perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:
Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntas vežame į Vokietiją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Vokietiją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Persikraustymas iš Vokietijos baldų transporto paslaugomis dažniausiai atrodo paprastas tik iki to momento, kai pradedate matuoti spintą prie durų. Aš šitoje srityje dirbu jau daugiau nei 20 metų ir galiu pasakyti paprastai: baldai yra ne tik „daiktai“, tai kartais visos šeimos istorija viename sunkvežimyje. Vokietija didelė, maršrutai skirtingi – nuo Berlyno iki Lietuvos gali būti viena istorija, o nuo Miuncheno ar Hamburgo visai kita. Gera paslauga čia prasideda ne nuo krovininės mašinos, o nuo sąžiningo įvertinimo: kiek baldų, kokia jų vertė, ar reikia išrinkti, ar reikia pakavimo, ar liftas veikia.
Paprastai kaina prasideda nuo maršruto, tūrio ir darbo kiekio. Jei vežate vieną spintą iš Berlyno į Vilnių, viskas gali atrodyti gana paprasta, bet jei iš Frankfurto kraunate buto baldus, sofą, stalą, čiužinius ir dar dešimt dėžių – jau kita kalba. Kartais klientai klausia „ar bus pigiau nei vietinė firma“, ir atsakymas ne visada toks paprastas. Reikia žiūrėti ne tik į eurų skaičių sąmatoje, bet ir kas ten įeina: pakavimas, apsauga, surinkimas, draudimas, laukimo laikas. Blogiausia būna tada, kai kažkas pasiūlo labai pigiai, o vėliau paaiškėja, kad už kopėčias ar dėžes reikia mokėti atskirai.
Ne visada, nors iš pirmo žvilgsnio taip ir atrodo. Baldų transportas reiškia ne tik „užkrauti ir vežti“, bet ir apsaugoti kampus, išardyti sunkesnius baldus, sutvarkyti tvirtinimus, kartais naudoti veltinį, oro pagalves, tempimo juostas. Paprastas pervežimas gali būti pigesnis tik tada, kai krovinys nedidelis ir nereikalauja daug darbo. Bet jei vežate virtuvę iš Kiolno ar miegamojo komplektą iš Diuseldorfo, pigus variantas gali baigtis įbrėžimais ant grindų ir nauja spinta vietoj senos. Čia kaina dažnai nusiperkama ramybė, o ne tik kilometrai.
Nes kartais pasiūlymas atrodo kaip tas pats daiktas ant popieriaus, o realybėje visiškai kitoks darbas. Viena firma skaičiuoja tik kelionę Vokietija–Lietuva, kita įtraukia pakavimą, išardymą, apsaugą, draudimą ir galimą laukimą prie namo. Aš esu matęs pasiūlymų, kur už „standartinį persikraustymą“ klientui parašyta graži suma, bet po to paaiškėja, kad liftas nemokamas tik vienam aukštui arba kad darbas šeštadienį kainuoja papildomai. Todėl klausinėkite smulkmeniškai. Net nepatogiai klausinėkite. Tai jūsų baldai, ne eksperimentas.
Galima gauti orientacinę kainą, bet tiksliai – retai. Nuotraukos dažnai meluoja: spinta atrodo maža, o realybėje ji sunki ir neišsirenka; sofa atrodo paprasta, o mechanizmas užstringa po penkių minučių. Geriausia siųsti nuotraukas, vaizdo įrašą ir sąrašą: stalas, keturios kėdės, dvigulė lova, komoda, spinta iki lubų. Reikia pasakyti ir tai, kas nerodo – ar yra liftas, ar kieme galima pastatyti mikroautobusą ar sunkvežimį, ar reikia nešti per kiemą Hamburge ar Berlyne. Kuo daugiau informacijos prieš kelionę, tuo mažiau nemalonių staigmenų iškraunant Vilniuje ar Kaune.
Būčiau atsargus. Per maža kaina kartais reiškia gerą grafiką ir tuščią mašiną grįžtančią į Lietuvą, bet kartais reiškia, kad kažkas tiesiog neįskaičiavo darbo. Aš mačiau situacijų, kai klientas džiaugėsi pigiu pasiūlymu iš Miuncheno pusės, o po to teko derėtis dėl papildomų eurų už kiekvieną aukštą be lifto. Gera taisyklė: jei pasiūlymas per gražus ir per greitas, klauskite raštu, kas įeina į kainą. Ne „viskas“, nes viskas nėra sąmata. Įeina dėžės? Įeina išardymas? Įeina baldų apklojimas? Įeina draudimas? Tik tada galima lyginti normaliai.
Pirmiausia reikia nenuvertinti smulkių detalių: rankenėlės atsukti geriau nei palikti kyšančias, stalčius reikia išimti ir pažymėti kuriam baldam priklauso (atsiprašau už tvarkos stoką sakinio gale). Stalus geriau suvynioti į plėvelę ir kampinius apsaugos elementus, veidrodinius paviršius – atskirai į kartoną arba specialią apsaugą. Jeigu baldai seni ir mediena trapoka, nereikia jų tempti kaip statybinės medžiagos. Aš visada sakau: geriau sugaišti papildomas dešimt minučių pakavimui nei po to aiškintis dėl nulūžusio kampo Frankfurto–Vilniaus maršrute.
Jei vežate brangesnius daiktus ar šeimos baldus – taip, verta. Specialios dėžės nereiškia magijos, bet jos leidžia tvarkingiau sudėti drabužius iš spintų, knygas iš lentynų ir smulkius daiktus iš stalčių. Didžiausia klaida – viską grūsti į maišus ir manyti, kad baldų transportas viską ištvers. Maišai trūksta, kampuose atsiranda įspaudai, o iškraunant Kaune paaiškėja, kad niekas nežino kur buvo porcelianas ar dokumentai. Kartais paprasta plastikinė dėžė su dangčiu kainuoja daugiau nei maišas, bet ji sutaupo nervų ir laiko.
Dažniausiai turi arba gali sutarti dėl šio darbo atskirai – čia labai priklauso nuo paslaugos lygio. Kai kurios įmonės siūlo pilną persikraustymą su baldų išardymu ir surinkimu Lietuvoje, kitos tik pakrauna tai, kas jau paruošta. Reikia aiškiai klausti prieš sutartį: ar išardys spintą Berlyne? Ar surinks ją Vilniuje? Ar turės reikiamus įrankius? Nes praktikoje būna taip: žmogus sako „taip taip“, o atvykęs ekipažas turi tik atsuktuvą be bitų komplekto. Tada prasideda improvizacija ant laiptinės grindų.
Sofoms reikia apsaugoti audinį nuo drėgmės ir purvo, čiužiniams – nuo suspaudimo ir šlapių ratų pėdų. Nejuokinga detalė: čiužinys stovint sunkvežimyje atrodo stabilus, bet staigiai sustojant tampa sunkiu sviediniu. Todėl jį reikia tvirtinti vertikaliai arba horizontaliai taip, kad neslidinėtų. Sofos kampas dažnai nukenčia pirmas – ypač jei kieme siaura vieta ir tenka nešti pro automobilį ar tvorą Miunchene ar Bremene. Geriausia naudoti storą plėvelę, audinio uždangalus ir bent minimalią apsaugą kampams.
Galima kai kuriais atvejais, bet aš tokiu variantu nepasitikėčiau ilgesniam maršrutui Vokietija–Lietuva. Antklodės apsaugo nuo įbrėžimų sandėlyje ar trumpame pervežime mieste, tačiau autostradoje prie Frankfurto vibracija daro savo darbą. Jei baldas juda milimetru kas kelias minutes, po kelių šimtų kilometrų tas milimetras tampa problema. Plėvelė, kampai ir tvirtinimas svarbesni nei gražiai uždengta antklodė. Ypač jeigu vežate lakuotus baldus ar senesnius medinius stalus – jie „prisimena“ kiekvieną smūgį.
Jei kalbame apie tiesioginį reisą be papildomų sustojimų sandėliuose, nuo Berlyno iki Vilniaus dažnai galima sutalpinti į vieną–dvi dienas su pakrovimu ir iškrovimu. Iš pietų Vokietijos – Miuncheno, Štutgarto – jau dažniausiai reikia planuoti du–trys dienų langą dėl distancijos ir vairuotojo darbo laiko taisyklių. Kartais klientai nori „rytoj jau namuose“, bet realybėje reikia suderinti pakrovimą Vokietijoje, kelio sąlygas A4 ar A2 trasose ir iškrovimo laiką Lietuvoje. Greitai galima tada, kai viskas paruošta iki minutės (nors kas realiai paruošia iki minutės?).
Galimas, bet čia atsiranda du dalykai: kaina ir vietinių taisyklių laikymasis Vokietijoje. Savaitgaliais kai kuriuose rajonuose triukšmas kelti nepatogu kaimynams ar buto bendrijoms. Jei reikia vežti iš gyvenamojo namo Berlyne ar Hamburge šeštadienį ryte, geriau tai suderinti su namo administracija arba bent su kaimynais viršuje apačioje šone – kaip jau išeina. Kai kurios įmonės dirba savaitgaliais be problemų, kitos laiko tai papildoma paslauga. Svarbiausia nespalvinti visko vienais dažais: „Vokietija“ nėra vienas miestas su viena tvarka.
Dažniausiai maršrutas priklauso nuo miesto: iš Berlyno logika paprastesnė per Lenkiją link Kauno arba Vilniaus; iš vakarų Vokietijos – Kiolno, Diuseldorfo – dažnai važiuojama per Lenkiją tranzitu; iš pietų – Miuncheno pusės – maršrutas ilgesnis ir reikalauja daugiau planavimo dėl vairuotojo darbo laiko bei sankryžų prie sienos. Bet geriausias maršrutas ne visada tas pats greičiausias žemėlapyje. Kartais vežėjas renkasi kitą trasą dėl remonto darbų A4 arba eismo spūsčių prie Varšuvos. Patyręs logistas žino ne tik atstumą kilometrais, bet ir kur galima normaliai sustoti nakvoti sunkvežimiui su baldais viduje.
Galima, ypač jei neturite viso buto ar namo baldų ir nenorite mokėti už visą mašiną vienas pats. Dalinis krovinys reiškia, kad jūsų baldai keliauja kartu su kitu kroviniu arba sandėliuojami iki pilno komplekto maršrutui Lietuva–Vokietija–Lietuva. Tai pigiau, bet lėčiau ir reikalauja geresnio pakavimo bei žymėjimo. Jei vežate vieną sofą iš Eseno arba stalą su kėdėmis iš Leipcigo – puikus variantas. Jei vežiate viską nuo virtuvės iki vaikų kambario baldų – geriau galvoti apie individualų reisą arba bent labai aiškią konsolidaciją su garantuotais terminais.
Nes logistika nėra biurinis grafikas su ramia kava ant stalo (nors norėtųsi). Gali būti eismo spūstis prie Frankfurto oro uosto, vėlavimas dėl sienos kontrolės Lenkijoje, sugedęs liftas bute Hamburge arba klientas dar nepakavęs pusės knygų prieš atvykstant komandai. Kartais keičiasi vairuotojo darbo laikas dėl ES taisyklių – jis negali tiesiog „dar truputį pavažiuoti“, nes už vairo ne dviratis. Todėl geri pervežėjai visada palieka tam tikrą langą iškrovimui Lietuvoje: ryte vėliau arba kitą dieną anksti ryte. Skamba nepatogiai, bet tai sąžiningiau nei pažadėti neįmanomą tikslumą.
Paprastai leidimų dėl pačios krovininės mašinos stovėjimo reikia žiūrėti pagal miestą ir konkrečią vietą: Berlynas nėra tas pats kas mažesnis miestelis prie Hanoverio ar Leipcigo ribos. Jei sunkvežimis stoja tiesiog prie namo trumpam pakrovimui – dažniausiai klausimų mažiau. Jei reikia užimti vietą ilgiau arba naudoti keltuvą – gali tekti derinti su vietos savivaldybe arba namo administracija. Klientui geriausia pasakyti tiesiai: „Aš nežinau jūsų gatvės taisyklių 100 procentų“, nes neteisinga informacija gali kainuoti papildomą laiką ir pinigus vietoje. Geriau klausti anksčiau nei ginčytis su kaimynu prie durų.
Idealiu atveju taip arba bent turėti patikimą žmogų su raktams ir sprendimų teise. Be jūsų niekas nežinos kurios dėžės važiuoja į Lietuvą dabar, kurios lieka sandėlyje Berlyne ir kuri spinta yra „ta senoji“ o kuri „naujoji“. Jei negalite būti patys – galima organizuoti nuotolinį koordinavimą telefonu su video skambučiu kiekvienam svarbesniam momentui: spintos išardymas, brangių daiktų patikrinimas, galutinė sąrašo peržiūra prieš uždarant mašiną. Bet sakykime atvirai: nuotolinis persikraustymas niekada nėra toks ramus kaip gyvas buvimas šalia durų su dėžių žymekliu rankoj.
Pirmiausia reikia atlaisvinti kelią: koridorius be batų kalno, durys atidarytos maksimaliai plačiai, liftas rezervuotas jei reikia. Baldai turi būti bent jau tušti – drabužiai iš spintų išimti, knygos iš lentynų nuimtos (nebent sutarta kitaip). Jei namuose yra vaikų žaislai ant grindų ar katė po lova – tai jau klasikinis chaosas prieš kraunant mašiną Miunchene ar Kiolne. Gera praktika: vienam kambariui skirti vieną dėžių zoną ir ant kiekvienos dėžės užrašyti turinį bei galutinę vietą Lietuvoje: virtuvė Kaune ar svetainė Vilniuje. Smulkmena? Tikrai ne po aštuoniolikos valandų kelionės.
Dažniausiai dviem–trys žmonės yra sveikas minimumas didesniems buto baldams: vienas vairuoja procesą prie mašinos, kitas neša iš buto ar namo Vokietijoje, trečias padeda tvirtinti ir saugoti koridoriuje/laiptinėje esančias vietas (nors kartais trečias tiesiog gelbsti situaciją kai spinta užstringa tarp durų). Mažiems kroviniams gali užtekti dviejų žmonių mikroautobuse; dideliam butui arba sunkiai virtuvei geriau trys arba keturi. Klausimas ne tik „kiek sveria“, bet „kaip pranešti pro laiptinę“. Aš esu matęs gražių planų sugriūvančių dėl vienos siauros virtuvės durų Frankfurte – tada darbo jėga tampa svarbesnė už variklio arklio galias.
Taip, tokia paslauga dažnai vadinama paprastu transportavimu arba daliniu persikraustymu be pilno aptarnavimo. Jūs patys pakuojate dėžes ir paruošiate baldus vežimui Vokietijoje, o komanda juos pakrauna bei atveža į Lietuvą – Vilniuje, Kaune ar kitur pagal adresą. Tai tinka žmonėms kurie jau turi patirties arba nori taupyti pinigus turėdami laiko pasiruošti patys (nors laiko paprastai visada trūksta). Svarbu suprasti ribas: jei baldas neatneštas iki durų arba nėra apsaugotas transportui, vežėjas gali paprašyti papildomo laiko arba papildomo mokesčio vietoje. Geriau tai aptarti prieš kelionę raštu (ir be dramatiško tono).
Priklausomai nuo paslaugos lygio – gali būti bazinė atsakomybė arba pilnesnis draudimas pagal deklaruotą vertę. Daugelis klientų painioja CMR atsakomybę tarptautiniame krovinių pervežime su pilnu persikraustymo draudimu; tai nėra tas pats (nors popieriuje abu skamba labai oficialiai). Jei vežate senus šeimos baldus be didelės rinkos vertės – bazinė apsauga dažnai pakankama praktiškai; jei vežate brangią dizainerio sofą ar antikvarinį stalą – verta deklaruoti vertę ir turėti nuotraukas prieš pakrovimą Kiolne ar Diuseldorfe. Draudimas niekada nėra maloni tema kol nieko neatsitiko; po įbrėžimo visi staiga skaito sąlygas labai atidžiai.
Didžiausia rizika nėra vien avarija autostradoje A2 – ji dažniau būna banali: netinkamas tvirtinimas krovininėje erdvėje arba skubotas krovimas tamsoje prie namo Hamburge. Baldas gali būti gražiai suvyniotas plėvele ir vis tiek pasislinkti dėl prasto apkrovos paskirstymo sunkvežimyje ar mikroautobuse (tiksliau sakant – furgone). Kita rizika: neteisingai išmatuotos durys ar liftas; spinta atrodo tinkama pagal plotį bet nepasisuka posūkyje laiptinėje Berlyne (turiu omenyje tą posūkį po antro aukšto). Todėl patyręs žmogus matuoja ne tik daiktus bet ir trajektoriją iki mašinos (gera pastaba).
Pirmiausia nereikia nieko išmesti ir nereikia valyti „kad neatrodytų blogai“. Fotografuokite pažeidimą iš karto: bendras vaizdas iškrovimo vietoje Lietuvoje ir detalios nuotraukos artimai – kampas lūžęs lakas įbrėžtas audinys sugadintas mechanizmas (nors čia sąrašas gavosi šiek tiek netvarkingas). Praneškite vežėjui raštu tą pačią dieną arba kaip numatyta sąlygose; žodinis „ei buvo baisu“ po trijų savaičių beveik nieko nereiškia dokumentuose (tiesa sakant labai mažai). Jei yra draudimas deklaruota verte turėkite sąmatos ar remonto įvertinimą bei pirkimo dokumentus jei įmanoma (nors senam šeimos stalui jų dažnai nėra).
Kartais taip kartais ne – čia klausimas labiau emocinis nei matematinis (nors žmonės to nenori girdėti). Sena spinta iš Vokietijos gali būti pigi rinkoje bet brangi jums kaip atmintis; draudimo kompanijoms tai retai atrodo taip pat romantiškai (nepatogu bet teisinga). Jei deklaruosite per didelę vertę be dokumentų vėliau bus sunkiau ją pagrįsti; jei nedeklaruosite nieko gausite ribotą kompensaciją pagal standartinę atsakomybę (nors galbūt jums svarbiausia ne pinigai). Geriausia praktika: brangūs modernūs baldai dokumentuojami pagal sąskaitas o seni šeimos daiktai fiksuojami nuotraukomis prieš kelionę kaip emocinė vertė bet be iliuzijų apie kompensaciją (per daug kartojau draudimą).
Taip labai dažnai mažesnis krovinys reiškia mažiau perkrovimo sandėliuose trumpesnį pakrovimą greitesnį iškrovimą Vilniuje ar Kaune (nors ne visada pigiau dėl maršruto logikos). Mikroautobusas patogus kai vežate sofą stalą kelias dėžes vaikišką lovytę ar du čiužinius iš Vokietijos (ypač Berlyno Leipcigo Drezdeno pusės). Tačiau rizika nesumažėja savaime jei krovinys blogai pritvirtintas furgone; priešingai mažoje erdvėje daiktai juda greičiau jeigu nėra tvirtinimo juostų (pataisau: netinkamai pritvirtinti daiktai). Todėl svarbiausia ne transporto priemonės dydis o organizacija: kas dedama apačioje kas šone kas negali liesti drėgmės (ir kas negali būti po sunkiu stalu).
Klauskite kas įeina į kainą kas neįeina ar yra draudimas kaip fiksuojami pažeidimai kiek kainuoja laukimas kas atsakingas už leidimus Vokietijoje (gali būti sąrašas ilgesnis nei norėtųsi). Paprašykite parodyti pavyzdinę sutartį arba bent aiškiai aprašyti paslaugą raštu; žodinis pažadas telefonu gražu kol viskas vyksta gerai (bet kai prasideda problemos popierius svarbesnis nei balsas). Klauskite apie patirtį konkrečiame maršrute Berlynas–Vilnius Kiolnas–Kaunas Miunchenas–Klaipėda nes skirtingi miestai turi skirtingus iššūkius parkavimui liftams kiemams (nors visi vadina save tarptautiniais specialistais). Galiausiai klauskite kas nutinka jei terminas pasikeičia nes tai realybėje nutinka dažniau nei reklamoje norima pripažinti (ir tai nėra pasaulio pabaiga jeigu apie tai kalbama sąžiningai).
Paprastas sąrašas geriau nei graži excel lentelė kurios niekas nepildys trečią valandą nakties (nors aš matau kodėl žmonės ją pradeda). Užtenka susirašyti kambariais: svetainė sofa stalas TV spinta dvi dėžės knygoms; miegamasis lova čiužinys dvi naktinės spintelės; virtuvė stalas keturios kėdės indai dėžėse (čia jau sąrašo logika truputį susimaišė). Svarbiausia pažymėti brangius trapūs daiktus kurie negali važiuoti po sunkiais baldais; taip pat dėles kurios turi būti iškraunamos pirmos Lietuvoje (dokumentai vaistai higienos reikmenys). Jei sąrašo nėra po iškrovimo Kaune visi klausia „kur ta dėžė su adapteriais?“ o atsakymas dažniausiai būna „turėjo būti mėlyna“ (nors mėlynos buvo trys).
Taip reikalinga net jei viskas atrodo paprasta kaip „vienas mikroautobusas iki Vilniaus“. Sutartyje turi būti adresas pakrovimo Vokietijoje adresas iškrovimo Lietuvoje data arba data langas kaina kas įeina kas neįeina atsakomybės ribos (ir be miglotų frazių kaip „kiti darbai pagal poreikį“ nes vėliau tie poreikiai auga kaip mielės tešla). Jei užsakote internetu telefonu el paštu bent turėkite raštišką patvirtinimą su pagrindiniais punktais; SMS „iki susitikimo šeštadienį“ nėra sutartis nors kai kurie bando taip gyventi (bloga mintis). Sąmoningas klientas sutaupo daug ginčų jau prieš kraunant pirmąją spintą Berlyne ar Frankfurte (nors pardavėjams tai kartais nepatinka).
Reikia žiūrėti ne tik į kubatūrą bet į aukštį plotį duris krovininės dalies ilgį liftelio buvimą tvirtinimo taškus (nors daugelis klientų žiūri tik į pavadinimą „didelis“). Maža sofa gali tilpti į mikroautobusą bet ilgas virtuvės stalas su kojomis ne visada tilps jei negalima jo išardyti; aukšta spinta gali tilpti pagal aukštį bet nepasisukti siaurose duryse (pataisau: dažniausiai nepasisuks jei matavimai buvo atlikti be posūkio trajektorijos). Todėl siunčiant užklausimą nurodykite ne tik daiktus bet matmenis didžiausių baldu ir ypač sunkių vietų laiptines liftus kiemo vartus (kad nebūtų komedijos prie mašinos Miunchene). Geriausias variantas kai logistas pats pasako kokios transporto priemonės reikia o ne klientas bando tapti inženieriumi prieš pietus (gera idėja galbūt per anksti).
Dažniausia klaida manyti kad „dar suspėsime“ likus dviem dienoms iki kelionės nors realybėje dar nėra nė dėžių lipdukų ant grindų (per daug tiesmuka galbūt). Antroji klaida nepaklausti apie liftą kiemą parkavimą leidimus triukšo taisykles Vokietijoje kol ekipažas stovi prie durų su rankomis kišenėse (tai nepatogu visiems ypač piniginei). Trečia klaida manyti kad visi daiktai tilps jeigu „kaip nors sugrūsime“ nors krovininė erdvė nėra tetris žaidimas be pasekmių (nors kartais labai panašu). Ketvirta klaida nepažymėti dėžių taip kad po iškrovimo Lietuvoje būtų aišku kur miegamasis kur virtuvė kur vonios kambarys (nes visi rašo „virtuvė“ ant vonios rankšluosčių kartais). Penkta klaida neaptarti brangiųjų daiktų atskirai nes jie retai džiaugiasi bendru maišu su batais (ir teisingai).
Persikraustymas iš Vokietijos baldų transporto paslaugomis gali vykti labai sklandziai jeigu viskas paruošta realistiškai o ne tik optimistiškai parašuota reklamoje (gera pataisa mintyse). Svarbiausi dalykai yra teisingas kainos įvertinimas tvarkingas pakavimas aiški sutartis realūs terminai ir sąžiningas komandavimas tarp Vokietijos bei Lietuvos adresų (ypač jeigu maršrutas eina per Berlyną Lenkiją Kauną ar Vilnių). Nebijokite klausti nepatogių klausimų prieš užsakymą nes po pakrovimo jie tampa brangesni o kartais jau beveik nereikalingi (nepatogu bet tiesa).