Vežame 24 metus
+370 606 04300

+49 1575 3403 381

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Vokietiją ir iš Vokietijos krovinius, perkraustymo paslauga

Persikraustymas į Vokietiją – kaip greitai pasiruošti, kad nenukristi nuo kantrybės ribos?

Vežame kiekvieną dieną

Persikraustymas į Vokietiją – kaip greitai pasiruošti, kad nenukristi nuo kantrybės ribos?,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Persikraustymas į Vokietiją – kaip greitai pasiruošti, kad nenukristi nuo kantrybės ribos?  vežam nuo durų iki durų


Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:

  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, šiandien
  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, rytoj
  • • Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, poryt
  • • Lapkričio 24 dieną, antradienį, užporyt
iš Vokietijos:
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, šiandien
  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, rytoj
  • • Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, poryt
  • • Lapkričio 24 dieną, antradienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Vokietijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija..
  • Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
    Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€

    Siuntas vežame į Vokietiją

    Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Vokietiją

    Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Persikraustymas į Vokietiją – kaip greitai pasiruošti, kad nenukristi nuo kantrybės ribos?

    Dirbu šioje srityje jau daugiau nei dvidešimt metų, per tą laiką mačiau viską – nuo idealiai suplanuotų karjeros pokyčių iki chaoso, kai žmonės bėga į kitą šalį su viena kuprine ir vokiška kalbos knygelėmis po ranka. Persikraustymas į Vokietiją visada atrodidavęs kaip didelis neišsprendžiamas uždavinys, kol iš tikrųjų nesusiduriate su biurokratiniais smulkmenomis. Dažniausiai klaustate, kaip viską padaryti greitai, bet tiesą sakant, greitis čia ne visada svarbiausias dalykas – svarbiau neišsižioti per plačią burną vartant slaptažodžius ar neprarasti nervų gaudant numerį į „Ausländerbehörde“. Žemiau stengsiuosi papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių reklamų, o taip, kaip būna realiame gyvenime.

    Burokratija ir pirmieji žingsniai (arba kur eiti išlipti iš lėktuvo?)

    Ką daryti pirmiausia atvykus į Vokietiją?

    Sutrumpintai: užsirašyti į gyvenamąją vietą, kitaip Anmeldung. Be šio popieriaus jūs nebegausite jokios pašto dėžutės, nebegalėsite atidaryti banko sąskaitos, o netgi telefonas gali neveikti. Turite nuvažiuoti į vietinę „Bürgerbüro“ arba „Rathaus“, paimti savo nuomininko pasirašytą formą „Wohnungsgeberbestätigung“ ir užpildyti paraišką. Darbo vieta yra svarbi, bet be adreso jūs oficialiai nėra tenai. Vokiškas tvarkymasis prasideda būtent nuo to, kad jūs esate kažkur užregistruotas, kitaip jūs esate vaiduoklis sistemoje.

    Ar tikrai reikia tur�ti butą iš anksto?

    Idealiausiai – taip, nebent turite geros draugų ar giminaičių pagalbos, kurie leis jums užsiregistruoti pas juos laikinai. Persikraustymas į Vokietiją be adreso yra galimas, bet tai sukels problemų su visuomene ir darbdaviu, kuris nebegalės jums sumokėt algos legaliai. Kartais žmonės vyksta „akys į akis“, tada praleidžia savaites gyvendami viešbučiuose ar pan. Tai brangu ir nervuojančia. Geriau pasirūpinkite būstu bent jau mėnesiui iš anksto, nors ir per Zoom ar skambindami tarpininkams.

    Kiek laiko trunka visų dokumentų surinkimas?

    Nepasitikėkite, kad viskas įvyks per dvi dienas. Gali užtrukti nuo savaitės iki mėnesio, priklausomai nuo to, kurioje miesto dalyje gyvensite. Jei atvykstate į Miunsterį arba Berlyną, laukimai gali būti skirtingi – didžiuosiuose miestuose viskas lėčiau. Patariu kuo greičiau gauti mokesčių ID („Steueridentifikationsnummer“), nes jo sulauksite paštu po to, kai užregistruosite gyvenamąją vietą. Be jo nebus algos, taigi nedelskite su tuo, kai tik atvykstate.

    Ar reikia versti visus lietuviškus dokumentus?

    Kai kuriuos – taip, o kai kuriuos gali panaudoti ES dokumentus. Pavyzdžiui, gimimo liudijimas arba sertifikatai gali reikalauti prisegto vertimo į vokiečių kalbą, ypač jei einate dirbi į medicinos ar teisės srį. Tačiau važiuojant tiesiog gyventi ir dirbti fabrike, dažniausiai pakanka pasų ar vairuotojo pažymėjimo (jei jis ES formatas). Nereikia versti visko, kas krenta į rankas, patikėkite, tik tas dalykai, kurių reikalauja konkrečios įstaigos ar darbdaviai.

    Ką daryti, jei nežinau vokiškai?

    Nebūkite panikos, dauguma vokiečių kalba angliškai, bent jau jaunesni arba didžiuosiuose miestuose. Tačiau biurokratinėse institucijose gali susidurti su žmonėmis, kurie noriai kalbos pakeis nebus. Todėl pasirūpinkite „Deepl“ vertėju telefone arba pasikraukite draugo. Persikraustymas į Vokietiją be kalbos yra sunkesnis, bet neįmanomas – aš mačiau žmones, kurie dirba sandėliuose metus ir nieko nemoka, nors tai nėra geriausias variantas jūsų socialiniam gyvenimui.

    Ar galima gauti vaikų išmokas iš karto?

    Taip, jei atvykstate dirbti legaliai. Vokietijos socialinė sistema yra gera. „Kindergeld“ galite gauti iš karto, kai tik užregistruojate savo adresą ir turite darbo sutartį (arba jei esate savarankiški verslininkai). Reikės pateikti gimimo liudijimus. Ši išmoka padės išgyventi pirmąsias savaites, kol dar algos dar nėra, taip kad pradėkite rinkti reikiamus popierius dar Lietuvoje.

    Automobilis ir vairavimas Vokietijoje

    Ar galima važiuoti lietuviškomis numerėmis?

    Galite, bet tik labai trumpą laiką – maždaug šešis mėnesius nuo atvykimo datos ( oficialiai – nuo registracijos datos). Po to jūs privalote užregistruoti automobilį Vokietijoje ir pakeisti numerius. Policija ant kelių tikrina, ypač jei automobilis užplombuotas arba matosi, kad jame gyvenate ilgiau. Nepaisydami šios taisyklės, rizikuosite dideliomis baudomis. Buvo toks atvejis, vienas klientas važiavo metus ir pagaliau jo mašina konfiskavo, tai nelabai verta.

    Kiek kainuoja automobilio registracija Vokietijoje?

    Čia viskas priklauso nuo automobilio. Vokietija turi mokesčių sistemą, pagrįstą išmetamaisiais dujomis ir variklio dydžiu. Senesnis, galingesnis automobilis kainuos brangiau („Kfz-Steuer“). Be to, reikės įsigyti vokišką draudimą, kuris taip pat nėra pigus, jei neturite „Schadenfreiheitsklasse“ (nuskriaustumo klasės) iš Lietuvos. Tiesa, kai kurios Lietuvos draudimo kompanijos gali išduoti pažymą, bet ne visos ją priima, reikia klausti dėl to iš anksto, o ne tada kai jau stovite ant eilės.

    Ar reikia techninio apžiūros (TÜV)?

    Būtinai. Lietuviškas TA Vokietijoje nėra galiojantis. Turite nuvažiuoti į bet kurį TÜV centrą (pvz., DEKRA, TÜV Nord, KÜS) ir padaryti techninę apžiūrą. Dažniausiai reikia keisti žibintus, jei jie nėra pritaikyti kairinei važiavimo pusei (kad šviesos nelydytų susitikusiam vairuotojui į akis). Kartais reikia pakeisti ir priekinius stiklus, tačiau tai priklauso nuo automobilio modelio. Geriau pasirūpinkit pinigais šioms smulkmenoms, nes kitaip nepraeisite.

    Ką daryti su lietuviška draudimo poliu?

    Jūs turite jį panaikinti, kai užregistruojate mašiną Vokietijoje, kitaip mokėsite dvigubai. Lietuvoje reikia pateikti Vokietijos registracijos liudijimą (Fahrzeugbrief), kad jie sustabdytų įmokas. Nepamirškite tai padaryti, nebent norite mokėti už nieką. Kai kurie žmonės to nedaro ir po metų gauna areštus sąskaitose Lietuvoje, tai labai nepatogu, ypač jei planuojate grįžti atostogauti.

    Ar sunku numesti greitį?

    Vokietijoje yra Autobahn, bet ne visur leidžiama važiuoti kaip reikalų. Miestuose draudžiama važiuoti greičiau nei 50 km/h (nors kai kur 30), o gyvenamuosiuose rajonuose – tik 30 km/h. Radarai yra visur, net ir miškuose. Persikraustymas į Vokietiją reikalauja pasikeisti mąstymą apie saugumą – baudos čia milžiniškos. Jei sugaus važiuojant 30 km/h per greitai mieste, galite užsidrbti šimtus eurų baudą.

    Ar keleiviai gali sėdėti gale ne įssegę diržų?

    Absoliučiai ne. Tai ne tik draudžiama, bet ir baudžiama labai griežtai. Vairuotojas atsako už visus keleivius. Vaikai turi sėdėti specialiose kėdutėse atitinkančiose jų svorį ir ūgį. Vokietijos policija dažnai sustabdo mašinas tik tam, kad patikrintų, ar vaikai saugiai įsijungę. Neeksperimentuokite su tuo, nes jų tolerancija yra beveik nulinė.

    Daiktų pervežimas ir logistika

    Kaip pasirinkti pervežimo įmonę?

    Kadangi aš pats šioje srityje, galiu pasakyti tiesiai – ieškokite ne pigiausios, o patikimiausios. Persikraustymas į Vokietiją yra brangus įvykis, tačiau dar brangiau yra prarasti baldus arba juos sulaužyti. Pasitikrinkite įmonės reitingus internetu (GoogleReviews), klauskite draugų. Jei kaina atrodo per patraukli, pavyzdžiui, 500 eurų už visą namų ūkio pervežimą iš Vilniaus į Miuncheną – tai arba apgaulė, arba jūsų daiktai važiuos su kokiais narkotikais paslėpta (buvę tokių atvejų... o ne, tiesiog gali pavogti).

    Ar verta vežti senus baldus?

    Svarstykite protingai. Jei turiate seną, „sovetinių“ laikų spintą, kuri jau trūkinėja, Vokietijoje ji gali kainuoti brangiau nei išvežimas į šiukšliadėžę. Vokiški šiukšliadėžės paslaugos (Sperrmüll) nėra pigios, reikia pirkti lipdukus. Kartais pigiau nusipirkti naujus baldus iš „IKEA“ arba pažiūrėti „eBay Kleinanzeigen“ (tai toks parduotuvės-skelbimų portalas). Ten daug kas parduoda naudus baldus už simbolines kainas, netgi dovanoja, tik reikia juos atvežti.

    Kaip supakuoti daiktus?

    Naudokite kietas dėžes, o ne maišus. Minkšti maišai sušvaistys vietą ir gali plyšti. Kiekvieną dėžę pasirašykite – kas viduje ir į kurį kambarį reikia nuvežti. Tai sutaupys valandas (ar dienas) išsikraunant. Aš asmeniškai visada rekomenduoju pervynioti stiklą ir brangius daiktus burbuliukine plėvele, net jei jau yra dėžėje. Vairuotojai gali važiuoti gerai, bet kelias Vokietijoje kartais būna „interesting“, ypač statybų zonose.

    Ar reikia muitinės deklaracijos?

    Jeigu pervežate daiktus, kurie priklauso jums ir nėra skirti prekybai, tai daiktų perkėlimas tarp ES valstybių yra laisvas. Bet jeigu atvykstate ne iš ES šalies, tada reikės deklaruoti. Esant abejonių, visada geriau pasiklaustyti brokerio. Nors Lietuva ir Vokietija yra ES, bet taisyklės gali keistis, jeigu pervežate, sakykime, vyną ar tabaką virš nustatytų limitų asmeniniam naudojimui. Pinigų gabenimas taip pat turi savo limitų (jei daugiau nei 10 tūkst. eurų, reikia deklaruoti).

    Kiek užtrunka krovinys atvykti?

    Įprastai, dalinis krovinys (kai kelių klientų daiktai važiuoja vienu sunkvežimiu) gali užtrukti nuo 3 iki 7 dienų, priklausomai nuo maršruto ir vairuotojo. Jei užsakote ekskursinį reisą (tik jums), tai gali atvykti per 1-2 dienas. Būkite pasirengę, kad vairuotojas gali vėluoti dėl stabdymų pas kitus klientus arba dėl eismo įvykių. Tai ne tobulas pasaulis.

    Kas daryti, jei atvykęs vairuotojas negauna įleisti į miestą?

    Tai gana dažna problema didmiesčiuose, pvz., centre arba aplinkinėse zonose, kuriose ribojamas sunkvežimių eismas („Umweltzone“). Vairuotojai turi specialius žalius lipdukus mašinose, jei mašina tenkina euro standartus, tačiau miesto centre reikia leidimo. Užsakykite pervežimo įmonei, kad jie patikrintų maršrutą iš anksto, arba pasirūpinkite vietos leidimu (jei įmanoma). Kartais teks iškrauti daiktus artimiausioje vietoje ir vežti juos rankomis arba mažesniu automobiliu.

    Gyvenimas, darbas ir kasdienybė

    Kaip greitai rasti darbą?

    Priklauso nuo jūsų kvalifikacijos. Jei esate gydytojas, inžinierius ar IT specialistas, darbą galite rasti dar nesuligę iš Lietuvos. Jei ieškote paprasto darbo sandėlyje ar statybose, „persikraustymas į Vokietiją“ gali pasirodyti sunkesnis, nes reikia kalbos (bent angliškai arba rusiškai/kai kur lenkiškai kompanijose). Skelbimus žiūrėkite „StepStone“, „Indeed“ arba regioninėse agentūrose.

    Ar galima gyventi be vokiškų žinių ilgiau laiko?

    Techniškai – taip, ypač dideliuose miestuose kaip Frankfurtas arba Hamburgas, kur yra didelės tarptautinės bendruomenės. Tačiau jūsų gyvenimo kokybė bus gerokai prastesnė. Negalėsite skaityti pašto, sutarčių (viršus visada vokiškai), nepagyvensite pokalbiuose su kaimynais. Ilgainiui tai pradeda kabinti. Taigi, mokykitės kalbos, tai investicija į save.

    Kiek kainuoja išlaikyti save be darbo?

    Pirms įsivaizduokite, kad būstas (nuoma) kainuos nuo 400 iki 800 eurų už kambarį arba mažą butą regionuose, iki 1000+ eurų miestuose. Maistas gali būti brangesnis nei Lietuvoje, nors kai kurie produktai (pienas, duona) pigesni. Elektra ir dujos šiuo metu Vokietijoje yra labai brangios (kaip ir visur Europoje). Be „Jobcenter“ paramos (jei neturite teisės į ją), jums reikės turėti bent 1000-1500 eurų atsargų mėnesiui.

    Ar sunku atidaryti banko sąskaitą?

    Nebe taip sunku kaip anksčiau. Dabar dauguma bankų leidžia atidaryti sąskaitą internetu (pvz., N26, Comdirect, DKB). Jums reikės tik paso, ant kurio yra nurodytas jūsų adresas (todėl pirmiausia reikalingas Anmeldung). Kai kurie „giros“ bankai (Vietname: Sparkasse) gali reikalauti atvykti asmeniškai, bet vis dažniau viskas vyksta nuotoliniu būdu per video patvirtinimą (PostIdent ar VideoIdent).

    Kaip veikia sveikatos apsauga?

    Sveikatos draudimas Vokietijoje yra privalomas. Jei dirbate pagal darbo sutartį, darbdavys įsisavina pusę draudimo įmokos, kitą pusę – jūs (apie 7-8% nuo atlyginimo, nenušlupant nurodytą ribą). Gydytis einate į „Hausarzt“ (šeimos gydytoją), nuo kurio gaunate nurodymą į specialistus. Jei neturite draudimo, tai didelė problema – gydymas gali kainuoti tūkstančius eurų. (Tiesiog pasakyčiau, nerašiau, bet žmonės kaskart pamiršta pasiimti europinį draudimo kortelę keliaudami trumpam).

    Ar saugu gyventi Vokietijoje?

    Vokiški miestai yra gan saugūs, tačiau kaip ir visur, yra rajonų, į kuriuos naktį geriau neiti. Stambiuose miestuose geležinkelio stotyse galima sutikti narkomanų ar benamių, tačiau jie dažniausiai neagresyvūs. Būkite atsargūs su savo daiktais – vagystės taip pat įvyksta, ypač traukiniuose arba parduotuvėse. Nenuokanku kai kas sako, kad čia rojus, visur yra savo piktoji pusė.

    Specifiniai klausimai ir „nepatogios“ tiesos

    Ar tikrai „Altes Europa“ yra toks tvarkingas?

    Dažnai girdite, kad Vokietija – tai pavyzdas tvarkos. Taip, keliai geros, traukiniai važiuoja laiku (dažniausiai), bet stryko sistemos dažnai užstrigę. Registracijos internetu dažnai stringa, paštas gali nukeliauti į neteisingą dėžutę, o biurokratai gali būti neapykantūs. Neklauskite, kodėl reikia rašyti prašymą popieriniu laišku, kai viskas galima el. paštu – tiesiog tokia kultūra, lėta ir konservatyvi.

    Ką daryti su šiukšlėmis?

    Šiukšlių problematika čia rimta. Negalima mesk bet kur. Yra specialios dėžės: mėlyna (popierius), geltona (plastikas/metalas), brown (maisto atliekos), juoda (kipšas). Jei išmesite neteisingai, kaimynai gali pranešti, o jus gali nubausti. Geresnių rajonuose žmonės stebi vieni kitus kaip ereliai. Taip pat, stiklą būtina vežti į konteinerius, kurie dažnai yra toli nuo namų, o jų mesimas nelegaliai lauke – tai didelė nusikaltimas.

    Ar verta vežti naminius gyvūnus?

    Jei turite šunį ar katę, reikės jos pasą. Vokietija labai myli gyvūnus. Veterinarinės paslaugos brangios, bet kokybės aukštos. Būstą nuomojant suaugę gyvūnai dažnai yra priimtini, nors kai kurie savininkai gali reikalauti papildomo užstato. Pasirūpinkite, kad jūsų gyvūnas būtų apžiūrėtas prieš išvykstant, kad neturėtumėt problemų sienoje.

    Ar sunku susirasti draugų?

    Vokiečiai yra gan uždari žmonės, jie nekalbės su jumis gatvėje be reikalo. Draugus susirasti per hobius (sporto klubai, „Verein“) yra geriausias būdas. Jie vertina nuoširdumą ir tiesumą, o ne tuščius pokalbius apie orą. Jei kalbate angliškai, rasite bendraminčių tarp kitų užsieniečių, bet norint integruotis į vietinę bendruomenę, reikia vokiškai.

    Ar galiu užsidirbti „iš rankų“?

    Šiandien tai labai rizikuota. Vokietijos muitinė ir policija tikrina ne tik sienas, bet ir įmones. Jei dirbate be sutarties, ir jus pagaus, gali būt deportuoti arba uždrausta įvažiuoti į Schengen zoną. Geriau eiti legaliai, net jei mokesčiai atrodo dideli. Jie suteikia socialinį saugumą (pensionas, ligos ir t.t.). Nenaudokite „schwarzarbeit“ paslaptų, tai nėra verta rizikos.

    Ką daryti, jei prarandą darbo?

    Jeigu įvyksta tokia situacija, nedelskite eikite į „Agentur für Arbeit“ arba „Jobcenter“. Jei turite sumokėjusį draudimą, gausite „Arbeitslosengeld I“ (darbo pašalpą), kuri yra apie 60% buvusio atlyginimo. Jei niekas nėra mokėta, teks kreiptis į „Bürgergeld“, kas yra sudėtingesnis ir gilesnis procesas. Būtinai susirašykite su savo buvusiu darbdaviu apie atleidimo priežastis, nes tai įtakoja išmokas.

    Ar gera vaikystė Vokietijoje?

    Be abejo, švietimas čia nemokamas ir kokybiškas (nuo pirminio iki universiteto). Mokyklos dažnai baigiasi ankstyvą popietę, vaikai turi daug laisvalaikio („Hort“ paslaugos). Miestuose yra daug parkų, žaidimų aikštelių. Tačiau tėvai dažnai susiduria su socialiniais spaudimais – visi turi būti „geri“, mokytis muzikos ir sportuoti. Konkurencija tėvams yra didelė.

    Kodėl taip brangu „Maut“ (kelių mokestis)?

    Jei važiuojate sunkvežimiu, mokėsite už kiekvieną kilometrą. Asmeninėms mašinams keliai (Autostrados) yra nemokami, išskyrus tunelius ir tiltus (pvz., pasienyje). Kaina sukurta tam, kad palaikytų kelių būklę, ir ji tikrai aukšta (apie 15-30 centų per km, priklausomai nuo emisijų klasės). Tai viena iš didžiausių išlaidų vežimo įmonėms.

    Ar dažnai nutinka traukinių vėlavimai?

    „Deutsche Bahn“ yra nuolat juokų objektas. Taip, vėluoja. Dažnai. Priežastis gali būti tiek klaidingai prisirištas vagonas, tiek vienintelio vairuotojo ligą. Jei planuojate važiuoti traukiniu į svarbią susitikimą, pasirūpinkite bent valanda atsargos. Taip pat, bilietai pigiausi, jei juos perkančiau iš anksto „Sparpreis“, o ne tiesiog prieš pat važiavimą „Flexpreis“.

    Ką daryti su telefonu ir internetu?

    Vokietijos mobilusis ryšys miestuose gerokas, bet kaimo vietovėse (ypač Rytų Vokietijoje – „Ost“) vis dar yra „Funklöcher“ (tuščios vietos). Internetas namuose dažniausiai perduodamas per VDSL arba kabelį (Kabel Deutschland / Vodafone). Optinis pluoštas (Glasfaser) kol kas ne visur, nors intensyviai plečiamas. Įsirašant internetą būkite pasiruošę palaukti – techniko išvykimas gali trukti kelias savaites.

    Ar verta imti paskolą Vokietijoje?

    Jeigu esate naujas residentas, „Schufa“ (kredito istorijos įrašas) dar nėra, todėl bankai gali atmesti paskolos prašymą arba suteikti su didelėmis palūkanomis. Geriau pirmiausia susikurti kredito istoriją (nusipirkti daiktą išsimokėtinai, mokėti laiku). Be „Schufa“ čia beveik nieko negalima – netgi nuomodami butą jūsų „Schufa“ tikrinamas.

    Kaip susitvarkyti su mokesčiais (Steuererklärung)?

    Kiekvienais metais turite pateikti mokesčių deklaraciją. Vokiška mokesčių sistema yra sudėtinga, daugelis samdo „Steuerberater“ (buhalterį). Tai kainuoja, bet dažnai gaunate didelę grąžiną sumą, ypač jei dirbote sezoninį darbą ar turite šeimą. Nedelskite su tuo iki paskutinės dienos (gegužės mėn.), nes gausite baudą.

    Ar sunku pasigyventi ilgalaikiai?

    Jei planuojate likti amžinai, reikės mąstyti apie „Einbürgerung“ (pilietybę). Tam reikia gyventi mažiausiai 8 metus (gali būti mažiau, jei labai gerai mokate kalbą arba turite ypatingų pasiekimų), atsisakyti buvusios pilietybės (išskyrus atvejus, kai leidžiama dviguba). Tai ilgas procesas, bet suteikia pilną teisę balsuoti ir gyventi kaip pilnavertis pilietis.

    Ką daryti, jei nepatinka Vokietija ir nori grįžti?

    Nėra jokio didelio vargo. Parduokite baldus (arba dovanojuk kaimynams), uždarykite sąskaitas, grąžinkite registraciją („Abmeldung“) ir važiuokite. Svarbiausia nepamiršti uždaryti visų sutarčių, kad nenumokėtumėte mokesčių iš Lietuvos. Gyvenimas užsienyje nėra kalėjimas, tai patirtis. Jei nepavyko – grįžkite ir bandykite kažką kito.

    Išvada

    Persikraustymas į Vokietiją nėra paprasta, bet jei pasiruošiate teisingai, galite išvengti daugumos bėdų. Svarbiausia nebijoti klausti ir ieškoti informacijos, o ne remtis gandais. Nors šalis pasižymi griežta taisyklių sistema, ji taip pat siūlo stabilumo ir saugumo, kurio daugelis ieško. Pasiruoškite kantrybei, pasidarykite planą B (ir C), o tada tiesiog kelkite rankas ir vykite į naują gyvenimo etapą.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.