Persikraustymas iš Vokietijos: kaip išvengti papildomų išlaidų?

Sveiki, draugai. Šiandien kalbėsim apie tą dalyką, kuris verčia ne vieną vokietijos lietuvį spustyti dantis – tai persikraustymas iš Vokietijos namo. Esu šioje srityje jau virš dvidešimt metų, matau viską – ir puikius, sklandžius procesus, ir tokius siaubingą chaosą, kad net aš neteniu galvos. Dažniausiai žmonės galvoja, kad tiesiog išsinuomotą sunkvežimį, įkrauti daiktus ir važiuoti, bet realybė yra šiek tiek kitokia, ypač kalbant apie biudžetą. Tikslas šiame straipsnyje yra paprastai, be jokių „marketingo“ frazių, papasakoti, kur būna tas kritinis momentas, kai sąskaita už pervežimą pradeda dygti kaip balandžio pievojų žolė. Pasigendamą išmanymą sutalpinsiu čia, kad jums nereikėtų mokėti mokymų savo klaidų kaina.

Apie kainas ir biudžeto planavimą (ir kodėl jis visada prasilenkia su tikrove)

Kiek iš tikrųjų kainuoja toks persikraustymas iš Vokietijos?

Čia nėra vieno atsakymo, kaip parduotuvėje prie katalogo, bet paaiškinsiu logiką. Viskas svyruoja apytiksliai nuo 50 iki 120 eurų už kubinį metrą (m3), jei kalbame apie dalinį krovinį, t.y. kai jūsų daiktai važiuoja su kitų žmonių daiktais viename sunkvežimyje (bendras krovinys). Jei reikalingas atskiras sunkvežimis nuo 20 m3, tai kaina prasideda nuo 800-1000 eurų ir toliau auga priklausomai nuo atstumo, tarkime, Miunchenas į Vilnių bus brangiau nei iš pasienio miestelio. Pridėkite degalų kainą (Vokietijoje ji aukštesnė), mokesčius už greitkelius, kurie taip pat čia ne iš pigių. Geriausia padaryti išankstinį apskaičiavimą, matuodami baldus išilgai ir iš skersai, o ne tik „akies“.

Ar tikrai pigiau išsinuomoti sunkvežimį su vairuotoju ir važiuoti patiems?

Kodėl gi ne, jeigu mėgstate rizikuoti ir turite vairuotojo pažymėjimą (C kategorija). Bet svarbu prisimti, kad kaina čia apmokama ne tik už nuomą, bet ir už jūsų nervus. Nuoma dviračiui trims dienoms su „kalnu“ kėbulu gali kainuoti 400-600 eurų be degalų. Pridėkite kelionę į Lietuvą ir atgal (tuščiai! – tai nenešamas pelnas), dar ilgas pamainos vairavimas, poilsio taisyklės. Jei nėra patirties, o ypatingai Vokietijos miestuose su „Uždrausta įvažiuoti“ ženklais, greičiausiai gausite baudą arba sukrėsite vairuotoją. Įmonėms tai ją naikta, jos turi draudimą, logistiką, o jums – tik galvą skausmą.

Kas daryti, jei pasiūlyta kaina per žema ir ką tai gali reikšti?

Jei gavote pasiūlymą, kuris atrodo per geras būti tiesa, tarkime, 30 procentų mažesnis nei rinkos vidurkis, čiai gūžti žiūrėkite. Galbūt tai nauja įmonė, kuri ieško klientų, bet dažniau tai būna signalas, kad trūksta draudimo arba kad vairuotojas dirba „juodai“ (taip, ir toks dalykas daro). Taip pat gali būti taip, kad jie paims daiktus, o tada pradings savaitei dėl techninių problemų, o jums reikės skubiai ieškoti būsto. Patirkau patį, kai vienas klientas taip taupojo, o jam vėliau teko mokėti dvigubai, kadangi kiti pervežėjai atvyko gelbėti jau dėl skubos.

Kodėl mano kaina padidėjo, kai vairuotojas atvyko prie durų?

Tai klasika. Vairuotojas atvyksta, pažiūri į trečią aukštą be lifts, į tą „nedidelę“ spintą, kurią nurodėte kaip nedidelę, bet ji sveria du centrus, ir sako: „Tai dabar bus kitokia suma“. Problema tame, kad kai vietinis pervežimas iš Vokietijos skaičiuoja kainą, jie remiasi jūsų duomenimis telefonu ar el. paštu. Jei realybėje daiktų yra daugiau arba yra sunkių krovininių (pianinas, seifas), reikalinga papildoma ranka arba speciali technika. Visada pabrėžkite apie sunkus daiktus iš karto.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos nelabai kalbama?

Žinoma, kad yra. Pirmasis tai – „uztildymas“ laiptų aikštelėje arba senamiesčio centre, kur negali užstoti sunkvežimio. Tuomet reikia perkrauti į mažesnę transporto priemonę (vadinamąjį „priedėlį“ arba furgoną), o tai – dar viena valanda darbo ir papildomi 100-200 eurų. Dar yra tokia dalyka kaip vėlavimo mokestis, jei laukiate valandą, kol paruošiate daiktus arba (o Dieve!) dar nesurinkėte baldų. Vairuotojo laikas – pinigai, ir mums jis nenumaldomas.

Galima ka nors sutaupyti su dėžėmis?

Galiausiai taip. Nekupkite specialių pervežimo dėžių, jei galite jų nekalbėti. Eikite į bet kurį Vokietijos prekybos centrą (pavyzdžiui, Aldi, Lidl arba Bauhaus) ir klauskite paprastų prekių dėžių – dažnai jas duoda nemokamai arba už simbolinę kainą, tik reikia atvežti juos susikrauti. Taip pat nenaudokite milžiniškų dėžių, kurios telpa du šaldytuvus – tokią dėžė neįmesi į sunkvežimį ir nekeliant nugaros sulūžti. Geriau mažesnės, bet jėgos nereikalaujančios.

Ką daryti su daiktais (ir kas su jais nutinka kelyje)

Ar tikrai reikia ištuštinti šaldytuvą ir plauti indus?

Absoliučiai taip. Esu matęs neįsivaizduojamus dalykus, kai žmonės palieka maisto likučius. Kelionė trunka 12-16 valandų, o įrenginiuose nėra vėdinimo. Vakar keptas karkas geriausiu atveju taps milteliais, blogiausiu – tręšimu visiems kitiems daiktams, ir pavydziu, ta kvapas neišskalbus. Taip pat indus reikia išplauti ne dėl grynumo, o dėl to, kad likęs riebalai gali pradėti kvepėti karštyje, o vėliau teks skalbyti drabužius.

Ar saugu vežti elektroniką (kompiuterius, televizorius)?

Geriausia įpakavoti į pradines dėžes, jei jas išlaikėte. Jei ne tai, tada į foliją (putplasčio apsauginę). Ir svarbu tai – nenaudokite popieriaus, kuris sugeria drėgmę, jei vėlgi ką nors užmiršite įdėti. Televizorių geriausia uždengti antklode arba storu rankšluosčiu, kad nebutų įbrėžimas stikle. Pats geriausias būdas yra tą elektroniką transportuoti su savimi keleiviniame automobilyje, jei keliaujate savo automobiliu – taip jūs užtikrinate saugumą 100 procentų.

Kas nutinka su mano augalais arba kvepiančiais daiktais?

Vokietijos pareigūnai augalų klausimu yra griežti, bet jei tai kambarys gėlės į vazą, paprastai nieko. Žinoma, nevežkite sausumos, kad kas nors neliktų be žemės, nes tai gali būti problema. Kvepiančius daiktus, pavyzdžiui, vaškus ar smilkalus, uždenkite, kad kvapas nesusimaišytų su drabužiais. Vieną kartą vežėm šventųjų vaškus, klientas užmiršo jas uždaryti, visas krovinys kvepėjo kaip bažnyčia, o ne kaip sofa. Geriau saugok, nei šūkauk.

Ar galima vežti alkoholį arba maisto atsargas?

Alkoholį asmeniniam naudojimui galima, bet aš kaip pervežėjas nekelčiau dešimt kepyklų, ypač jei tai turi atrodyti kaip komercinė prekyba, o tai neleistina be licencijos. Maisto atsargas taip pat – uždarykite labai gerai, nes pavyzdžiui, aliejaus butelis gali peršokti ir užteršti visą kėdę ar kilimą. Tokio valymo kainą tuojau patirsit, kai vairuotojas pareikalaus atšauktimo sąskaitos už išvalymą (ir tai teisėtai).

Ką daryti su buitine technika, jei ji neįeina pro duris?

Daugelis vokiškų butų turi siauras duris, oDidžiosios šaldytuvai, daugiau nei 90 cm aukščio, dažnai neprasilenkia. Reikės išimti duris arba išmontuoti rankenas. Vairuotojai dažnai turi savo įrankius, bet tai užtrunka laiko, ir laikas – pinigai. Patartina tai padaryti jums patys prieš jų atvykimą, taip sutaupysite minčių. Arba tiesiog neperkuokite per didelių baldų, jei gyvenate senajame name, bet tai jau patarimas iš gyvenimo.

Ar reikia išimti visas šaukštelius iš stalčiaus?

Taip, tai tikėtiniausia nelaimės vieta. Sukanti sunkvežimis sukels šaukštus, jie taps kaip svaidiniai peiliai, pradurs stalčių dugną ir sugadys jo turinį. Viską mažą reikia surinkti į dėžutes, o stalčius uždaryti (arba dar geriau – išimti juos ir uždėti ant sofos, kad neužlipti būtų). Tai patikrinta praktika po šimtų krovininių.

Ar galiu vežti savo dviratį arba keturračį?

Galima, bet tai užima daug vietos. Paprastai vienas dviratis užima apie 1 m3 vietos, jei jis nėra išardytas (išardytas mažiau). Jei turite keturračį (quads), tai jau atskira istorija, reikės specialių prisegtuvų („ūsų“), kad jis neužluktų. Geriau tokius dalykus vežti atskirai, jei esate su savo automobiliu, nes jų pervežimas kainuoja kaip ir spinta.

Vokietijos niuansai ir biurokratija (kaip nieko nepažeisti)

Ar Vokietija turi kokių nors ypatingų taisyklių, kurių nerasite vadovėlyje?

O, kad gi turi. Vietiniai užeigos namai („Gasthof“) nerodo, kad tobulai. Viskas klostosi tiesiogiai su „Umzug“ (persikraustymu) leidimais. Kai kurie miestai reikalauja specialaus leidimo stovėjimui gatvėje, jei reikia užimti vietą. Jei tokio leidimo nėra, policija gali nuvesti sunkvežimį ant šalutės arba skirti baudą. Geriau klauskite vietininkų (Nachbar) arba „Amt“ (administracijos). Vokietijoje dėl to tikrai nuskriaudžia, net jei jūs tik parvežėte sofos.

Ką daryti su šiukšlėmis – ar aš turiu jas vežti su savimi?

Nė jo. Nereikia vežti Vokietijos šiukšlių į Lietuvą (nebent tai yra kažkoks šventasis relikvijorius). Vokietijoje yra labai gera sistema, o būsto nuomininkas turi pareigą palikti butą „švarų“ („ Reinigung“). Už tai paprastai mokama papildomai, bet tai pigiau nei problema su lietuvių pareigūnais. Jeigu reikia atsikratyti didelio daikto (pvz., senos lovos), reikia nueiti į „Wertstoffhof“ (šiukšliadėžę) už mokesčio.

Ar reikia rašyti kokią nors dokumentaciją išvykdamas iš šalies?

Nėra, jei esate ES ir Vokietijos gyventojas, tai viskas vyksta laisvai. Nereikia deklaruoti daiktų muitinėje (nes tai nėra prekyba). Bet svarbu turėti asmens dokumentus ir registracijos pažymėjimą (Anmeldung), kad jei kas sustabdytų, galėtumėte parodyti, kad tai jūsų asmeniniai daiktai, o ne kontrabanda. Sustabdyti gali ir retai, bet visada geriau turėti pasą kišenėje. (Ar tai dar visdar taip būna? Tėra, prieš porą metų mačiau patikrinimą kelyje A6.)

Ar sunkvežimis gali važiuoti bet kuriuo keliu, ar yra apribojimų?

Yra ir dar kaip. Vokietijoje gausu environmental zones (Umweltzone), kuriose gali važiuoti tik transporto priemonės su tam tikru žaliaisiai spalvos užrašu („Plakette“). Mūsų sunkvežimiai, jei jie yra Euro 6, dažniausiai turi šią plaketę, bet ne visada. Jei vairuotojas pavyks įvažiuoti į „geltoną“ zoną be leidimo, gausite baudą (piniginę) į pašto dėžutę po mėnesio. Patikrinkite maršrutą su Google Maps, kuriais keliais leidžiama važiuoti sunkesnėms mašinoms.

Kas nutinka, jei vairuotojas užtruks ilgiau, nei buvo numatyta?

Kelionės trukmė gali skirtis dėl eismo įvykių, statybų („Baustelle“) arba blogo oro. Deja, tai nėra pervežėjo kaltė (išskyrus atvejus, kai jis tiesiog užmiršo startuoti). Tokio atveju negalite reikalauti nuolaidos, nebent delsimas buvo trūdžiantis ir pasirūpinto jūsų (pavyzdžiui, 24 valandas dėl padangų). Geriau susiderbkite, kad jūsų daiktai gali atvykti kito dieną rytą.

Ar reikia dalyvauti pakrovimo ar iškrovimo metu?

Nebūtinai, bet labai rekomenduojama esant pirmam pakrovimui Vokietijoje. Jūs žinote, kur yra brangiausi daiktai, o vairuotojas – ne, jis tiesiog didžiausias dėžes įmesia pirmiausia. Be to, esant galimybei, galite padėti uždaryti dėžes arba perduoti mažus daiktus, taip pagreitindami procesą (ir galbūt sutaupydami valandą darbo). Bet nesikraustykite toliau, jei jūsų net.

Kodėl negalima vežti rūko („Buntmetall“) arba sprogmenų?

Tai akivaizdu, bet kartais žmonės užmiršta, kad jų garbėje yra senos dujų balions arba dažų indai. Tai yra pavojingi kroviniai, jų neįmanoma legaliai pervežti be specialios licencijos. Vienas mano pažįstamas bandė vežti balioną „ką tik tą dieną“, tačiau sulaikė pasienyje, ir sunkvežimis nugriuvo į eilę dienų. Tokie dalykeliai turi likti vietose arba specialiai juos išmesti vietinėje atliekų aikštelėje.

Rizikos, draudimas ir nuskriaustumai (negirdėtos istorijos)

Ar mano daiktai yra apdrausti automatiškai?

Dauguma įmonių siūlo standartinį draudimą apie 1-2 EUR už kg kiekvienam daiktui. Tai reiškia, jei sugriaunate sofos, kuri sveria 100 kg, gausite 100-200 eurų atlyginimą. Tai nieko, palyginti su sofos kaina. Jei turite brangios elektronikos, meno kūrinių, arba senovinių daiktų, turite apdrausti papildomai už papildomą kainą. Niekada nepasitikėkite „įtraukta į kainą“, visada klauskite.

Kas nutinka, jei manęs daiktai dingsta arba yra pažeidžiami?

Draudimas veikia. Tada jums reikia susirasti „Schadensanzeige“ (žalos pranešimą) užpildyti vairuotojo vietoje. Griežtai nerekomenduoju pasirašyti galutinio atsiskaitymo dokumento („Lieferschein“), kol nepatikrinote kiekvienos dėžės. Vieną kartą klientas pasirašė, o namie pamatė, kad trūko trys dėžės su knygomis. Iš tikrųjų buvo perkelę į kitą sunkvežimį, bet tai buvo beveik neįmanoma įrodyti be rašytinio pastabos.

Ar reikia daryti sąrašą daiktų?

Geriausia, kad jūs turėtumėt bent jau apibendrintą sąrašą, ypač jei daiktų daug. Nereikia rašyti „15 šaukštų, 20 šakelių“, pakanka „indų komplektas 4 asm.“. Tai padeda ne tik apskaičiuoti tūrį (m3), bet ir draudimo atveju. Be to, Vokietijos pareigūnai gali paprašyti patvirtinimo, jog ką tik nepervežate prekių pardavimui.

Kokio „tikrumumo“ gali tikėtis iš pervežimo įmonės?

Vokiškoje rinkoje daug gerų kompanijų, bet yra ir tokių, kurias reikėtų išvengti. Pasitikėkite rekomendacijomis (Google recenzijos), atkreipkite dėmesį į tai, kaip jie kalba. Jei telefonu pažadau „viską įvyks be problemų“ ir nekelia jokių klausimų, tai gali būti signalas. Tikros įmonės dažnai klauso apie sunkius daiktus, apie patalpas, apie praeinamumą.

Ar galiu apskųsti vairuotoją arba įmonę, jei pasielgia blogai?

Žinoma. Pirmą kartą bandykite susitarti tiesiogiai su įmone. Jei neveikia, tuomet galite kreiptis į „Verbraucherzentrale“ (vartotojų apsaugos) Vokietijoje arba Lietuvoje, į ką nors panašaus. Bet atsiminkite, kad „blogai elgiantis“ nėra tas pats, kas „vėluoja dėl eismo“. Būkite protingi ir nekelkite be reikalo.

Kas atsitinka su daiktais, jei persikraustymas atšaukiamas paskutinę minutę?

Tuomet, deja, privalote mokėti atšaukimą, nes įmonis jau planavo maršrutą ir skyrė laiką. Dažniausiai tai būna bent 50 procentų iš sutartos sumos. Kartais įmonės būna gailestingos, jei turi galimybę parduoti tą vietą kitam klientui, bet ant to reikia grybauti. Geriau praneškite likus 3-4 dienoms, o ne prieš porą valandų.

Ar yra skirtumas tarp „Vokietijos ir Lietuvos“ įmonių?

Yra, bet ne toks didelis kaip anksčiau. Vokiškose įmonėse dažniau yra geresnis vokiškas kalbos lygis (savaime) ir griežtesnė taisyklių laikymosi kultūra. Lietuviškos įmonės gali būti lankstesnės ir padaryti „tą mažą dalyką be jokio užmokesčio“, ką vokietis pasakytų. Pasirinkimas priklauso nuo to, kas jums svarbiau – vienas ar kitiems.

Ką daryti, jei manęs parduodami (arba ne) baldai yra labai vertingi?

Užsirašykite jų vertę. Nekalbėkite „aš turiu vertingus paveikslus“ – paimkite nuotrauką ir įtraukite į sąrašą. Draudimas remiasi rašytiniu įrodymu, kas nebuvo užrašyta, to nebuvo. Žinojau vieną istoriją, kai dailininkas neteko 5 paveikslų, nes negalėjo įrodyti, kad jie buvo tame furone.

Paskutiniai smulkmenos (prieš išvykstant)

Ar įmanoma susitarti dėl mokėjimo grynaisiais pinigais?

Taip ir ne. Tai priklauso nuo įmonės. Kai kurie vengia grynųjų dėl mokesčių kitų šalių. Geriau sutikti dėl mokėjimo kortele prieš išvykstant arba pavedimu (virš 500 eurų vokiškos firmos dažnai pageidauja pervedimo). Nėra tiesiog, kad turi grynus pinigus, ir viskas užbaigta, dažniausia yra paimama avansas užtikrinimui (10-20 proc.).

Kiek laiko užtrunka pakavimas ir kiek tai kainuoja?

Pakavimas („Einpackservice“) – atskira paslauga, kainuoja apie 15-30 eurų už valandą vienam asmeniui (arba fiksuotai už dėžę). Jei jūs turite daug mažų daiktų, spintų, tai gali užtrukti visą dieną. Sutaupyti galite pakavę patys, bet tuomet tikėkitės, kad tai atliksite bent taip kokybiškai, kad nekaistas paveržtų per kelią su kitos dėžės skersmuo.

Ar galiu palikti kokį nors daiktą Vokietijoje (jį atiduoti)?

Taip, kai kurios įmonės gali padėti atiduoti nebereikalingus daiktus labdarai arba juos padėti į „Wertstoffhof“ už nedidelį mokestį. Bet tai reikia aptarti iš anksto, nes vairuotojas negali tiesiog mesti daiktų gatvėje (tai yra nelegalu). Galiu paminėti, kad kartais tai gali būti net naudinga, jei neturite vietos jums.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima pabandyti. Ypač jei jūsų maršrutas yra populiarus (tarkime, Berlynas–Vilnius) ir įmonė turi tuščias vietas arba grįžtanti be krovinio. Pabrėžkite, kad esate lankstus datomis, gali sumokėti iš karto, arba kad neturite jokių sunkių daiktų, leidžiant greičiau įvykdyti užduotį.

Kas daryti, jei manęs šuo (šunelis) keliauja kartu su manim?

Jei jūs keliaujat savo automobiliu – nėra problema. Jei norite, kad jį vežtų pervežėjai, tai tada jis turi būti įdėtas į būdą („Transportbox“). Dauguma įmonių to nedaro dėl alergijų arba galimų triukšmų. Geriausia susisiekti su specializuotomis gyvūnų pervežimo firmomis, o ne su baldų pervežėjais. Tikrai nenorėtum, kad tavo šuo sužeistų vairuotoją ant kelio.

Išvada

Apibendrinant, persikraustymas iš Vokietijos nėra toks jau baisis dalykas, jeigu pasiruošiate. Pagrindinis dalykas – nebijokite klausti ir reikalauti aiškumo. Sutaupyti galite ne visada renkantis pigiausią pasiūlymą, o gerai suplanuodami procesą: išmatuokite daiktus, užklauskite apie paslėptus mokesčius, įsitikinkite dėl draudimo. Mano daugiametė patirtis rodo, kad svarbiausia yra ne kaina, o ramybė, kai žinai, kad tavo turtas yra saugiuose rankose. Linkiu jums sėkmės kelyje ir lengvo perkrovimo, o jei kils klausimų – tiesiog skambinkite ir klauskite, geriau klausti per daug, nei taikyti vėliau.