Persikraustymas iš Vokietijos: ką reikia žinoti apie kainas

Dirbu šioje srityje jau labai ilgai, virš dvidešimt metų, ir matau viską. Žmonės visada klauso apie pinigus, bet dažnai pamiršta, kad persikraustymas iš Vokietijos: ką reikia žinoti apie kainas – tai ne tik vienas skaičius telefonu. Čia susideda daugybė dalykų, kuriuos klientas dažnai pamiršta paminėti, o paskui stebisi, kodėl vairuotojas reikalauja daugiau. Vokietija yra arti, tačiau kelių mokesčiai, darbo valandos ir pačių vairuotojai ten visiškai kiti nei Lietuvoje. Taigi, jei planuojate keltis, geriau pasiskaičiuoti iš anksto, kad nereikėtų skolintis kaimynams.

Apie pinigus, paskaičiavimus ir nustatymus

Kiek vidutiniškai kainuoja persikraustymas iš Vokietijos?

Čia nėra vieno atsakymo, kaip ir niekada šiame versle nebus. Žiūrėkime, kiek turite daiktų – ar tai tik keli krepšiai ar namų ūkis su visa technika. Persikraustymas iš Vokietijos: ką reikia žinoti apie kainas prasideda nuo tūrio, o ne nuo atstumo kilometrais. Vienai šeimai užtenka 1000 eurų, kitai reikia ir 5000, jei reikia išmontuoti biblioteką ar pianiną. Turiu omenyje, kad mašinos dydis, kuras ir vairuotojo laikas – viską tai reikia sumokėti. Be to, kainos svyruoja priklausomai nuo to, ar važiuojame į Berlyną, ar į kažkurį kaimą Bavarijoje, kur reikia specialių leidimų.

Ar brangu, jei aš tik vienas?

Vienam žmogui dažniausiai išeiga pigiau, nes mažiau krovinio. Bet čia yra vienas „būk“. Jei turi tik kelias lagaminas, tau gali praversti paprasta siunta, ne pilnas reisas. O jei jau turi baldus, tai tada reikia mašinos. Toliau ten pat – reikia žinoti, ar gališ pats padėti, ar reikia mūsų darbuotojų. Vokietijoje darbas labai brangus, o jei reikia pakrauti sunkų seifą trečiame aukšte be lifto, tai kaina šoktels aukštyn. Taigi, vienam asmeniui galima susitvarkyti už 300-500 eurų, o daugiau – priklauso nuo tavo poreikių.

Kas daro didžiausią įtaką galutinei kainai?

Be abejo, tai atstumas ir kuro kaina, bet ne tik. Didžiąją dalį sudaro darbo sąnaudos Vokietijoje. Vokietijos darbuotojai dirba pagal griežtus grafikus, ir jei užtrukame ilgiau nei planavome (pavyzdžiui, klientas nesiruošė), tai laikas pridedamas prie sąskaitos. Taip pat didelę įtaką turi prieigos prie objekto patogumas. Ar ten reikia leidimo užimti gatvę? Ar reikės nešti daiktus per pusę miesto? Persikraustymas iš Vokietijos gali padidėti dėl tokių smulkių, bet svarbių dalykų kaip leidimai ar speciali technika. Ir dar – savaitgalis ar šventės Vokietijoje visada brangesnės.

Ar galima gauti fiksuotą kainą iš karto?

Taip, galima, jei tiksliai žinomi, ką vežame. Bet dažnai žmonės sako „aš turiu dvivietę lovą“, o paskaičiuojant pasirodo, kad ji yra prabangi, masyvi itališka lova, kurią reikia išmontuoti per tris valandas. Tada fiksuota kaina nebegalioja. Aš visada patariu padaryti vizualinį apžiūrą arba nusiųsti labai detalią sąrašą su nuotraukomis. Jei nesi tikras, geriau pasakyk „tarkim 20 dėžių“, nei vėliau ginsies, kad už tą papildomą kėdę ne mokėsi. Fiksuota kaina yra gera tik tada, kai abiejų pusų informacija yra 100% tikra.

Ar mokėti už paskaičiavimą?

Dauguma firmų tai daro nemokamai, jei tu tikiš, kad pasirinksi būtent juos. Bet jei tu tiesiog nori sužinoti kainą ir lyginti su dešimt kitų, gali tekti sumokėti už išvyką. Vokietija didelė šalis, važiuoti į Miuncheną dėl to, kad klientas pasakys „ačiū, per brangu“, yra nuostolinga. Todėl kai kurie brokeriai ar įmonės imamas nedidelį mokestį (tarkim 50 eurų), kuris grąžinamas, jei sutinki. Tai normalu. Nesėkmingos situacijos buvo, kai važiavome po 400 kilometrų vieną kryptį, o žmonės net atiduoti durų nenorėjo.

Kaip tai vyksta realybėje (ne idealuose paveikslėliuose)

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Įprastai, jei kalbame apie persikraustymą iš Vokietijos, tai pati važiavimo dalis trunka nuo 1 iki 3 dienų, priklausomai nuo to, kur įsikursi Lietuvoje. Bet jei reikia surinkti daiktus iš kelių vietų? Tada tai gali užtrukti savaitę. Kartais klientai mano, kad mes esame stebukladariai ir atsirandame ryte, o vakare jau jau gėrim kavą naujuose namuose. Ne, taip nebus. Reikia planuoti, kad krovinys bus surenkamas per vieną dieną, parvežtas per kitą, o iškraunomas trečiąją. Ir tai dar be jokių stabdymų ties siena ar techninių problemų.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – taip, jei yra vietos ir draudimas leidžia. Bet praktiškai – nerekomenduoju. Vairuotojai tai dirba, jiems reikia poilsio, o ne pokalbių apie gyvenimą. Be to, jei įvykių įvyksta avarija ar sulaikymas, tu tapsi liudininku, o ne keleiviu. Geriau susitikti Lietuvoje. O jei visiškai nori, galima tartis, bet tada atsakomybė už tave užkrenta ant mūsų pečių, o tai gali padidinti kainą. Aš asmeniškai nekenčiu, kai kabinoje šluoja svetimi žmonės – tai trikdo nuovargį.

Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja?

Vokietijoje yra vadinamasis „Stau“ – stovėjimas eilėse. Tai nėra reta situacija, o beveik kasdienybė. Jei vairuotojas užstringa statybose ar dėl avarijos, jis praneš. Bet klientai visada nervinasi. Reikia suprasti, kad mes ne valome kelių. Jei pavėlavimas dėl mūsų kaltės (pavyzdžiui, per vėlaujome iš ankstesnio kliento), tuomet kompensuojame laiką arba mažiname sąskaitą (retai, bet kartais). O jei dėl užšalo kelių – tai jau force majeure. Geriau turėti atsarginę planą B, pvz., nakvynei, jei atvežimas nukelia į naktį.

Ar saugu duoti raktus lietuviškam vairuotojui Vokietijoje?

Saugiau nei duoti vietiniam „gansui“, kurį radai internete ir kuris neturi jokios įmonės. Mūsų vairuotojai yra patikrinti, jie turi draudimą ir sutartis. Žinoma, visada yra rizika, bet per 20 metų aš girdėjau apie tik vieną įvykį (ir tai ne su mumis), kai kas nors pasiėmė nereikalingą daiktą. Bet visada patariu – išsiimk brangiausius daiktus (girotuvas, piniginė, dokumentai) ir vežk juos su savimi iš rankų. Likusiuoju pasitiki, mums tai darbas, o ne galimybė pavogti tavo seną TV.

Ar vežate ir maudymosi kubilus?

Taip, kubilus, pianinus, baseinus, brangias paveikslus – visa tai eina į kategorija „negabaritas arba trapu“. Vieną kartą teko vežti 2 tonų svarų akmenį į sodą, tai buvo siaubas. Kubilai yra sunkūs ir nepatogūs, juos reikia pakelti kranu arba specialiais pneumatiniais pagalviais. Todėl kaina tokiam daiktui bus skaičiuojama atskirai. Neklausk, kodėl tokius dalykus žmonės perka, bet jei jau nupirkai, mes parsivežime. Tik nepamiršk pasakyti apie tai iš anksto, kad paruoštume techniką, o ne neštume ant rankų ir nesužalotume nugaros.

Dėžės, daiktai ir keisti kvapai

Ar reikia patiems dėti į dėžes?

Geriau taip ir daryti. Tai pigiau ir saugiau tavo daiktams. Mes turime pasiūlyti ir dėžių, ir pakavimo paslaugas, bet jei nori sutaupyti, rinkis pats. Vienintelis dalykas – neužpildyk dėžių knygomis iki pat viršaus, nes dugnas iškris. O jei pasirinksi mūsų pakavimą, tai tikiu, mes tai darome greičiau. Yra klientų, kurie sako, kad jie „minimalistai“, o atvyksta ir turi tris pilnus garažus daiktų. Čia jau nebe minimalizmas, o kažkoks hordingas. Taigi, kiek dėžių, tiek pinigų.

Kas dėl to, kad kažkas sužaloja?

Visi geri įmonės turi draudimą CMR (tarptautinis vežimo draudimas). Jis dengia žalą iki tam tikros sumos (paprastai pagal konvenciją). Jei lauži brangią vazą, kuri nebuvo tinkamai užpakuota, gali būti problemų. Bet jei vairuotojas užvažiuoja į lentą ir sudaužo šaldytuvą – mokame. Visada patariu pasidaryti nuotraukas prieš išvežimą ir atvykus. Yra buvę atvejų, kai klientai sako, kad „buvo auksinis lėkštelė“, o iš tiesų tai buvo paprasta metalinė. Čia reikia sąžiningumo iš abiejų pusių.

Ar galiu vežti maisto produktus?

Negalima. Tai griežtas taisyklės dalykas. Muitinė arba policija gali sustabdyti ir nubausti už neleistinus produktus. Mėsa, pieno produktai, vaisiai – tai tabu. Jei turi dėžę su sausa makaronų pakuočių, tai galima, bet geriau viską išmesti. Vieną kartą teko mesti pusę krovinio, nes klientas paslėpė dešrą tarp drabužių, o pasienyje šunės užlipo. Buvo baisu kvapu ir nemalonu. Persikraustymas iš Vokietijos neapsiriboja baldais, tačiau maistas yra atskira istorija, kuria mes nenorime užsiimti.

Kaip elgtis su skysčiais (alkoholius, aliejus)?

Alkoholį vežti galima, bet tik jei jis uždarytas ir originalioje pakuotėje. Jei turi butelį vyno, jį reikia apvynioti burbuluota plėvele, kad neišsilietų. Bet jei turi 100 litrų alaus statinę – tai jau komercinės siuntos klausimas, o ne asmeninis. Aliejus taip pat gali nutekėti, jei butelis sužalojamas. Geriau tuos skysčius išgerti arba parvežti savo automobiliu, o ne mūsų krovežio mašinoje, kur gali būti šokuojama ir staigiai stabdoma.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Taip, jei jie netilps į duris arba yra per sunkūs. Stalai, lovos, spintelės – visą tai reikia išsukti. Mūsų komanda tai padarys, bet už tai imamas mokestis už darbo valandas. Jei pats gali tai padaryti – puiku, taupai pinigus. Yra buvę klientų, kurie sako, kad „viskas tilps“, o paskui stovime prie namų Vokietijoje ir negalime įvežti sofos, nes ji 10 cm platesnė nei liftas. Tada tenka išmontuoti lauke lietuje. Geriau apgalvoti iš anksto.

Dokumentai, Vokietija ir legalūs dalykai

Kokius dokumentus reikia turėti?

Asmens tapatybės dokumentą (pasą ar ID kortelę) būtinai. Jei veži automobilį, tai jo techninį pasą ir draudimą (žalias kortelė). Jei turi daug brangių daiktų, gali reikėti jų pirkimo kvitų (tam, kad muitinė ne manytų, kad juos nupirkai šiandien ir nemoki mokesčių). Europos Sąjungoje (ES) persikraustant tarp šalių, dažniausiai muitinės deklaracijos nereikia, jei tai asmeniniai daiktai, naudoti ilgiau nei 6 mėnesius. Bet taisyklės keičiasi, tai patikrink (aš ne teisininkas, bet stengiuos sekti naujienas).

Ar reikia mokėti mokesčius už daiktus?

Jei daiktai naudoti ir asmeniniai – ne. Jei perveži naują kompiuterį, kurį nupirkai prieš savaitę, tai gali būti laikoma įsigijimu. Taip pat, jei perveži daug alkoholio (virš nustatytų normų), reikės sumokėti akcizą. Yra klientų, kurie bando contrabandą vežti, bet mes nedalyvaujame tokiuose dalykuose. Mūsų mašinos yra legalios, ir mes nekeliam rizikos dėl tavo „naujų“ televizorių, kurių kvitų nėra. Būk sąžiningas, ir bus aišku.

Kas su automobiliais? Ar juos vežate?

Automobilius vežame, bet tai atskira paslauga. Reikia specialių rėmų arba tentinės mašinos, jei eina keli automobiliai. Be to, reikia užpildyti daugiau dokumentų ir užtikrinti, kad automobilis gali būti pradėtas eksploatuoti kelyje (galimas, techninis). Kaina automobiliui paprastai skaičiuojama už vietą mašinoje. Vieną kartą vežėm vokišką „BMW“, kuris užsidegė (ne mūsų kaltė), tai buvo stresas. Dabar visada tikriname būklę labai atidžiai.

Ar reikia vertimo dokumentų?

Dažniausiai ne, jei dokumentai yra lietuviški ar vokiški. Bet jei turi ką nors iš eksotiškų šalių, gali reikėti. Vokietijoje pareigūnai kalba angliškai, bet lietuviškai – ne visada. Todėl jei turi sutartį su butu, kurią reikia parodyti sargui, kad išleistų krovininę, geriau, kad ji būtų anglų ar vokiečių kalba. Arba tiesiog paaiškinkiu aš, aš sugebu šnekėti su vokiečiais (kad ir su klaidomis, bet supranta).

Kaip vyksta grąžinimas (deklaravimas)?

Jei tu turi nuosavybės Vokietijoje (pvz., butą) ir jį parduodi, tai gali būti kitokia istorija su mokesčiais. Bet jei tiesiog persikeliai gyventi iš nuomos, tai deklaruoti pajamų Lietuvoje turėtų naujasis darbdavys. Mūsų srityje mes ne sprendžiam mokesčių klausimus, mes tik vežiame. Bet girdėjau, kad Vokietijos „Finanzamt“ gali rašyti laiškus, kai užsiregistruoji išsikraustęs. Tiesiog būk pasiruošęs, kad biurokratijos ten gausu.

Blogos patirtys ir svarbūs dalykai (ką tikrai nereikia daryti)

Kodėl kai kurios firmos pigesnės?

Nes joms nereikia mokėti draudimo, mokesčių arba jos dirba „juodai“. Aš galiu pasakyti vieną dalyką – jei kaina atrodo per gerai, kad būtų tiesa, ji tikriausiai tokia ir yra. Pasitaiko „kiriku“ firmų, kurios pasiima užstatą ir išnyksta. Arba atvažiuoja senas „Scania“ be stabdžių, kurios gali sugesti pusiaukelėje. Geriau sumokėti daugiau, bet gauti garantiją, kad tavybės atvyks. Neklausk, kodėl žmonės renka pigiausią variantą ir paskui verčiasi socialiniuose tinkluose.

Kas daryti, jei įmonė reikalauja daugiau pinigų prieš išvykstant?

Tai labai dažna afera. Pasakyk „ne“. Jei sutartyje parašyta 1000 eurų, tai tiek ir turi būti. Jei jie sako, kad „užsirūpinome“, kad reikia papildomai už liftą (kurio nebuvo), skambink policijai arba draudimo kompanijai. Neleisk jums spausti. Aš visada saku saviems vairuotojams – jei sutartis pasirašyta, laikykimės jos. Jei clientas papildomai užsisakė kažką, tai rašome papildomą protokolą. Bet pinigus reikalauti grėsmėmis – tai ne mūsų stilius.

Ar reikia padėti vairuotojui nešti?

Jeigu jis prašo – padėk. Jeigu ne – nekelk kojų. Esu matęs, kaip vyresni vyrai bando įrodyti, kad jie stiprūs, ir nutraukia nugarą. Tada kaltina mus. Mūsų vairuotojai yra pripratę prie sunkių krovinių, jie žino techniką. O tu gali tiesiog trukdyti. Bet jei matai, kad jis duoda vienas, tai tiesiog pasiūlyk vandens. Tai geriau pagalba nei bandymas nešti sofos vienas galas.

Ką daryti su šiukšlėmis?

Išvežti šiukšles iš Vokietijos į Lietuvą yra nelegalu ir beprotiška brangu (mokesčiai už šiukšlių utilizavimą). Geriau viską išmesti Vokietijoje, vietinėje statyboje („Wertstoffhof“). Už tai tenka mokėti, bet mažiau nei už transportą. Vieną kartą teko grąžinti atgal vieną dėžę su šiukšlėmis, nes klientas užmiršo ją išmesti, ir mes negalėjome ją paduoti Lietuvoje. Tai buvo juokinga, bet nepageidaujama situacija.

Ar galima atšaukti užsakymą?

Galima, bet turi žinoti sąlygas. Paprastai jei atšauki 3-4 dienas iki reiso – viskas gerai, grąžiname užstatą. Jei atšauki tada, kai mašina jau stovi prie tavo namų Vokietijoje, reikės sumokėti už sugaištą laiką ir kuro sąnaudas. Mes ne esame blogi žmonės, bet verslas yra verslas. Prisimink vieną klientą, kuris atšaukė, nes jo žmona nusprendė neišeiti iš namų (jėgos). Tai buvo keista, bet mes turėjome išvažiuoti tuščia. Žmogus suprato ir sumokėjo.

Kodėl reikia gerti kavą su vairuotoju?

Nereikia, bet jei pasiūlysi – bus malonu. Tai sukuria pasitikėjimą. Kai vairuotojas jaučia, kad klientas – ne priešas, jis dirba geriau ir atidžiau. Aš pats daug kartų gerau sužinojau apie problemas būtent tokiuose pokalbiuose, o ne iš oficialių pranešimų. O jei vairuotojas lietuvis, tai jis dar ir mielai papasakos, kas vyksta Lietuvoje. Tik nesiūlyk degtinės darbo metu, tai griežtas draudimas.

Kas jei daiktų daugiau nei planavote?

Tada reikia susitarti dėl papildomos mašinos arba papildomo reiso. Negalima tiesiog užpildyti visos vietos ir tikitis, kad viskas tilps. Jei mašina perpildyta, gali sugesti pakaba arba girti baudą kelyje. Tada kainos (t.y. didesnės sąnaudos) padengs klientas. Geriau iš anksto pasakyk „turiu dar du gręžinius“, nei slėpk juos po lova.

Ar verta rūpintis draudimu?

Be abejo. Mūsų standartinis draudimas dengia ne viską. Jei turi paveikslų už 10 tūkst. eurų, pasirašyk papildomą draudimo sutartį. Tai nedidelis mokestis, bet suteikia ramybę. Esu matęs, kaip degė sandėlis (ne mūsų, bet kitų), ir žmonės liko su niekuo. Geriau būti saugiam. Persikraustymas iš Vokietijos turi būti ne tik pigus, bet ir saugus.

Apibendrinant, viskas priklauso nuo to, kaip gerai pasiruoši ir su kuo dirbsi. Neklausk kaimyno, kuris sako, kad „viskas kainuoja tris šimtus“, nes greičiausiai jis vežė tik krepšius su bulvėmis. Tikslaus paskaičiavimo ir sąžiningo bendravimo kelias – vienintelis teisingas. Sėkmės naujuose namuose ir tikiuosi, mūsų keliais viskas nuvaziuos sklandžiai (be stabdymų ties siena).