Persikraustymas į Vokietiją patarimai su mikroautobusais: vadovas iš vidaus, be idealizavimo

Galvoju, kas jus čia atvedė. Greičiausiai ruošiatės gyventi užsienyje arba dalį daiktų ten vežiate, o pasirinkote mikroautobusą, nes jis telpa daugiau negu įprastas „keleivinis“. Nuostabi mintis, tik tiek, kad tas persikraustymas į Vokietiją su tokiu transportu nėra toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Per tuos dvidešimt metų, ką štampiuju šioje srityje, mačiau daugybę situacijų – nuo pačių gražiausių iriki tokios, kai norėjau susprogti nuo pykčio. Čia nebus sausas instrukcijas, o tai, kaip tikrai vyksta kasdienybėje kelyje, su vokišku precizumu ir mūsiškia „kaip nors pasidarys“ misija. Jei norite išvengti nemalonumų ir vokiškų baudų, skaitykite toliau, nors aš ir galiu kur nors nukrypti nuo temos.

Dokumentai, teisiniai niuansai ir būtiniausi lapai

Ar man būtinas CMR kontruktas, jei vežu savus daiktus?

Čia dažnai painiojama, todėl paaiškinu paprasčiau. Jei persikraustymas į Vokietiją vyksta komerciniu transportu (t. y. nuomojamas mikroautobusas arba vairuoja ne šeimos narys), vokiečiai be CMR (tarptautinės vežimo sutarties) neleis nuvažiuoti. Jie netgi pasienio punkte gali pasukti atgal. Jei vairuoji pats savo mašiną ir jos svoris viršija 3.5 t, naudojamas verslui, gal dar reikės kvito, bet asmeniniam naudojimui dažniausiai užtenka vairuotojo pažymėjimo. Geriau turėtą parašytą lapą, kur matytųsi, kas ką veža, kad neklausinėtų valandų.

Ką daryti su draudimu, ar Lietuvos „kasko“ užtenka?

Didelis rizikos taškas. Žiūrėk, daugelis mano klientų mania, kad jei turi „Kasko“ Lietuvoje, tai jis veikia Vokietijoje. Veikia, bet tik civilinės atsakomybės dalis (TCM). O jei sužaloji mikroautobusą arba jį pavogia? Turiu atvejį, kai vienas vairuotojas Palangoje užmiršė pasidaryti „Žalą Transportui“, o Vokietijoje patašė stogą ant garažo. Nuostoliai milžiniški, o draudimas padengė tik pusę. Būtinai pasitikrink su savo brokeriu dėl „ Žalos Transportui“ galiojimo užsienyje, kitaip bus didelių vargų.

Reikia mokėti mokesčius ar kažką panašaus už įvežimą?

Jei persikraustymas į Vokietiją yra galutinis, t. y. keičiate gyvenamąją vietą, tai daiktai iš ES šalies į ES šalį įvežami akcizu neapmokestinami. Reikia tik pildyti pasienio deklaraciją tamsoje (jei eini per tikrą pasienį, o ne Šengeną), nors dabar retai kas sustoja. Bet! Jei turi naujų daiktų, pvz., dar neapsegtą šaldytuvą ar didelę televiziją, gali susidurti su PVM mokėjimu, jei neatrodys, kad tai nebe parduodamas prekė. Vokiški muitininkai sugebėja įžiūrėti tą lipduką su „nešiojamu kompiuteriu“ pakuoje.

Ar galima vairuoti paprastą „B“ kategoriją?

Tai techniškai priklauso nuo svorio. Jei turi mikroautobusą, kurio techniniame praeityje yra nurodyta „M1“ kategorija, o svoris neturi viršyti 3.5 tonų, tai „B“ kategorija užtenka. Bet jei tu padėjai daug daiktų ir svoris viršijo 3.5 t (tai įmanoma greitai, ypač su sofos), o neturi „C“ kategorijos ar „95“ kodėlyje – tuose Vokietijoje esi dideliuose graužiuose. Tikrai pasvertk viską, kol dar Lietuvoje,nes vokiškos svarstykles kelyje neluoš.

Ar pasas svarbus, jei esu ES pilietis?

Žinoma, žmogau. nors ir per vidinius ES ribus nebe tikrina taip griežtai, bet persikraustymas į Vokietiją reikalauja, kad turėtum dokumentą, patvirtinantį tapatybę. Vokietijoje policija sustabdo dažnai, o jei neturi paso ar ID kortelės (ir turi tamsią odą arba kitaip išsiskirianti iš minios), gali eiti į postą patvirtinti, kas tu esi. Nerekomenduoju rizikuoti, pasiskubėjęs palikę dokumentus kišenėje.

Technikos paruošimas ir vairavimo specifika

Ar mikroautobusui reikalingas Vignette (mokestis už kelią)?

Čia svarbu suprasti, kad Vokietijoje nėra mokamų už važiavimą kelių (kaip Prancūzijoje ar Slovakijoje) lengviesiems automobiliams, bet jaučiasi pokyčiai. Kai kuriose vietovėse, pavyzdžiui, aplink Miuncheną arba aplink Berlyną, pradėjo diegti aplinkos apsaugos zonas (Umweltzone), kuriose reikia žaliaus spalvos lipduko. Microbusams, kurie per 3.5t, tai labai aktualu, be to reikės mokėti LKW-Maut (krovinių mokestį), jei jis priskiriamas prie sunkvežimių (pagal technines datas). Na, viskas pasikeis 2024-aisiais (ar gal 2025-ais?), pradedant mokėti už lengvuosius automobilius, tai stebėk naujienas.

Žieminės padangos – ar tai būtina?

Tai ne pasitikėjimo, o įstatymo reikalavimas. Vokietijoje nuo lapkričio iki balandžio, jei yra sniego, šlapdribos ar ledo situacija, privalai turėti žieminę padangą arba visų sezonų su atitinkamu ženklu (M+S). Jei ne, bauda prasideda nuo 60 eurų ir gali baigtis tuo, kad draudimas nedirbs, įvykus avarijai. Nedaryk to, matęs kaip vairuotojai verčia rinkti pinigus iš kišenės tiesiog kelio šalia.

Kaip su greičio ribojimais?

Mikroautobusai, net jei atrodo kaip „Volkswagen Caravelle“, dažnai turi kitokias greičio ribas nei „keleiviniai“. Užmiestyje dažniausiai leidžiama važiuoti 100 km/h (kai keleiviniai gali ir daugiau), o mieste paprastai tokios pat. Vokietijos autobanai yra viliojimas, bet neįsivaizduok, kad gali lenkti kaip Formulė-1. Foto radarai matuoja vidutinį greitį tarp dviejų taškų, ir baudą gausi namo paštu po mėnesio.

Kur leidžiama stovėti su tokiu „gargzdu“?

Tai vienas didžiausių galvos skausmų. Miestuose stovėjimo vietos dažnai pažymėtos tik 1.8 m aukščio transportui. Mikroautobusas, net ir be bagažinės ant stogo, gali neįlipti. Reikia ieškoti specifiškų ženklų arba stovėti mokamose aikštelėse, kur dažnai mokesčiai skaičiuojami pagal svorį ir ilgis. Nustatyk „Parkopilotą“, jei turi, nes įsistumti į siaurą vietą su 6 metrų „skėčiu“ yra siaubingai sunku.

Ar galiu vairuoti nuolat ar reikia ilsėtis?

Jei tai yra komercinis vežimas (t. y. gauni pinigus arba tai susiję su verslu), turi taikytis vairuotojo ir poilsio laiko taisyklės. Privalai turi tachografa (jei didesnis už 3.5t). Jei ne, ir tai asmeninė kelionė, taisk sau pats, bet nepamiršk, kad pavargus vairuoti tokią mašiną pavojinga. Vokietijoje policija tikrina vairuotojo būklę, jei įtari, kad esi mieguistas.

Ką daryti, jei sugedo mikroautobusas kelyje?

Nemalonu, bet įvyksta. Jei turi „Kasko“ su pagalba kelyje, skambinam telefonu. Jei ne – ieškomi vietiniai servisas. Būk pasiruošęs, kad Vokietijoje darbo rankos kainuoja brangiai. Vienas mano klientas sugedo degiklis tiesiogiai po Vokietijos-Lenkijos sienos, teko laukti dieną šaltoje mašinoje, kol atvyko detalių. Kartais geriau pasirūpinti serviso kontaktu iš anksto, ypač jei persikraustymas į Vokietiją vyksta senuoju „burbuliuku“.

Daiktų pakavimas, tvarkymas ir kas gali nepavykti

Kaip užsegti daiktus, kad neiškristų?

Geriau užsisakyk stropas su metaliniais gabaritais (gumos nebus laikytu tokio sunkio). Viskas turi būti glaudžiai, o sunkiausi daiktai apačioje, prie padangų. Pats pats blogiausias dalykas – kai krenta dėžė su stiklais ant vairuotojo galvos su žingsniu (nors geriau, kad neiškristų per vairuotoją). Pas mane buvo atvejis, kai šaltkalvis užsegtė rankines dėžes, o vairuotojas atlenkė juos per smūgį... na, buvo liūdna.

Ar galima vežti šaltą maistą?

Galima, tik laikykite skaniai. Vokietijos orai tame tame regione gali būti keičiasi. Aš asmeniškai nerekomenduoju vežti maišus su bulvėmis ar mėsos gaminius be šaldytuvo, ypač vasarą. Polcijos nebėgs tikrinti, o kai atsivers, kvapas toks... be galo. O ką jau kalbėti apie vyną – jo geriau neužkrauti per daug, jei ne esi prekybininkas, gali kilti klausimų dėl akcizo.

Kaip su buitinės technikos transportavimu?

Šaldytuvai, skalbyklės – tai naktmarė. Prieš išvežant reikia jas išdžiūvinti bent kelias dienas (ypač šaldytuvą), nes kelyje užkimsta ir būna nemalonus kvapas. Be to, uždėk juos gulsčiai, o ne vertikaliai, kad nebūtų įtrūkimų sukompresoriuje. Matęs, kaip buvo išmestas „Bosch“ skalbyklė, nes vairuotojas užsidėjo ant viršaus dėžę su knygomis, ir sprogė dangtelis.

Ar galima statyti daiktus iki pat stogo?

Techniškai – taip, jei nėra kabinos skydelio. Bet vaizdumas per galinį veidrodėlį turi likti. Vokietijos policija mėgsta sustabdyti tie, kai negali įžiūrėti atgal. Be to, jei tu pastate dėžę ant metalinės stogo konstrucijos, o ten yra daug daiktų, vairuotojas gali neįžiūrėti pėsčiųjų. Nerekomenduoju rizikuoti.

Ką daryti su vertingais daigtais?

Brangiausius dalykus ( dokumentai, pinigai, juvelyrinės dirbiniai) imkime su savimi į kabiną. Nedėkite juos į krovininę dalį. Yra žinoma atvejis, kai viena šeima išvyko piesti prie Deglsto (ties Vokietijos ir Lenkijos pasieniu), o sugedus mikroautobusui, kažkas pavogė dėžę su jų gyvenimo draudimo poliais. Gudrumas ne visada apsimoka.

Ar leidžiama vežti chemines medžiagas?

Bendrą įstatymai draudžia vežti pavojingas krovinius be leidimo. Tai reiškia, kad tu negali užkrauti maišą su benzinu arba statybines kepalus su tepalais į uždarą mikroautobusą (kvapas toks, kad gali užgęsti nuomonę). Galima nedidelėmis kiekiais (pavyzdžiui, aerozolius), bet geriau tai padaryti atskirai arba atidžiai perspėti vairuotoją.

Vokiečių specifika, iškraunimas ir „nepatogūs“ dalykai

Ar sunku rasti adresą Vokietijoje?

Vokiški blokeliai tvarkingi, bet miestuose, kaip pavyzdžiui „Dusseldorf“ arba „Hamburg“, gali būti tiesiog šturmas. Navigacija dažnai veda per „Einbahnstraße“ (viena kryptimi gatvė), į kurią sunkvežimis negali įvažiuoti. Patartina turėti „Truck“ navigaciją. Nekartok perbrukti per vaiko aikštelę (sustabdyk žemyn), nes vietiniai gyventojai sukvies „Ordnungsamt“ – administraciją, o bauda didelė.

Ką daryti, jei negaliu prieiti prie namų?

Tai dažna situacija. Senieji namai, siauri takai, o tu su 7 metrų ilgio mašina. Vokietijos statybos yra aukštos, dažnai be įėjimo šalikelėn. Tuomet lieka vienas variantas – užstoti gatvę (jei leidžiama) ir permesti daiktus ant ratukų. Būk pasiruošęs, kad gali tekti nešti 200 metrų.

Ar vokiečiai padeda iškrauti?

Žinoma, tačiau ne visada. Jei persikraustymas į Vokietiją vyksta tarp draugų, tai aišku, kad visi padeda. Bet jei samdomi „Helfer“ (pagalbininkai), jie tikrai nebus taip greiti kaip lietuviai, o kaina gali būti keista. Užsidėk į sutartį, kad iškraunamos tik dėžės į pirmąjį aukštą, kitaip gali tekti atsiskaityti už kiekvieną laiptą. (Galbūt šie reikalavimai pasikeitė, bet ką aš girdėjau, tai griežti.)

Kaip elgtis su šiukšlėmis?

Nenuok į gatvę. Vokietijos miestuose labai griežtos taisyklės dėl šiukšlių. Iškraunant, susikaupia daug pakuočių, popieriaus, plastiko. Geriau susirasti vietinę „Wertstoffhof“ (šiukšliadėžė) arba prašyti šeimininko, kur išmesti. Nebūk tas „žmogus“, kuris palieka mūsinius mažus stiklainius po kiemu – tai duoda blogą vardą visiems mums.

Ar reikia kalbėti vokiškai su policija?

Ne, galima angliškai, bet vokiškai geriau. Vokietijos policininkai yra draugiškesni nei mūsiškiai (dažniausiai), bet jei įžeisi jų orumą arba bandysi meluoti, gausi tikrai rūpestingą dėmesį. Geriau būti sąžiningas. Kai vienas mano vairuotojas bandė nukrypti, nes nežinojo vokiškai, Policija tiesiog paskambino vertėjui. Būk pasiruošęs.

Ką daryti, jei girdžiu „čirps“ iš variklio?

Nedelsk. Vokietijos keliai yra sklandūs, bet dideliais greičiais variklis dirba intensyviau. Jei kažką čirpia (pavyzdžiui, diržas arba velenas), sustok ir patikrink. Gali būti tiesiog trinties dėl, bet gali būti ir padangos problemos. Geriau prarasti valandą nešiojantis pėsčias, negu likti be variklio tiesiogine viduryje autostrados.

Galutiniai pavadavimai ir pinigai

Kiek kainuoja toks reisas?

Sunku pasakyti tikslią sumą, nes viskas priklauso nuo kuro kainos (šiuo metu jų šokinėja). Patartina dėl 80–120 eurų degalų (vidutinės maršruto beveik 1000 km) + mokesčiai už tiltus arba tunelius (jei eini pro Ryga arba Kaliningradą – ne, čia kalbu apie Lenkijos trasą). Be to, neapsimoka skaičiuoti tik degalų, reikia numatyti ir nenumatytų išlaidų (lankstumas).

Ar galima užsidirbti pervedant tarpininkams?

Esu girdėjęs, kad kai kurie samdo mikroautobusus ir veža mažus siuntinius. Už tai gausi baudą, jei neturi licencijos bei taisyklių. Vokietijos „Gewerbeamt“ (prekybos licencijos institucija) nėra linkusi į „pilietinę nepaklusnumą“. Jei įsileisi keleivį su dėžute, gali būti laikomas neregistruotu vežėju. (Galima, jei tai yra draugas ir jis ne sumoka, bet kai ką pinigais, tai rizikuok).

Ar verta nuomoti mikroautobusą Lietuvoje ar Vokietijoje?

Jeigu turi draugą Vokietijoje, geriau nuomoti ten. Pigiau (nereikės gražinti sovietinio „Raf“ per jūrą), be to, užduotis persikraustymas į Vokietiją bus lengviau atlikti su vokiška mašina (patikimesnė). Tik patikrink, ar turi teisę ją vesti, kadangi dauguma nuomojamų mikroautobusų yra virš 3.5 tonos.

Ką daryti su alkoholiu mašinoje?

Niekada nevairuok po to, kai gėrei, net ir alaus. Vokietijoje tolerancija 0.0 promilė (nors techniškai gali būti 0.5, bet nuo 0.0 prasideda problemos, jei sužaloji ką nors). Geriau alkoholį padėti į sandėliuką arba namuose, o ne kablyje. Kai policija sustabdo ir uodžia, ji nesigili, ar tai vynas ar degtinė – tikrina, ką turi kablyje.

Ar galiu užpildyti degalus su „kanistra“?

Dėl saugumo galioja ribojimai. Paprastai leidžiama turėti ne daugiau kaip 10 litrų degalų atskirame inde (kanistroje), jis turi būti patvirtintas. Nedėk 20 litrų butelio su benzinu į keleivinę kabina – tai pavojinga ir baudžiama. Be to, degalų kvapas gali sukelti paniką.

Kas nutinka, jei užstrigsi sunkvežimyje?

Negali tikrai, tai ne tas pats. Bet jei tavo mikroautobusas užstrigs sniege (pavyzdžiui, pietų Vokietijoje, Alpėse), gali būti, kad reikės pagalbos. Vokietija turi gerai išvystytą gelbėjimo sistemą, bet tai kainuoja. Pasirūpink „Gelbenđienst“ numeriais mobiliajame telefone.

Ar daiktus uždraudžiama vežti seifais?

Na, tai keistas klausimas, bet girdėjau. Jei turi didelį seifą, jis turi būti geriausiai užfiksuotas, kad nešoktų. Be to, geriau nebūtų jame nieko vertingo (pinigų ar dokumentų), o galiausiai tiesiog uždarytas tuščias, kad sargentai neklausinėtų, ką slaugi. (Žinoma, jei tai tavo asmeninis seifas – ne problema).

Ar reikia pranešti apie atvykimą vokiškaiems draugams iš anksto?

Absoliučiai taip. Vokietijoje dauguma gyvena blokuose, kur laikosi „Nachbarschaft“ (kaimynystės) taisyklių. Jei atvyksi 6 ryte su „Mercedesu“ keliniu ir pradësi kalbėti, kaimynai iškviens policiją dėl „Lärmbelästigung“ (triukšmo). Sutarėk su šeimininku, kad jis eitų pasitikti iš anksto.

Na, tai ir yra tas realumas. Persikraustymas į Vokietiją su mikroautobusu nėra mokslas, bet jis reikalauja kantrybės ir pasiruošimo. Jei viską suplanuosi, pasirūpinsi dokumentais ir neužsimiršti apie vokišką griežtumą, viskas turėtų pavykti sėkmingai. Sėkmės kelyje, ir vaziuok saugsiai – ne tik sau, bet ir kitiems dalyviams. O jei kils klausimų – geriau viską patikrinti du kartus, nei gailėtis vėliau.