų Vokietijoje ar Lietuvoje?

Tai priklauso nuo to, kiek pasitikite įmone. Dažniausiai tai būna būtina, kad vairuotojas galėtų užrakinti duris išėjęs, tačiau asmeniškai aš visada rekomenduoju, kad kažkas iš artimųjų būtų šalia, arba naudoti saugojimo dėžutę (key box) su kodu. Žinoma, dauguma vairuotojų sąžiningi, bet visada yra išimčių, ir geriau būti saugiam nei gailėtis dingusio brangaus laikrodžio.

Problemos, nesklandumai ir reali situacija

Kas daryti, jei vairuotojas pavėluoja ir neatsiliepia į telefoną?

Pirmiausia – nereikia panikuoti. Vairuotojai dažnai vairuoja ir negali atsiliepti iš karto. Jei pavėluoja daugiau kaip 2 valandas, skambinkite į dispečerinę. kartais nutinka bėdų – techninė gedimas, eismo įvykis arba tiesiog užstrigo ties Vokietijos muitine (o ten eilės gali būti valandomis). Buvo atvejis, kai vairuotojas užmigo poilsio vietoje ir pramiegojo budžio pradžią – tai nėra fatalu, tiesiog vėluos.

Ar dažnai pasitaiko sugedimų arba praradimų?

Statistiškai tai retai, tačiau tai atsitinka. Dažniausiai pasitaiko smulkių įbrėžimų ant baldų, juos nešant pro laiptus arba vairuojant nelygiu keliu. Praradimai yra labai reti, nes mašina yra užrakinta. Didžiausia problema – kai dėžės suformuotos silpnai ir tiesiog susilanko po kitų dėžių svorio. Todėl dėžių kokybė svarbiau negu atrodo.

Kaip elgtis, jei atvykęs vairuotojas atsisako pakrauti, nes „per daug daiktų“?

Tai labai nepageidaujama situacija, bet ji įvyksta. Jei mums pateikėte netikslų sąrašą, o vairuotojas pamato, kad vietos nebebelieka, jis turi teisę nepriimti krovinių, jei tai kelia pavojų saugumui. Tokiu atveju reikia skubiai ieškoti alternatyvos – arba mokėti už antrą mašiną, arba išmesti dalį daiktų (nerekomenduoju). Geriau iš anksto pasižiūrėti, kiek turi.

Ar gali būti, kad mano krovinys bus iškrautas į kitą mašiną tarp kelio?

Tai vadinamas „transkrovimu“ ir jis atsitinka dalinių krovinių atveju. Jei tavo krovinys važiuoja iš Miuncheno į Kauną, o tarp yra sandėlis Frankfurte, gali būti, kad jį iškrauna ir užkrauna į kitą mašiną, kuri važiuoja link Lietuvos. Tai didina pažeidimo riziką. Jei norite to išvengti, klauskite, ar tai yra tiesioginė kelionė (direct shipment).

Kaip elgtis su skundais, jei kažkas sudužo?

Visų pirma, nufotografuokite žalą iš karto, kol dėžės nebuvo iškrautos. Parašykite pažymą į CMR dokumentą (būtina!), kitaip vėliau įrodyti bus beveik neįmanoma. Siųskite skundą el. paštu į pervežimo įmonę per 7 dienas. Nereikia šauktis vairuotojui, jis dažniausia nedaro to tyčia. Rašykite oficialiai.

Ar yra kokių nors „vaiduoklių“ istorijų, apie kurias girdėjote?

O kaip. Girdėjau apie įmones, kurios pasiima avansą ir dingsta, o po mėnesio atsiranda su kitu pavadinimu. Taip pat girdėjau apie tai, kai vairuotojai „pasiima“ dalį alkoholio iš dėžių. Todėl vėlgi kartosiu – patikrinkite įmonės reputaciją, ieškokite atsiliepimų (ne tik savo puslapyje) ir niekada nemokėkite visos sumos iš karto.

Kodėl kai kurios įmonės nevežia į tam tikrus rajonus Lietuvoje?

Kadangi Lietuva yra maža, visi važiuoja visur, tačiau jei gyvenate, tarkime, labai toli nuo pagrindinio kelio, kur reikia važiuoti žvyrkeliu arba kur sunkvežimis negali suktis, jie gali atsisakyti. Reikės tuomet suorganizuoti pervežimą mažesne mašina „paskutinę mylią“ (last mile), o tai kainuos.

Išvada

Viskas su persikraustymu iš Vokietijos atrodo bauginanti, jei tuo nesirūpinate iš anksto, bet su gera organizacija tai t tiesiog darbas. Svarbiausia – būti sąžiningu su savimi ir pervežėju apie tai, ką tiksliai turite. Nerašykite „mažai dėžių“, jei jų yra penkiasdešimt, ir nerašykite „lengvi baldai“, jei ten yra masyvus istorinis spinčiai. Pasiruoškite dokumentus, pasidrauskite nuo neraštingų įmonių ir kantriai laukite savo daiktų. Tada viskas praės sklandžiai, o galėsite mėgautis nauju gyvenimu Lietuvoje. Ir nepamirškite palikti gero įvertinimo vairuotojui, jei jis padarė darbą gerai – jie tą labai vertina.