Persikraustymas į Vokietiją: kas tikrai laukia jūsų ir jūsų daiktų ant kelio?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų ir, turiu pripažinti, mačiau viską – nuo idealiai suplanuotų reisų iki tokių chaoso scenarijų, kuriuos net filmams nerašyti. Klientas dažnai galvoja, kad persikraustymas į Vokietiją yra tiesiog tai, kad užsukate sunkvežimį, įmetate dėžes ir važiuojate gerti alaus, bet realybė yra daug sudėtingesnė. Čia ne tik apie vairuotoją, tai apie dokumentus, muitinę, vokiečių griežtumą ir kartais apie tai, kad kažkas paprasčiaiai užmiršta uždaryti garažo vartus (taip, buvo tokia situacija). Štai jums gidas, kaip tai vyksta be jokio „floro“, tiesiog kaip yra.

Kainos, pasiūlymai ir tai, kas neaišku

Kiek vidutiniškai kainuoja persikraustymas į Vokietiją?

Vidutinės kainos nėra, nes viskas priklauso nuo to, kiek tikrai turite daiktų. Jei tai tik keli krepšiai ir sofa, tai gali būti ir 300 eurų, o jei persikeliate iš 200 kvadratinių namų Vilniuje į vila prie Miuncheno, skaičiuokite nuo tūkstančių. Persikraustymas į Vokietiją kainuoja mažiau, jeigu sutinkate laukti, kol vairuotojas surinks kitus krovinius tame pačiame automobilyje. Tiesiog nepamirškite papasakoti apie sunkius baldus, kuriuos reikės nešti per 5 aukštus be lifto – tuomet kaina šoktels akimirksniu.

Ar brangu vežti daliniu krovininiu automobiliu?

Dalinis krovinys (angliškai „part load“) yra pigiausias variantas, jeigu jums neskuba. Viskas vyksta taip: mes surandame kitą klientą, kuris veža daiktus į tą pačią pusę, ir padalijome sąskaitas. Tačiau čia yra vienas „bet“ – gali tekti palaukti dieną-dvi, kol vairuotojas surenk visus siuntas. Jeigu jums reikia, kad viskas būtų Vokietijoje rytoj, turite imti atskirą automobilį, o tai kainuos brangiau.

Kaip tiksliai suskaičiuoti savo daiktų tūrį?

Nesistenkite būti matematikais, tiesiog gerai apsižiūrėkite į butą. Standartinis vieno kambario buto turinys paprastai užima maždaug 10-15 kubinių metrų. Dažniausiai klientai sako „o, mažai daiktų“, o paskui atvyksta vairuotojas ir negali įpilti net darbo įrankių, nes viskas užkimšta sofa ir dviem lovomis. Geriau perviršiu ir pasakyti, kad yra 20 kubų, nei trūksta vietos.

Kas vyksta, jei pataisau skaičius ir daiktų atsiranda daugiau?

Tai kasdienybė. Vairuotojas važiuoja su 20 kubų automobiliu, o jūs staiga prisimenate apie dviratį rūsyje ir dar dešimt dėžių su knygomis. Jeigu vietos nelieka, teneks siųsti antrą automobilėlį, o tai papildomai kainuoja. Geriau iš karto pasakykite tiesą – mes esame įpratę prie visko, o netiesiogas kalbėjimas tik gąsdina logistus.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo grynaisiais pinigais „be sąskaitos“?

Dėl ko nors tokio nebegaliu kalbėti, nes dabar viską reglamentuoja „Sodra“ ir VMI. Mums reikia išrašyti sąskaitą faktūrą, kad būtų tvarka su PVM ir apskaita. Negaliu tiesiog pasiimti pinigų į kišenę ir važiuoti toliau – tai nelegalu ir rizikuodu verslu. Taigi, mokėkite banku, tai saugiau ir jums, ir mums.

Kada reikia sumokėti avansą?

Įprasta praktika yra 30 proc. avanso, kai užsakote reisą. Tai užtikrina, kad mes rezervuojame automobilį ir vairuotojo laiką. Jeigu atšaukiate paskutinę minutę, avansas lieka mums, nes mes jau turėjome atsisakyti kitų užsakymų. Avansas – tai ne kažkokia piktadarybė, o paprasta verslo garantija.

Daiktai, dėžės ir keisti daiktai

Ar reikia dėti viską į dėžes?

Būtina. Aš turiu omenyje, kad net jei tai drabužiai, juos geriau sudėti į dėžes, o ne nešti maišais. Vairuotojas gali staigiai stabdyti, ir tada viskas, kas neįdėta į dėžes, nukrenta ar susimuša. Be to, dėžės lengviau sukrauti į „kubus“ – taip panaudojama vieta efektyviau. Palikite maišus šiukšlėms, o daiktams – tvarkingas dėžes.

Kas su muzikos instrumentais, pvz., pianinu?

Pianas ar kontrabasas tai yra kelias naktis nemiegojančio vadybiniko košmaras. Tai neįeina į standartinį liftą, o nešti laiptais reikia keturių vyrukų. Persikraustant į Vokietiją su tokiais daiktais, reikia pranešti iš anksto, nes gali tekti keisti techniką. Nebandykite čia nieko išmanyti patys – pianas gali nukristi ant kojos ir pabaigti ne tik jūsų perkėlimą, bet ir vairuotojo karjerą.

Ar galiu vežti alkoholį?

Asmeniniam naudojimui – taip, bet ribotais kiekiais. Jeigu vairuotojui muitinėje randame 500 litrų degtinės, tai jau nebe persikraustymas, o prekyba. Vokietijai muitinės turi geras nosis, o jei atrodo, kad pervežate prekybiniu kiekiu, gali tekti mokėti muito mokesčius. Geriau išgerti seną likutį Lietuvoje ir nusipirkti naują Berlyne, ten pigiau.

O augintiniai? Ar juos leidžiama vežti kroviniuose?

Šiandien tai yra labai sudėtinga. Vairuotojai dažnai atsisako vežti gyvūnų, nes turi būti laikomi tam tikrose temperatūrose, o ne karštoje kabinoje. Mažus šunis ar kates galima įdėti į transportinę narvę ir įdėti į saloną, bet didelį dogą vežti sunkvežimiu neįmanoma legaliai ir humaniškai. Geriau susirasti specializuotą pervežėją.

Kas su maistu? Ar verta vežti mūsų kruopas?

Vokietijoje maistas nebrangus, o galiojimo datos turi būti tikros. Jeigu mūsų vairuotoją sustabdys muitinė ir randa dešimt maišų su senais miltais, viską gali tiesiog išmesti į šiukšliadėžę. Neapsimoka veži būsto maisto produktais, išskyrus gal kokią ypatingą dešrelę, kurios nerasite „Lidl“ prekybos centre.

Ar saugu palikti daiktus vairuotojui ir važiuoti atskirai?

Paprastai taip, mūsų vairuotojai sąžiningi, bet... Buvau atvejis, kai vienas klientas paliko kompiuterį atvirai, o vairuotojas, įsijungęs pietų pertraukai, net pastebėjojo, kaip kažkas bandė kažką įsiduoti iš šono. Nors retai, bet įvyksta vagysčių poilsio vietose. Brangius dalykus (gintarus, juvelyrinius dirbinius) geriau pasilikti pas save.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Taip, jei jie dideli. Spintelę neįsileisite pro duris, jeigu neatsisuksite. Mūsų vairuotojai turi įrankių, bet jie ne baldų meistrai – jie gali atsukti kojas, bet jeigu reikia išardyti sudėtingą sistemą, geriau tai padarykite patys arba pasamdykite meistrą iš anksto. Nežinau, kodėl klientai visada tikisi, kad vairuotojas sugebės išsiveržti su „Ikea“ spinta, kurios instrukcijos prarastos prieš penkerius metus.

Kelionės niuansai ir vairuotojai

Kiek laiko trunka važiavimas iki Vokietijos?

Jeigu važiuojame tiesiai, tai nuo Vilniaus iki Berlyno užtrunka maždaug 12-14 valandų. Tačiau jeigu tai dalinis krovinys, vairuotojas gali važiuoti maršrutu Kaunas-Varšuva-Berlynas ir užtrukti ilgiau. Atsižvelkite į tai, kad vairuotojas turi poilsio pertraukas – negali jis važiuoti 24 valandas be sustojimo, tai nelegalu ir pavojinga.

Ar vairuotojas padės iškrauti daiktus Vokietijoje?

Taip, jis padės nešti dėžes ir stumdyti baldus, bet jis nėra perkėlėjas (tokia yra specifinė profesija). Jeigu jums reikia nešti pianą ar išnešti 50 dėžių į penktą aukštą be lifto, mums reikia siųsti du vairuotojus arba papildomą padėjėją. Vienas vyras tiesiog fiziškai nenukels dviejų tonų krovinio vienas.

Kas vyksta, jei vairuotojas užstringa kelio eismo įvykyje?

Tai gyvenimas. Vokietijoje, ypač „autobahn“ ruožuose, įvyksta didelių spūsčių. Jei vairuotojas vėluoja dėl eismo, mes jums pranešame. Negalėsite nieko padaryti, tik reikės kantriai palaukti. Vieną kartą vairuotojas pristabdė dėl sniego-stormo Vokietijoje ir buvo įstrigęs tris dienas – klientas buvo labai nusivylęs, bet gamtos sąlygų nugalėti neįmanoma.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju kabinoje?

Draudžiama draudžiamo. Tai ne tik saugumo klausimas (draudimas nebegalioja, jei keleivis nenuominamas), bet ir poilsio klausimas. Vairuotojas turi turėti ramybę poilsio metu, o ne kalbėti su keleiviu apie gyvenimą. Be to, didžiojoje dalies sunkvežimių tik viena lova.

Ką daryti, jei turiu nuosavą automobilį, kurį reikia nuvežti?

Galime dėti automobilį ant priekabos (jei telpa) arba jį nuvesti vairuotoju. Pastarasis variantas brangnesnis, reikia sumokėti už vairuotojo darbo laiką abiem kryptimis, nes grįžtu tuščias. Persikraustymas į Vokietiją dažnai įtraukia ir šią problemą, tad geriau apie tai pagalvoti iš anksto.

Kur vairuotojai dažniausiai sustoja pailsėti?

Yra specialūs stovėjimai vairuotojams (trucking stops), kurie yra saugesni nei paprastos degalinės. Ten yra dušai ir maistas. Vokietijoje tokių vietų gausu, bet jos mokamos. Kartais vairuotojai sustoja tiesiog prie kelio, jeigu jaučiasi pavargę, bet mes stengiamės, kad jie naudotų legalias vietas.

Ar vairuotojas kalba lietuviškai ar angliškai?

Dauguma mūsų vairuotojų kalba lietuviškai, bet jeigu tai samdomas vairuotojas iš kitos šalies (kas retai, bet kartais būna, kai trūksta technikos), gali būti, kad kalbės tik angliškai ar rusiškai. Tada susižinoti tikslius adresus gali būti linksmiau, bet visada susiderame.

Atvykimas ir Vokietijos realybės

Ar reikia eiti į muitinę persikraustant į Vokietiją?

Jei persikeliate gyventi ilgam laikui, daiktai, kuriuos naudojote ne mažiau 6 mėnesių, gali būti importuojami be muito. Tačiau reikia pateikti sąrašą daiktų (inventoriaus sąrašą) ir užpildyti specialią formą 0350 (Vokietijos muitinės forma). Jeigu tos formos nėra, gali būti problemų, ypač jeigu automobilis sustoja patikrai.

Kas yra CMR sąvarta ir kodėl ji svarbi?

Tai yra jūsų sutartis su pervežėju ir draudimo polisas viename. Be CMR sąvartos, jei kažkas dingsta, neįrodysite, kad tu daiktas iš viso buvo mūsų automobilyje. Pasirašykite ją tik tada, kai tikrai patikrinote, kad viskas atvyko sveika. Jeigu pasirašote „gerai“, o paskui randate sulaužytą koją – mūsų kaltės nebėra.

Kas su šiukšlėmis? Ar vairuotojas jas išveš?

Ne. Vokietijoje šiukšlių išvežimo sistema yra griežta ir brangi. Vairuotojas negali tiesiog mesti jūsų senų baldų į pirmą pastebimą konteinerį – gali gauti baudą. Jums patys reikės rasti „Wertstoffhof“ (šiukšlių perdirbimo centrą) arba susitarti dėl išvežimo su vietine kompanija.

O jei butas Vokietijoje dar neparengtas?

Tai tikra bėda. Kartais klientai sako „mes atvyksime rytoj“, o paskui paaiškėja, kad raktų dar nėra. Vairuotojas negali laukti dieną-dvi be darbo, jis praras pinigus. Todėl reikia tiksliai sinchronizuoti laikus arba iš anksto susitarti dėl laikino sandėliavimo (to mums taip pat galima pasiūlyti).

Ar galima užsisakyti iškrovą vakare ar savaitgalį?

Vokietijoje darbo laikas yra šventas. Jei norite, kad vairuotojas atvyktų sekmadienį arba po 18:00 valandos, tai kainuos brangiau, nes tai viršvalandžiai. Vokiečiai nėra tokios, kad galima skambinti vidurnaktį ir prašyti atidaryti sandėlį – tai neveikia.

Kas daryti, jei butas 5 aukšte ir lifto neveikia?

Apie tai praneškite iš anksto! Aš jau minėjau, kad tai atsiliepia kainai. Reikės nešti rankomis, o tai trunka ilgai. Vieną kartą vairuotojas atvyko ir pamatė, kad liftas neveikia, o klientas nepranešė – buvo didelis pykčio, nes vairuotojas spėjo į kitą užsakymą.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Tai nėra privaloma, bet jei vairuotojas padėjo labai daug, nešė per sunkius laiptus ar buvo mandagus, lietuviai dažnai duoda po 10-20 eurų arbatpinigių. Vairuotojai tai labai įvertina, nes jų darbas sunkus. (Nors aišku, jis turi atlikti darbą ir be to, bet žmogiškas požiūris visada malonus).

Kas jei kažkas sugenda kelyje?

Mes turime civilinę atsakomybės draudimą (CMR draudimas). Jei vairuotojo kaltė sulaužoma spintelė, mes atsilyginame. Tačiau jeigu jūsų pačių klaida – pvz., blogai supakavote indus ir jie susidaužo nuo vibruojančio automobilio – tuomet mums nieko neįsipareigojote. Gerai supakuokite trapius daiktus!

Ar verta rinktis brangesnę pervežimo įmonę?

Mano atsakymas – taip. Pigios firmos dažnai dirba „pilkiąją zoną“, neturi draudimo ir gali dingti su jūsų daiktais. Persikraustymas į Vokietiją yra rimtas žingsnis, todėl patikimumą svarbiau užsibrėžti nei 50 eurų ekonomiją. Geriau padaryti vieną kartą ir gerai.

Išvada

Galiausiai, nors ir atrodo sudėtinga, visa ši procedūra yra tiesiog darbas, kurį reikia gerai suplanuoti. Persikraustymas į Vokietiją gali būti sklandus, jei neapsigausite su dvigubu daiktų kiekiu ir pasirūpinsite dokumentais. Nedarykite iš to kosmoso mokslo, tiesiog būkite sąžiningi su savo pervežėju, ir viskas nueis gerai.