Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Persikraustymas iš Vokietijos namų – kaip pasirinkti paslaugą ir nenukentėti nuo streso
Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus, ir jei kažką išmokau, tai tai, kad persikraustymas iš Vokietijos namų niekada nesvyrauja taip lygiai, kaip parodyta reklamose. Vokietija – tai tvarka ir disciplīna, bet kai susiduria su rytų logistika, kartais įvyksta truputis chaoso. Dažniausiai žmonės skambina išsigandę kainų arba nesuprantantys, kodėl reikia taip daug dokumentų vienam sofai. Tiesą sakant, viskas gali būti paprasta, jei žinai į kur paspausti. Šiandien noriu su jumis pasidalinti tuo, ką paprastai pasakoju per telefoną, kai klientas kviečia ir klausa „o kiek tai kainuos?“. Nereikia būti ekspertu, kad suprastum pagrindus, tereikia, kas tau tiesiai ir be vatinio apvalkalo paaiškintų, kur gūžtis. O taip, dar nepamiršk gerti kavos, nes čia bus ilgas procesas.
Kainos ir tai, kodėl jos skiriasi dvigubai
Kiek vidutiniškai kainuoja persikraustymas iš Vokietijos namų į Lietuvą?
Žiūrėk, čia nėra vieno atsakymo, kaip parduotuvėje kainų etiketėje. Persikraustymas iš Vokietijos namų paprastai kainuoja nuo tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų, viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite. Jei tai tik vienas kambarys be baldų, gali užtekti ir mažiau, bet jei ketinate vežti visą namą su pianinu ir dviračiais, kaina šoka aukštyn. Dar prisideda degalai, kurie Vokietijoje, beje, ne tokie jau pigūs, ir vairuotojo atlyginimas. Taigi, neskubėkite spausti „geriausią kainą“, nes dažniausiai pigiau išeina tik tada, kai krovinys dingsta arba atkeliauja sulaužytas.
Kodėl viena firma siūlo 500 eurų, o kita 1500 eurų?
Tai yra klasikinis klausimas. Jei kas siūlo pervežti visus jūsų daiktus iš Miuncheno į Vilnių už 500 eurų, tuomet turėtumėt susirūpinti. 500 eurų tai tik degalai ir greitasis maistas vairuotojui. O ką darys vairuotojas, jei suges? Ar jis turi draudimą? Ar jis legaliai dirba? Pigios firmos dažnai dirba „pilkomis“, t. y. be mokesčių, o jei įvyks avarija, jums niekas nieko neatsakys. Geresnės firmos ima pinigus už saugumą, už draudimą ir už tai, kad jos atsako už savo darbą. Taip, brangu, bet ramybė brangiau.
Ar kaina priklauso nuo to, kiek aš turiu daiktų?
Žinoma, tai pagrindinis dalykas. Mes skaičiuojame kubiniais metrais (m³). Jei užpildote 10 kubinių metrų, tai viena kaina, jei 30 – kita. Kartais klientai sako „aš turiu tik tris dėžes“, o paskui atrodo, kad tie trys dėžės yra tokios didelės, kaip namas. Taip pat svarbu, ar reikia išmontuoti baldus. Jei ten didelė sekcija, kurią reikia išskręsti, tai darbo valanda darbo. Taigi, kiek daugiau, tiek brangiau, čia logiška. Būna, kad žmonės net neįsivaizduoja, kiek turi tos mažos virtuvės technikos, kurią reikia kruopščiai supakuoti.
Ar verta laukti „paskutinės minutės“ pasiūlymų?
Kartais, labai retai, galima pagauti gerą pasiūlymą, jei vairuotojas grįžta tuščias ir nori uždirbti šiek tiek papildomai. Bet tai lošimas. Persikraustymas iš Vokietijos namų reikalauja planavimo. Jei lauksite iki paskutinės dienos, gali likti tik blogiausių variantų, o dar blogiau – gali tekti laukti savaitę, kol bus laisvas sunkvežimis. Geriau susitarti savaitėmis iki, iš anksto susimatuoti daiktus ir užsakyti. Nors kartais ir aš pats paskubėju ir tada gaunu raštus iš klientų, kad vėluoju, bet čia jau kitas reikalas.
Kas dar gali padidinti galutinę kainą?
O, čia yra tas dalykas, kuris visada erzina klientus. Papildomos paslaugos. Pavyzdžiui, jei vairuotojas atvyksta ir jame nėra keltuvo, o jūs gyvenate penktame aukšte be lifto, tai mokestis už laiptų nešimą gali būti didelis. Arba jei reikia statyti specialią techniką, kad iškelti sofą per balkoną (taip, ir tokių atvejų būna). Taip pat, jei keičiate adresą paskutinę minutę, tai taip pat kainuoja. Vokietijoje gatvės dažnai siauros, ir jei sunkvežimis negali užvažiuoti prie pat namų, reikia nešti toliau, o tai laikas, o laikas – pinigai.
Burokratija, dokumentai ir Vokietijos griežtumas
Kokius dokumentų reikia tur�ti kelyje?
Pagrindinis dalykas yra krovinio manifestas (CMR) ir sandėliavimo sąrašas (packing list). Be šių dviejų daiktų niekur neinuvažiuosite. Be to, jei transportuojate transporto priemonę (automobilį), reikės jos techninio paso ir draudimo poliso. Jei turite brangią techniką, reikia jos serijinių numerių (o jei jų nėra, tada gausi bėdų su muitininkais). Geriau viską užrašyti iš anksto, nei vėliau aiškintis, kodėl tų dokumentų nėra. Būna, kad klientai pamiršta pas pačius save, ką vežė, tada tenka rašyti sąrašus „iš galvos“, o to daryti negalima.
Ar reikia mokėti muito ir PVM?
Jei atvežate daiktus, kuriuos naudojote bent 12 mėnesių Vokietijoje, tuomet daugeliu atvejų mokesčių nėra. Tai vadinama „pervykdimu“. Tačiau jei atvežate naujus daiktus, su etiketėmis ir dar nenaudotus, tai turi mokėti PVM ir galbūt muito. Svarbu nepagundyti muitininkų nešti tris naujus televizorius ir sakyti, kad tai seni. Jie turi akis kaip sakalai (bent jau Lietuvoje taip). Taigi, senus daiktus vežate nemokamai (beveik), o už naujus mokėsite kaip parduotuvėje.
Kas tas T2L dokumentas ar jis dar aktualus?
Anksčiau buvo būtina gauti T2L dokumentą, kuris įrodinėjo, kad prekės yra iš ES. Dabar, kai mes visi bendroje rinkoje, jis retai kada reikalingas paprastam persikraustymui iš Vokietijos namų, nebent jei vežate labai brangų inventorų arba vairuojate automobilį, kuris neregistruotas ES šalyje (pavyzdžiui, iš Šveicarijos). Bet geriau pasikonsultuoti su savo vežėju, aš kartais pats užmirštu, kas ten dabar pasikeitė tų Europos Sąjungos reglamentuose. Vienas dalykas tikras – dokumentų reikės daugiau, negu manote.
Kas daryti, jei neturiu pirkimo kvitų daiktams?
Nebūtina turėti kiekvieno puoduko kvito. Muitinė dažniausiai priima „nurodymą apie vertę“ (deklaraciją). Tiesiog sąžiningai įvertinkite, kiek tas dalykas kainavo prieš metus. Nerašykite, kad 5 metų senumą televizorius kainuoja 1000 eurų, joks protingas muitininkas to nepriims. Rašykite realią rinkos vertę. Jei daiktas labai senas, gali būti, kad vertė bus simbolinė. Pagrindas – sąžiningumas. Jei bandysite apgauti, gali pradėti tikrinti visą krovinią su kabliais, o tai ilgas procesas.
Ar galiu vežti alkoholį ir cigaretes?
Galima, bet yra ribojimai. Cigaretėms ir tabakui yra griežtos normos, jas viršijus – mokesčiai. Alkoholis (vynas, alus) dažniausiai praeina kaip asmeninis daiktas, jei kiekis „protingas“, t. y. ne sunkvežimis pilnas degtinės. Vokietijoje alkoholis pigesnis, taip kad dažnai žmonės nori pasipildyti sandėliukus, bet įsitikinkite, kad tai nebus atrodyti kaip prekyba. Jei vežiate 100 butelių, tai jau ne asmeninis vartojimas, o verslas, o už verslą reikia sumokėti mokesčius.
Kaip greitai reikia pateikti dokumentus muitinei?
Geriausia juos pateikti dar prieš tai, kai krovinys pasiekia sieną. Dabar dauguma dalykų daroma elektroniniu būdu, tačiau jei trūksta kokio nors parašo ar duomenų, procesas sustoja. Aš visada sakau savo klientams – duokite man dokumentus bent 2 dienas iki atvykimo. Jei duodate juos tada, kai sunkvežimis jau stovi pasienio punkte, laukimas gali trukti ir parą. O laukimas su vežėju brangiai kainuoja, nes jis nevežia kitų krovinių.
Techniniai niuansai: pakavimas, krovinys ir vairuotojai
Ar turiu pats pakuoti daiktus ar daryti tai vežėjas?
Galima abiejomis būdais. Jei norite sutaupyti, pakuoja patys. Jei norite, kad vežėjas tai padarytų, tai papildoma paslauga (papildomai sumokėsite). Patirtis rodo, kad jei pakuosite patys, naudokite tvirtas dėžės, o ne tas iš kiaušinių. Vokietijos vairuotojai dažnai būna griežti dėl pakavimo – jei mata, kad dėžė sugriežta, gali atmesti krovinią. Geriau pasirūpinti kokybišku lipdukų juosta. O šiaip, kai aš pats pakuoju, tai visada įdedu daugiau popieriaus, negu reikia, geriau per daug, negu per mažai.
Kaip apsaugoti baldus nuo pažeidimų?
Stabilizacija yra raktas. Reikia naudoti „medvilės“ užsklandas (blankets), kurios apgaubia baldus, o tada juos užfiksuoti gumomis. Taisyklė paprasta: niekas negali judėti korpuse. Jei paliksite tuščią vietą tarp baldų, jie susidurs įvairiuose posūkiuose. Ypač tai svarbu su pianinais – jie yra labai jautrūs vibracijoms. Kartais žiūriu, kaip kai kurie „meistrai“ užmeta vieną antklodę ant sofos ir mano, kad tai pakanka. Po to važiuoja grioviais ir stebisi, kad sofa atėjo su įplyšimais.
Ar įeina pianinas į standartinį sunkvežimį?
Įeina, bet ne į bet kurį. Pianinas yra sunkus ir nevienodo svorio centras. Reikia specialių įrankių ir patirties, jį užkelti į mašiną. Be to, jį reikia labai tvirtai prifixuoti, kad jis nenukristų ant vairuotojo stabdant. Jei turite „kėdę“ (pianiną), privalote tai pasakyti iš anksto. Negalima tiesiog atvykti ir sakyti „o, aš dar turiu šitą dalyką“. Gali būti, kad reikės kitos mašinos su gale esančiu liftu (keltuvu). Tai viskas apie planavimą.
Kiek laiko užtrunka kelionė iš Vokietijos į Lietuvą?
Paprastai tai trunka nuo 1 iki 3 dienų, priklausomai nuo to, kur Vokietijoje esate ir kiek dar adreso turite. Jei esate Berlyne, tai gali būti ir viena diena jei vairuotojas važiuoja tiesiai (nors pagal tachografą jam reikės poilsio). Jei esate pietuose, prie Miuncheno, tai jau ilgesnias kelionė. Taip pat svarbu, ar tai yra „dalinas krovinys“ (t. y. mašinoje dar yra kitų klientų daiktų), ar išskirtinis reisas. Dalinis gali užtrukti ilgiau, nes reikia aplankyti kitus adresus. Vokietijos keliai geri, bet „stau“‘ai ten kasdieniniai.
Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?
Techniškai – ne, legaliai – taip pat ne. Sunkvežimiai yra krovininiai, o ne keleiviniai. Draudimas nedengia keleivių, o vairuotojui neleidžiama vežti „šleifų“. Yra išimčių, jei tai yra tų pačių šeimos nariai ir tai yra asmeninis persikraustymas iš Vokietijos namų, bet net ir tuomet reikia ypatingų leidimų ir draudimo. Geriau nebandyti. Jei norite vykti, važiuokite savo automobiliu arba traukiniu. Sėdėti 10 valandų ant šokuojančios sėdynės šalia vairuotojo, kuris kalba tik vokiškai, nėra joks pramogas.
Kas daro su daiktais, jei aš dar neatvykęs į naująjį namą?
Tai dažna problema. Kartais raktai nuo naujo buto duodami vėliau nei numatyta. Tuo atveju reikia sandėlio. Dauguma firmų turi galimybę padėti daiktus laikinai savo sandėliuje Lietuvoje arba Vokietijoje. Tai kainuoja, bet ne tiek, kaip vairuotojo laukimas prieš vartus. Aš vieną kartą mačiau, kad vairuotojas laukė tris dienas, kol klientas susitvarko su dokumentais notare – pasibaigė labai brangiai. Tokiu atveju geriau patalpinti į sandėlį.
Rizikos, problemos ir „nepatogūs“ dalykai
Kas nutinka, jei kažkas sulūžta kelyje?
Turi būti draudimas. Geras persikraustymas iš Vokietijos namų visuomet apima draudimą. Jei dingo ar sulūžo dėžė, rašome „defektą“ (pažeidimo aktą) ir tada draudimo kompanija moka kompensaciją. Beje, dažnai žmonės nusiperka draudimą, bet neįvertina daiktų vertės teisingai. Jei rašote, kad viskas verta 500 eurų, o ten yra 5000 eurų vertės kompiuteriai, tai gausite tik 500 eurų. Svarbu tiksliai užpildyti sąrašą ir vertę.
Ar dažnai dingsta daiktai?
Sėkmingai – ne. Bet pasitaiko atvejų, ypač jei pasitikit su „kišeniniais“ vežėjais, kurie dirba be sutarčių. Ypatingai dažnai dingsta maži dalykai – papuošalai, pinigai (pinigų nevežkite!), dokumentai. Viską brangiausia nešikite su savimi rankinėje bagaže. Dideli baldai nedings, jie per dideli, kad juos pavogtų nepastebėta. O dėžės su knygomis? Na, kas per knygas vagis? Tik jei tai yra senos žemėlapiai, bet tai retas atvejis.
Ką daryti, jei vairuotojas atsisako iškrauti daiktus?
Tai blogiausia scenarijus. Paprastai tai įvyksta dėl to, kad klientas nesumokėjo visos sumos arba atsirado „neprognozuojamų“ kliūčių, pvz., sunkvežimiui neįmanoma užvažiuoti. Jei vairuotojas teisus (pvz., gatvė per siaura), jis gali važiuoti atgal. Tada jums reikės samdyti kitą, mažesnę mašiną ir perkrauti. Vadinasi „perkrovimas“ ir tai kainuoja dvigubai. Todėl iš anksto pasitikrinkite, ar gali ten važiuoti 40 tonų sunkvežimis.
Ar galiu pasitikėti firmomis, kurios reklamuojasi socialiniuose tinkluose?
Daugelis jaunų firmų turi gražias „Facebook“ svetaines, bet nėra patirties. Jie gali nupirkti vieną mašiną ir važiuoti. Ar jie turi draudimą? Ar jie žino, ką daryti, jei sulaiko muitinė? Aš visada patariu ieškoti senų, patikimų firmų, kurios turi realių atsiliepimų ne tik „pusbroliai“ parašytus. Pažiūrėkite, kiek jie egzistuoja rinkoje. Jei metai – tai rizika. Jei dešimt metų – tikriausiai žino, ką daro (arba jau seniai bankrutavo, bet jei dar vežia – vadinasi kas tai).
Kaip atpažinti „blogą“ įmonę?
Pagal tai, kaip jie kalba. Jei viskas per daug lengva, be problemų, be sutarčių, „viskas išsprendžia“ – bėkite. Geros logistikos firmos visada kalba apie rizikas, apie draudimą, apie taisykles. Blogos – tik apie tai, kaip jos yra pigiausios. Dar vienas ženklas – jei reikalauja visą sumą apmokėti iš anksto grynaisiais į nežinomą sąskaitą. Tai aštuoniolika iš dešimties atvejų apgavystė. Normaliai imama avansas (10–30%), o likutis – atidavus daiktus.
Ką daryti, jei atvyksta suvirusi mašina?
Tai gyvenimas. Technika genda. Jei vairuotojas profesionalus, jis iškvies pagalbą ir pakeis ratą arba variklį, o jums tai nieko nekainuos (laiko išskyrus). Jei jis „dirbatas“, gali būti, kad jis nebus sugebejęs susitvarkyti ir reikės skubiai ieškoti kitos mašinos, kad perkrauti (vėl tas perkrovimas). Geriausia pasirinkti firmą, kuri turi ne vieną mašiną, o parką, kad galėtų padėti.
Vokietijos specifika ir kultūriniai skirtumai
Ar vokiečiai kaimynai nekreipia dėmesio į triukšmą?
O, ką! Vokietijoje kaimynai yra labai jautrūs triukšmui. Jei pradėsite krauti daiktus sekmadienį ryte arba per pietus po 13:00, gali būti, kad iškvies policiją. Yra griežti taisyklės (Ruhezeit), kada negalima triukšmingai veikti. Geriausia derinti laiką su namų administratoriumi (Hausmeister). Negeriausia, kai atvykstate su sunkvežimiu, blokuojate visą gatvę ir kaimynai negali patekti į savus garážus. Vokietijos tvarka – tai ne šiaip sau žodžiai.
Ar reikia leidimo užimti vietą gatvėje?
Daugeliu miestų (ypač miestuose centruose) reikia gauti leidimą (Halteverbot) iš policijos arba miesto valdžios, kad galėtumėte statyti sunkvežimį. Jei to nepadarysite, gausite baudą, o mašina gali būti nuvaryta. Tai kainuoja daugiau nei pati pervežimo paslauga. Geriau šitą dalyką patikėti vežėjui, jis dažniau žino, kaip tai padaryti, nes jis ten važinėja kasdien. (Čia turiu omenyje, kad geriau neklausti kaimyno, o kreiptis į „Ordnungsamt“).
Kaip elgtis su vokiškais nuomotojais?
Jie griežti. Kai išsikraustote iš buto, jis turi būti „švarus kaip operacija“ (plovimas, langai, kilimai). Jei paliksite dulkes, jims nuskaičiuos pinigus iš užstato. Todėl persikraustymas iš Vokietijos namų dažnai baigiasi tuo, kad dar vieną dieną tenka šluoti grindis. Pasirūpinkite valymo paslauga iš anksto, jei nenorite tai daryti patys po to, kai jau išvežėte visus daiktus.
Ar vokiečių vairuotojai draugiški?
Dauguma yra profesionalūs ir ramūs, bet yra ir tokių, kurie nemėgsta dirbti su lietuviais, nes girdėję istorijų apie tai, kad mūsiškiai sako vieną, o daro kita. Jei elgsitės pagarbiai ir mokėsite sutartą sumą, viskas bus gerai. Problemos kyla, kai bandote derėtis kelyje arba pradedate kreiptis į vairuotoją kaip į savo tarną. Vokietijoje darbo santykiai yra labai aiškūs.
Ar verta vežti maistą ir chemines priemones?
Maisto produktų neverta, nebent tai yra kokių nors retų prieskonių ar vyno. Muitinė gali uždrausti atvežti mėsą ir pieno produktus (dėl ligų). Cheminių priemonių (ploviklių) taip pat neverta – jie gali išsilieti, jei dėžė sudužta, o tada sugadins visus kitus daiktus. Palikite tai Vokietijoje, Lietuvoje ir taip galima nusipirkti viską. Nenaudinga krauti vandenį, jis per sunkus.
Kas daryti su šiukšlėmis, kurias lieka išsikraustant?
Vokietijoje šiukšlių išvežimas (Müllabfuhr) yra brangus ir griežtai reglamentuotas. Negalima tiesiog mesti į bet kurį konteinerį, jei neturite tam leidimo (dažnai reikia specialių lipdukų ant maišų). Geriausia susitvarkyti šiukšles prieš atvykstant pervežėjui. Jei paliksite maišus prie namų, gausite baudą, o nuomotojas bus labai nepatenkintas.
Išvada
Galiausiai, noriu pasakyti, kad persikraustymas iš Vokietijos namų nėra mirtinas, bet reikalauja kantrybės. Pasirinkdami paslaugą, nežiūrėkite tik į kainą, bet ir į tai, kas už jos stovi. Patirtis rodo, kad paprastumas ir sąžiningumas uždirba daugiau nei greitas pinigas. Būkite atsargūs, viską užrašykite ir pasirūpinkite draudimu. Tada, kai vairuotojas uždarys duris ir nukeliaus toliau, galėsite ramiai kvėpuoti ir mėgautis nauju gyvenimu Lietuvoje. Sėkmės kelyje ir tikiuosi, kad jūsų baldai atvyks sveiki!