Persikraustymas į Vokietiją: kas svarbiausia pasiruošimo etape

Po dvidešimt metų šioje srityje galu pasakiau – matęs esu viską. Nuo to, kaip žmonės bando sutalpinti visą gyvenimą į „Fiat“ dovaną, iki tų, kurie pervežia vieną vazą 40 kvadratinių metrų biure. Dažniausiai viskas baigiasi gerai, bet stresas lydi beveik visus. Persikraustymas į Vokietiją: kas svarbiausia pasiruošimo etape? Tai ne tik dėžių klijavimas. Tai žingsnis, kuris nulemia, ar jums teks skambinti vokiškai policijai dėl pavogtų batų, ar galėsite ramiai išgerti vakarienę savo naujame bute Miunchene. Vokietija – šalis tvarkos, tačiau kai susiduria su Rytų Europos chaoso supratimu, kartais įvyksta trintis. Pasiruošimas čia yra 80 proc. sėkmės. Jei paliksite viską paskutinę sekundę, brangiau atsieis ne tik pinigais, bet ir nervais. Kalbėsime tiesiogiai, be reklaminių frazių.

Dokumentai ir biurokratinis šou

Kur pradėti su dokumentais, tiesiog siaubingas chaosas?

Pradėkite nuo pasų. Atrodo paprasta, tačiau kasmet turiu bent vieną klientą, kuris atvyksta su pasibaigusiu dokumentu. Vokietoj (taip, turiu tokį įpročį rašyti) neįleis iškart, jei nebus galiojančio asmens dokumento. Jei esate ES pilietis, problema mažesnė, bet jei ne – vizos režimas gali būti varginantis. Reikia patikrinti, ar jūsų vairuotojo pažymėjimas tinkamas, jei planuojate važiuoti savo automobiliu. Dar dažnai pamirštami dėlės vaikų mokyklų pažymėjimai, nors tai ne būtina pervežimui, bet būtina jūsų nervams vėliau. Susirinkite visus į vieną aplanką ir padarykite kopijas. Pasitikėkite, prarasti originalą svetimoje šalyje – tai košmaras, kurį nenorite patirti.

Ar tikrai reikia inventoriaus sąrašo, ar tai tik pinigų gražinimas?

Absoliučiai reikia, ir nerašykite jį „ant kelio“. Vokiška muitinė (Zoll) gali sustabdyti net ir tokius atvejus, kai atrodo, kad tai tik paprastas persikraustymas. Jei važiuojate be registruotos įmonės, o tiesiog su draugais, rizikuojate, kad jūsų daiktus apiems kaip kontrabandą ar prekes, skirtas prekybai. Inventoriaus sąraše turi būti viskas: nuo šakutės iki valciko. Beje, jei sąraše nėra tobulai detalaus aprašymo, gali kilti įtarimų. Vieną kartą teko stovėti pasienio punkte šešias valias, nes klientas parašė „baldai“ vietoje to, kad išvardinų kiekvieną spintelę. Geriau sąrašą padaryti dvikalbį, tai greičiau paaiškinsite situaciją.

Kas dėl „Anmeldung“ – registracijos mieste, kada tai reikia?

Tai pirmas dalykas, ką turite padaryti atvykę. Vokiškas biurokratinis ratas nebegyva be to popieriaus. Be „Anmeldung“ negalite atidaryti banko sąskaitos, gauti interneto ar net įsidarbinti legaliai. Dažnai žmonės klausia, ar galima uždelsti. Ne, negalima. Turite 14 dienų nuo atvykimo, kad apsigyventumėte (Wohnungsgeberbestätigung – iš šeimininko gamas dokumentas yra svarbiausias čia). Neklauskite manęs, kodėl taip griežta, tiesiog taip yra. Jei nesuspėsite, gresia baudos, kurios, tiesą sakant, ne tokios mažos, kaip gali atrodyti.

Ar verta daryti draudimą, ar tai tik papildomas uždarbis?

Aš asmeniškai visada pasakau – draudikite. Net jei manote, kad vairuotojas – dievas kelyje. Yra daug situacijų, kurių negalima numatyti. Avarija, gaisras ar paprasčiausiai vagystė iš parkingo, kai vairuotojas miegoja. Tarpininkų įmonės dažnai siūlo „papildomą“ draudimą, kuris atrodo brangus, bet kai sulūža tūkstančių eurų vertės pianinas, jūsų pinigai sugrįžta. Turėau omenyje (o ne visada taip atsitinka), kad savo drabužiams ir elektronikai reikia įvertinti tikrąją vertę, o ne tiek, ką už juos mokėte parduotuvėje prieš 10 metų.

Kas nutinka, jei ne ES pilietis ir daiktai keliauja ilgiau?

Čia prasideda tikras siaubas su muitinės deklaravimu. Jei jūsų daiktai vėluoja ilgiau nei 12 mėnesių po jūsų atvykimo, gali būti taikomi verytiniai mokesčiai. Reikia pildyti specialias formas (pvz., 0350), kurios vokiškai yra sudėtingos. Geriau pasirūpinkite šiuo dalyku iš anksto, susisiekę su muitinės tarpininku Vokietijoje. Aš vieną kartą matau, kaip žmogus dėl to prarado beveik pusę savo baldų vertės, nes neįvertino laiko. Nežinau tiksliai, kaip dabar tvarkomasi su Brexit situacija, bet britams tikrai sunkiau, reikia daug daugiau popierių.

Ar vaikų mokyklų pažymėjimai ką nors lemia pervežime?

Tiesiogiai pervežimo ne, tačiau dėl jų galite turėti problemų su vietinėmis institucijomis vėliau. Vokietija labai mėgsta tvarką, todėl jei vaiko mokslų istorija turi „skylių“, gali būti klausimų. Be to, jei važiuojate su moksleiviais, reikia pagalvoti apie jų asmeninius daiktus – kompiuterius, instrumentus. Juos reikia specialiai užfiksuoti inventoriuje, nes vaikai dažnai pamiršta pasakyti, kad išsivežė brangų „PlayStation“, o tada vairuotojas gali nukentėti.

Ar galima įvežti vaistus be recepto?

Galiausiai, tai klausimas, kurį dažnai užduoda senesni žmonės. Vokiškos ligoninės ir vaistinės turi savo taisykles. Asmeniniai vaistai, kurių kiekis atitinka 3 mėnesių poreikį, paprastai nekelia problemų. Bet jei turite stiprių narkotinių vaistų ar be recepto parduodamų preparatų, kuriuose yra sudėtingų medžiagų, reikia gydytojo išrašyti pažymėjimą vokiškai (arba angliškai su verte). Nekelkite dešimčių dėžučių paracetamolio, tai gali būti interpretuojama kaip prekyba.

Pinigai, kainos ir pasitikėjimo krizė

Kiek paprastai kainuoja persikraustymas į Vokietiją?

Kainos svyruoja kaip vėjas prie Baltijos jūros. Jei turite standartinį vieno kambario butą, kalbame apie 1500–2500 eurų, priklausomai nuo sezono. Jei tai didelis namas su garažu – lengvai viršija 5000 eurų. Taip pat nepamirškite, kainą įtakoja tankus kuras (dyzelinas Vokietijoje brangesnis nei Lietuvoje) ir užimtumas vairuotojų. Vasarą brangiausia, žiemą – pigiau, bet rizikinga dėl oro sąlygų. Negaliu pasakyti tikslios sumos be matavimų, bet jei kas pasako „atsivešiu už 500 eurų“ – bėkite tolyn.

Kodėl kainos toks šuolis? Ar įmonės mus apgaudinėja?

Ne visada apgaudinėja, bet paslėpti mokesčiai egzistuoja. Dažniausiai klientai staiga nustemba, kai jiems paskaičiuojamas „Treppenzuschlag“ – mokestis už laipiojimą laiptais. Vokietijoje daug namų neturi liftų, o kelti sofą penktu aukštu be keltuvo – tai papildomas darbas, kurį reikia apmokėti. Taip pat į kainą įeina furgono nuoma, vairuotojo dienpinigiai, keliautojų mokesčiai. Taigi, tai ne tik už vairuotojo rankas, o už visą logistikos grandinę.

Ar verta rinktis pigią įmonę i� skelbimų lentų?

Rizikuojate. Aš turiu vieną istoriją (nepasakysiu pavardės), kai klientas pasamdė pigią įmonę. Jie atvyko, įkrovė daiktus ir reikalavo papildomo 50 proc. mokesčio „už degalus“, kitaip nieš iš furgono žemyn. Tai klasikinė schema. Neklauskite manęs, kodėl žmonės tuo tikisi. Geriau padidokite biudžetą ir rinkitės patikimą, su sutartimi. Jei sutartyje nėra fiksuotos kainos, tai ne sutartis, o palūkanų skaičiuoklė.

Ar galima susiderėti dėl kainos tiesiogiai su vairuotoju?

Kartais vairuotojai turi leidimą daryti nuolaidas vietoje, ypač jei darbas greitai pasibaigia. Bet tai retas atvejis. Dažniausiai vairuotojai yra tik vykdytojai, o ne savininkai. Jei bandysite derėtis su juo, kai jis jau pavargęs ir staigiai turi laisvą vietą kelyje, gali pavykti. Tačiau nereikėtų tuo remtis kaip pagrindiniu strateginiu žingsniu. Geriau derėtis su dispečeriu iš anksto.

Ką daryti, jei įmonė reikalauja įmokos iš karto?

Normalu, kad prašo 30–50 proc. avanso, kad užfiksuotų datą ir užtikrintų, kad nebegalios rasti pigiau. Bet jei reikalauja 100 proc. įmokos prieš krovinį padėdami į furgoną Lietuvoje – tai didelė raudona vėliava. Gali būti, kad daiktai dings. Stenkitės, kad bent dalį sumos mokėtumėte tik gavus daiktus Vokietijoje arba tarpininkaujant saugioms paslaugoms (pvz., escrow), nors Lietuvoje tai nėra labai paplitę).

Ar kainuoja brangiau, jei reikia laikinai saugoti daiktus sandėliuke?

Žinoma. Vokietijoje vietos sandėliuose brangios. Jei atvykstate, o dar neturite buto, teks mokėti už laikinąjį sandėliavimą. Įmonės dažnai parduoda „paskutinį mygtuką“ – tai kainuoja papildomai. Geriausia susiderėti, kad vairuotojas paliktų daiktus furgone per naktį (jei tai saugu) arba išsinuomoti vietinį sandėlį patiems, bet tai reikalauja laiko.

Kaip mokėjimas vyksta – grynaisiais ar pervedimu?

Profesionalios įmonės dirba be PVM (jei eksportuojate turtą į ES) arba su PVM sąskaitomis. Grynaisiais mokėti nerekomenduoju – nėra jokio įrodymo, kad sumokėjote. Vokiečiai mėgsta bankinius pervedimus, viskas turi būti fiksuota. Jei vairuotojas reikalauja grynųjų „ Ranken“ (rankpinigiuose), įtarkite, kad jis gali nemokėti mokesčių valstybei.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

O taip, „Maut“ – kelių mokesčiai Vokietijoje. Kartais įmonės įtraukia tai į savo kainą, kartais ne. Užklauskite apie tai aiškiai. Taip pat, jei reikia naudoti specialią techniką (pvz., keltuvas per langą, nes neįeina pro duris), tai kainuoja kaip nupirkti naują automobilį. Geriau išmatuoti duris iš anksto.

Ar verta rinktis dalių krovinią (shared load)?

Jei turite mažai daiktų – taip, taip užtikrinsite pigesnę kainą. Bet būkite pasiruošę, kad terminai gali pasislinkti, nes reikia surasti kitus klientus tame pačiame maršrute. Vieną kartą laukiau savaitę, kol užpildė furgoną į Berlyną. Tačiau jei laikas nėra kritiškas, tai labai ekonomiškas sprendimas.

Daiktai, dėžės ir kas darbo nepagavo

Ką daryti su alkoholiu? Ar galima vežti degtinę iš Lietuvos?

Vokiška muitinė tai mėgsta. Jei alkoholio kiekis viršija tam tikras normas, tai laikoma prekyba. Paprastai leidžiama vežti 110 litrų alaus ir 90 litrų vyno (tai smulkmenos, geriau patikrinti), tačiau stipriųjų gėrimų kiekis ribojamas. Jei vežiate dėžę degtinės „dovanai broliui“, geriau deklaruokite. Niekada nežinai, kokia nuotaika bus muitininkui.

Kaip supakuoti elektroniką, kad nenukentėtų?

Kadangi šiuo metu visi turime po kompiuterį tai ypač svarbu. Originalios dėžės yra geriausios, bet jei jų neberadote – rinkite daug putplasčio. svarbu nepalikti tuščių tarpų dėžėje, nes viskas susmulkins važiuojant per vokiškus duobius. Aš vieną kartą mačiau, kaip televizorius skrido dėžėje su viena kempine… rezultatas buvo liūdnas. Užrašykite ant dėžės „Kruopštus prižiūrėjimas“.

Ar verta vežti senus baldus ar geriau nusipirkti naujus Vokietijoje?

Tai klausimas ne tik pinigų, bet ir protonų skaičiaus jūsų smegenyse. Vokietijoje used baldai gali būti pigūs „IKEA“ ar „eBay Kleinanzeigen“ tačiau pervežti sofos komplektą iš Vilniaus gali kainuoti tiek, kiek kainuoja nauja sofa. Apsvarstykite logistiką. Jei baldai turi sentimentalios vertės (senelio spintelė) – vežkite. Jei tai tiesiog senas „Mėnulis“ – palikite.

Ką daryti su augalais? Ar jiems leidžiama keliauti?

Augalai gali keliauti, tik jei jie nėra saugomos rūšies. Tačiau reikia turėti fitosanitarinį pažymėjimą. Be to, žiemos metu augalai gali užšąlti furgone, jei nėra šildymo. Aš nerekomenduoju vežti didelius palmedžius, nes muitinėje gali būti ilgos inspekcijos dėl kenkėjų. Vokietijai labai rūpi jų ekosistema, todėl viena kirmėlė gali sustabdyti visą persikraustymą.

Ar galiu vežti savo šunį ar katę be problemų?

Galima, bet reikia „EU Pet Passport“. Šunys turi būti paskiepyti prieš pasienio kirtimą. Be to, jei turiate pitbulą ar kitą „pavojingą“ veislę, Vokietijoje gali būti tam tikrų apribojimų priklausomai nuo federalinės žemės (Bundesland). Patikrinkite vietinę legislaciją, kitaip jūsų šunį gali tiesiog neįleisti.

Kodėl negalima vežti degalų ar pavojingų medžiagų?

Tai yra nelegalu ir pavojinga. Degalų kanistrai furgone – tai laikina bomba. Jei įvyks avarija, draudimas nebus sumokėtas, o vairuotojas gali atsidurti kalėjime. Naudokite tik originalias pakuotes, jei turite dažų ar chemikalų. Geriau jų nevežti ir nusipirkti naujų Bauhaus‘e.

Kaip pažymėti dėžės, kad nerastumėt šakutės vonios kambaryje?

Naudokite spalvot lipdukus rašiklius. Kambarys + trumpas turinys. Pavyzdžiui, „Virtuvė: indai“. Nerašykite „brangūs daiktai“ – tai kaip kvietimas vagims. Viską užrašykite tame pačiame puslapyje, viršuje. Pas mane buvo atvejis, kai klientas užrašė „Grandiniai“ ant dėžės, o tai reiškė dviračio grandinę, o ne auksinius.

Ar verta pirkti naujas dėžės ar rasti naudojamas?

Naujos dėžės yra tvirtesnės. Parduotuvių dėžės (po vaisius) yra nemokamos, bet jos gali sugriūti po sunkių knygų svorio. Jei norite išvengti nulūžusių kojų, nusipirkite specialių judesių dėžių (moving boxes). Tai nedidelė investicija už ramybes.

Ką daryti su atliekomis pervežimo metu?

Vežti šiukšles per sieną nėra protinga. Išmeskite viskas seniau iš anksto. Ypatingai tai liečia pavojingas atliekas – senas baterijas ar dažų likučius. Vokietijoje atliekų surinkimo sistema griežta, todėl jei atvešite šiukšlių ir bandysite jas išmesti paskutinę minutę, galiu užtikrinti, kad kaimynai iškvies „Ordnungsamt“.

Ar reikia išmontuoti baldus prieš atvykstant?

Taip, didžiąją dalį. Lova, spintelės – visa tai turi būti išrungta. Vairuotojai nėra baldų meistrai ( nors kai kurie gali ir mokėti). Jei paliksite surinktą didelę spintelę, ji gali nepraslipti pro duris arba tiesiog nulūžti pervežimo metu. Sraigtus ir varžtus sudėkite į pažymėtą maišelį ir pritvirtinkite prie baldo.

Kodėl reikia išmatuoti liftą ir laiptus?

Kadangi aš matau daug nusižeminimų… t.y., nesusikalbėjimų. Vokietijoje liftai dažnai maži. Jei jūsų sofos ilgis 2 metrai, o liftas 1.5 metro, teks nešti rankom. Ir tada prasideda mokestis už laipiojimą laiptais. Nustebęs, kiek žmonių pamiršta pasiimti matavimo juostą.

Kelionė, vairuotojai ir realus gyvenimas

Kaip ilgiausiai trunka kelionė į Vokietiją?

Paprastai tai 1-2 dienos, priklausomai nuo vietos. į Miuncheną ar Bavariją važiuojama ilgiau nei į Berlyną. Tačiau reikia skirti laiką ir iškrovai. Jei planuojate atvykti ryte ir pradėti dirbti – pamirškite. Geriau planuokite atvykti vakare ar ankstyva ryta, kad turėtumėte rezervą.

Kas daryti, jei vairuotojas užstringa pasienyje?

Tai retas atvejis su ES piliečiais, bet jei vairuotojas yra trečiosios šalies pilietis, gali būti dokumentų patikros. Tokiu atveju reikia kantrybės. Negarsinkite į mobiliųjį, tai nepadės. Geriausia turėti dispečerio numerį, kuris galėtų išspręsti problemą ofisai.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju furgone?

Dauguma įmonių to neleidžia dėl draudimo. Vairuotojas turi atitikti poilsio režimus, o keleiviai trukdo. Tačiau kai kurie mažesni vežėjai sutinka. Verta klausti, bet laukti komforto nereikėtų – furgono kabinoje dažniausiai šalta ir triukšminga.

Kas nutinka, jei sužalojau daiktą pats prieš išsikraustant?

Jei įvyksta nelaimingas atsitikimas jūsų namuose Lietuvoje, kol krovikai dirba, jūsų namų draudimas turi tai padengti. Jei spjaunate ant grindų prieš pat išvykimą, kaltė jūsų. Būkite atsargūs, ypač su sunkiais daiktais.

Ar vokiečiai yra taip griežti su triukšmu?

Labai. Jei atvykstate į naują namą sekmadienį ir pradedsite kalbėti prieš iškrovant, kaimynai gali paskambinti policiją. Yra griežtos taisyklės (Ruhezeit), kada negalima triukšmuoti. Geriau derėtis su vairuotoju, kad jis atvyktų darbo laiku. Išskyrus atvejus, jei jūsų kaimynai turi šunį, kuris loja visą naktį – tada jie patys pažeidžia taisykles.

Ką daryti, jei furgonas sugenda kelio viduryje?

Tada mes išsiunčiame pagalbą. Tai gali užtrukti. Tokiu atveju, jei skubate, turite problemą. Geriau turėti planą B (pvz., nakvyne netoliese). Didelės įmonės turi techninę pagalbą, o „vieniši vilkai“ gali palikti jus su pusės krovinio varvėdami prie kelio.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojams?

Nebūtina, bet labai padeda. Vokiečiai tai nedaro, tačiau Lietuvoje ir Rytuose tai yra priimtina. 10–20 eurų ar „kava ir kebabas“ gali padaryti stebuklą – jūsų daiktai bus guldomi atidžiau. Neklauskite manęs, kodėl taip veikia psichologija, bet veikia.

Kaip elgtis, jei dingo daiktas iš furgono?

Pirmiausia – nepanikuokite. Patikrinkite, ar jis nebuvo paliktas senajame bute. Jei tikrai dingęs, reikia rašyti pretenziją (pranešimą) įmonei per 24 valandas. Be raštiško pranešimo draudimas nebus veiksmingas. Aš turbūt turiu omenyje, kad reikia daryti nuotraukas vietoje.

Kas dėl pandemijos ar kitų apribojimų?

Laikas keičiasi, o taisyklės lieka paslėptos. Visada patikrinkite, ar nėra kokių nors ribojimų užsienyje einantiems darbuotojams. Nors pandemija baigėsi, visada gali atsirasti naujų. Vokiečiai mėgsta uždaryti ribas, jei kokls virusas vėl pasirodys.

Ar galima persikraustyti be įmonės, su draugais?

Galima, tai pigiau. Bet ar verta? Jei sugadinate draugo nugarą ar sulaužyte tėvo servizą, draugystė gali baigtis. Be to, jei kils problemų kelyje, nebus kam kreiptis pagalbos. Profesionalai turi įrangą ir patirtį.

Išvada

Viskas sužaidžia tais detalių, kuriuos dažnai pamirštame. Persikraustymas į Vokietiją: kas svarbiausia pasiruošimo etape yra ne tiek apie dėžių klijavimą, kiek apie dokumentų tvarką ir realių lūkesčių kūrimą. Nereikia tikėtis, kad visas procesas bus tobulas, kaip Vokietijos autostrada – vietomis bus duobių. Pasiruoškite lanksčiai, neitikite viskuo, ką skelbia pigiausi pasiūlymai, ir būkite kantrūs su biurokratija. Sėkmės čia priklauso ne nuo gamtos, o nuo to, kaip gerai suskaičiavote savo resursus. O jei kažkas negerai – skambinkite man, pažiūrėsim, ką galima padaryti.