Persikraustymas į Vokietiją mikroautobusu: ar verta rizikuoti pinigus ir nervus?

Dirbu jau beveik dvidešimt metų šioje srityje, maždaug tiek, kiek reikia, kad pradėtum nekęsti šalto kavos degustavimo degalinėse. Per tą laiką mačiau viską – nuo prarastų pianinų iki vairuotojų, kurie užmiršo, kur jie išvis važiuoja. Dažniausiai žmonės klausia apie didelius sunkvežimius, bet pastaruoju metu labai išpopuliarėjo persikraustymas mikroautobusu į Vokietiją. Kodėl? Nes atrodo papigliau, greičiau ir, svarbiausia, pigiau. Ar taip yra iš tikrųjų? Na, čia yra tokios istorijos, kurioje vienam tai dovana, o kitam – tik galvos skausmas. Būtent apie šiuos niuansus, kainas ir tas pavojingas akimirkas aš ir noriu papasakoti, kaip būtų kalbėta tiesiai iš šaltos vairuotojo kabros.

Kainos ir pinigai, kuriuos visiems baiminasi

Kiek vidutiniškai kainuoja persikraustymas mikroautobusu į Vokietiją?

Viskas čia labai priklauso nuo to, kiek daiktų turite ir kur būtent Vokietijoje reikia važiuoti. Jei tai tik kelios dėžės į Berlyną, tai galim ir už 300-400 eurų susitvarkyti, bet jei reikia vežti visus butus baldus į Miuncheną, kaina šokteli iki 800-1000 eurų. Taip pat reikia prisiminti apie kuro kainas – Vokietijoje jos ne iš pigiausių, todėl persikraustymas mikroautobusu į Vokietiją kainuoja brangiau nei važiavimas po Lietuvą. Beje, dauguma firmų dar įskaičiuoja vairuotojo dienpinigius, kurie gali būti ir 50 eurų per dieną, tai neapsimokės stebėti tik vieno skaičiaus skelbime.

Ar reikia mokėti už darbus iš karto ar galima atidėti?

Geriausia ir saugiausia yra pasirašyti sutartį ir palikti nedidelį avansą, o likutį sumokėti, kai daiktai jau yra patalpinti naujame name. Nemanau, kad verta viską mokėti iš karto, nes kas nutiks, jei mikroautobusu sugeds pusiaukelėje? Tada gaišite laukdami, kol jie sutvarkys savo reikalus, o jūsų daiktai stovės kieme. Žinoma, yra firmų, kurios reikalauja viso sumokėjimo iš karto, bet to aš asmeniškai nebūčia patartinas – tai kaip kas maistą parduotuvėje, dar nepagaminęs jo.

Kas daryti, jei kaina pasirodo per žema?

Vyksta tokia taisyklė – jei atrodo per gerai, kad būtų tiesa, tai tai turbūt taip ir yra. Jei kas siūlo persikraustymą mikroautobusu į Vokietiją už pusę mažesnę kainą nei rinka, gali būti, kad jis tiesiog nebus mokęs mokesčių arba vairuotojas bus be liudijimo. Būna taip, kad žmogus pasikrauna mikroautobusą vaikiškais kėdutėmis ir sako, kad tai krovinys, o paskui policija Vokietijoje sustabdo. Geriausia paprašyti PVM kvito ir įsitikinti, kad įmonė tikrai egzistuoja.

Ar kainuoja daugiau, jei reikia įvežti daiktus į aukštą?

Žinoma, kainuos. Jei nėra lifto arba jis per mažas, vairuotojas turės nešti daiktus rankomis, o tai jau papildomas fizinis darbas, už kurį reikia sumokėti. Paprastai vienas aukštas kainuoja apie 50 eurų priemokos, bet viskas priklauso nuo sunkumo. Ne vieną kartą mačiau, kaip vairuotojai atsisako nešti sofos į penktą aukštą be lifto, todėl apie tai reikia kalbėti iš karto. Nekantrausiu nieko nešti, jei apie tai nebuvo kalbama.

Ar galima susitarti dėl nuolaidos, jei važiuojam darbo dieną?

Tikrai, darbo dienomis yra ramiau ir pigiau, nei savaitgaliais ar švenčių metu. Jei galite laukti ir neskubėti su persikraustymu mikroautobusu į Vokietiją, tai pasiūlykite važiuoti pirmadienį ar antradienį – dažnai savininkai sutinka nuleisti kainą, kadangi neturių kitų užsakymų. Taip pat verta paminėti, jei grįžtant mikroautobus tuščias, tai gali būti dar vienas argumentas dėl nuolaidos, nes jiems reikės sugrįžti tuščiam.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Būna visko. Kartais užmirštama pasakyti apie mokesčius už užstatą (Maut) Vokietijoje, kurį turi mokėti sunkvežimiai ir didesni mikroautobusai. Taip pat gali būti mokestis už vairuotojo nakvynę viešbutyje, jei kelionė trunka ilgiau nei viena diena. Nenuostabu, jei pasirodys mokestis už dėžių išnešimą, jei jūsų nėra. Visada klauskite "ar į kainą įskaičiuota viskas?", o ne tik "kiek kainuoja?".

Kas galima vežti ir kaip tai susidėti (ir išsirinkti)

Ar telpa įprastas vieno kambario buto baldai?

Įprastas mikroautobus, toks kaip Ford Transit ar Mercedes Sprinter, telpa nemažai, bet jei turite didelę anglinę lovą ar spintelę, kuri nesirenka, gali būti problemų. Tiesiog reikia gerai išmatuoti daiktus prieš krovimą. Persikraustymas mikroautobusu į Vokietiją puikus tada, kai daiktų nėra per daug arba jie yra lengvai išardomi. Jei bandysite įstumti sofą per priverstinę durį, galite ją sugadinti, ir tada pinigai bus išmesti veltui.

Kaip su šaltkalvių stalais, jie labai sunkūs ir dideli?

Tai čia jau rimtas klausimas. Šaltkalvių stalai sveria po šimtą kilogramų, o mikroautobuso grindys juos gali neįveikti, ypač jei vairuotojas bandys juos tempti su įrankių, o ne su keltuvu. Jei turite tokių sunkių daiktų, apie tai praneškite iš karto, nes gali reikėti specialios technikos arba dviejų vyrų. Nemanau, kad vienas vairuotojas pajėgs pakelti tą stalą be pagalbos, nesusižalodamas nugaros.

Ar jie padeda pakrauti ar aš turiu viską padaryti pats?

Įprastai kaina įskaito krovimo darbus, bet visada patikrinkite. Yra variantų, kai tik samdate transportą, ir tada turite patiems viską pakrauti. Aš asmeniškai visada patariu pasirinkti variantą su krovėjais, nes tai sutaupo daug nervų. Nenorėčiau vėl girdėti, kaip klientas skundžiasi, kad jo nugarai sužalojo nešdamas šaldytuvą į rąstą.

Ar saugu vežti kompiuterius ir jautrią techniką?

Saugu tik tada, jei viskas tvirtai užfixuota. Mikroautobuse būna daug vibracijų, ypač Vokietijos greitkeliuose, tad jei kompiuteris stovės ant kėdės be užfiksavimo, jis nukris. Geriausia viską įdėti į originalias dėžes ir uždaryti. Aš vieną kartą mačiau, kaip vienas vaizdo plokštė nuskrido per visą vagoną, nes buvo padėta ant sėdynės... (čia turiu omenyje, kad nebuvo uždėta jokios užtvaros).

Kas su buitinė technika, ar reikia ją išpilti?

Šaldytuvus ir skalbimo mašinas būtinai reikia išpilti ir išdžiovinti, nes jei paliksite vandens, jis perkelionę metu nutekės ir sugadins kitus daiktus. Be to, drėgmė sukels pelę. Ypač jei persikraustymas mikroautobusu į Vokietiją vyksta žiemą, vandens gali tiesiog užšalti ir praplėšti vamzdžius. Nėra nieko blogesnio nei atidaryti mikroautobuso duris ir pajusti dulkių ir pelės kvapą.

Ar galima vežti dviratį ant stogo arba gale?

Galima, jei yra speciali laikiklio sistema. Bet dažniausiai paprastame krovininiame mikriuke nėra vietos dviračiui viduje, jei jis jau pilnas baldų. Ant stogo įrengti dviračius galima, bet tada reikia įsigyti specialias rėmas, o tai kainuoja. Jei dviratis tik vienas, galima jį padėti į vidų, jei yra vietos, bet atidžiai, kad nebraižytumite sienelių.

Kelionės eiga, vairuotojai ir nuobodulys

Kiek laiko trunka važiavimas į Vokietiją?

Priklauso nuo to, kur būtent važiuojame. Iki Berlyno nuvažiuoti galima per 10-12 valandų, jei nėra didelių spūsčių, bet į Miuncheną ar Hamburgą teks važiuoti ilgiau, net 14-15 valandų. Persikraustymas mikroautobusu į Vokietiją nėra trumpa kelionė, todėl reikia kantrybės. Vairuotojai turi poilsio režimus, todėl neįsivaizduokite, kad jie gali važiuoti be sustojimo 20 valandų – tai nelegalu ir pavojinga.

Ar vairuotojas gali naktoti pas mane namuose?

Techniškai gali, jei jūs sutinkate, bet dažniausiai jie renkasi nakvyne viešbutyje arba miega mikroautobuse (jei yra galimybė). Jei vairuotojas atvyksta vėlai ir jau pavargo, jis gali paprašyti leidimo praleisti naktį pas jus, bet tai retas atvejis. Aš asmeniškai visada gerbiau, kai vairuotojas pailsi normaliose sąlygose, o ne ant sėdynių sulinkęs.

Kas jei vairuotojas užstringa kelyje ir vėluoja?

Tai būna. Sugedus technikai ar įvykus avarijai, reikia laukti techninės pagalbos. Gali užtrukti valandą, o gali ir visą naktį. Tokiu atveju reikia kantriai laukti ir nedaryti panikos. Geriausia turėti vairuotojo numerį ir nuolat su juo bendrauti. Vieną kartą mačiau, kaip vairuotojas užstrigo Lenkijoje su degalais ir teko laukti ryto, kol atvyks pagalba.

Ar jie sustoja pietų metu ir kur valgo?

Sustoja degalinėse. Ten ir valgo, ir pailsi. Vokietijoje degalinės geros, bet brangios, todėl vairuotojai dažnai pasiima maistą su savimi iš namų. Nereikia nusispjauti, jei jie sustoja ilgiau nei planavote – jie taip pat žmonės ir reikia pavalgyti. Bet jei jie sustoja pietų valgyti valandą ir dar parduoda duoną kaimynui, tuomet galima skyrytis.

Kaip su kalnuose Vokietijoje, ar mikriukas įveiks?

Sunkesniems krovininiams mikroautobusams kalnai, ypač Alpių regione, gali būti iššūkis. Jei mikroautobusas pilnas iki pat stogo, variklis gali neįveikti stačių atkarpų ir greitai perkaiti. Žinoma, dabar technika gera, bet... (ar ne? Galima čia abejooti). Na, bent jau senesniems modeliams reikia būti atsargiems. Jei kelyje yra labai stačios kalvos, apie tai reikia pranešti iš anksto.

Ar reikia lydėti krovinią iki paskirties vietos?

Nebūtina, bet labai rekomenduojama. Vairuotojas gali tiesiog nežinoti, kur yra konkretus namas ar kaip įvažiuoti kiemu. Be to, jei reikia something iškrauti konkrečioje vietoje, geriau būti ten pat. Aš girdėjau istoriją, kai vairuotojas iškraunė daiktus kieme, o ne garaže, nes klientas nebuvo pasakęs, kad reikia įvežti vidun.

Vokietijos specifika, kurios niekas nesako

Ar ypač griežta Vokietijos policija ir ką ji tikrina?

Vokietijos policija labai atidi, ypač kai kalba eina apie sunkvežimius ir krovininius automobilius. Ji tikrina, ar vairuotojas nelaikė daugiau valandų nei leidžiama, ar krovinys užfiksuotas, ar yra reikiami dokumentai. Jei persikraustymas mikroautobusu į Vokietiją atliekamas neteisėtai, baudos gali būti milžiniškos. Taip pat tikrina, ar mikroautobuso greitis neviršija leistino (greičio matuokliai labai tikslūs).

Kas su „Umweltplakette“ (žalia kortele) miestuose?

Tai būtina daugeliui Vokietijos miestų. Be šios žalios kortelės negalivažiuoti į centro zonas (Umweltzone). Jei jos nėra, gausite baudą, kuri gali būti 100 eurų ir daugiau. Užsakykite persikraustymą mikroautobusu į Vokietiją tik iš tokių firmų, kurios turi šias korteles. Nekantrausiu girdėti, kaip klientas skundžiasi, kad negalėjo privažiuoti prie namų Berlyne, nes vairuotojas nebuvo pasirūpinęs kortele.

Ar sunku rasti vietą mieste dideliam mikriukui?

Labai sunka. Vokietijos miestuose, ypač senosiuose rajonuose, gatvės siauros ir vietos mažai. Reikia iš anksto pasirūpinti parkavimo leidimu arba surasti vietą, kur nebus trukdomi kiti eismo dalyviai. Dažnai reikia statyti mikroautobusą toliau ir nešti daiktus rankomis, o tai užtrunka. Geriausia susiplanuoti maršrutą iš anksto.

Kaip su muitine, jei turiu senų daiktų ar dovanų?

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra ES narės, muitinės kontrolės paprastai nėra, bet jei turite labai brangių daiktų arba daug alkoholio (virš 90 litrų vyno ir t.t.), gali sustabdyti. Taip pat jei vežate daiktus, kurie atrodo kaip prekės (pavyzdžiui, 10 vienodų televizorių), gali kilti klausimų. Geriausia turėti daiktų sąrašą, jei kyla abejonių.

Ar reikia deklaruoti perkėlimą Vokietijos institucijose?

Jei persikeliate gyventi į Vokietiją amžinai, daiktus, kuriuos turite daugiau kaip 6 mėnesius, galima atvežti be mokesčių (perkelimo mokestis ne taikomas). Tam reikia užpildyti deklaraciją ir parodyti, kad tai ne prekės, o asmeniniai daiktai. Bet jei tik vežate baldus pas draugą, tai gali būti traktuojama kaip prekyba. Čia reikia labai atsargiai su formuluotėmis.

Rizikos, blogos patirtys ir kaip jų išvengti

Kas jei mikroautobusu sugenda kelionės metu?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Jei sugenda, vairuotojas turi skambinti savo bossui ar techninei pagalbai. Jūsų daiktai gali likti kieme arba pakelelyje kelias dienas. Todėl verta pasirinkti patikimą firmą, kuri turi kitą automobilį arba gali greitai organizuoti pervežimą. Nenoriu jums gąsdinti, bet toks variantas visada egzistuoja.

Ar dažnai pasitaiko vagysčių arba daiktų sugadinimo?

Pasitaiko, ypač jei mikroautobusas paliktas be priežiūros neapsaugotoje vietoje. Vokietijoje vagystės nėra tokios dažnos kaip kitur, bet vis tiek įvyksta. Sugadinimas dažniau būna dėl blogo pakavimo – kai vienas daiktas griauna kitą. Užfiksuokite viską tvirtai, kad niekas nešoktų.

Kaip atpažinti blogą firmą ir kiek jiems tikėti?

Bloga firma ta, kuri neduoda sutarties, neduoda jokių kontaktų arba dirba su „gabra“ vairuotojais be patirties. Jei jie atsiunčia vairuotoją su seną, surūdijusiu mikroautobusu, kuris dūmsta kaip kaminas, tai tikrai blogas ženklas. Patikrinkite atsiliepimus internetu – jei juose rašo apie vėlavimus ar sugadintus daiktus, geriau ieškokite kito.

Ar verta rizikuoti su „gabra“ be sutarties dėl pinigų?

Absoliučiai ne. Tas 50 eurų, kuriuos sutaupysite, gali jums kainuoti tūkstančius, jei daiktai dings ar bus sugadinti. Be sutarties jums niekas nieko neatkompensuos. Persikraustymas mikroautobusu į Vokietiją turi būti įformintas dokumentais, net jei tai atrodo per daug biurokratiškai. Geriau būti saugiam nei gailėtis.

Kas jei vairuotojas atsisako išnešti daiktus, nes per sunku?

Tai įvyksta dažniau, nei manote. Jei sutartyje nėra parašyta, kad įskaičiuotas krovimas į aukštą be lifto, vairuotojas gali tiesiog pasakyti „ne“. Tada jums teks ieškoti kitų žmonių arba mokėti papildomai. Viską aptarkite iš anksto, kad nebūtų nemalonios staigmenos prieš pat duris.

Ar yra kokių nors pavojų susijusių su keliu oru?

Žinoma, žiemą Vokietijoje būna sniego, o kalnuose – ledo. Mikroautobusas su pilnu kroviniu gali pradėti šluoti. Vairuotojas turi būti patyręs ir turėti žieminę padangų komplektaciją. Jei matote, kad oras blogėja, galbūt verta atidėti kelionę dienai dvi. Nerašau šito, kad išgąsdintum, bet saugumas – svarbiau už greitį.

Išvada

Na, trumpai tariant, persikraustymas mikroautobusu į Vokietiją yra puikus sprendimas tiems, kurie ieško kompromiso tarp kainos ir patogumo. Jis pigesnis už didelį sunkvežimį, bet reikalauja daugiau planavimo, ypač jei kalba eina apie didelius miestus ar sunkius daiktus. Svarbiausia – nerinktis pigiausio pasiūlymo be sutarties, nes taip galite prarasti daugiau nei užsaveidėsite. Gerai pasiruoškite, išmatuokite baldus ir pasikalbėkite su vairuotoju iš anksto – tada kelionė bus ramesnė. O aš tikiuosi, kad jūsų kelionį į Vokietiją lydės tik saulėtas oras ir greitas išsikraustymas.